Byla e2YT-28914-947/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė – Stanienė,

2sekretoriaujant Kamilei Trainei,

3dalyvaujant pareiškėjai G. L. ir jos atstovei advokatei G. M.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

5Teismas

Nustatė

6

  1. Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai
  1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po ( - ) Ž. L. mirties jo palikimą (faktiškai pradėdama jį valdyti) priėmė jo sutuoktinė pareiškėja G. L. (el. b. l. 1-2).
    1. Pareiškėja nurodė, kad po Ž. L. mirties liko ½ dalis santuokoje įgyto buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (toliau – butas) (el. b. l. 10-11). Šis turtas įgytas ( - ) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7KV-573, pagrindu.
    2. Pareiškėja po sutuoktinio mirties pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Po palikėjo mirties atsiradusiu turtu pareiškėja rūpinasi, juo naudojasi, prižiūri ir moka mokesčius. Palikėjas turėjo sūnų A. L. (el. b. l. 7). Pareiškėja taip pat yra gavusi teismo leidimą priimti Ž. L. palikimą nepilnamečio vaiko A. L. vardu (el. b. l. 37-38).
  1. Suinteresuotų asmenų argumentai
  1. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjo palikto turto priėmimą valdyti (el. b. l. 54-56). Byla nagrinėta, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
  2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad palikėjo paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, todėl nėra susiję su suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, taip pat nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. (el. b. l. 49-50). Byla nagrinėta, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

7Teismas

konstatuoja:

8Pareiškimas tenkinamas.

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Dėl faktinių aplinkybių

  1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis Ž. L. mirė ( - ), po jo mirties 2016 m. kovo 14 d. VĮ Turto bankas kreipėsi į Kauno miesto 17-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei, užvesta paveldėjimo byla Nr. 17-49/2016 (el. b. l. 36). Apie tai, kad užvesta paveldėjimo byla pareiškėja buvo informuota raštu (el. b. l. 35).
  2. Po palikėjo mirties liko jam kartu su pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (el. b. l. 10-11). Šis turtas įgytas pareiškėjos ir palikėjo santuokos metu. Byloje nėra duomenų, kad į šį turtą pretenduotų kiti paveldėtojai. Palikėjo vaikas A. L., gimęs ( - ), gyvena kartu su pareiškėja adresu ( - ) (el. b. l. 8).
  3. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja liko gyventi bute, prižiūri ir naudojasi turtu, moka mokesčius už nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) (el. b. l. 14-34).
  4. 2017 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismas pareiškėjai davė teismo leidimą priimti po palikėjo Ž. L. mirties atsiradusį palikimą nepilnamečio vaiko A. L. vardu pagal paveldimo turto apyrašą (el. b. l. 37-38).
  5. Liudytojas P. L. teismo posėdyje paliudijo, kad yra Ž. L. tėvas. Iki sūnaus mirties pareiškėja gyveno savo bute su savo ir Ž. L. sūnumi A. L.. Pareiškėja tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po to moka mokesčius už butą.

10Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po palikėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė (pareiškėja), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

11

  1. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš jų – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
  2. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi, paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008).
  3. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  4. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
  5. Teismo vertinimu, pareiškėjos žodiniais paaiškinimais ir liudytojo parodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais (komunalinių mokesčių mokėjimo kvitais, sutartimis dėl paslaugų teikimo ir kt.) įrodyta, kad pareiškėja, likdama gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, toliau mokėdama komunalinius mokesčius už turtą (el. b. l. 14-34), priėmė palikimą faktiškai jį valdydama, todėl yra pagrindas pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
  6. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263-267, 268-270, 270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Nutarė

13pareiškimą tenkinti.

14Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Ž. L., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė G. L., asmens kodas ( - ) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

15Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai