Byla e2S-957-569/2017
Dėl sandorio nuginčijimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams advokatei S. Ž., V. V. dėl sandorio nuginčijimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė S. J. pateikė teisme ieškinį atsakovams advokatei S. Ž., V. V. dėl sandorio nuginčijimo, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 26 d. civilinėje byloje Nr. ( - ) S. J. ir V. V. sudarytą taikos sutartį.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

82. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovės S. J. ieškinį atsakovams advokatei S. Ž., V. V. dėl sandorio nuginčijimo, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

93. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, S. J. ir V. V. civilinėje byloje Nr. ( - ) teismui pateiktas prašymas patvirtinti jų taikos sutartį, negali būti laikomas sandoriu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio prasme. S. J. ir V. V. susitarimą vertintino, kaip šalių susitarimą užbaigti teisminį ginčą taikiai. Teismas sprendė, kad toks susitarimas negali būti ginčijamas sandorio negaliojimo pagrindais ir padarė išvadą, jog aptariamas susitarimas negali būti savarankišku bylos dalyku.

104. Teismas įvertino, kad iš esmės ieškovė nesutinka su įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintais vaiko (dukters E. V.) išlaikymo dydžiu bei bendravimo su vaiku tvarka. Teismas vertino, kad ieškovė S. J. jau pasinaudojo CK 3.174 straipsnio 4 dalies bei 3.201 straipsnio 3 dalies jai suteikiama teise ir pareiškė pakartotinį ieškinį ginčui dėl vaiko išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

125. Atskiruoju skundu ieškovė S. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės 2017-08-30 ieškinį priimti nagrinėti teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

135.1. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, darančių negalimu šioje byloje pareikšto 2017-08-30 ieškinio priėmimą nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

145.2. Teismų praktikos nuostatos bei išaiškinimai, teisės aktai buvo pažeisti skundžiama nutartimi, kadangi įstatymų leidėjas aiškiai ir atskirai, CK LII skyriuje yra įtvirtinęs asmens teisę teise ginčyti jo sudarytą taikos sutartį. Skundžiamos nutarties išvada, kad: „aptariamas susitarimas negali būti savarankišku bylos dalyku“ yra netiksli, neteisinga, nepagrįsta teisės principais ir normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Ieškiniu ieškovė neskundžia ir neginčija 2017 m. sausio 27 d. teismo nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ), patvirtinusios ginčijamą taikos sutartį. Ginčas 2017-08-30 ieškiniu inicijuojamoje šioje byloje keliamas dėl sandorio, o ne dėl teismo nutarties pripažinimo negaliojančiu.

155.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nesutinka su įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintais vaiko išlaikymo dydžiu bei bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovė nesutinka ne su teismo nutartimi, o su apgaule ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryta jai labai nenaudinga 2017-01-26 taikos sutartimi.

165.4. Teismas netiksliai įvertino, kad: „S. J. pasinaudojo CK 3.174 straipsnio 4 dalies bei 3.201 straipsnio 3 dalies jai suteikiama teise“ ir pareiškė pakartotinį ieškinį ginčui dėl vaiko išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti. Ieškinio reikalavimai nėra tapatūs kito ieškinio, pareikšto kitoje byloje, reikalavimams, dėl to ieškovė negali būti laikoma jau pasinaudojusi teise juos reikšti.

17Teismas

18k o n s t a t u o ja :

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

206. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

217. Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog aptariamas susitarimas negali būti savarankišku bylos dalyku, yra netiksli, neteisinga, nepagrįsta teisės principais ir normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad ginčas 2017-08-30 ieškiniu inicijuojamoje šioje byloje keliamas dėl sandorio, o ne dėl teismo nutarties pripažinimo negaliojančiu. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais.

228. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei S. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, patvirtino šalių – ieškovės sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. ( - ) nutraukė. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

239. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės ir susiklosčiusių sunkių aplinkybių, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 26 d. civilinėje byloje Nr. ( - ) S. J. ir V. V. sudarytą taikos sutartį.

2410. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų.

2511. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011).

2612. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010.

2713.Esant aukščiau išdėstytam teisiniam taikos sutarčių sudarymo ir bylos užbaigimo reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad ieškovė dėl teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis galėjo kreiptis tik remdamasi proceso atnaujinimą reglamentuojančiomis CPK normomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011).

2814. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir k.t). CPK 279 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

2915. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. ( - ) pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. V., dėl nepilnametės dukters E. V. atskyrimo nuo tėvo, dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina S. J. ir išlaikymo dukteriai priteisimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė S. J. pasinaudojo CK 3.174 straipsnio 4 dalies bei 3.201 straipsnio 3 dalies jai suteikta teise ir pareiškė pakartotinį ieškinį dėl vaiko išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos.

3016. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad ieškinio reikalavimai nėra tapatūs kito ieškinio, pareikšto kitoje byloje, reikalavimams, dėl to ieškovė negali būti laikoma jau pasinaudojusi teise juos reikšti. Nagrinėjimu atveju teismas nevertino šio ieškinio ir ieškinio civilinėje byloje Nr. ( - ) tapatumo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad ieškovė pasinaudojo jai suteikta teise pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju, esant patvirtintai taikos sutarčiai, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog toks ieškinys negali būti reiškiamas, tačiau neteisingai nurodė atsisakymo priimti ieškinį pagrindą – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad ieškovės S. J. ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

3117. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

3218. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė S. J. pateikė teisme ieškinį atsakovams advokatei S. Ž., V. V.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovės S. J.... 9. 3. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, S. J. ir V. V. civilinėje byloje... 10. 4. Teismas įvertino, kad iš esmės ieškovė nesutinka su įsiteisėjusia... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. 5. Atskiruoju skundu ieškovė S. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 13. 5.1. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, darančių... 14. 5.2. Teismų praktikos nuostatos bei išaiškinimai, teisės aktai buvo... 15. 5.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nesutinka su įsiteisėjusia... 16. 5.4. Teismas netiksliai įvertino, kad: „S. J. pasinaudojo CK 3.174... 17. Teismas... 18. k o n s t a t u o ja :... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. 6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 21. 7. Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog aptariamas susitarimas negali... 22. 8. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno... 23. 9. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl taikos... 24. 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42... 25. 11. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą... 26. 12. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo... 27. 13.Esant aukščiau išdėstytam teisiniam taikos sutarčių sudarymo ir bylos... 28. 14. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kasacinis teismas yra... 29. 15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad... 30. 16. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad ieškinio reikalavimai nėra tapatūs... 31. 17. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 32. 18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 33. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio... 34. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.... 35. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....