Byla 2A-1145/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Arevita“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Murena“ pareikštu atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Arevita“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2008-12-22, 2009-01-12 ir 2009-01-22 susitarimus, sudarytus tarp ieškovo ir atsakovų; priteisti iš atsakovo UAB „Arevita“ 119 889,43 Lt, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad susitarimais šalys susitarė dėl tarpusavio priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tvarkos: ieškovas perleido atsakovui UAB „Arevita“ reikalavimo teisę į 119 889,43 Lt UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, kylančią iš 2008-05-29 Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 119 889,43 Lt ieškovo skolą, kylančią iš 2008-06-04 Subrangos sutarties Nr. AD03-08-06-02/SB08-99, ieškovo kreditoriui UAB „Arevita“. UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 119 889,43 Lt UAB „Arevita“ ir pateikus ieškovui pavedimo kopiją bus laikoma, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“ atsiskaitė su UAB „Arevita“. 2009-02-09 ir 2009-06-12 UAB „Grand SPA Lietuva“ pervedė 119 889,43 Lt UAB „Arevita“, t. y. įvykdė iš susitarimų kylančius įsipareigojimus. Ieškovo manymu, yra pagrindas reikšti Pauliano ieškinį dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais, nes tam yra visos sąlygos: 1) susitarimai buvo sudaryti, kai ieškovas turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję; 2) susitarimais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, sandorių sudarymo momentu įmonė buvo nemoki. Nuo 2008 m. spalio mėn. bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas. Ieškovas, būdamas nemokus, su atsakovais sudarė sutartis, kuriomis sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Arevita“, kuris yra trečios eilės kreditorius, prieš kitus kreditorius; 3) nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamus susitarimus; 4) sandorio šalys buvo nesąžiningos, jos turėjo žinoti, kad susitarimais pažeidžiami kitų kreditorių interesai, apie ieškovo nemokumą. Ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi apie ginčijamus sandorius ieškovo bankroto administratorius sužinojo 2009 m. gruodžio pabaigoje. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį, tai yra UAB „Arevita“ turėtų grąžinti UAB „Grand SPA Lietuva“ 119 889,43 Lt, o UAB „Grand SPA Lietuva“ šią sumą turėtų grąžinti UAB „Murena“. UAB „Murena“ įsiskolinimas UAB „Arevita“ turėtų padidėti 119 889,43 Lt. Kadangi pagal ginčo sandorį pinigus gavo UAB „Arevita“, taikant restituciją ginčo sandoriu pervestos lėšos turi būti priteistos UAB „Murena“ naudai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo BUAB „Murena“ ieškinį atmetė.

7Teismas sprendė, kad ieškovo bankroto administratorius, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, turi teisę reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad bankrutuojančios įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2009-12-28 ir 2010-01-04, teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

