Byla 2A-596-413/2017
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2211-584/2016 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ermitažas“ ir ERGO Insurance SE dėl neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas E. B. 2012 m. gegužės 11 d. prekybos centre „Ermitažas“, esančiame ( - ), kartu su atsakovės UAB „Ermitažas“ darbuotoju M. V. nešė ieškovo ketinamą įsigyti (pirkti) suoliuką, tačiau lipant laiptais ieškovas nukrito ir patyrė dešiniojo klubakaulio iš gūžduobės lūžius. Pagal draudimo sutartį, sudarytą su atsakove UAB „Ermitažas“, pastaroji atlygino visą ieškovo prašomą 1 608,98 Eur dydžio turtinę žalą ir sumokėjo 1 702,97 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
    2. Nesutikdamas su draudiko sprendimu dėl neturtinės žalos dydžio, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Ermitažas“ ir ERGO Insurance SE 21 455 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
    3. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo ieškovas grindė tuo, kad dėl patirtos traumos jis patyrė fizines ir dvasines kančias, nes visą mėnesį išgulėjo lovoje tik vienoje padėtyje, turėjo atlikti lovoje gamtinius reikalus, prarado galimybę slidinėti, važinėti dviračiu, žaisti futbolą. Kaulas lūžio vietoje nėra pakankamai sugijęs, todėl yra didelė pakartotinio lūžio tikimybė. Traumos gydymas truko apie 7 mėnesius ir ateityje gali tekti daryti operaciją. Atsakovė UAB „Ermitažas“ yra mažmeninės prekybos įmonė, todėl turi užtikrinti saugų klientų apsipirkimą, tačiau dėl netvarkos šiame prekybos centre ieškovas ne dėl savo kaltės patyrė traumą, kadangi suoliuką ieškovui liepė nešti parduotuvės darbuotojas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės ERGO Insurance SE 864,71 Eur neturtinės žalos ir 39 Eur žyminio mokesčio valstybei, likusią ieškinio dalį atmetė.
    2. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 11 d. prekybos centre „Ermitažas“, esančiame Raudondvario pl. 131, Kaune, ieškovas kartu su prekybos centro vadybininku-asistentu M. V. nešė ketinamą įsigyti suoliuką, tačiau lipant laiptais ieškovas nukrito ir susižeidė, patirdamas dešiniojo klubakaulio iš gūžduobės lūžius. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimu paliktas nepakeistas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. sprendimas, kuriuo ieškovui nustatytas 100 proc. darbingumo lygis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG11/2016(02) konstatuota, kad ieškovo patirtas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, trauma galėjo paspartinti dešinio klubo sąnario artrozės vystymosi ir sąnario dilimo greitį. Ieškovui 1 608,98 Eur (5555,48 Lt) turtinę žalą bei 1 702,97 Eur (5880 Lt) neturtinę žalą atlygino atsakovės UAB „Ermitažas“ draudikas – ERGO Insuranse SE, kuri pripažino įvykį draudžiamuoju. Ieškovas reiškia ieškinį dėl papildomos 21 455 Eur neturtinės žalos priteisimo.
    3. Teismas nurodė, kad pakankamai ilga gydymo trukmė (294 dienos), nuolatinis lovos režimas, būtinumas gulėti vienoje padėtyje, taikytas konservatyvus gydymo būdas – skeletinis tempimas, taip pat ekspertizės akte konstatuota aplinkybė, kad trauma galėjo paspartinti dešinio klubo sąnario artrozės vystymosi ir sąnario dilimo greitį, teismo vertinimu, neabejotinai sukėlė ir sukelia ieškovui fizinius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, kurie nebuvo įvertinti atsakovei apskaičiuojant neturtinės žalos dydį pagal atsakovės nurodytas neturtinės žalos nustatymo taisykles. Todėl teismas sprendė, kad šie nepatogumai turi būti ieškovui atlyginti pinigine išraiška. Tačiau teismas pripažino, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos 21 455 Eur dydis yra nepagrįstai didelis. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt (579,24 Eur) iki 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012). Teismas nesivadovavo ieškovo nurodytu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-572-253/2008, kadangi skiriasi civilinių bylų aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad Ekspertizės išvada paneigia ieškovo teiginius dėl pakartotinio lūžio, kad taikytas gydymo būdas pažeidė kelio sąnarį. Ta aplinkybė, kad patirta trauma galėjo paspartinti dešinio klubo sąnario artrozės vystymąsi ir sąnario dilimo greitį, teismo vertinimu, neturi įtakos ieškovo profesinei ir darbinei veiklai, nes ieškovui nustatytas 100 proc. darbingumo lygis, nors, kaip nurodė teismas, tai neabejotinai yra susiję su galimomis tam tikromis ieškovo sveikatos komplikacijomis ateityje.
