Byla 2A-1320-560/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. (V. Š.) ieškinį atsakovams H. Š. (H. Š.), R. (R.) Š., tretiesiems asmenims - Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui, Paberžės seniūnijos seniūnui G. G. (G. G.) dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, testamento bei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas:

51. pratęsti ieškovui V. Š. terminą H. Š. palikimui priimti;

62. pripažinti negaliojančiu 1998-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. 676), išduotą T. Š. dalyje dėl 1/2 dalies H. Š. palikimo paveldėjimo;

73. pripažinti negaliojančiu T. Š. testamentą, patvirtintą 1998-04-14 Vilniaus Paberžės seniūnijoje, reg. Nr. 100, dalyje dėl 1/2 dalies testamentu palikto paveldimo turto;

84. pripažinti negaliojančiu 2009-05-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 1-2943), išduotą atsakovams H. Š. ir R. Š., dalyje dėl ½ dalies T. Š. palikimo paveldėjimo.

9Nurodė, kad 1995-12-25 mirė ieškovo tėvas H. Š.. Mirusiojo įpėdiniai (žmona ir vaikai) nusprendė, kad likęs palikimas (palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusi namų valda), nebus dalijama ir bus prižiūrima visų įpėdinių, o visą turtą tiesiogiai valdys mirusiojo sutuoktinė ir palikėjo vaikų motina T. Š.. Kadangi įpėdiniai neketino dalintis tėvui priklausiusio turto kol bus gyva motina, nė vienas iš įpėdinių per įstatymo nustatytą terminą nevyko pas notarą įteisinti palikimo priėmimo, nes laikė, kad priėmė mirusio tėvo palikimą faktiškai pradėję jį valdyti. 1996 metais mirė ieškovo sesuo D. K., o 2008-12-13 – motina T. Š.. Po motinos laidotuvių su atsakovais susitarė, kad atsakovai toliau gyvens tėvų namuose, o visą tėvų palikimą visi trys broliai valdys drauge. Teigia, kad po žmonos laidotuvių, pasunkėjus turtinei būklei, kreipėsi į brolius, prašydamas natūra arba pinigais kompensuoti jo dalį tėvų palikimo, tačiau broliai nesutiko. 2012 m. vasarą ieškovui nuvykus į notaro biurą jis sužinojo, jog jo tėvui H. Š. 1996-05-15 buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,82 ha žemės ( - ), Vilniaus rajone, o 1998-02-19 ieškovo motinai T. Š. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Ieškovo manymu, šis paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant ieškovo teises, kadangi išduotas negavus rašytinio ieškovo pareiškimo. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentu, kai viena įpėdinė (sesuo) buvo mirusi ir nepriėmusi palikimo, o du įpėdiniai (atsakovai) raštu atsisakė nuo palikimo, nenurodydami, kieno naudai atsisako palikimo, buvo likę du H. Š. įpėdiniai, turintys teisę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, t. y. palikėją pergyvenusi sutuoktinė T. Š. ir palikėjo sūnus ieškovas V. Š..

10Atsakovai H. Š. ir R. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo 1998-02-19 bei 2009-05-08 paveldėjimo teisės liudijimus pripažinti negaliojančiais. Teigė, kad ieškovas yra praleidęs terminą palikimui priimti, nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl mano, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas apie motinos mirtį, taip pat apie nacionalizuotos žemės grąžinimo eigą žinojo, tačiau tuo nesidomėjo ir nesirūpino.

11Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. su ieškiniu dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad V. Š. dėl palikimo priėmimo po H. Š. mirties į notarų biurą per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė, dokumentų ar kitų įrodymų apie faktiškai pradėtą paveldimo turto valdymą notarų biurui nepateikė; T. Š. pareiškime dėl palikimo priėmimo bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūno išduotoje pažymoje nurodyti kiti du įpėdiniai - H. Š. ir R. Š. palikimo atsisakė.

