Byla 2-1140/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2171-485/2009 pagal ieškovo UAB „Dalum“ ieškinį atsakovei R. L. , trečiajam asmeniui K. J. dėl avanso grąžinimo, netesybų ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Dalum“ kreipėsi su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės R. L. 50000 Lt negrąžintą avansą, 73740 Lt baudą už preliminariosios žemės pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi prašymą patenkino ir areštavo atsakovei S. L. priklausantį ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 123740 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis, o paaiškėjus, jog atsakovės areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 123740 Lt, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančias turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bei atsakovei priklausančiose bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove. Teismas nurodė, kad iš ieškinio matyti, ieškovas ir atsakovė, per savo įgaliotinį K. J. , 2005 m. gegužės 10 d. pasirašė Susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui 36,87 ha žemės sklypą, o ieškovas šia sutartimi įsipareigojo sumokėti atsakovei 50000 Lt avansą. Ieškovo teigimu, jis sumokėjo minėtą avansą atsakovei, tačiau atsakovė, atkūrus jai nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, savo įsipareigojimų neįvykdė ir su ieškovu nepasirašė pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą 50000 Lt avansą, 73740 Lt dydžio baudą, kuri buvo aptarta Susitarime, bei procesines palūkanas, iš viso 123740 Lt. Teismų praktikoje būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar jo negalimumo tikimybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Šioje byloje atsakovei – fiziniam asmeniui yra pareikštas turtinis reikalavimas dėl 123740 Lt sumos priteisimo, kuri, vertinant bendro šalies pragyvenimo lygio mastu, yra pakankamai didelė. Taigi vien jau dėl didelės reikalavimo sumos teismas turi pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad yra poreikis taikyti ieškinio užtikrinimo priemones. Teismas sutiko su ieškovo nuomone, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra būtinas, kadangi ginčas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, ieškinys yra pareikštas fiziniam asmeniui, kurio turtinė padėtis nežinoma.

5Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia šiais motyvais;

  1. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo.
  2. Laikinosios apsaugos priemones neginčytinai pažeidžia atsakovės teises, nes teismas be jokio teisinio pagrindo areštavo jos turtą 123740 Lt sumai. Įstatymas garantuoja ieškovo ir atsakovo teisių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, tačiau skundžiama nutartis visiškai neužtikrina šalių lygiateisiškumo, o nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai neproporcingos siekiamiems tikslams.
  3. Byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantė siekia išvengti sprendimo įvykdymo, todėl nebuvo jokios grėsmės dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo.

6Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad;

  1. Ieškinio suma yra didelė, todėl yra grėsmė dėl galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali perleisti savo vardu turimą turtą ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, o tik konstatavo, jog yra grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

9Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

10Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 123740 Lt sumos priteisimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad yra grėsmė, jog atsakovė gali neįvykdyti teismo sprendimo, jeigu jis ieškovui būtų palankus, nes pareikšto reikalavimo suma laikytina didele.

11Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera ir ieškinio suma jai nėra didelė.

12Atsakovė nurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių apribotos jos teisės, o turto areštas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.

13Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, o CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taigi, teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi atsižvelgti ir į atsakovo interesus ir taikyti mažiausiai jo veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas areštavo atsakovės turtą ieškinio reikalavimų sumai, pirmiau areštuodamas nekilnojamąjį turto, o jo nesant pinigines lėšas, todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas laikėsi ekonomiškumo, šalių pusiausvyros ir kitų principų.

14Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl paliktina nepakeista skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis (CPK 338 str., 329 str.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

16Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai