Byla 2-1082/2014

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo Vilniaus komercinio arbitražo teismui

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ina Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6241-258/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ina Trade“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo Vilniaus komercinio arbitražo teismui.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Ina Trade“ pateikė prašymą iki ieškinio pareiškimo Vilniaus komercinio arbitražo teismui atsakovo SIA L-T OIL atžvilgiu nepranešus jam taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas lėšas, atsakovo daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis ne mažesnei, nei 388 642,65 USD (1 000 832,55 Lt), sumai bei uždrausti tretiesiems asmenims perduoti atsakovui bet kokį turtą ir vykdyti pinigines prievoles; nustatyti ieškinio pareiškimo Vilniaus komercinio arbitražo teismui terminą – 14 dienų. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo Vilniaus komercinio arbitražo teismui, nes ieškinys sudėtingas, būtina padaryti daug prie jo pridedamų dokumentų vertimų, o ieškinio reikalavimus svarbu užtikrinti kuo greičiau. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra kitoje valstybėje veikianti bendrovė, kuri Lietuvoje neturi jokio turto, nėra įsteigusi struktūrinių padalinių, jos savininkas ir vadovas yra ne Lietuvos pilietis. Šios aplinkybės palengvina atsakovui galimybę perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, kitaip jį suvaržyti, atsakovas gali nekliudomas pradėti bankroto procedūras, nutraukti veiklą, ją perkelti į kitą valstybę ir pan. Atsakovas prašymo parengimo dieną yra skolingas ieškovui daugiau nei 1 mln. litų. Tai didelė suma bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, o apie atsakovo gerą turtinę padėtį duomenų nėra. Atsakovas vengia vykdyti prievolę ieškovui, nepaiso ieškovo nei rašytinių, nei žodinių reikalavimų. Šios aplinkybės rodo atsakovo siekį paslėpti turtą nuo gresiančio išieškojimo.

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir ieškovo UAB „Ina Trade“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė areštuoti 1 000 832,55 sumai atsakovui SIA L-T OIL nuosavybės teise priklausantį ir pas jį ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį turtą, o tuo atveju, jei šio turto nepakaktų užtikrinti ieškovo reikalavimams, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, leidžiant atsakovui atsiskaityti iš areštuoto turto su ieškovu, taip pat atlikti įstatymų nustatytus privalomuosius mokėjimus, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. 2014 m. sausio 6 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, nurodant turto arešto sumą Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, „388 642,65 USD (1 000 832,55 Lt); nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant valiutą „areštuoti 1 000 832,55 Lt sumai“.

6Atsakovas teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartis, išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Ina Trade“ prašymą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodė, jog jam 1 000 832,55Lt suma nėra žymi, atsakovas vykdo prekybą dyzeliniu kuru stambiais kiekiais ir yra finansiškai pajėgi įmonė, galinti ir be taikomų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartimis ieškovo UAB „Ina Trade“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą 1 000 832,55 Lt (388 642,65 USD) sumai atsakovui SIA L-T OIL panaikino. Teismas nurodė, kad iš 2013 m. balanso matyti, kad atsakovo nuosavas kapitalas nuo 1 321 682,28Lt (2012 m.) išaugo iki 1 990 186,29Lt (2013 m). Ūkinės veiklos apyvarta 2013 metais buvo 155 020 865,83Lt, grynasis pelnas – 668 504 Lt. Teismo vertinimu tai patvirtina, kad atsakovas – pelningai veikianti įmonė ir nėra jokios grėsmės nei dėl įmonės bankroto, nei dėl kitų grėsmių teismo sprendimo vykdymui. Teismas nurodė, kad prie atskirojo skundo pridėti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai tvirtina faktą, jog, atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą, teigiamo sprendimo atveju atsakovo įsipareigojimams nekyla grėsmė, atsakovo turtas viršija turimus įsipareigojimus dvigubai, tai patvirtina atsakovo skunde nurodytas aplinkybes, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Iš pateiktų pelno (nuostolio) ataskaitų yra pagrindas teigti, jog atsakovo finansiniai rodikliai neblogėja.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas UAB „Ina Trade“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį ir palikti galioti 2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis įteikta 2014 m. sausio 31 d., jos atsakovas neskundė, todėl, nepriklausomai nuo to, kaip atsakovas įvardijo savo teismui pateiktą procesinį dokumentą ir kokius duomenis pateikė ar nepateikė teismui, atsakovo procesinis dokumentas negalėjo būti priimtas, o priimtas negalėjo būti teismo laikomas atskiruoju skundu CPK 334 straipsnio prasme ir CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo savo nutarties panaikinimo procedūra negalėjo būti taikoma.