12Trečiasis asmuo Paberžės seniūnas G. G. atsiliepime nurodė, kad testamentas buvo sudarytas pagal T. Š. norą ir jos išreikštą valią; ji buvo visiškai veiksni. Kadangi ieškovas nepateikė svarių atgrumentų ir įrodymų, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties ir ne dėl jo kaltės, mano, jog nėra pagrindo jį atnaujinti.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo V. Š. 32,59 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas, nurodęs aplinkybes apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir pareiškė reikalavimą pratęsti jam terminą tėvo H. Š. palikimui priimti, todėl laikė, jog ieškovas palikimo po savo tėvo mirties nepriėmė. Nurodė, kad teigti, jog ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymų nustatytais būdais bei terminu priimti palikimo, nėra pagrindo, kadangi ieškovas pats nusprendė laikytis susitarimo nepriimti tėvo palikimo, kol mama bus gyva. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta nei vienam įpėdiniui nesikreipti į notarą. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nurodydamas, kad buvo susitarta, jog tiesiogiai visą turtą valdys mirusiojo sutuoktinė T. Š., pats išskyrė motinos padėtį,

15Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. Š. veiksmai pateikiant pareiškimą apie palikimo priėmimą, taip pat atsakovų elgesys nurodant notarui, kad jie palikimo nepriėmė, leidžia pagrįstai manyti buvus įpėdinių susitarimui dėl H. Š. turto paveldėjimo šalių mamos vardu. Įvertinus atsakovų rašytų pareiškimų notarui turinį, kad notarė atsakovus pakvietė pati ir pareiškimai parašyti vėliau, nei T. Š. pareiškimas apie palikimo priėmimą, teismas laikė, kad atsakovai nebuvo nesąžiningi nepranešus ieškovui apie parašytus pareiškimus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas žinojo apie kitą tėvo turimą turtą (namą su ūkio pastatais), sprendė, jog ieškovo nežinojimas, kad tėvo vardu bus atkurta nuosavybės teisė į žemę, taip pat tikėjimasis, kad kiti įpėdiniai ateityje elgsis atitinkamu būdu, negali būti laikoma svarbiomis priežastimis, lėmusiomis termino palikimui priimti praleidimą. Padarė išvadą, jog ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų kriterijų, todėl neatnaujino termino palikimui priimti.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai vertino byloje surinktus įrodymus, o nustatęs, kad nepakanka įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, nepagrįstai neišaiškino ieškovui apie būtinybę pateikti papildomus įrodymus. Nurodo, kad teismas privalėjo nurodyti šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Teismas neturėjo būti visiškai pasyvus renkant įrodymus, kadangi byla yra susijusi su viešuoju interesu. Ieškovo reikalavimas plačiąja prasme yra susijęs su jo nepilnamečių vaikų turtinėmis teisėmis, kadangi nuo sprendimo byloje priklauso ne tik paties ieškovo, bet ir jo nepilnamečių vaikų turtinė padėtis. Priimdami palikimą, tiek ieškovas, tiek atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir nepaisė įstatymo nustatytų terminų, visi trys vadovavosi savo supratimu ir elgėsi pagal jiems priimtinas normas.

18Skunde teigiama, kad teismas turėjo teisinį pagrindą nustatyti, kad ieškovas, praleidęs terminą palikimui priimti, nebuvo aplaidus ir nerūpestingas. Teigia, jog termino praleidimą sąlygojo ne ieškovo netinkamas elgesys, o atsakovų nesąžiningumas eliminuojant ieškovą iš bendrų šeimos reikalų tvarkymo. Nurodo, kad gimė, užaugo ir visą laiką gyvena kaime, kur didžioji giminystės santykių visuma sprendžiama pagal papročius ir žodinius susitarimus, rūpinasi gausia šeima, todėl įstatymų nustatyti terminai atlikti teisinius formalumus, dėl kurių reikia nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų iki notaro biuro, būna dažniausiai praleidžiami.

