Byla e2S-957-803/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) K. P. (K. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2Teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį patikslinęs prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog K. P. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę nuo 1919-04-11 (gimimo dienos) (el. bylos priedo b. l. 14-17).

52. Jis nurodė, kad neturi kitų galimybių įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi jo sūnui kreipusis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu pripažinti pareiškėją buvus Lietuvos piliečiu laikotarpiu nuo 1919-04-11, minėta institucija 2015-02-25 raštu Nr. (15/3-11)1K 9722 sustabdė Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prašymą dėl įrodymų trūkumo. Paaiškino, jog Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014-04-04 pažyma Nr. (P1-2994)P2-3325 pagrindžia aplinkybę, jog pareiškėjo šeima priklausė Trakų žydų bendruomenei, o Trakų žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta (rusų kalba), kad 1919-04-11 Trakuose gimė Joselio ir Lejos iki santuokos S. P. sūnus vardu Kastriel. Mano, kad jo tėvai ir pareiškėjas atitiko 1919 m. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnyje išvardintus kriterijus, todėl, byloje pakankant įrodymų, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

63. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą su pareiškėjo argumentais nesutiko (el. bylos priedo b. l. 20-23). Nurodė, jog pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės institucijas dėl dokumentų, galinčių patvirtinti faktą, jog iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, gavimo ar kad neturi kitų galimybių, išskyrus kreipimąsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įrodyti turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

84. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi, nurodydamas, jog pareiškėjas nesikreipė įstatymo nustatyta tvarka dėl dokumentų gavimo, tačiau gali tokia teise pasinaudoti ir pateikti reikiamus dokumentus arba įrodymus apie neišlikusius dokumentus, pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą (el. bylos priedo b. l. 39-41).

95. Teismas nustatė, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui reikšmingi įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas gyveno Lietuvoje 1919 – 1920 metais, priimant Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat ratifikuojant Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį 1920 m. rugpjūčio 6 d. bei 1939 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje, bei būtini dokumentai, patvirtinantys, aplinkybę, jog pareiškėjo tėvai atitiko 1919 m. sausio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio nuostatas turėjo nuosavą nekilnojamąjį turtą bei nuolatinį darbą.

106. Konstatavo, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad pareiškėjas išnaudojo galimybę gauti juridinę reikšmę patvirtinančius dokumentus kitu būdu. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Lietuvoje ir užsienyje esančius archyvus dėl papildomų dokumentų gavimo, arba kad dokumentai prarasti ar dėl kitų priežasčių pareiškėjas negali gauti dokumentų, reikšmingų juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimui.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

127. Apeliantas (pareiškėjas) K. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutartį kaip nepagrįstą (el. b. priedo b. l. 43). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

137.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi teismo nurodytos civilinės bylos nutraukimo priežastys neatitinka minėtoje teisės normoje nustatyto pagrindo. Mano, jog nutraukęs civilinę bylą teismas pažeidė pareiškėjo teisminės gynybos principą;

147.2. teismas nesudarė pareiškėjui galimybės gauti reikiamų įrodymų bei prašyti teismo juos išsireikalauti;

157.3. teismas neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.

168. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (el. bylos priedo b. l. 48-50). Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

178.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje padarė techninę klaidą, rezoliucinėje dalyje vietoj CPK 296 straipsnio nurodydamas CPK 293 straipsnį. Mano, jog minėtą aplinkybę dėl techninės klaidos padarymo pagrindžia tiek skundžiamos nutarties motyvuojamos dalies argumentai, tiek skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis;

188.2. priimta apylinkės teismo ginčijama nutartis nepažeidžia pareiškėjo teisės kreiptis teisminės gynybos, kadangi pašalinęs nutartyje nurodytas aplinkybes pareiškėjas turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka;

198.3. pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos prašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, todėl pagrįstai pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtą. Pažymi, jog pareiškėjas pats turėjo pareigą gauti ir teismui pateikti dokumentus, reikšmingus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir pilietybės atkūrimui, tačiau nepateikė teismui nei užklausų į atitinkamas institucijas, nei atsakymų į užklausas, nei pažymų apie tai, kad dokumentų neišliko.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

219. Apeliantas ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria apelianto pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas, dviem pagrindais: 1 ) nepagrįstai nurodytas CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o nustatyti, ar nėra juridinę reikšmę turinčio fakto teismas gali tik išnagrinėjęs ginčą iš esmės ir įvertinęs byloje esančius įrodymus; 2) teismas nesudarė galimybės gauti trūkstamų įrodymų bei prašyti juos išreikalauti teismo.

2210. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

2311. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. M. B. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-535-969/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

2412. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009 ir kt.). Tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

2513. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo remtis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

2614. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė klaidingą teisės normą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus tiek skundžiamos nutarties motyvuojamąją, tiek rezoliucines dalis, matyti, jog teismas pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtu. Taigi vertintina, jog klaidingas teisės normos nurodymas yra teismo techninė klaida, kurią teismas gali ištaisyti remdamasis CPK 276 straipsniu. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog apylinkės teismas 2016-01-15 nutartimi techninę klaidą ištaisė. Kadangi CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodymas skundžiamoje nutartyje yra techninė klaida, kurią teismas vėliau ištaisė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau ir išsamiau pasisakyti dėl minėtos teisės normos taikymo.

2715. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog nustatyti, kad nėra juridinę reikšmę turinčio fakto teismas gali tik išnagrinėjęs civilinę bylą bei ištyręs įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtą iš esmės remdamasis aplinkybe, jog pareiškėjas nepasinaudojo galimybe gauti reikiamus dokumentus iš atitinkamų institucijų, tačiau gali tokia teise pasinaudoti, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dokumentai nėra išlikę. Taigi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, teismas nekonstatavo, jog juridinę reikšmę turintis faktas neįrodytas, o suteikė galimybę pareiškėjui gavus reikiamus dokumentus arba pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog neišlikę dokumentai, pakartotinai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2816. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas, 2015-07-24 nustatęs praktiškai tapačius trūkumus (trūkstamų duomenų apie kreipimąsi į kitas institucijas pateikimo aplinkybę bei apie tai, kad nėra pateikti duomenys, jog dokumentai nėra išlikę), pagal proceso normas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą pareiškėjui nepašalinus trūkumų (CPK 115 straipsnis), o ne tęsti procesą ir palikti pareiškimą nenagrinėtu.

2917. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tačiau pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis).

3018. Apeliantas nepagrįstai atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog apylinkės teismas turėjo jam sudaryti galimybę gauti trūkstamus įrodymus ar prašyti teismo juos išreikalauti. Pagal aukščiau nurodytas proceso teisės normas pareiškėjui tenka pareiga pateikti teismui reikiamus dokumentus iš atitinkamų institucijų arba duomenis apie tai, kad dokumentai nėra išlikę. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-24 nutartimi nustatė pareiškėjui trūkumus, kurioje be kita ko buvo nurodytas trūkumas pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius pareiškime išdėstytas aplinkybes bei pagrįsti, jog yra sąlygos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui. Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie trūkstamus įrodymus, ir jis galėjo pasinaudoti teise juos pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuris, teikdamas teisinę pagalbą, galėjo padėti pareiškėjui kreiptis į atitinkamas institucijas dėl reikiamų dokumentų gavimo arba gauti įrodymus apie tai, jog dokumentai nėra išlikę (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1, 2 punktai).

3119. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

32Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

3320. CPK 87 straipsnio, reglamentuojančio žyminio mokesčio grąžinimo galimybes, 1 dalies 5 punkte numatyta, jog žyminis mokestis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima šia tvarka pasinaudoti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo motyvus, kuriais pareiškėjo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, bei teisinį reglamentavimą žyminio mokesčio grąžinimo klausimu, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjui grąžinti jo už pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį.

34Vadovaudamasis CPK 87 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

Nutarė

35atskirojo skundo netenkinti.

36Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą.

37Grąžinti už pareiškėją K. P. (gim. 1919-04-11), 2015-06-25 kvitu AB Lietuvos pašte sumokėjusiam asmeniui S. P. 41,00 Eur (keturiasdešimt vienas Eur) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi priimta nutartimi.

38Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. Teismas išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę... 5. 2. Jis nurodė, kad neturi kitų galimybių įrodyti Lietuvos Respublikos... 6. 3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi,... 9. 5. Teismas nustatė, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka juridinę... 10. 6. Konstatavo, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę,... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. 7. Apeliantas (pareiškėjas) K. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 13. 7.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą,... 14. 7.2. teismas nesudarė pareiškėjui galimybės gauti reikiamų įrodymų bei... 15. 7.3. teismas neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.... 16. 8. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos... 17. 8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje padarė... 18. 8.2. priimta apylinkės teismo ginčijama nutartis nepažeidžia pareiškėjo... 19. 8.3. pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos prašyti pareiškėjo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. 9. Apeliantas ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d.... 22. 10. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus,... 23. 11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai... 24. 12. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę... 25. 13. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, jog pirmosios... 26. 14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apylinkės teismas... 27. 15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog... 28. 16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas,... 29. 17. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą... 30. 18. Apeliantas nepagrįstai atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog... 31. 19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios... 32. Dėl žyminio mokesčio grąžinimo... 33. 20. CPK 87 straipsnio, reglamentuojančio žyminio mokesčio grąžinimo... 34. Vadovaudamasis CPK 87 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339... 35. atskirojo skundo netenkinti.... 36. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį... 37. Grąžinti už pareiškėją K. P. (gim. 1919-04-11), 2015-06-25 kvitu AB... 38. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....