122. Nepaisant to, kuriomis CPK normomis formaliai vadovavosi Vilniaus apygardos teismas, tačiau egzistuoja reali grėsmė Vilniaus komercinio arbitraže teismo sprendimo byloje Nr. 290 vykdymui ir teismas neturėjo faktinio pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra užsienio bendrovė, neturinti jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Argumentų, kad atsakovas turėtų nekilnojamojo ar ilgalaikio kilnojamojo turto Latvijos Respublikoje, atsakovas taip pat nepateikė, o abstraktūs finansinių ataskaitų duomenys nėra pakankami šiai aplinkybei pagrįsti dėl atsakovo veiklos ypatumų.

133. Atsakovo balansas rodo, kad visas jo turtas iš esmės susideda iš gautų avansinių mokėjimų, pirkėjų ir užsakovų skolų, tuo tarpu atsakovas yra skolingas kreditinėms įstaigoms beveik 5 milijonus latų (25 milijonus litų), iš viso trumpalaikės skolos sudaro 5,2 milijono latų (26 milijonai litų). Dar 2012 metais atsakovas turėjo beveik 3,7 milijono latų (18,5 milijono litų) ilgalaikių įsipareigojimų, tačiau neturėjo trumpalaikių įsipareigojimų, o jau 2013 metais, minėta, trumpalaikės skolos sudarė 26 milijonus litų. Šie duomenys pagrįstai leidžia ieškovui abejoti atsakovo finansiniu stabilumu, kai per metus bendrovėje išnyksta ir atsiranda milijoninės skolos, o grynasis pelnas yra nežymus, lyginant su įsipareigojimų mase.

14Atsakovas SIA L-T OIL atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais. Atsakovo teigimu, apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja reali grėsmė Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 290 vykdymui. Tokios grėsmės nėra, nes ieškovas UAB „Ina Trade“ nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą dėl 388 642,65 USD skolos išieškojimo. Tokio ieškinio į Vilniaus komercinio arbitražo teismą ieškovas negalėjo pateikti, nes dėl šios sumos priteisimo nėra tarp šalių susitarimo šį ginčą nagrinėti Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Ieškovas UAB „Ina Trade“ nesąžiningai pareiškė ieškinį arbitraže, nuslėpdamas nuo arbitražo teismo dalį sąskaitų, patvirtinančių viso sutarto dyzelinio kuro kiekio pateikimą. Ieškovas nepateikė nei Vilniaus komercinio arbitražo teismui, nei Vilniaus apygardos teismui rašytinių įrodymų, kad dėl 388 642,65 USD skolos išieškojimo tarp šios bylos šalių buvo sudaryta sutartis dėl dyzelinio kuro pateikimo bei šioje sutartyje buvo susitarta ginčą nagrinėti arbitražo teisme. Pateiktas Vilniaus komerciniam arbitražui ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo negalėjo būti taikomos. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog atsakovas neturi nekilnojamojo ar ilgalaikio kilnojamojo turto Latvijos Respublikoje. Prie atsakovo SIA „L-T OIL“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-12-12 ir 2014-01-06 nutarčių, atsakovas pridėjo 2013 metų operatyvinį balansą. Iš šio balanso duomenų matyti, kad nuo 2013-12-31 atsakovui priklauso žemės sklypų, pastatų, statinių už 245 981 LV, tai yra 1 209 832,95 Lt sumai. Tokiu būdu, atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kuris užtikrina 388 642,65 USD ieškinio sumą (1 000 832,55 Lt). Be nekilnojamojo turto atsakovas turi ir kito ilgalaikio turto. Esant gerai atsakovo finansinei padėčiai, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

15IV. Apeliacinio teismo argumentai

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18Šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas, ar buvo pagrindas iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti Vilniaus komercinio arbitražo sprendimą byloje Nr. 290, pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl 1 000 832,55 Lt skolos priteisimo.

19Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

20Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Be to, vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo.

21CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

22Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo ir procesinio pobūdžio argumentus, kad atsakovas yra praleidęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties apskundimo terminą, todėl neva pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti šio skundo. Nepriėmus atskirojo skundo CPK 334 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas pats nebūtų galėjęs panaikinti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties. Bylos duomenimis, ieškovas prašė atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ir jam nepranešus. Atsakovo teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo su vertimais atsakovui , kuris yra užsienio juridinis asmuo, buvo įteiktos 2014 m. kovo 18 d., per Latvijos Respublikos Jurmalos miesto teismą, o atskirąjį skundą teismui paštu išsiuntė 2014 m. kovo 25 d. (4 t., b. l. 38), todėl laikytina, kad šiuo atveju nebuvo praleistas 7 dienų apskundimo terminas. Be to Vilniaus apygardos teismas šį skundą priėmė ir išnagrinėjo, panaikindamas savo nutartį, kaip tą numato CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tai rodo, kad teismas laikė terminą atskirajam skundui paduoti nepraleistu.

23Apeliantas skunde nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 290 vykdymui ir teismas neturėjo faktinio pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad nekiltų grėsmė galimai palankaus sprendimo įvykdymui.

24Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įmonės finansinius dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikino savo paties priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip minėta, ieškovo ieškiniu reikalaujama priteisti suma yra 1 000 832,55 Lt. Iš byloje pateikto atsakovo 2012 metų balanso matyti, kad nuosavas įmonės kapitalas sudaro 1 321 682,28 Lt (4 t., b. l. 23). Tuo tarpu iš 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad metinė ūkinės veiklos apyvarta buvo 161 295 057,22 Lt (4 t., b. l. 26), o tais pačiais metais grynasis pelnas sudarė 209 602,53 Lt (4 t., b. l. 26). Iš 2013 metų balanso matyti, kad nuosavas kapitalas padidėjo ir pasiekė 1 990 186,29 Lt sumą (4 t., b. l. 23), o ūkinės veiklos apyvarta siekė 155 020 865,83 Lt (4 t., b. l. 23). Įmonė 2013 metais dirbo pelningai ir grynasis pelnas sudarė 668 504 Lt (4 t., b. l. 23). Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas turi daug kreditorių, tačiau šis apelianto argumentas atsižvelgiant į įmonės apyvartines lėšas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ar kad skolos viršija įmonės turtą. Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra grėsmės galimai palankaus sprendimo įvykdymui.

25Nagrinėjamoje byloje preliminariai (prima facie) vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas nagrinėjant bylą iš esmės. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo tiesiogiai neaptarė, tačiau tai nereiškia, kad jo ir neįvertino. Be to, prima facie doktrinos taikymo tiesioginis neaptarimas teismo nutartyje neturėjo esminės teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui.

26Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

27Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo

28Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014 m. birželio 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovo atstovas advokatas D. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui priėmus 2014 m. balandžio 4 d. (šioje byloje skundžiama nutartis) nutartį, atsakovas siekdamas apsaugoti ieškovo interesus, jo vardu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4441-302/2014 atsakovui buvo pakartotinai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė minėtos nutarties kopiją tikslu įrodyti, kad teismas vėliau vertindamas atsakovo pateiktus finansinę įmonės padėtį pagrindžiančius dokumentus, konstatavo, jog atsakovo finansinė būklė kelia abejonių dėl jo galėjimo įvykdyti būsimą Arbitražo teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi tenkino atsakovo SIA L-T OIL atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šioje nutartyje teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus ir informacinės sistemos Liteko duomenis, konstatavo, kad nustačius, jog vis dar galioja laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartimis (civilinė byla Nr. 2-6241-258/2013), 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi pritaikytas areštas traktuotinas kaip pakartotinis ir viršija laikinąsias apsaugos priemones, kurių bendra suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovas advokatas D. V., būdamas profesionaliu teisininku, inicijuodamas pakartotinį procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ir taip suklaidindamas teismą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

29CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi šių teisės normų turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

30Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Aiškiai nepagrįsto ieškinio (kito procesinio dokumento) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių.

31Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovo atstovas advokatas D. V. pareikšdamas aiškiai nepagrįstą pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiojant teismo nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl advokatui D. V. skirtina 2 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.).

32Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, kurio nagrinėjamu atveju ieškovas nesumokėjo, todėl minėto dydžio žyminis mokestis iš ieškovo priteistinas valstybei.

33Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti advokatui D. V. 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

37Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ina Trade“ (į. k. 302994417) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio valstybei.