    4. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas įvertino ieškovo patirtą neturtino pobūdžio žalą 3000 Eur dydžiu. Atsakovei atlyginus 1 702,97 Eur (5880 Lt) neturtinės žalos, teismas priteisė iš jos likusią neturtinės žalos atlyginimo dalį – 1 297,03 Eur (3000 Eur – 1702,97 Eur) (CK 6.250 str.). Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė.
    5. Bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, teismas priteisė iš atsakovės ERGO Insuranse SE proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (6 proc.). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ERGO Insurance SE sumokėjo 459,91 Eur užstatą už teismo medicinos ekspertizę, teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė atsakovei ERGO Insurance iš ieškovo 432,32 Eur ekspertizės išlaidų (CPK 96 str.). Minėtą sumą teismas įskaitė į priteistiną iš atsakovės 1 297,03 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tokiu būdu priteisdamas ieškovui iš atsakovės 864,71 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 297,03 – 432,32 = 864,71).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9

    1. Apeliaciniu skundu ieškovas E. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE 21 455 Eur neturtinės žalos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, o teismo nustatytas nepagrįstai mažas neturtinės žalos dydis yra visiškai neadekvatus ieškovo patirtam sužalojimui ir niekaip neatperka patirtų fizinių bei dvasinių skausmų, kančių, nepatogumų ir išliekamųjų traumos pasekmių bei padarinių sveikatai ateityje visam likusiam gyvenimui. Pažymi, kad dėl patirtos traumos nepatogumus ir išgyvenimus patyrė ne tik ieškovas, bet ir jo šeima (žmona bei mažamečiai vaikai), dėl ko teko atsisakyti iš anksto suplanuotų atostogų. Tokiu būdu buvo pažeistas CK įtvirtintas visiško nuostolių ir žalos atlyginimo principas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į traumos pobūdį bei sunkumą, atsakovės ERGO Insurance SE, kaip profesionalaus draudiko, atsakomybės prigimtį, turtinę padėtį ir į tai, kad reikalaujamas visiškas nuostolių atlyginimas ir neturtinės žalos dydis niekaip neturės atsakovei nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
    2. Nors teismas rėmėsi suformuota teismų praktika bylose Nr. 2K-548/2012 ir Nr. 2K-644/2012, tačiau nagrinėjamos civilinės bylos ir minėtų kitų bylų skiriasi faktinės aplinkybės. Anot apelianto, negalima lyginti traumos, patirtos eismo įvykio metu, ir traumos, patirtos atėjus apsipirkti į prekybos centrą priežasčių bei pasekmių, nes atvykęs į parduotuvę sveikas žmogus tapo neįgaliu daugiau nei pusei metų su išliekančiomis sunkiomis pasekmėmis sveikatai visam likusiam gyvenimui. Dėl mėnesį laiko taikyto skeletinio kojos tempimo apeliantui buvo pažeistas kelio sąnarys, kurio skausmus jis jaučia iki šiol. Be to, dėl ribotų klubo bei kelio sąnarių judesių ir dėl to, kad negali kelti svorio, yra apribotos ieškovo įsidarbinimo galimybės, jis nebegali žaisti futbolo, važinėtis dviračiu. Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad dėl traumos atsiradę fiziniai sužalojimai yra ilgalaikio pobūdžio, dalis jų neatkuriami, dėl ko gyvenimas tapo nepilnavertis. Dėl didelių vaistų dozių buvo padarytas neigiamas poveikis kepenims ir visam organizmui, atsirado skrandžio problemų.
    3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 572-253/2008, kuriuo dėl analogiškos traumos kaip ieškovo, klubo gūžduobės lūžio nukentėjusiajam buvo priteista 40 000 Lt neturtinė žala. Todėl, apelianto nuomone, Kauno apylinkės teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai.
    4. Skirdamas byloje ekspertizę, teismas nepagrįstai nepateikė ekspertizei didesnės dalies ieškovo pateiktų klausimų, todėl ekspertizės išvados nepilnai atspindi ieškovo patirtos traumos ir galimų jos pasekmių ateityje sunkumą. Teismas neįvertino ekspertizės išvados, kad gūžduobės lūžiai suaktyvina klubo sąnario artrozės vystymąsi, todėl trauma galėjo paspartinti dešiniojo klubo sąnario artrozės vystymosi ir sąnario dilimo greitį. Ekspertizės išvados nepaneigė ieškovo ir gydytojo tvirtinimo, kad ateityje dėl patirtos traumos ieškovui reikės daryti klubo sąnario endoprotezavimo operaciją.
    5. Apelianto nuomone, dėl patirtos traumos jis patyrė sunkų kūno sužalojimą, stiprius fizinius bei dvasinius skausmus, didelius nepatogumus, emocinę depresiją, išgyvenimus dėl išliekamųjų sužalojimo pasekmių bei padarinių ateityje, todėl protingu ir teisingu atlygintinu neturtinės žalos dydžiu ieškovas laiko 23 169,60 Eur sumą. Kadangi atsakovė jau padengė 1 702,97 Eur neturtinės žalos, liko nepadengta 21 455 Eur dydžio neturtinė žala, kurią ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės (draudiko).
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ermitažas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Apelianto prašomos priteisti neturtinės žalos dydis akivaizdžiai neatitinka teismų praktikoje nusistovėjusių neturtinės žalos už nesunkius sveikatos sutrikdymus atlyginimo dydžių, pagal kurią neturtinės žalos už nesunkų sveikatos sutrikdymą atlyginimo sumos vidutiniškai siekia nuo 600 Eur iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-141/2013; 2K-551/2013; 3K-3-357/2008; 2K-280/2010; 3K-3-127/2012; 2K-64/2009; 2K-103/2009; 2K- 215/2010; 2K-350/2012). Apelianto prašomo dydžio neturtinė žala priteisiama esant sunkiam ar labai sunkiam sveikatos sutrikdymui. Apeliaciniame skunde ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo nukrypti nuo teismų praktikos ir priteisti iki 7 kartų didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei paprastai yra priteisiama už patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą.
    2. Nors apeliantas vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-572-253/2008, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykio metu sužalotam asmeniui, tačiau cituojamo sprendimo ratio decinendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, todėl nagrinėjant šią civilinę bylą negalima vadovautis apelianto cituojamu teismo sprendimu.
    3. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl patirtos traumos yra apribotos apelianto įsidarbinimo galimybės. Atsakovės vertinimu, ieškovo patirta trauma netrukdo jam susirasti ir dirbti analogišką ar savo pobūdžiu panašų į ankstesnį darbą. Be to, apeliantui nėra uždrausta dirbti bet kokį fizinį darbą.
    4. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad vartojo nuskausminamuosius ir/ar migdomuosius vaistus ir kad dėl vaistų vartojimo buvo padarytas neigiamas poveikis kepenims ir visam ieškovo organizmui, atsirado skrandžio problemų. Taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais apelianto argumentai dėl ateityje būtinų operacijų, susijusių su patirta trauma.
    5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, skirdamas byloje ekspertizę, nepagrįstai nepateikė ekspertizei didesnės dalies ieškovo pateiktų klausimų. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovas turėjo galimybę apskųsti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį, kuria byloje buvo paskirta ekspertizė ir suformuluoti klausimai ekspertams, tačiau to nepadarė. Be to, ekspertizės išvada paneigė ieškovo teiginius dėl pakartotinio lūžio, kad taikytas gydymo būdas pažeidė kelio sąnarį.
    6. Apeliantas nepagrįstai prašomos atlyginti žalos dydį sieja su draudiko turtine padėtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis ar veiklos rezultatai sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį ir negali sąlygoti didesnio nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pažymi, kad maksimalus neturtinės žalos atlyginimas mokamas nukentėjusiojo mirties atveju, esant sunkiam ar labai sunkiam sveikatos sutrikdymui, kai žmogus netenka galimybės judėti ir pan. Šioje civilinėje byloje, įvertinus paties ieškovo didelį neatsargumą, dėl kurio jis ir patyrė traumą, nustatytą nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, visiškai atgautą darbingumą, patirtus buitinius nepatogumus, diskomfortą, skausmą, stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, atsakovės vertinimu, draudimo bendrovės ERGO Insurance SE jau išmokėtas 1702,97 Eur ir skundžiamu sprendimu priteistas 864,71 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas ir pakankamas ieškovo dvasiniams išgyvenimams kompensuoti.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ERGO Insurance SE prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo sunkumo paneigia teismo medicinos komisijinės ekspertizės akte Nr. EKG 11/2016(02) pateikta išvada, pagal kurią ieškovo 2012 m. gegužės 11 d. patirtas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie komplikacijų išsivystymą, taip pat negalima prognozuoti, jog ateityje ieškovui bus reikalinga klubų sąnarių endoprotezavimo operacija. Po 2012 m. gegužės 11 d. patirtos traumos, baigus gydymą, ieškovo darbingumas buvo įvertintas 100 proc. gebėjimu dirbti, kas leidžia kritiškai vertinti bet kokius apelianto teiginius apie traumos pasekmių įtaką pokyčiams jo profesinėje ir socialinėje srityse.
    2. Apeliantas nepagrįstai prašomą priteisti neturtinės žalos dydį bando susieti su atsakovės ERGO Insurance SE finansine būkle, nes draudimo bendrovė nėra tiesiogiai ieškovui žalą padaręs asmuo, su kuriuo įstatymas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) ir sieja neturtinės žalos nustatymo dydį.
    3. Nepagrįstas jokiais įrodymais apeliacinio skundo argumentas, kad dėl didelių vaistų dozių buvo padarytas neigiamas poveikis ieškovo kepenims ir visam organizmui, atsirado skrandžio problemų.
    4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-572- 253/2008, kuriuo ieškovui priteistas 40 000 Lt, kadangi šios ir minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Todėl priteista 3000 Eur žala net viršijo minėtą sumą. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gegužės 11 d. atsakovės UAB „Ermitažas“ patalpose (prekybos centre „Ermitažas“), esančiose ( - ), ieškovas, ketindamas įsigyti (pirkti) suoliuką ir padėdamas jį nešti atsakovės darbuotojui M. V., lipdamas laiptais nukrito ir patyrė dešiniojo klubakaulio bei gūžduobės lūžius, dėl ko jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio gydymas tęsėsi 294 dienas. Atsakovės UAB „Ermitažas“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovės (bendraatsakovės) ERGO Insuranse SE, kuri, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, išmokėjo ieškovui 5 555,48 Lt (1 608,98 Eur) dydžio turtinės ir 5 880 Lt (1 702,97 Eur) neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 20-21, 137-143).
  3. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio, kai sužalojama nukentėjusiojo sveikata.
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė į teisminę gynybą, taip pat tai, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Civilinės atsakomybės institutas yra įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXII skyriuje. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui 6.283 straipsnis nustato, jog jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti tris pirmąsias atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiajam (ieškovui) (CPK 178 straipsnis). Byloje kilo ginčas tik dėl antrosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – žalos (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos), todėl dėl kitų sąlygų teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.
  5. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 ir kt.). Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, ir negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.).
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje sveikata pripažįstama svarbiausia neturtine vertybe, ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.