19Pažymėjo, kad sprendimas dėl H. Š. nuosavybės teisės į žemę atstatymo priimtas 1996-05-15, nuosavybė į šį sklypą įregistruota nekilnojamojo turto registre, o T. Š. dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik 1997-12-10. Visi mirusiojo H. Š. įpėdiniai buvo praleidę įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Kieno naudai atsisakė, atsakovai savo pareiškimuose nenurodė. Atsakovai niekada nebuvo sukūrę savo šeimų, visą laiką gyveno kartu su dabar jau velione motina T. Š., kuri buvo ligota, todėl galėjo paveikti jos apsisprendimą dėl testamento surašymo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo surašytas nepraėjus net 2 mėnesiams po paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Atsakovai po tėvo mirties 1995-12-25 suklaidino ieškovą, tvirtindami, kad į notarą dėl palikimo nesikreips. Teigia, kad jis pats gyveno atskirai, buvo sukūręs šeimą, augino vaikus ir rūpinosi ūkiu, todėl neturėjo galimybių sužinoti apie atkurtą velionio tėvo nuosavybės teisę į žemę ir tikrų brolių klastą.

20Taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad byloje yra įrodymų, jog ieškovui buvo žinoma apie velionio tėvo turtines teises į žemės nuosavybę. Teismas turėjo ieškovo naudai vertinti jo nurodytas aplinkybes, kad apie mirusio tėvo turtinių teisių atkūrimo faktą ieškovas sužinojo tik 2012 metų vasarą.

21Atsakovai H. Š. ir R. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nesutiko su apeliacinio skundo motyvais, prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-01 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pilnai motyvuotas ir atitinka atsakovų teisėtus lūkesčius. Teigia, kad ieškovo ieškinys atmestas teisėtai, nes patenkinus jo ieškinį būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir interesai. Nurodo, kad ieškovas yra praleidęs terminą palikimui priimti, nes nepateikė teismui svarių argumentų ir įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir ne dėl jo kaltės. Nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas apie motinos mirtį žinojo, taip pat puikiai žinojo apie nacionalizuotos žemės grąžinimo eigą, tačiau tuo nesidomėjo ir nesirūpino.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių tėvas H. Š. mirė 1995-12-25. Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-05-15 sprendimu Nr. 41-2397 „Dėl pil. H. Š. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ atstatė H. Š. nuosavybės teisę į 3,82 ha žemės sklypą ( - ), Vilniaus rajone. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūno 1997-12-09 pažymėjime Nr. 674, nurodyta, jog H. Š. iki mirties gyveno Vilniškių k., Paežerės sen., Vilniaus r.; su juo gyveno T. Š. (žmona), H. Š. (sūnus, gim. 1972 m.), R. Š. (sūnus, gim. 1968 m.); po H. Š. mirties palikimą priėmė T. Š.. Vilniaus rajono notarų biure 1997-12-10 gautas palikėjo sutuoktinės T. Š. pareiškimas apie palikimo priėmimą po vyro mirties, kuriame kiti įpėdiniai nurodyti mirusiojo vaikai H. Š. ir R. Š.. Vilniaus rajono notarų biurui atsakovai H. Š. ir R. Š. 1998-02-19 parašė pareiškimus, kuriuose nurodė, kad po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturi. 1998-02-19 mirusiojo sutuoktinei T. Š. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pagal kurį ji paveldėjo H. Š. turtą. 1998-04-14 T. Š. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko lygiomis dalimis atsakovams R. Š. bei H. Š.. 2008-12-13 mirus T. Š. atsakovai pagal testamentą paveldėjo motinos turtą. Tarp šalių kilo ginčas dėl palikimo po H. Š. mirties.

26Apeliantas teigia, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai vertino byloje surinktus įrodymus, o nustatęs, kad nepakanka įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, nepagrįstai neišaiškino ieškovui apie būtinybę pateikti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovas kelis kartus tikslino ieškinį ir jam buvo suteikta procesinė galimybė pateikti į bylą ieškinį pagrindžiančius įrodymus, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišaiškino ieškovui apie būtinybę pateikti papildomus įrodymus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai vertino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai apibendrino ir padarė pagrįstas išvadas.

27Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, taikytino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūno 1997-12-09 pažymėjime Nr. 674 nurodyta, kad po H. Š. mirties palikimą priėmė T. Š., nors kartu su ja gyveno H. Š. ir R. Š., kurie turėjo galimybę priimti palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Nepaisant galimybės priimti palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, Vilniaus rajono notarų biurui atsakovai parašė pareiškimus, kuriuose nurodė, kad po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturi. Nors ieškovas nurodo, kad visi įpėdiniai laikė, kad palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti, tačiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė T. Š.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas, nurodęs aplinkybes apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir pareiškė reikalavimą pratęsti jam terminą tėvo H. Š. palikimui priimti. Tokiu būdu atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas palikimo nepriėmė ir siekia pratęsti terminą palikimui priimti.

28CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad termino praleidimą sąlygojo ne ieškovo netinkamas elgesys, o atsakovų nesąžiningumas eliminuojant ieškovą iš bendrų šeimos reikalų tvarkymo. Teisėjų kolegija su nurodytu argumentu nesutinka. Ieškovas žinojo apie tėvo mirtį ir apie tėvo valdomą turtą, palikimo atsiradimo dieną buvo pilnametis asmuo, gyveno Lietuvoje, yra palikėjo ir palikimą priėmusios atsakovės sūnus, t. y. asmuo, susijęs artimais giminystės ryšiais ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, todėl turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises į atsiradusį palikimą. Nors apeliantas nurodė, kad su kitais įpėdiniais susitarė namų valdos nedalyti ir bendrai prižiūrėti, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta ne vienam įpėdiniui nesikreipti į notarą. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovas visą gyvenimą gyveno kaime ir turėjo didėlę šeimą, nelaikytinos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Pažymėtina, jog nuo palikimo atsiradimo iki ieškinio pateikimo praėjo beveik 17 metų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nesirūpindamas paveldėjimo priėmimu ne tik po tėvo, bet ir po motinos mirties elgėsi nerūpestingai, neatsakingai bei neapdairiai, nors nebuvo jokių svarbių, nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių ar priežasčių, trukdančių priimti palikimą.

29Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad byloje yra įrodymų, jog ieškovui buvo žinoma apie velionio tėvo turtines teises į žemės nuosavybę. 1964 m. CK 587 str. 1 d. numatė, kad neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Atsižvelgiant į nurodytą teisės normą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas nežinojo apie tėvo turtines teises į žemės nuosavybės atkūrimą nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, kadangi ieškovo tėvas turėjo ir kito nekilnojamojo turto, kurio ieškovas po tėvo mirties nepriėmė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pratęsus terminą palikimui priimti butų pažeistos atsakovų, tinkamai ir laiku po motinos mirties priėmusių palikimą, interesai, kadangi jie netektų pusės paveldėto turto, t. y. tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas, o apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jų nepaisyti.

30Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Ieškovo V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

33Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas:... 5. 1. pratęsti ieškovui V. Š. terminą H. Š. palikimui priimti;... 6. 2. pripažinti negaliojančiu 1998-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą... 7. 3. pripažinti negaliojančiu T. Š. testamentą, patvirtintą 1998-04-14... 8. 4. pripažinti negaliojančiu 2009-05-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą... 9. Nurodė, kad 1995-12-25 mirė ieškovo tėvas H. Š.. Mirusiojo įpėdiniai... 10. Atsakovai H. Š. ir R. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra teisinio... 11. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. su ieškiniu... 12. Trečiasis asmuo Paberžės seniūnas G. G. atsiliepime nurodė, kad... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį... 15. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. Š. veiksmai pateikiant... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m.... 18. Skunde teigiama, kad teismas turėjo teisinį pagrindą nustatyti, kad... 19. Pažymėjo, kad sprendimas dėl H. Š. nuosavybės teisės į žemę atstatymo... 20. Taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad... 21. Atsakovai H. Š. ir R. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 25. Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais... 26. Apeliantas teigia, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai vertino byloje... 27. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja... 28. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino... 29. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 32. Ieškovo V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.... 33. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti...