Byla 3K-3-468/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės Zigmo, Levickio (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. J. M. ir T. M. ieškinį atsakovui M. O. dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys R. B., M. M., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai prašė teismą nutraukti 2001 m. gegužės 7 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Sutarties nutraukimo teisinį pagrindą pasirinko CK 6.217 straipsnio 1 dalies normą (šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas).

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą atsakovas M. O. įsipareigojo iki 2001 m. liepos 31 d. sumokėti ieškovams 70 000 Lt skolos, o pagal sutarties 2 punktą ieškovai K. J. M. ir T. M., gavę iš atsakovo 70 000 Lt skolos, perleisti jam administracinį pastatą, esantį Vilniaus rajone, duomenys neėskelbtini, ir 2 ha žemės sklypą.

7Ieškovai nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimo sumokėti jiems 70 000 Lt skolos nustatytu terminu (iki 2001 m. liepos 31 d.) neįvykdė. Ieškovai 2002 d. vasario 12 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo. Atsakovas savo įsipareigojimą įvykdė 2004 m. rugpjūčio 11 d. pervesdamas likusią skolos dalį į ieškovės sąskaitą. Ieškovai taikos sutarties įvykdymo nepriėmė, laikydami, kad atsakovas, negrąžinęs skolos nustatytu terminu, pažeidė esminę taikos sutarties sąlygą. 2008 m. vasario 13 d. jie pervedė į Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro depozitinę sąskaitą jiems atsakovo sumokėtą 70 000 Lt skolą. Ieškovai laiko, kad taikos sutartis turi būti teismo nutraukta CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovas pažeidė esminę taikos sutarties sąlygą (70 000 Lt skolos negrąžino nustatytu terminu).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad 1997 m. sausio 17 d. sutartimis ieškovas K. J. M. paskolino atsakovui M. O. atitinkamai 100 000 Lt ir 47 000 Lt. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu. Nustatytu terminu atsakovas skolos negrąžino. Ieškovų prašymu notaras 1998 m. kovo 27 d. išdavė vykdomuosius įrašus, pagal kuriuos antstolis atliko vykdymo veiksmus: išieškojo 47 235 Lt, dalį įkeisto turto pardavė iš varžytynių už 8480 Lt, o administracinį pastatą, neįvykus varžytynėms, ieškovas sutiko perimti savo nuosavybėn. 2000 m. birželio 19 d. turto perdavimo aktu pastatas buvo perduotas ieškovui, nurodant, kad jo kaina – 20 000 Lt. Perdavus pastatą ieškovui, atsakovas liko skolingas ieškovams 73 244 Lt. 2000 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo atsakovo įkeistą pastatą savo žmonai ieškovei T. M. 2000 m. liepos 26 d. atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti šio pastato perdavimo aktą ir dovanojimo sutartį.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusį bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau ir šiai sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių institutai, įskaitant CK 6.217-6.218 straipsniuose reglamentuotą sutarties nutraukimą. Taikos sutarties šaliai nevykdant prievolės, kitos šalies prašymu išduodamas vykdomasis raštas. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, kad tik nuo išieškotojo valios priklauso, ar pradėti vykdymo procesą pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui (CPK 650 straipsnis) ar jį baigti, prašant grąžinti vykdomąjį dokumentą (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas). Byloje nustatyta, kad būtent ieškovų iniciatyva buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo pagal 2002 m. vasario 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-269/01. Ieškovai neįrodė, kad iki 2004 m. rugpjūčio 11 d. (kai į ieškovės sąskaitą buvo pervesta likusi skolos dalis) būtų paprašę grąžinti jiems vykdomąjį raštą ar atsisakę nuo išieškojimo. Taigi, atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius taikos sutarties, ieškovai pareiškė valią pradėti priverstinio vykdymo veiksmus ir šios valios nepakeitė iki atsakovas visiškai įvykdė prievolę sumokėti 70 000 Lt, bei pareikalavo perleisti jam administracinį pastatą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovų veiksmai, vykdant taikos sutartį, rodo, kad net ir atsakovui pažeidus taikos sutartį, jie nelaikė šio pažeidimo esminiu ir nesikreipė į teismą dėl taikos sutarties nutraukimo, bet kreipėsi į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties įvykdymo ir dalyvavo vykdymo procese, t. y. siekė išieškoti iš atsakovo 70 000 Lt iki jis visiškai atsiskaitė su jais. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų valia priverstinai įvykdžius taikos sutarties sąlygą, būtų neteisinga ir nesąžininga pripažinti tokį įvykdymą esminiu sutarties pažeidimu ir reikalauti sutarties nutraukimo.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovės T. M. atstovas advokatas P. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Dėl CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, netinkamo taikymo. Kasatorė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kurie įrodo esminį taikos sutarties pažeidimą, būtent: 1) pinigus atsakovas turėjo sumokėti per du mėnesius nuo taikos sutarties sudarymo, o sumokėjo po trejų metų; 2) atsakovui laiku neįvykdžius prievolės, ieškovai privalėjo rūpintis administraciniu pastatu, vykdyti jam, kaip kultūros paveldo objektui, nustatytus reikalavimus; 3) nuo taikos sutarties sudarymo iki nustatyto mokėjimo termino atsakovo finansinė padėtis negalėjo taip pablogėti, kad jis negalėtų įvykdyti prievolės, taigi atsakovas prievolės neįvykdė tyčia; 4) termino praleidimas daugiau kaip trejus metus buvo pagrindas ieškovams nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) taikos sutarties nutraukimo atveju atsakovas nepatirtų didelių nuostolių, jo nuostoliai vertintini tik kaip notaro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų nuvertėjimas. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, taigi neįvertino esminio sutarties pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas taip pat neįvertino kasatorės veiksmų, įrodančių, kad ji nesitikėjo taikos sutarties įvykdymo bei vykdė veiksmus, kurių nebūtų dariusi, jeigu ginčo administracinio pastato nuosavybę būtų reikėję perduoti atsakovui, t. y. atsakovui trejus metus nevykdant taikos sutarties buvo tęsiamos žemės sklypo prie administracinio pastato grąžinimo procedūros kasatorės vardu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog būtų paprašę grąžinti vykdomąjį raštą ar atsisakę išieškojimo. Ieškovai negalėjo atlikti šių veiksmų, nes, vykdant teismo antstolių reformą, vyresnysis teismo antstolis ginčo vykdomosios bylos neperdavė skirstyti ir tik 2003 m. vasario 13 d. be ieškovų prašymo įregistravo ją kaip naują vykdomąją bylą. Ieškovai neturėjo jokios informacijos apie šį neteisėtą veiksmą.

152. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi perduodamas šią bylą nagrinėti iš naujo nustatė, kad atsakovas pažeidė taikos sutartyje nustatytą mokėjimo terminą, dėl to ieškovai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai neišsiaiškino ir neįvertino tų aplinkybių, kurių pagrindu būtų daroma byloje išvada apie tai, jog nagrinėjamoje byloje nustačius, kad viena iš sutarties šalių praleido prievolės vykdymo terminą, ar toks termino praleidimas reikštų esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio kita sutarties šalis galėtų inicijuoti vienašalį sutarties nutraukimą, ar esamas termino praleidimas būtų nepakankamas esminiam sutarties pažeidimui konstatuoti. Termino praleidimas gali būti įvertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, jei laikotarpiu po termino praleidimo tolesnis prievolės vykdymas praranda prasmę asmenims, kurių naudai yra atliekamas toks pavėluotas prievolės vykdymas. Taigi laikotarpio po termino praleidimo trukmė taip pat svarbi sprendžiant dėl termino praleidimo, kaip sutarties pažeidimo, esmingumo. Teismai netyrė, ar atsakovas jam priklausančią prievolę pagal sutartį įvykdė pasikeitusiomis aplinkybėmis, dėl kurių toks pavėluotas sutarties vykdymas būtų nenaudingas kitai šaliai. Vertinant termino praleidimo, kaip sutarties pažeidimo, esmingumą, turi būti nustatyta tai, ar atsakovui pavėluotai įvykdžius prievolę pagal sutartį tokį įvykdymą priėmė ieškovai T. ir K. M. Taip pat teismai, spręsdami, ar termino praleidimas iš esmės pažeidė ieškovų teises, turėtų išsiaiškinti, kieno iniciatyva atsakovas pavėluotai įvykdė prievolę. Apeliacinės instancijos teismas netyrė kasacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytų aplinkybių.

16Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta CK 6,217 straipsnio pagrindu ginčo teisenos tvarka, t. y. pateikus ieškinį. Teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010). Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad taikos sutarties įvykdymas praėjus trejiems metams nuo jos sudarymo nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, nes pati ieškovė šio pažeidimo tokiu nelaikė. Kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių, todėl apskritai neturėtų būti vertinami kasacinio skundo argumentai, susiję su taikos sutarties pažeidimo vertinimu.

17Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad teismai bylą išsprendė iš esmės teisingai, nes kasatorė pareiškė savo valią pradėti priverstinio vykdymo veiksmus ir šios valios nepakeitė iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdė taikos sutarties sąlygas, tai rodo, kad kasatorė taikos sutarties termino pažeidimo nelaikė esminiu.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės galios

21Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų.

22CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties.

23CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl, vienai iš taikos sutarties šalių savo sutartinių prievolių nevykdant geranoriškai, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Taigi, priešingai nei kitų civilinių sutarčių atveju, vienai iš taikos sutarties, kurią patvirtino teismas, šalių jos nevykdant (t. y. neatliekant sutartinių prievolių), nereikia kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų šalį vykdyti sutartines prievoles. Teismo nutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra pagrindas vykdymo veiksmams atlikti (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas).

24Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. R. Š., V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010.

25Dėl civilinio proceso stadijos ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį

26Dėl teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 1 d. nutartimi atnaujino procesą byloje CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu.

27Atnaujinus procesą Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartį: panaikino jos dalį, kuria patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad atsakovai T. M. ir K. M. įsipareigoja perleisti ieškovui 2 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r., , duomenys neėskelbtini, ir geranoriškai padeda įforminti nuosavybės teisę į žemę; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą; nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo po proceso atnaujinimo pateiktą ieškinį atsakovams K. M., T. M., Teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims R. B., M. M., D. R., antstoliui R. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. B., R. B. dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nes atnaujintos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas iš esmės tapatus pateiktam ieškiniui.

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 6 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant CK 6.217 straipsnyje nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams.

30Esant pirmiau išdėstytam teisiniam taikos sutarčių sudarymo ir bylos užbaigimo reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad ieškovai dėl teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis galėjo kreiptis tik remdamiesi proceso atnaujinimą reglamentuojančiomis CPK normomis.

31Atsiliepime į kasacinį skundą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, atsakovas nurodo, kad šalių sudaryta teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik taikant CPK normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą. Kasacinis teismas negali remtis šiuo atsakovo argumentu ir pagal juos priimti atitinkamą sprendimą, nes pagal CPK III dalies XVII skyriaus normas įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka vykdomas tik pagal kasacinį skundą. Kasacinis teismas privalo laikytis kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnis), todėl šioje byloje nepriima sprendimo nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

32Dėl taikos sutarties vykdymo

33Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta CK 6.217 straipsnio pagrindu ginčo teisenos tvarka, t. y. pateikus ieškinį.

34Teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010). Ar taikos sutartis tinkamai buvo vykdoma, yra ne teisės aiškinimo, bet šios šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo aiškinimo klausimas, ir tai daroma teismui vertinant šalių argumentus ir pateiktus įrodymus.

