Byla 2A-1245/2011

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėtos kompensacijos už atostogas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovei G. V. , atsakovo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, vertėjai Žanai Tadorovskajai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-904-395/2011 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurby Water Tech“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėtos kompensacijos už atostogas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Jurby Water Tech“, prašydama pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2010 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. P10, priteisti iš atsakovo 14 298,65 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 1998 m. sausio 2 d. tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ji buvo priimta dirbti pas atsakovą vandens valymo departamente vadybininke. Ieškovė nurodė, kad dirbant pas atsakovą pasikeitė bendrovės pavadinimas ir 1999 m. sausio 2 d. buvo pakeista darbo sutartis ir nuo 2004 sausio 3 d., pakeitus ankstesnę su darbdaviu UAB „Jurby Water Tech“ sudarytą sutartį, dirbo cheminio vandens paruošimo diviziono direktore iki pat 2010 m. kovo 10 d., kai atsakovo UAB „Jurby Water Tech“ direktoriaus 2010 m. kovo 10 d. įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ Nr. P10 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą ieškovė buvo atleista iš darbo. Ieškovės teigimu, atsakovas, už jos neva padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. įmonės komercinės paslapties informacijos perdavimą konkuruojančioms įmonėms, atleisdamas iš darbo nepareikalavo ieškovės raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, be to, jai prieš atleidžiant iš darbo nebuvo paaiškinta, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą, kada ir kur ieškovė buvo padariusi, kaip šis pažeidimas buvo užfiksuotas ir kokie objektyvūs duomenys patvirtina paties pažeidimo padarymo faktą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, jog darbdavys nesuteikė ieškovei jokios galimybės pasiaiškinimui pateikti bei nepateikė jokių ieškovės kaltės įrodymų, dėl kurių ji turėtų aiškintis, ieškovės nuomone, ji iš darbo buvo atleista neteisėtai, t. y. pažeidžiant DK 234 ir 240 straipsnių reikalavimus.Ieškovės teigimu, su ja nebuvo pilnai atsiskaityta jos atleidimo iš darbo dieną ir tuo pažeisti DK 141 straipsnio reikalavimai. Įvertinusi tai, kad neteisėtai atleidus ieškovę iš darbo ir apie tai darbdaviui paskleidus informaciją buvusiems UAB „Jurby Water Tech“ verslo partneriams, ieškovė sprendė, jog jai neteisėtais darbdavio veiksmais buvo padaryta ir neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, jog nukentėjo ieškovės kaip patikimos specialistės reputacija, ji kurį laiką negalėjo susirasti darbo bei patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, taip pat neturėjo galimybės visaverčiai išlaikyti šeimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei G. V. iš atsakovo UAB „Jurby Water Tech“ 1 143,52 Lt delspinigių už išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, pavėluotą išmokėjimą; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovės G. V. atsakovui UAB „Jurby Water Tech” 1 980 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo UAB „Jurby Water Tech” ieškovei G. V. 30 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš ieškovės G. V. 39,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nurodė, kad į bylą pateikta UAB „Jurby Water Tech“ cheminio vandens paruošimo diviziono direktorės pareigybinė instrukcija bei darbdavio 2002 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. V02/135 „Dėl informacijos, kuri laikoma UAB „Jurby Water Tech“ komercine paslaptimi, sąrašo patvirtinimo“ patvirtina, kad ieškovė buvo supažindinta su įpareigojimu saugoti įmonės komercines ir technologines paslaptis ir buvo darbdaviui raštu įsipareigojusi šias paslaptis saugoti, ką patvirtina ieškovės parašai 2003 m. sausio 2 d. priede prie darbo sutarties Nr. B/N bei 2008 m. sausio 1 d. priede prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Teismas pažymėjo, kad savo įsipareigojimo saugoti darbdavio komercines ir technologines paslaptis ieškovė neneigia, be to, ji šį įsipareigojimą darbdaviui yra patvirtinusi raštu ir darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnale, dėl to teismas kritiškai vertino ieškovės atstovės teiginį, jog ieškovė nebuvo įsipareigojusi saugoti atsakovo komercinę ir technologinę paslaptį sudarančių duomenų.

8Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ginčo atveju nėra pagrindo teigti, jog prieš skiriant ieškovei drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, jai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Teismo teigimu, atvirkščiai – pati ieškovė pripažino, jog su padaryto darbo drausmės pažeidimo esme ji buvo darbdavio supažindinta 2010 m. kovo 8 d. vykusiame darbdavio akcininkų iniciatyva sušauktame direktorių susirinkime ir šią aplinkybę be atsakovo atstovų patvirtino ir liudytoju apklaustas V. D. , kuris nurodė, jog direktorių tarybos paprašius ieškovę pasiaiškinti dėl įmonės komercinės technologijos perdavimo konkurentams, ieškovė tą padaryti kategoriškai atsisakė, nurodydama, jog be advokato iš viso nekalbės, ir išėjo. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio UAB „Jurby Water Tech“ direktoriaus 2010 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. P10/ („Dėl raštiško pasiaiškinimo“) matyti, jog ieškovė pakartotinai atsisakė pateikti pasiaiškinimą raštu dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, betarpiškai prieš pat jos atleidimą iš darbo, ką patvirtina ir teismui pateikto pokalbio garso įrašo transkribavimo vertimo į lietuvių kalbą turinys, todėl laikytina, jog ginčo atveju darbdavys DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė. Teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti nepagrįsta atsakovo paskirtą ieškovei drausminę nuobaudą ir sutikti su ieškovės teiginiu, jog ginčijama drausminė nuobauda jai buvo paskirta darbdavio praleidus 1 mėnesio terminą nuo darbo drausmės pažeidimo dienos. Tokia išvada, teismo teigimu, darytina todėl, kad byloje liudytoju apklaustas D. K. patvirtino, jog jis tik 2010 m. sausio mėnesį gavo nurodymą iš atsakovo vadovo nustatyti, iš kurio darbuotojo kompiuterio perdavinėjama įmonės komercinę, technologinę paslaptį sudaranti informacija ir šį faktą neginčytinai nustatė tik 2010 m. vasario pabaigoje, be to, iš ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo akivaizdu, jog pažeidimą apibrėžiantys veiksmai yra tęstinio pobūdžio.

9Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimų dėl komercinių darbdavio paslapčių išdavimo konkurentams pagrįstumą, nelaikė, jog atsakovo pateikti duomenys apie G. V. perduotą informaciją yra niekiniai ir neatitinkantys CPK 177 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų vien dėl to, kad jie surinkti atsakovo iniciatyva. Šią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog nors pati ieškovė ir jos atstovė kategoriškai neigia, jog atsakovui užfiksavus atsakovo duomenų, sudarančių įmonės komercinę-technologinę paslaptį, perdavimą, nurodydamos, jog šie duomenys buvo perduoti ne iš ieškovei priskirto personaliniam naudojimui kompiuterio, nes ieškovė atleidžiama iš darbo pagal 2010 m. kovo 9 d. turto priėmimo-perdavimo sąrašą perdavė, o atsakovo įgaliotas asmuo R. R. priėmė visai kitą nešiojamą kompiuterį negu tas, kuriuo buvo perduota įmonės komercinę, technologinę paslaptį sudarantys dokumentai. Teismas pažymėjo, kad tiek 2008 m. balandžio 29 d. ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją akto duomenys, tiek atsakovo 2010 m. lapkričio 2 d. pažyma Nr. A10/11-02 bei liudytojo D. K. parodymai patvirtina atsakovo pateiktos informacijos, sudarančios darbdavio ūkinę komercinę-technologinę paslaptį perdavimo konkuruojančiom įmonėm faktą. Teismo teigimu, ši aplinkybė neginčijamai nustatyta dėl to, kad ieškovė nepaneigė liudytojo D. K. ir liudytojos R. R. – UAB „Jurby Water Tech“ vyr. administratorės, priėmusios iš ieškovės jai priskirtą turtą, parodymų, kad 2008 m. sausio 1 d. priskirto turto sąraše minimas nešiojamas kompiuteris inv. Nr. 208003 buvo pavogtas ieškovės komandiruotės Maskvoje metu 2008 m., o laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. kovo 9 d. darbo funkcijoms vykdyti ieškovė naudojosi kompiuteriu Fujitsu-Amilot (Siemens) serijinis Nr. FJ 1074601ABBNON, inv. Nr. 50000120.