8Teismas nurodė, kad ginčo sandorių esmę sudarė užsakovo (atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva), rangovo (ieškovo) ir subrangovo (atsakovo UAB „Arevita“) susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl apmokėjimo už darbus tiesiogiai darbus atlikusiam subrangovui, o ne tarpininko funkcijas vykdžiusiam rangovui. Teismo vertinimu tokie susitarimai negalėjo pažeisti kitų rangovo kreditorių teisių – rangovas (ieškovas) šiuo atveju nebuvo įgijęs teisės gauti atlygį už savo atliktus darbus, jo teisė gauti atlygį už subrangovo atliktus darbus buvo sąlygota generalinio rangovo padėties. Teismas padarė išvadą, kad toks atsiskaitymo būdas atitiko įprastą statybos verslo praktiką. Vertindamas šalių tarpusavio sudarytų sutarčių sąlygas teismas sprendė, kad šalys nebuvo suvaržytos bendravimo tarpusavyje prasme, teise sudaryti papildomus susitarimus, taip pat dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos pakeitimo. Konstatavo, kad subrangos sutartyje nėra draudžiama pakeisti sutarties sąlygas, bei numatyta, kad visų klausimų sprendimas atliekamas derybų keliu. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms šalys, vykdydamos sutartinius įsipareigojimus pagal rangos ir subrangos sutartis, galėjo disponuoti savo teisėmis, prisiimti įsipareigojimus, taip pat surašyti ginčo susitarimus, kurie buvo reikalingi rangos ir subrangos sutarčių tinkamam įvykdymui (CK 6.156 str. 1 d., 6.159 str.). Šalių sudarytų rangos ir subrangos sutarčių sąlygos ginčijamais susitarimais dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, atsiskaitymo eiliškumo, atsiskaitymo termino, nebuvo pažeistos (CK 6.687 str.). Kol skolininkui (ieškovui) nebuvo iškelta bankroto byla, ginčo sandoriai, kuriais buvo patenkintas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Šiuo aspektu kitų ieškovo kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu jau turėjo finansinių sunkumų, ir, nors bankroto byla nebuvo iškelta, tokią būseną teismas vertintino kaip artimą Įmonių bankroto įstatyme reglamentuotam nemokumui. Tačiau pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatyme numatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas. Ieškovas, ginčo sandoriais suteikdamas pirmenybę vienam iš kreditorių, Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnio reikalavimų laikymosi požiūriu pažeidė darbuotojų ir VSDFV teises, tačiau savo reikalavimo tenkinimui neįrodė būtinos actio Pauliana sąlygos – atsakovų nesąžiningumo – žinojimo ar turėjimo žinoti, kad atsiskaitymas su UAB „Arevita“ pažeidžia ieškovų kreditorių, turinčių pirmumo teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą, teises (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad atsakovams ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomi ieškovo nurodomi 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenys, o 2007 metų finansinės atskaitomybės duomenys nedavė pagrindo abejoti ieškovo turtine padėtimi. Nepasidomėjimas ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais, ieškovui iškeltomis bylomis ar įregistruotais turto arešto aktais savaime nereiškia, kad atsakovai sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningi. Teismas pažymėjo, kad tiek rangos, tiek subrangos sutartyse šalys deklaravo savo turtinę padėtį patvirtindamos, kad ji nėra bloga. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti turto arešto aktais ieškovui nustatyti draudimai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindu negalėjo dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar vykdyti kitas prievoles, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti apie įstatyme numatyto draudimo disponuoti ginčo sandoriu perleista turtine teise pažeidimą. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodyta, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, todėl atmetė ieškovo reikalavimus pagal CK 6.66 straipsnį kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu apeliantas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

111. Ginčo susitarimais buvo pažeistos kitų apelianto kreditorių teisės ir Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Norint konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą dėl pirmenybės vienam kreditoriui suteikimo nereikia nustatyti, kad dėl piniginio atsiskaitymo skolininkas tapo nemokus. Kreditorių teisių pažeidimui nustatyti pakanka, kad egzistuotų viena iš CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad apeliantui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė trečios eilės kreditoriui UAB „Arevita“. Sudarant ginčo susitarimus apeliantas buvo nemokus, o nemokumas šiuo atveju turi būti įrodinėjamas kaip actio Pauliana viena iš aplinkybių, o ne kaip nemokumas Įmonių bankroto įstatymo prasme.

122. Sudarant ginčo sandorius šalys buvo nesąžiningos. Teismas, vertindamas šalių sąžiningumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007), konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis apelianto finansine situacija. Teismas nevertino įrodymų, kad viešai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama informacija apie tai, jog apeliantas turi finansinių sunkumų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jie domėjosi apelianto finansine situacija. Apelianto nemokumą rodė jau 2007 metų balansas, kuris sandorių sudarymo metu buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. Duomenys apie apeliantui sandorių sudarymo metu taikytus laikinus turto areštus taip pat buvo viešai prienami.

133. Ginčijami susitarimai pažeidė Mokesčių administravimo įstatymą, konstitucinę pareigą mokėti mokesčius, imperatyvų Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimą bei imperatyvias teisės normas, nustatančias laikino turto arešto privalomumą, todėl ginčo sandoriai teismo privalėjo būti pripažinti niekiniais ex officio, kaip pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas (CK 1.78 str., 1.80 str., 1.81 str.). Susitarimų sudarymo metu apelianto turtui galiojo laikinas turto areštas, areštuotas turtas identifikuotas nebuvo, todėl laikoma, kad buvo areštuotas visas apelianto turtas, kuriuo disponuoti jis neturėjo teisės. Reikalavimo teisė įeina į turto sąvoka, todėl negalėjo būti perleista, o atsakovai neįrodė, kad į areštuoto turto masę ši teisė nepateko.

144. Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje atitinkamų įrodymų, konstatuodamas, jog apelianto ieškinio reikalavimai atmestini ir restitucija netaikytina, pažeidė CPK 12, 178, 185, 265, 270 straipsnių nuostatas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Arevita“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Sudarius apelianto ginčijamus susitarimus, jo turto padėtis nepasikeitė, šie susitarimai apelianto nemokumo būsenai jokios įtakos neturėjo, todėl apelianto argumentai dėl kreditorių teisių pažeidimo bei mokumo kitimo atmestini kaip nepagrįsti.

172. Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne faktais, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Visos trys įmonės buvo rangos civilinių teisinių santykių dalyviai. Apelianto ginčijami susitarimai tarp rangos santykių dalyvių iš esmės sureguliavo atsiskaitymo už atliktus darbus klausimą. Remiantis sutarties laisvės principu, darytina išvada, kad rangos sutartinių civilinių teisinių santykio dalyviai turėjo teisę sudaryti trišalę sutartį dėl piniginio apmokėjimo už subrangovo atliktus darbus. Apelianto teiginiai, kad viešai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama apie tai, kad apeliantas turi finansinių problemų, neatsiskaito su darbuotojais, yra nepagrįsti nei įstatymo reikalavimais nei protingumo kriterijais. Apelianto pateiktos internetinių puslapių kopijos negali būti laikomos tinkamais įrodymais ir negali būti pripažintos turinčiomis oficialaus šaltinio – įrodymo galią. Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo ir neprivalo tikrinti įvairių neoficialių šaltinių pateiktą informaciją.

183. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti turto arešto aktais nustatyti draudimai. Pagal apelianto pateiktą teisės normų aiškinimą reikštų, jog pritaikius turto areštą visiškai apribojamos verslo bendrovės teisės ir ūkinė veikla. Toks pateiktas aiškinimas visiškai nepagrįstas įstatymo reikalavimais. Apelianto ūkinė komercinė veikla visa apimtimi nebuvo apribota, sudarytais susitarimais jo turtinė padėtis ir mokumas nepakito. Todėl jis turėjo teisę dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose ir sudaryti susitarimus. Apelianto argumentai ir vienareikšmiškas turto areštų aktų teisinis vertinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei sandorių ir verslo gerajai praktikai.

194. Apelianto teiginiai apie CPK normų pažeidimus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Priešingai nei nurodo apeliantas, skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, įrodymai įvertinti išsamiai ir tinkamai.

20Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą nepateikė.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, ir netinkamai taikė bei aiškino actio Pauliana instituto nuostatas, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas.

24Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25Ieškovas UAB „Murena“, kaip rangovas, ir atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvęs UAB „Lietuvos sanatorija“), kaip užsakovas, 2008 m. gegužės 29 d. sudarė Kapitalinės statybos rangos sutartį Nr. AD3-08-06 (toliau – Rangos sutartis).

26Ieškovas UAB „Murena“, kaip generalinis rangovas, ir atsakovas UAB „Arevita“, kaip subrangovas, 2008 m. birželio 4 d. sudarė subrangos sutartį Nr. ADO3-08-06-02/SB 08-99 (toliau – Subrangos sutartis).

27Šalys, atsižvelgdamos į 2008 m. gegužės 29 d. Rangos bei 2008 m. birželio 4 d. Subrangos sutartis, 2008 m. gruodžio 22 d. sudarė susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo. Pagal šį susitarimą (atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“) rangovui (ieškovui) mokėtiną 30 000 Lt sumą pagal Rangos sutartį įsipareigojo sumokėti tiesiogiai subrangovui (atsakovui UAB „Arevita“). Atlikus minėtą mokėjimą bus laikoma, kad užsakovas tinkamai atsiskaitė su rangovu pagal Rangos sutartį, o rangovas tinkamai atsiskaitė su subrangovu pagal Subrangos sutartį.

28Šalys, atsižvelgdamos į Rangos ir Subrangos sutartis, 2009 m. sausio 12 d. sudarė susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo. Pagal šį susitarimą užsakovas (atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“) rangovui (ieškovui) mokėtiną 77 458,46 Lt sumą pagal Rangos sutartį įsipareigojo sumokėti tiesiogiai subrangovui (atsakovui UAB „Arevita“). Susitarimu taip pat sutarta, jog atlikus minėtą mokėjimą bus laikoma, kad užsakovas tinkamai atsiskaitė su rangovu pagal Rangos sutartį, o rangovas tinkamai atsiskaitė su subrangovu pagal Subrangos sutartį.

29Šalys, atsižvelgdamos į minėtas Rangos ir Subrangos sutartis, 2009 m. sausio 22 d. sudarė susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo. Pagal šį susitarimą (atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“) rangovui (ieškovui) mokėtiną 12 430,97 Lt sumą pagal Rangos sutartį įsipareigojo sumokėti tiesiogiai subrangovui (atsakovui UAB „Arevita“). Atlikus minėtą mokėjimą bus laikoma, kad užsakovas tinkamai atsiskaitė su rangovu pagal Rangos sutartį, o rangovas tinkamai atsiskaitė su subrangovu pagal Subrangos sutartį.

30Byloje esantys 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 12 d. mokėjimų nurodymai (t. 1, b. l. 12, 15) patvirtina, kad šalys savo įsipareigojimus pagal ginčo susitarimus įvykdė. Ginčo dėl to byloje nėra.

31Ieškovui UAB „Murena“ Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla.

32Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir bankroto administratoriaus teisės pareikšti actio Pauliana ieškinį

33Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir turi pareigą pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir tikėtinai turėjusių įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

34Nagrinėjamu atveju BUAB „Murena“ bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama teise ginčyti administruojamos bankrutuojančios įmonės sandorius, kurie galimai pažeidė jos kreditorių interesus, BUAB „Murena“ vardu pateikė teismui ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo actio Pauliana pagrindu. Kaip jau minėta, ĮBĮ 11 straipsnyje yra įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga ginti kreditorių interesus, o ir iš sisteminės šio įstatymo analizės galima spręsti, kad viena iš svarbiausių bankroto administratoriaus funkcijų yra ginti ir atstovauti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-224). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonės bankroto administratorius turėjo teisę atstovaudamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus pareikšti actio Pauliana dėl ieškovo BUAB „Murena“, kaip skolininko, sudaryto sandorio, kurio pastarasis sudaryti neprivalėjo, o sudaręs, administratoriaus nuomone, vienam kreditoriui suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, ir tuo pažeidė visų kitų skolininko kreditorių interesus. Šiuo atveju teigtina, kad buvo nesilaikyta paritas creditorum principo, užtikrinančio, kad skolininkui faktiškai esant nemokiam, jis privalo visus savo kreditorius traktuoti vienodai (net jei formali bankroto procedūra dar nėra prasidėjusi).

35Dėl kitų ieškovo UAB „Murena“ kreditorių teisių pažeidimo

36CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises ir iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Tai atvejai, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

37Ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju ginčo susitarimai yra vertintini kaip pažeidžiantys kitų ieškovo kreditorių teises, nes jais UAB „Murena“, faktiškai būdama nemoki, suteikė prioritetą trečios eilės kreditoriui UAB „Arevita“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo ieškovo teiginiu.

38Byloje esantis ieškovo 2007 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 2, b. l. 10-12) patvirtina, kad ieškovas 2007 metais turėjo 19 517 486 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 696 111 Lt. Iš ieškovo 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l. 13) matyti, kad ieškovas 2007 metais patyrė 246 492 Lt nuostolių. Ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 1, b. l. 95-97) patvirtina, kad 2008 metais ieškovas turėjo 21 125 905 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt. Iš ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l. 14) matyti, kad ieškovas 2008 metais patyrė 6 360 633 Lt nuostolių. Pagal bylos duomenis ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos jam iškėlimo sunkėjo. Iš Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, matyti, kad 2009 m. birželio 8 d. ieškovo turtas sudarė 7 558 520 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 11 575 454 Lt. Taigi ginčijami susitarimai buvo sudaryti, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Be to, jie buvo sudaryti trumpą laiką prieš bankroto bylos ieškovui iškėlimą (6 mėnesiai). Atsakovai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nemokumą ginčo susitarimų sudarymo metu (CPK 178 str., 314 str.).

39Nagrinėjamu atveju tuo metu, kai buvo sudaromi ginčijami susitarimai, BUAB „Murena“ jau buvo skolinga įmonės darbuotojams (t.1, b. l. 32, 34-38), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (t. 1, b. l. 40-44), kitiems kreditoriams (t. 1, b. l. 54-73). Šios skolos buvo atsiradusios nuo 2008 metų spalio mėnesio. Ieškovo kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolos išieškojimo į teismus. Taigi ieškovas, būdamas nemokus, sudarė sutartį su atsakovais, kuria sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą. Tai reiškia, kad buvo nesilaikyta paritas creditorum principo ir su kreditoriumi UAB „Arevita“ buvo atsiskaityta pažeidžiant įmonės darbuotojų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos bei kitų kreditorių interesus.

40Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Murena“ būdama faktiškai nemoki sudarė ginčijamus susitarimus, taip suteikdama pirmumo teisę UAB „Arevita“ kitų kreditorių atžvilgiu ir tuo pažeidė kitų savo kreditorių teises.

41Dėl ieškinio senaties termino

42CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nors atsakovas UAB „Arevita“ pirmosios instancijos teisme siekė įrodyti, kad ieškovas pažeidė vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti. Kaip nustatyta pirmos instancijos teisme, ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2009-12-28 ir 2010-01-04, o ieškinys teismui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo pateiktas Kauno apygardos teismui 2010-12-28, todėl pritartina pirmos instancijos teismui, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.) nėra praleistas.

43Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio

44Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, jog skolininkas neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčijamo sandorio, turi vieną išimtį, t. y. kai skolininkas, būdamas faktiškai nemokus, sudarytu sandoriu suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams. Pabrėžtina, kad ši išimtis yra taikoma esant išskirtinei situacijai, t. y. tada, kai skolininkas yra faktiškai nemokus, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas jau minėtas paritas creditorum principas, užtikrinantis, kad nebus suteikta pirmenybė vieniems nemokaus skolininko kreditoriams kitų atžvilgiu.

45Kaip jau buvo minėta, turėdamas kitų kreditorių, tokių kaip įmonės darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir kitų, kuriems ieškovas jau buvo skolingas, pažeisdamas jų interesus jis sudarė ginčijamus susitarimus su atsakovais, todėl spręstina, kad BUAB „Murena“ neprivalėjo sudaryti ginčo susitarimų dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo su UAB „Arevita“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“.

46Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

47Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad sudarant ginčo sandorius šalys buvo nesąžiningos. Šis teiginys grindžiamas argumentais, kad teismas, vertindamas šalių sąžiningumą, nukrypo nuo teismų praktikos, nevertino jam pateiktų įrodymų apie apelianto nemokumą sandorių sudarymo metu.

48Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

49Teismų praktikoje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo nustatyti, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

50Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamų susitarimų sudarymo dalis ieškovo kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose (t. 1, b. l. 71-73, 78). Teismai nagrinėjamose bylose ieškovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas ieškovo turtas (t. 1, b. l. 74, 75, 98-114). Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės, kad ateityje išvengti dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Akivaizdu, kad ieškovui visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, buvo žinomos, todėl, kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, ieškovas privalėjo apie minėtą situaciją informuoti sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad jie, kaip asmenys suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamų susitarimų sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies – ieškovo patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoriai nepažeis skolininko kreditorių interesų. Atsakovai turėjo suabejoti ieškovo mokumu jau ginčo susitarimų sudarymo metu, kai atsiskaityti už skolininką – ieškovą, negalintį atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriumi, pasirinktas kitas skolininkas – UAB „Grand SPA Lietuva“. Iš byloje esančių teismų nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėse bylose bei turto arešto aktų matyti, kad susitarimų metu buvo areštuotas ieškovo turtas, taip pat ir piniginės lėšos. Be to, viešoje erdvėje jau buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad ieškovas nemoka atlyginimų ir stringa jo gamybinė veikla (t. 1, b. l. 120, 121).

51Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamų susitarimų šalys buvo nesąžiningos. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą, todėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

52Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kurie pripažintini teisiškai nereikšmingais teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

53Dėl teisinių pasekmių

54Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 str. 4 d.). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

55Nagrinėjamu atveju ieškovui BUAB „Murena“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei įprastai taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Nagrinėjamu atveju ieškovo nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad ĮBĮ esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Taigi tokiais atvejais yra svarbus turto iš trečiojo asmens valdymo grąžinimo skolininkui natūra klausimas. Teismas, spręsdamas teisinių pasekmių taikymo klausimą sandorį pripažinus negaliojančiu, nustato aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamus susitarimus pinigus gavo atsakovas UAB „Arevita“, o pripažinus ginčo susitarimus negaliojančiais, jų pagrindu sumokėtos minėtam atsakovui lėšos turi būti priteistos ieškovo naudai, taigi iš atsakovo UAB „Arevita“ ieškovo naudai priteistina 119 889,43 Lt suma. Tuo pačiu UAB „Arevita“ įgyja reikalavimo teisę BUAB „Murena“ bankroto byloje.

56Patenkinus ieškinį, priteisus iš atsakovo UAB ,, Arevita“ ieškovo reikalaujamą sumą, iš to paties atsakovo priteisiamos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 ir 2 d.).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl toks prašymas netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.).

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

60Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

61Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį tenkinti.

62Pripažinti 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. sausio 12 d., 2009 m. sausio 22 d. susitarimus, sudarytus tarp ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Grand SPA Lietuva“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

63Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“ ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ naudai 119 889,43 Lt (vieno šimto devyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių Lt 43 ct) sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Murena“ pareikštu atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo BUAB... 7. Teismas sprendė, kad ieškovo bankroto administratorius, remiantis Įmonių... 8. Teismas nurodė, kad ginčo sandorių esmę sudarė užsakovo (atsakovo UAB... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu apeliantas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno... 11. 1. Ginčo susitarimais buvo pažeistos kitų apelianto kreditorių teisės ir... 12. 2. Sudarant ginčo sandorius šalys buvo nesąžiningos. Teismas, vertindamas... 13. 3. Ginčijami susitarimai pažeidė Mokesčių administravimo įstatymą,... 14. 4. Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje atitinkamų įrodymų,... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Arevita“ prašo pirmosios... 16. 1. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės,... 17. 2. Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne... 18. 3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti turto arešto aktais... 19. 4. Apelianto teiginiai apie CPK normų pažeidimus yra deklaratyvūs ir... 20. Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiliepimo į apelianto apeliacinį... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 22. teisiniai argumentai ir išvados... 23. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 24. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 25. Ieškovas UAB „Murena“, kaip rangovas, ir atsakovas UAB „Grand SPA... 26. Ieškovas UAB „Murena“, kaip generalinis rangovas, ir atsakovas UAB... 27. Šalys, atsižvelgdamos į 2008 m. gegužės 29 d. Rangos bei 2008 m. birželio... 28. Šalys, atsižvelgdamos į Rangos ir Subrangos sutartis, 2009 m. sausio 12 d.... 29. Šalys, atsižvelgdamos į minėtas Rangos ir Subrangos sutartis, 2009 m.... 30. Byloje esantys 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 12 d. mokėjimų... 31. Ieškovui UAB „Murena“ Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d.... 32. Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir bankroto administratoriaus teisės... 33. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau... 34. Nagrinėjamu atveju BUAB „Murena“ bankroto administratorius, atstovaudamas... 35. Dėl kitų ieškovo UAB „Murena“ kreditorių teisių pažeidimo... 36. CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais sandoris yra... 37. Ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju ginčo susitarimai yra vertintini... 38. Byloje esantis ieškovo 2007 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 2, b. l. 10-12)... 39. Nagrinėjamu atveju tuo metu, kai buvo sudaromi ginčijami susitarimai, BUAB... 40. Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Murena“... 41. Dėl ieškinio senaties termino... 42. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu gali... 43. Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio... 44. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo... 45. Kaip jau buvo minėta, turėdamas kitų kreditorių, tokių kaip įmonės... 46. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 47. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad sudarant ginčo sandorius šalys... 48. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam... 49. Teismų praktikoje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas bylą... 50. Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąžiningu gali... 51. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 52. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame... 53. Dėl teisinių pasekmių... 54. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija... 55. Nagrinėjamu atveju ieškovui BUAB „Murena“ iškelta bankroto byla, todėl... 56. Patenkinus ieškinį, priteisus iš atsakovo UAB ,, Arevita“ ieškovo... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti... 61. Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“... 62. Pripažinti 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. sausio 12 d., 2009 m. sausio 22 d.... 63. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“ ieškovo...