35Pagal CPK 183, 185 straipsnius įrodymų tyrimą, jų vertinimą atlieka pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad kasacinis teismas nerenka įrodymų ir kitaip nevertina teismų nustatytų aplinkybių tuo atveju, jeigu nepažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytų civilinio proceso teisės normų pažeidimų, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas ieškovams palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

36Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad išieškotojų T. M. ir K. J. M. veiksmai – atsakovui M. O. pažeidus taikos sutartyje nustatytą terminą iki 2001 m. liepos 31 d. visiškai atsiskaityti su jais, jie nelaikė šio pažeidimo esminiu ir nesikreipė į teismą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nutraukimo, tačiau kreipėsi į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties sąlygos įvykdymo bei dalyvavo vykdymo procese – yra teisiškai reikšminga. Ji patvirtina, kad išieškotojai siekė išieškoti iš atsakovo 70 000 Lt iki jis visiškai atsiskaitė su jais. Išieškotojai šios valios nepakeitė iki to momento, kol atsakovas 2004 m. rugpjūčio 11 d. (kai į ieškovės sąskaitą buvo pervesta likusi 70 000 Lt skolos dalis) visiškai įvykdė taikos sutarties sąlygas. Taigi teismai padarė pagrįstas išvadas, kad išieškotojai tuo metu taikos sutarties termino pažeidimo nelaikė esminiu. Šių išvadų pagrindu priimti teismų sprendimai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų taikymą, išsprendžiant šalių ginčą nagrinėjamoje byloje. Priėmus sprendimą netaikant šių principų, nebūtų įgyvendintas teisingumas, nes šalių ginčas iš esmės liktų neišspręstas ir jo išsprendimas tęstųsi tik dėl formalaus civilinio proceso normų taikymo, nutraukus bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

37Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovams K. J. M., T. M., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims R. B., M. M., D. R., antstoliui R. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. B., R. B. dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, konstatavo, kad kai pagal taikos sutartį abi šalys turi atlikti kitos naudai prievolę ir gali reikalauti atitinkamos prievolės įvykdymo savo naudai, bet kuri šalis, kurios naudai nustatyta prievolė nevykdoma, turi teisę reikalauti priverstinio vykdymo. Dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti teismo patvirtintos sutarties, net ir esant CK 6.217 straipsnyje nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams. Atsižvelgiant į šį kasacinio teismo išaiškinimą ir į tai, kad žemesnės instancijos teismai iš esmės ginčą išsprendė teisingai, jų priimti procesiniai sprendimai paliktini galioti.

38Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. lapkričio 25 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 67,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti iš T. M. į valstybės biudžetą 67,15 Lt (šešiasdešimt septynis litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

43Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai prašė teismą nutraukti 2001 m. gegužės 7 d. teismo nutartimi... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino... 7. Ieškovai nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimo sumokėti jiems 70 000 Lt... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad 1997 m. sausio 17 d. sutartimis ieškovas K. J. M.... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovės T. M. atstovas advokatas P. K. prašo panaikinti... 14. 1. Dėl CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą dėl... 15. 2. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės galios... 21. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį... 22. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos... 23. CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos... 24. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo... 25. Dėl civilinio proceso stadijos ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį... 26. Dėl teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos... 27. Atnaujinus procesą Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d.... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 30. Esant pirmiau išdėstytam teisiniam taikos sutarčių sudarymo ir bylos... 31. Atsiliepime į kasacinį skundą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 32. Dėl taikos sutarties vykdymo... 33. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos... 34. Teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta... 35. Pagal CPK 183, 185 straipsnius įrodymų tyrimą, jų vertinimą atlieka... 36. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad išieškotojų T. M.... 37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 38. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. lapkričio 25 d.... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 42. Priteisti iš T. M. į valstybės biudžetą 67,15 Lt (šešiasdešimt septynis... 43. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....