10Teismo teigimu, be nurodytų įrodymų, ieškovės atliktų atsakovo UAB „Jurby Water Tech“ komercinių-technologinių paslapčių perdavimo faktą per ieškovės naudojamą kompiuterį patvirtina ir bylos medžiagoje esantys kompiuterinio susirašinėjimo pranešimų duomenys, antstolės R. G. 2010 m. gegužės 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0090/10/14 duomenys bei techninės užduoties dėl aukštakrosnių aušinimo „švaraus“ apytakinio ciklo apdorojimui reagentais siurblinės Nr.29 statybos komplekso I etapo duomenys, kurie buvo perduoti iš ieškovei priskirto kompiuterio atsakovo konkurentui Maskvos kompanijai IN – ECO, konkrečiai jos darbuotojams D. I. ir T. Š. . Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė neneigia bendravimo per kompiuterines komunikacijos priemones su buvusiais atsakovo bendradarbiais fakto bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji bendravo ir su analogiška kaip atsakovas veikla užsiimančios UAB „Arionex LT“ direktoriumi G. R. , nes šis taip pat yra buvęs UAB „Jurby Water Tech“ darbuotojas, todėl jam yra davusi keletą patarimų, kurių nelaiko komercinės, technologinės paslapties atskleidimu. Teismo įsitikinimu, ieškovė nepaneigė naudojusis virtualioje erdvėje „Pandoros“ bei „Pandorato“ šaukinių, kurių indifikaciniais kodais ir buvo perduota atsakovo komercinę-technologinę paslaptį sudarantys duomenys konkuruojančiai Maskvos įmonei IN – ECO ir UAB „Arionex LT“, be to, ši aplinkybė yra konstatuota atsakovo, dalyvaujant neutraliam kompiuterinės informacijos perdavimų specialistui – UAB „ATEA“ sistemų administratoriui V. J. , todėl netikėti šiais įrodymais teismas neturėjo pagrindo.

11Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs ieškovės darbo kompiuteriu atsakovo konkurentams perduotus technologinius reagentų gaminimo duomenis bei liudytojų D. K. ir V. D. parodymus, vertino, jog atsakovas turėjo pagrindą atleisti ieškovę už darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nors pastarasis ir neužtraukia ieškovei baudžiamosios atsakomybės.

12Teismas nurodė, kad atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieškove G. V. privalėjo su ja pilnai atsiskaityti, t. y. išmokėti visas ieškovei priklausančias išmokas, įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismo teigimu, aplinkybę, kad nurodytas įstatyminis reikalavimas ginčo atveju ieškovės atžvilgiu buvo pažeistas, be bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų patvirtino ir atsakovo atstovė vyr. buhalterė R. Š. , todėl ši ieškovės G. V. ieškinio dalis tenkintina iš dalies. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas ieškovei 2011 m. sausio 7 d. yra sumokėjęs kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimą, sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina tik 1 143,52 Lt delspinigių, susijusių už išmokų su darbo santykiai pavėluotą mokėjimą.

13Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atleidimas iš darbo nepripažintas neteisėtu, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ginčo atveju atsakovo veiksmai nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo CK 6.250 straipsnio pagrindu.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovė G. V. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad įvertinus ieškovės darbo kompiuteriu atsakovo konkurentams perduotus technologinius reagentų gaminimo duomenis bei liudytojų parodymus, atsakovas turėjo pagrindą atleisti ieškovę iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nors pastarasis ir neužtraukia ieškovei baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad Cheminio vandens paruošimo diviziono direktorės pareiginė instrukcija, darbdavio 2002 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. V02/135 „Dėl informacijos, kuri laikoma UAB „Jurby Water Tech“ kompiuterine paslaptimi, sąrašo patvirtinimo“ patvirtina, kad ieškovė buvo supažindinta su įpareigojimu saugoti įmonės komercines ir technologines paslaptis ir buvo darbdaviui raštu įsipareigojusi šias paslaptis saugoti, ką patvirtina ieškovės parašai 2003 m. sausio 2 d. priede prie darbo sutarties Nr. B/N bei 2008 m. sausio 1 d. priede prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Tokiomis teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas turėjo pareigą konkretizuoti padarytus ieškovės pažeidimus, aiškiai įvardijant, kokie ieškovės veiksmai yra darbo drausmės pažeidimas, nurodyti kokius konkrečiai lokalinius aktus ar įstatymo reikalavimus ieškovė pažeidė. Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė atkleidė komercinę-technologinę paslaptį arba pažeidė darbo drausmę. Atsakovas, siekdamas įrodyti komercinės-technologinės paslapties atskleidimą, privalo aiškiai apibrėžti ką vadina komercine-technologine paslaptimi, o įmonės darbuotojai turi būti supažindinti pasirašytinai su bendrovės komercinių-technologinių paslapčių sąrašu. Atsakovas tokio sąrašo neturėjo, jį pateikė tik teismo posėdžio metu.
2. Atsakovas, grįsdamas savo argumentus, pateikė teismui antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuoti iš nešiojamo kompiuterio Fujitsu Computer Siemens (serijinis Nr. FJ1074601ABBN0N) siųsti failai bei susirašinėjimo medžiaga. Antstolės užfiksuota informacija kompiuteryje nepatvirtina, kad tai kompiuteris, priklausęs ieškovei, nes tokio modelio kompiuteris jai nebuvo perduotas. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiškai ir dėl to, kad nurodyti tik siųstų failų pavadinimai iš kurių spręsti apie perduodamos informacijos turinį nėra galimybės, taip pat antstolė konstatavo faktus 2010 m. gegužės 7 d. ir 2010 m. gegužės 17 d. dienomis, nors ieškovė buvo atleista iš darbo 2010 m. kovo 10 d. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas atleidimo dieną neturėjo jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovė pažeidė darbo drausmę ar perdavė kam nors komercinę-technologinę informaciją. Tą aplinkybę patvirtina ne tik vėliau surašyti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, bet ir atsakovo pateiktas garso įrašas. Be to, atsakovas teismui pateikė 2010 m. kovo 7 d. tarnybinį raštą Nr. 10/ komisijai komercinės paslapties nesaugojimui išaiškinti. Šis raštas surašytas nedarbo dieną – sekmadienį, komisijos sudėtis nenurodyta, taip pat nepateiktas įsakymas, kad tokia komisija buvo sudalyta. Rašte nurodyta, kad atsakovo vadovas jau buvo patikrinęs informaciją ir nustatęs, kad skype pagalba buvo siunčiami komercinę paslaptį sudaranti informacija.
3. Aplinkybė, kad buvo bendraujama su T. Š. , kuri atsakovo įmonėje dirbo 8 metus, o paskutinius keletą metų buvo Maskvos filialo generaline direktore, bei D. I. , kuris dirbo 5 metus Cheminio departamento vadovu, kurie disponavo visa bendrovėje esančia informacija, nepatvirtina to, kad jiems buvo perduota komercinė-technologinė informacija. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė nepaneigė fakto, jog bendravau su minėtais asmenimis, todėl atsakovas turėjo pagrindą atleisti ieškovę iš darbo. Atsakovas neįrodė, kad dėl ieškovės veiksmų patyrė nuostolių, taip pat neįrodė, kad ieškovė pažeidė norminį ar lokalinį teisės aktą. Priešingai – byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo ilgametė darbuotoja, jos pardavimo rezultatai šioje bendrovėje buvo patys geriausi. Dėl šios priežasties ieškovei skirta drausminė nuobauda vertintina kaip per griežta.
4. Darbuotojas turi teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą, net jei privati informacija yra bendrovės kompiuteryje. Bendrovės vadovas, tikrindamas privačią informaciją, esančią kompiuteryje, pažeidė Konstituciją, Žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvenciją, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis liudininko D. K. parodymais nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį D. K. gavo nurodymą iš atsakovo vadovo patikrinti įmonės darbuotojų kompiuterius. Norėdamas patikrinti, ar darbuotojas tinkamai naudoja darbo priemones, darbdavys privalėjo iš anksto informuoti darbuotoją, kad minėta kontrolė bus vykdoma, darbo vietos kontrolę vykdyti leidžiama tik tais atvejais, kai nėra kitų mažiau darbuotojų privatumą ribojančių priemonių konkrečiam tikslui pasiekti. Dėl galimai daromo pažeidimo ir duomenų rinkimo slaptai, nežinant apie tai galimą pažeidimą vykdžiusiems asmenims teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks slaptas stebėjimas ir informacijos rinkimas atitinka operatyvinei veiklai būdingus požymius. Operatyvinei veiklai įstatymai kelia ypatingus reikalavimus, be to, tokią veikla pavedama atlikti specialiems subjektams. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad tokie duomenys yra surinkti neįgalioto asmens ir jais teismas neturi pagrindo vadovautis.
5. Nors teismas ir nustatė, kad ieškovei laiku nebuvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, tuo pažeisdamas DK 141 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Jurby Water Tech“ nurodo, kad su ieškovės G. V. apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, Kauno apygardos teismas visapusiškai, sistemiškai, objektyviai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra teisėtas. Atsakovo nuomone, nors apeliantė nurodo, kad teismas netaikė reikiamų materialinės teisės normų, tačiau skunde nenurodo faktinių, teisinių argumentų ir įstatymų, pagal kuriuos turėjo būti kvalifikuoti susiklostę teisiniai santykiai bei darbo ginčas, apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs ir nepaneigia teismo sprendimo išvadų, kad atleidimas iš darbo pagal DK 136 ir 235 straipsnius yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pažymi, kad apeliantė skunde nepagrįstai nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniais argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas pakeistinas.

19Byloje nustatyta, kad ieškovė G. V. pas atsakovą dirbo cheminio vandens paruošimo diviziono direktore, gaudama 10998 Lt dydžio vidutinį mėnesinį atlyginimą.

20Byloje esanti ieškovės pasirašyta UAB „Jurby Water Tech“ cheminio vandens paruošimo diviziono direktorės pareigybinė instrukcija bei atsakovo 2002 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. V02/135 „Dėl informacijos, kuri laikoma UAB „Jurby Water Tech“ komercine paslaptimi, sąrašo patvirtinimo“ patvirtina, kad ieškovė buvo supažindinta su įpareigojimu saugoti įmonės komercines ir technologines paslaptis, žinojo kas yra atsakovo įmonės komercinė paslaptis ir buvo darbdaviui raštu įsipareigojusi šias paslaptis saugoti. Tai taip pat patvirtina ieškovės parašai 2003 m. sausio 2 d. priede prie darbo sutarties Nr. B/N bei 2008 m. sausio 1 d. priede prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Savo įsipareigojimą saugoti darbdavio komercines ir technologines paslaptis ieškovė yra patvirtinusi raštu darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnale.

21UAB „Jurby Water Tech“ direktoriaus 2010 m. kovo 10 d. įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo Nr. P10 G. V. atleista iš užimamų pareigų nuo 2010 m. kovo 10 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

22Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, išskyrus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, tuo pažeisdamas DK 141 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

23Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pagal įstatymo reikalavimus ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus ir padarė teisingą , pagrįstą išvadą, kad ieškovės atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra pagrįstas bei teisėtas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

24Pagal pateiktus į bylą įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nebuvo pažeista ieškovės atleidimo iš darbo tvarka, kad ieškovė buvo supažindinta su darbo drausmės pažeidimo esme ir paprašyta pasiaiškinti UAB „Jurby Water Tech“ darbuotojų 2010 m. kovo 8 d. susirinkime ir tai patvirtino apklaustas liudytoju V. D. , kad ieškovė pakartotinai atsisakė pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo pagal UAB „Jurby Water Tech“ direktoriaus 2010 m. įsakymą Nr. 810/ „Dėl raštiško paaiškinimo“ ir tai patvirtina pateiktas į bylą garso įrašo transkribavimo vertimas.

25Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas nepraleido įstatymo nustatyto termino atleisti ieškovę iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

26Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pateikti į bylą ieškovės pasirašyta UAB „Jurby Water Tech“ cheminio vandens pramoninio dizaino direktorės pareigybinė instrukcija, 2002 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. V02/135 „Dėl informacijos, kuri laikoma UAB „Jurby Water Tech“ komercine paslaptimi sąrašo patvirtinimo“, ieškovės pasirašyti 2003 m. sausio 2 d. priedas prie darbo sutarties Nr. B/N ir 2008 m. sausio 1 d. priedas prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties, darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas patvirtina, kad ieškovė buvo supažindinta atsakovo kas yra atsakovo įmonės komercinė bei technologinė paslaptys, žinojo kokios tai yra paslaptys ir įsipareigojo tokias paslaptis saugoti.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad apklaustų liudytojais D. K. , R. R. parodymai, UAB „Jurby Water Tech“ 2010 m. lapkričio 2 d. pažyma Nr. A10/11-02, 2010 m. gegužės 7 d. bei 2010 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kiti įrodymai patvirtina, kad po ieškovės naudojamo kompiuterio vagystės ieškovė naudojosi atsakovo jai suteiktu kompiuteriu Fujitsu-Amilo (Siemens) serijinis Nr. FJ1074601ABBNON, inventorinis Nr. 50000120, šiuo kompiuteriu perdavė kitiems asmenims konkrečią informaciją, kuri yra atsakovo komercinė paslaptis, bei tokiu būdu padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir dėl to pagrįstai bei teisėtai atleista iš darbo. Bylos duomenys patvirtina, kad teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė perdavė iš jos naudojamo kompiuterio atsakovo konkurentui Maskvos kompanijai IN-ECO, konkrečiai jos darbuotojams D. I. , T. Š. , techninės užduoties dėl aukštakrosnių aušinimo „švaraus“ apytakinio ciklo apdorojimui reagentais siurblinės Nr. 29 komplekso I etapo duomenis, kurie yra atsakovo įmonės komercinė-technologinė paslaptis, taip pat kitą informaciją, kuri yra atsakovo įmonės komercinė paslaptis.

28Ieškovės padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą taip pat patvirtina nenuoseklūs bei prieštaringi ieškovės parodymai, kad ji nesunaudojo minėtu kompiuteriu, kad ieškovė turėjo teisę naudoti kompiuterį asmeniniams tikslams, privačios informacijos pateikimui ir atsakovas specialistų pagalba apžiūrėjęs kompiuterį atskleidė ieškovės privačią informaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodytas kompiuteris atsakovo buvo suteiktas ieškovei tik darbo tikslams kaip darbo įrankis, todėl atsakovas turėjo teisę tikrinti kaip ieškovė naudojasi jai perduotu darbui kompiuteriu.

29Apeliantė nurodo, kad teismas netaikė reikiamų materialinės teisės normų, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo faktinių, teisinių argumentų ir įstatymų, pagal kuriuos turėjo būti kvalifikuoti susiklostę teisiniai santykiai bei darbino ginčas. Apeliacinio skundo teiginiai abstraktūs ir nepaneigia teismo sprendimo išvadų, kad ieškovės atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra teisėtas ir pagrįstas.

30Apeliantė G. V. nepagrįstai teigia, kad teismas padarė išvadas, kurios nepagrįstos įrodymais ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

31Pažymėtina, kad pagal CPK reikalavimus ieškovas privalo suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kuris apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas. Šiuo atveju nagrinėjama darbo byla ir teismas tyrė plačiau atleidimo iš darbo aplinkybes nei išdėstytas ieškinio pagrindas. Todėl be pagrindo apeliantė teigia, kad teismas nebuvo iniciatyvus. Ieškinys patvirtina, kad jame buvo tik nurodyti procedūriniai atleidimo iš darbo pažeidimai, aplinkybės dėl nepareikalavimo ieškovės pasiaiškinti ir dėl nepateikimo duomenų apie padarytus pažeidimus. Ieškinyje taip pat buvo tik nurodyta, kad G. V. nėra padariusi jokių darbo drausmės ir darbo pareigų pažeidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei teisingai nustatė visas reikšmingas, svarbias šiai bylai aplinkybes.

32Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ji nebuvo supažindinta su atsakovo 2002 m. spalio 24 d. įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas. Apeliantė taip pat neteisingai nurodo, kad darbo sutarties priedas yra galimai suklastotas, nors yra akivaizdi rašybos klaida dėl skaičiaus. Apeliantė nepagrįstai nurodo naują, aplinkybę, kad jai nebuvo žinoma, kas yra komercinė įmonės paslaptimi.

33Bylos duomenys patvirtina, kad G. V. buvo ilgametė, patyrusi darbuotoja, kuriai buvo gerai žinomos visos nurodytos su darbu susijusios aplinkybės ir kylančius neaiškumus, abejones ji turėjo išsiaiškinti, žinoti bei žinojo. Apeliantė apeliaciniame skunde ignoruoja kelis svarbius lokalinius aktus, t.y. UAB „Jurby Water Tech“ cheminio vandens paruošimo diviziono direktoriaus pareiginę instrukciją, kurios V dalis įpareigojo ją rūpintis bendrovės komercinių ir technologinių paslapčių saugojimu. Taip pat G. V. ignoruoja UAB „Jurby Water Tech“ darbo tvarkos taisykles, kurių 35 punktas išvardina sąrašą informacijos, kuri laikoma komercine paslaptimi.

34Byloje pateikti liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paaiškėjus komercinių paslapčių atskleidimo ir perdavimo faktui buvo tiek žodžiu, tiek raštu paprašyta ieškovės pasiaiškinti būtent dėl šio pažeidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. kovo 8 d. ieškovė atsisakė duoti paaiškinimą, ketino pasitarti su advokatu, tačiau ir 2010 m. kovo 10 d. ji, turėdama pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti teisine pagalba, nepateikė pasiaiškinimo ir pasirinko tylėjimo poziciją. Tai taip pat patvirtina ir pateiktas į bylą garso įrašo transkribavimo vertimas, kurio ieškovė G. V. neginčija.

35Nėra pagrindo pagal apeliacinio skundo argumentus nepripažinti įmonės darbuotojo D. K. atliktą kompiuterio patikrinimą ir surinktus duomenis nepatikimais, neleistinais įrodymais. D. K. ieškovės padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą patvirtino apklaustas liudytoju teisme. Minėtas asmuo pagal savo pareigines instrukcijas buvo atsakingas už kompiuterių techninę būklę, programinę įrangą, jam buvo suteikta teisė prieiti, įjungti, analizuoti darbo kompiuterius betarpiškai ar prisijungti iš kito. D. K. neabejotinai patvirtino, kad buvo perduota iš G. V. naudojamo kompiuterio daug, t.y. 10-15 failų, kas sudaro didelę informacijos apimtį. Jis taip pat patvirtino, kad buvo apžiūrėtas G. V. naudojamas kompiuteris ir surinkti duomenys išimtinai iš G. V. naudojamo kompiuterio, kuriuo niekas kitas nesinaudojo, ir kad kompiuteris buvo laikomas nenaudojamas po G. V. atleidimo iš darbo.