  7. Prašydamas priteisti 21 455 Eur (74 079,82 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikos panašiose bylose ir yra didesnis. Atsižvelgdama į apelianto prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia tikslingu paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 apibendrintą teismų praktiką ginčijamu klausimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2007, priteisė 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata, jis dėl sužalojimo tapo pirmos grupės invalidu, neteko 100 proc. pastovaus bendro darbingumo, jam šiuo metu ir ateityje bus reikalinga nuolatinė slauga bei kito žmogaus pagalba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 8 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008, priteisė 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiajai dėl kairiojo blauzdikaulio atvirojo lūžio, kairiosios pakinklio venos ir arterijos sužalojimo, kairiojo žastikaulio kaklo lūžio ir kairiosios šlaunies amputacijos buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiajai dėl atvirojo kairiojo blauzdikaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010, priteisė 63 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiajai dėl muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžių, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžio, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ji neteko 60 proc. pastovaus bendro darbingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012, priteisė 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusioji dėl patirtos traumos po eismo įvykio neteko 85 proc. darbingumo, jai sutriko kalba, visiškai paralyžiuota kairioji kūno pusė, ji nevaikšto, jai reikalinga kitų žmonių pagalba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2013, priteisė 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiajam dėl sužalojimų galvoje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų su juo sunku bendrauti, jis vangokas, kalba nerišliai, neaiškiai, sunkiai suvokia pačius paprasčiausius paliepimus, vietoje ir laike nesiorientuoja, neatpažįsta artimųjų, dideli atminties sutrikimai, sutrikęs kūno schemos suvokimas, jam neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, priteisė 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, nes jai padarytas sunkus kūno sužalojimas, buvo paralyžiuota pusė veido, nustatytas kairiojo raktikaulio nedislokuotas lūžis, po gydymo dešinės akies nervas apmiręs, dingusi dešinės ausies klausa, pažeistas nosies nervas, prarasti uoslės receptoriai, nustatytas diverguojantis žvairumas, liejasi vaizdas, ribotas abiejų akių akiplotis, sutrupėjęs dešinės akiduobės kaulas, todėl sugijus akių lygis nevienodas, veidas nesimetriškas, likę dideli randai, nustatytas antros grupės invalidumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, priteisė vaikams po 200 000 Lt, o jų tėvams po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad tuoj po gimimo naujagimiai buvo paguldyti ant termoforų, užpildytų per karštu vandeniu, ir dėl to patyrė sunkių kūno sužalojimų; vienam vaikui kūno nudegimas apėmė 20 proc. jo paviršiaus, kitam – 14 proc.; jiems buvo atliktos odos persodinimo operacijos; vaikai patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumų, estetinės išvaizdos pakitimus; šiuo metu jie yra maži ir daug ko negali suprasti, tačiau, laikui bėgant, jiems gali kilti dvasinių išgyvenimų ir kitokių nepatogumų; sužalotų vaikų tėvai taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų, o tėvas – dar ir fizinį skausmą, nes buvo odos donoras persodinant vaikams odą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-423/2008, priteisė 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo vaikui ir 20 000 Lt žalos atlyginimo motinai, nes ant vaiko vaikų darželyje-lopšelyje užkrito karštas arbatinukas, jam buvo konstatuota 30 proc. kūno paviršiaus nudegimo žaizda, apimanti galvą, kaklą, veidą, krūtinės ląstą, nugarą, dešinę ranką ir dešinę koją; vaikui dėl didelių skausmų buvo leidžiamas morfinas; šiuo metu vaikas yra mažas ir daug ko negali suprasti, tačiau laikui bėgant jam gali kilti dvasinių išgyvenimų ir kitokių nepatogumų; jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis iki sukaks 18 metų. Apelianto nurodomojoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 572-253/2008 šis teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu priteisė nukentėjusiajam 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad dėl patirtos traumos po eismo įvykio jam buvo diagnozuotas kairės gūžduobės lūžimas, kairio klubikaulio lūžimas, kairio šlaunikaulio centrinis išnirimas, šlapimo pūslės sumušimas, krūtinės kairės pusės 9 šonkaulio lūžimas, krūtinės kairės pusės sumušimas, dėl ko nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, aukščiau paminėtose bylose neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) iki 200 000 Lt (57 924 Eur).
  8. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės šaltinių reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
  9. Remdamasi šios nutarties 18 ir 19 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nė viena iš 18 punkte nurodytų bylų savo aplinkybėmis nėra panaši į nagrinėjamą bylą. Nors visose bylose buvo padaryta žala sveikatai, tačiau skiriasi sužalojimo pasekmės, jų sunkumas ir įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Netgi tuo atveju, kai yra pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra identiškos arba labai panašios, dar nereiškia, kad bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turės reikšmės ir kitos aplinkybės (pvz., žalą padariusio asmens turtinė padėtį, padarytos turtinės žalos dydis ir pan.), ir jų visuma lems vienokį ar kitokį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
  10. Priešingai, negu savo skunde nurodo apeliantas, jam padarytas kūno sužalojimas ekspertų įvertintas kaip nesunkus (t. 2, b. l. 60-64). Ši ekspertų išvada kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti išvados pagrįstumu (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodomos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 572-253/2008 ratio decidendi nesutampa, kadangi, visų pirma, skiriasi nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybės (civilinėje byloje Nr. 572-253/2008 nukentėjusieji buvo sužaloti dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, sukėlusių autoįvykį, o nagrinėjamoje byloje ieškovo sužalojimą lėmė paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, kas sudaro savarankišką pagrindą žalos atlyginimo sumažinimui (CK 6.282 straipsnio 1 dalis); antra, skiriasi nukentėjusiųjų sužalojimo laipsnis (sunkumas) (civilinėje byloje Nr. 572-253/2008 nukentėjusysis neteko 60 proc. darbingumo, nagrinėjamojoje byloje ieškovui netektas darbingumas nenustatytas); abejose bylose skiriasi nukentėjusiųjų kūno sužalojimų pobūdis. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgiant į šios nutarties 19 ir 20 punktus, turėjo pagrįstą pagrindą nesivadovauti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 572-253/2008 konstatuotomis aplinkybėmis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.
  11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo turinį bei bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį iš dalies. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka ieškovo pozicijos, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai vertino ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos ir, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į ieškovo patirtus fizinio ir dvasinio pobūdžio nepatogumus bei išgyvenimus, jų trukmę, tačiau konstatuodamas, kad ieškovo patirta trauma galėjo paspartinti dešinio klubo sąnario artrozės vystymąsi ir sąnario dilimo greitį, neįvertino šios traumos padarinių ateities aspektu, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankamai individualizavo bylos aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovui priteista neturinė žala padidintina 2000 Eur suma, konstatuojant, kad dėl patirtos traumos ieškovas patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą, į kurią įskaičiuotinas ir draudiko jau išmokėtas 1 702,97 Eur žalos atlyginimas. Tokiu būdu ieškovui teismine tvarka priteitina neturtinė žala sudarytų 3 297,03 Eur (5000 – 1 702,97).
  13. Kiti apeliacinio argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
  2. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovui padidinus priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 1 297,03 Eur iki 3 297,03 Eur, atitinkamai nuo 6 proc. iki 23,3 proc. pasikeitė (padidėjo) ir ieškovo patenkintų reikalavimų dalis.
  3. Už ieškinio padavimą ieškovas turėjo sumokėti 644 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo jis atleistas įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus iš dalies, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (23,3 proc.), kas sudaro 150,05 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 9,9 proc. nuo 20 157,97 Eur prašomų patenkinti reikalavimų dalies, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies taisykle, atsakovė turi sumokėti valstybei 59,89 Eur žyminį mokestį (605 Eur x 9,9 proc = 59.89 Eur). Tokiu būdu valstybei iš atsakovės ERGO Insurance SE priteistina 209,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Atsakovė ERGO Insurance SE byloje patyrė 459,91 Eur dydžio išlaidas už byloje atliktą ekspertizę (t. 1, b. l. 169), todėl ieškinį tenkinus iš dalies (23,3 proc.), atsakovė turi teisę į 352,76 Eur (459,91-107,15=3352,76) šių išlaidų atlyginimą iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidas, nenumato teismo teisės atlikti įskaitymus, apimančius ieškinio materialinius (žalos atlyginimas) ir procesinius (bylinėjimosi išlaidų atlyginimas) reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įskaityti į ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydį atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir išdėstyti taip:

15„Priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, j. a. k. 10017013, ieškovo E. B., a. k. ( - ) naudai 3 297,03 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 3 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 150,05 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

16Priteisti atsakovei ERGO Insurance SE, j. a .k. 10017013, iš ieškovo E. B., a. k. ( - ) 352,76 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

17Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18Priteisti valstybei iš atsakovės ERGO Insurance SE, j. a. k. 10017013, 59,89 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

19Valstybei priteista 209,94 Eur bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.