36Nors apeliantė ginčija kompiuterio priklausomybę, inventorinį numerį, tačiau apeliaciniame skunde ji nutyli faktą, kurį patvirtino kiti įmonės darbuojasi, kad kompiuteris, kuris buvo jai anksčiau perduotas pagal inventorinį numerį, buvo Maskvoje pavogtas, ir po to dar du kartus buvo keistas G. V. naudojamas darbui kompiuteris. Netikėti šiais atsakovo darbuotojų parodymais nėra pagrindo, nes pati apeliantė nepagrįstai sureikšmina patį kompiuterio dokumentinį perdavimo bei grąžinimo įforminimą, tačiau neginčija aplinkybių, kad dirbdama įmonėje naudojosi jau trečiu kompiuteriu, iš kurio buvo perduoti duomenys, sudarantys atsakovo komercinę paslaptį.

37Apeliacinio skundo argumentais, kad yra pažeista ieškovės teisė į privatų gyvenimą peržiūrint skype siųstas žinutes, kad nėra draudžiama darbo kompiuteriu bendrauti su buvusiais bendradarbiais, kartu pripažįstama, kad atsakovo nurodomu bei ieškovės naudojamu darbui kompiuteriu ieškovė bendravo su Maskvoje dirbančiais D. I. , T. Š. ir perdavinėjo informaciją, kuri yra atsakovo įmonės komercinė paslaptis. Pažymėtina, kad atsakovas suteikė ieškovei kompiuterį darbui, bet ne ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui, privačios, taip pat su darbu nesusijusios informacijos perdavimui, todėl atsakovas turėjo teise tikrinti ar tinkamai darbo tikslams naudojamas kompiuteris kaip darbo įrankis.

38Apeliantė nepagrįstai ginčija oficialius rašytinius įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kurie patvirtina siųstų žinučių adresatus, turinį. Pati apeliantė pripažįsta faktą, kad bendravo su buvusiais bendradarbiais skype ir siuntė tam tikrą informaciją, kuri, ieškovės teigimu, nėra įmonės komercine paslaptimi. Nors ieškovė atsisakė nurodyti savo vardą skype, tačiau liudytojas D. K. teisme parodė, kad ieškovė naudojosi „( - )“ vardu skype. Liudytojo D. K. parodymai patvirtina, kad duomenys apie paslapčių atskleidimą ir perdavimą atsakovui buvo neabejotinai žinomi iki atleidimo iš darbo. Faktinių aplinkybių protokolų sudarymas teismo proceso metu siekiant pateikti papildomus įrodymus į bylą, kad galima būtų teismui ištirti, įvertinti bei nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokie įrodymai nepatikimi, neleistini, suklastoti.

39Kompiuterinės technikos specialistas, programuotojas liudytojas D. K. teisme parodė, kad ieškovės naudojamu kompiuteriu perduotų duomenų perdavimo datų suklastoti nebuvo galimybės. Duomenų, kurie yra atsakovo komercinė paslaptis, ieškovės perdavimo kompiuteriu datos yra iki atleidimo ieškovės iš darbo. Tokių duomenų perdavimo suklastojimo ieškovė neįrodė. Ieškovė neginčijo susirašinėjimo fakto su buvusiais bendradarbiais. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neginčytinai patvirtina, kad nešiojamo kompiuterio asmens duomenų turinys nurodytas neabejotinai tas, kuris priklauso G. V. ir jų niekas nesuklastojo. 2010 m. gegužės 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas Nr. 1 patvirtina, kad lape „mano duomenys“ nurodyta ieškovės el. pašto adresas ( - ) . Ieškovė šių duomenų neginčijo ir įrodymais nepaneigė.

40Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės buvusiems bendradarbiams, kurie šiuo metu dirba, ieškovės teigimu, analogiška veikla užsiimančioje, įmonėje Maskvoje, buvo žinoma visa darbo specifika, atsakovo įmonės informacija. Pirma, minėti du asmenys ilgą laiką jau nebedirba atsakovo įmonėje. Antra, išanalizavus ir įvertinus susirašinėjimo laiką bei turinį, akivaizdu, kad informacija yra išimtinai ne asmeninio pobūdžio tiek su D. I. , tiek su T. Š. . Perduodama informacija neginčytinai, aiškiai pagal pavadinimą, turinį ir prasmę patvirtina, kad konkurencinės įmonės Maskvoje darbuotojams buvo perduodama informacija apie gaminių savybes, procesus, receptus, technologiją, tyrimų rezultatus, formules. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, liudytojų parodymai neginčytinai patvirtina, kad buvo perduodama ne įmonės klientui reikiama informacija apie parduodamą prekę, tačiau neleistinai, neteisėtai perduodama komercine paslaptimi laikoma informacija.

41Apeliantė apeliaciniame skunde nutyli apie apeliantės informacijos teikimą ir pagalbą UAB „Arionex LT“. Pagal susirašinėjimo turinį, prasmę aišku, kad G. V. , pažeidžiant savo darbines pareigas, vidaus darbo tvarkos taisykles, suteikė neleistiną informaciją kitos įmonės vadovui apie atsakovo įmonės produktus, veiklą, padėjo organizuoti darbą, kadrų paiešką ir kt.

42Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad darbdavys neįrodė darbo drausmės pažeidimo šiurkštumo, sukeltų pasekmių, žalos, nuostolių. Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nustatantis tokį atleidimo iš darbo teisinį pagrindą, konkrečiai apibrėžia, kad komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų perdavimas konkuruojančiai įmonei, yra šiukštus darbo pareigų pažeidimas. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ar buvo komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas ar pranešimas. Šis faktas byloje neginčytinai nustatytas. DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkto normos sąvoka konkreti, pasekmių nereikalauja įrodinėti, todėl buvo faktinis ir teisinis pagrindas atleisti G. V. iš darbo esant šių darbo pareigų pažeidimui.

43Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jeigu veiksmuose nenustatoma nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis, tai neduoda pagrindo pripažinti ir neįrodo, kad nebuvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal Darbo kodeksą.

44Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, tuo pažeisdamas DK 141 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

45DK141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis, 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegužės 28 d.).

46Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „ Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „ Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma - vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką - mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. T. v. UAB „Diena Media news“, bylos 3K-3-66/2011).

47Kasacinis teismas, plėtodamas savo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3- 365/2010, yra išaiškinęs, kad taikant šią teisės normą būtina atsižvelgti DK 2, 33 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.

48Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010 m. kovo 10 d. atleisdamas ieškovę iš darbo, nesumokėjo ieškovei 5391,41 Lt sumą ir nurodyta suma buvo atsakovo sumokėta ieškovei tik 2011 m. sausio 7 d. (t. 4, b. l. 46). Nesumokėta laiku 5 391,41 Lt suma neviršija ieškovės vidutinio mėnesio uždarbio 10 998 Lt sumos (t. 4, b. l. 47).

49Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 207 straipsnio 1 dalį ir turėjo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalį.

50Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas atsakovo neatsiskaitymo laiku su ieškove aplinkybes, sprendžia, kad DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu priteistina iš atsakovo ieškovei suma sumažintina iš esmės 4/5 dalimis ir priteistina iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką (DK 2, 35 str., 141 str. 3 d.).

51Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas pakeisti apeliaciniu skundu apskųstą pirmosios instancijos teismo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 1 143,52 Lt delspinigių už išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, pavėluotą mokėjimą.

52Teisėjų kolegija sprendžia, kad pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisiant iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt sumą taip pat priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 600 Lt žyminio mokesčio.

53Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pakeistu sprendimu bylos išsprendimo rezultatą, sprendžia, kad atlikus įskaitymą, nepriteistinas iš vienos šalies kitai išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 93, 98 str.).

54Teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidos lygiomis dalimis po 20 Lt priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą (CPK 93, 96 str.).

55Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas išdėstant bei suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį.

56Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimas iš vienos šalies kitai nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).

57Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teismo išlaidos aiškiai nėra reikšmingos.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

59Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti bei suformuluoti taip:

60„Ieškinį patenkinti iš dalies.

61Priteisti ieškovei G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Jurby Water Tech“ (juridinio asmens kodas 111498845; buveinės adresas Europos pr. 23, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT167044060003088387 AB SEB bankas) 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) sumą vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką su atleidžiamu darbuotoju.

62Kitą ieškinio dalį atmesti.

63Priteisti iš atsakovo UAB „Jurby Water Tech“ į valstybės biudžetą 600 Lt (šešis šimtus litų) žyminio mokesčio.

64Priteisti ir ieškovės G. V. ir atsakovo UAB „Jurby Water Tech“ į valstybės biudžetą po 20 Lt (dvidešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo“.