Byla e2-7381-328/2016
Dėl uždraudimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovių UAB ,,Hidrona“ ir UAB ,,Agrovet“ atstovui advokatui R. G., atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ atstovams advokatams O. M. ir V. G., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių UAB ,,Agrovet“, UAB ,,Hidrona“ prevencinį ieškinį atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ uždrausti UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. ( - ), įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius UAB „Agrovet“ nuotekų vienašališkai nuotekų kontrolei (išskyrus kaip tai numatyta 2008-12-01 UAB “Agrovet” ir UAB “Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. ( - )) iki teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta konkreti tokių įrenginių pastatymo tvarka ir vieta civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016, įsiteisėjimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-6). Nurodo, kad 2008-12-01 tarp UAB ,,Agrovet” ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys” (kurios teises ir pareigas yra perėmusi ir šiuo metu vykdo atsakovė) buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. ( - ) su abonentu, kurios 7.9. punkte nustatyta momentinė mėginių kontrolė, t.y., kai abonentas sudaro galimybę vandens tiekėjo atstovams įeiti į teritoriją paimti nuotekų mėginius.. UAB „Agrovet“ atžvilgiu yra nustatyta momentinė mėginių ėmimo kontrolė ir konkreti vieta t.y. nuotekų šulinys Nr. 87. UAB „Agrovet“ vykdo šalių susitarimą bei laikosi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimų, nuotekų stebėsena yra vykdoma, UAB „Agrovet“ nesudaro jokių kliūčių AB „Klaipėdos vanduo“ laborantams paimti nuotekų mėginius, nepaisant to, jog AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolę vykdo netgi dažniau, nei numatyta. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal priešpriešinius AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ reikalavimus dėl AB „Klaipėdos vanduo“ UAB „Agrovet“ teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, šių paslaugų teikimo sąlygų teisinio pagrindo, UAB „Agrovet“ išleidžiamų nuotekų užterštumo faktinių rodiklių, apskaitos ir kontrolės. Šioje byloje AB „Klaipėdos vanduo“ be kitų reikalavimų, taip pat prašo: įpareigoti UAB „Agrovet“ leisti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovės UAB „Agrovet“ teritorijoje šulinyje Nr. 86 įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą bei įpareigoti UAB „Agrovet“ netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai, įpareigoti UAB „Agrovet“ sudaryti sąlygas jai bet kuriuo metu neterminuotai, t. y. kol atsakovei bus teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, neribotą kiekį kartų įrengti ir nuimti prie UAB „Agrovet“ teritorijoje esančio šulinio Nr. 88 ir šiame šulinyje automatinį mėginių semtuvą, atlikti kitus ieškovės su šiuo reikalavimu siejamus veiksmus. Civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 (buv. Nr. 2-1155-123/2013) Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m. AB „Klaipėdos vanduo“ savo iniciatyva nepagrįstai siekia išplėsti Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutarties turinį neleistinai sutapatindama tinkle infrastruktūros priežiūrą su nuotekų, kurias į infrastruktūrą išleidžia kiti abonentai, priežiūra. Kaip pretekstu pasinaudodama Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi, AB „Klaipėdos vanduo“ siekia patekti prie UAB „Hidrona“ tinkle visai ne remonto ir priežiūros tikslais, o akivaizdžiai planuoja realizuoti savo užmačias pastatyti automatinį nuotekų semtuvą UAB „Hidrona“ priklausančiame šulinyje Nr. 90, išskirtinai UAB „Agrovet“ nuotekų užterštumo kontrolei. Atsakovė bet kokiomis priemonėmis stengiasi išvengti galiojančioje 2008-12-01 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. ( - ) nustatytos momentinės nuotekų mėginių užterštumo kontrolės ir dažnumo, taip siekiant be kitų stebėtojų vykdyti UAB „Agrovet“ išleidžiamų nuotekų mėginių paėmimą, tiriant vienašališkai pasirinktus mėginius žinybinėje laboratorijoje, neduodant arbitražinių mėginių nepriklausomai akredituotai laboratorijai, kuri galėtų užtikrinti tyrimų nepriklausomumą, nešališkumą ir objektyvumą. Atsakovė ne tik raštais, bet ir tiesioginiais veiksmais parodo savo ketinimą pastatyti automatinį nuotekų semtuvą, teisme neišnagrinėjus, ginčo dėl automatinio mėginių semtuvo pastatymo prie šulinio Nr. 88, neišsprendus tokio AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl automatinio nuotekų semtuvo įrengimo UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. ( - ), šulinyje Nr. 88, šiuo metu yra teismo nagrinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016, AB „Klaipėdos vanduo“ užmačios sumontuoti automatinį nuotekų semtuvą gretimame šulinyje Nr. 90, nelaukiant Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dėl jos pareikštų minėtų reikalavimų, reiškia ne ką kitą kaip nustatytos tvarkos apėjimą ir savavališką ginčijamos teisės įgyvendinimą, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Neužkirtus kelio AB „Klaipėdos vanduo“ vienašališkam nuotekų mėginių ėmimui, kol teismo bus nustatyta nuotekų mėginių paėmimo tvarka, leidžianti užtikrinti mėginių nešališką ir nepriklausomą ištyrimą, bus sudarytos sąlygos AB „Klaipėdos vanduo“ piktnaudžiavimui imant ir tiriant mėginius savo žinybinėje laboratorijoje. UAB „Agrovet“ iš automatinio nuotekų semtuvo, kuris bus užrakintas priekaboje, neturint galimybių gauti arbitražinių mėginių, neteks galimybių objektyviai nustatyti nuotekų taršą nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ bus sudarytos sąlygos toliau taikyti baudas už menamą nuotekų taršą. Akivaizdu, kad, neužkirtus kelio AB „Klaipėdos vanduo“ kėslams vienvaldiškai ir nekontroliuojamai vykdyti nuotekų taršos stebėseną žinybinėse tarnybose, bus pažeisti UAB „Agrovet“ teisėti interesai, o žinybinėje laboratorijoje neobjektyvios nustatytos nuotekų taršos pasekmės veikiančiai įmonei gali būti pražūtingos. Neteisėti AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmai sąlygoja žalos atsiradimą ateityje. Šiuo atveju žala pasireikštų AB „Klaipėdos vanduo“ savavališkai imant mėginius iš sutartyje nenustatytos vietos ir juos vienašališkai tiriant šiai bendrovei pavaldžioje laboratorijoje, UAB „Agrovet“ būtų nepagrįstai skaičiuojamas padidintas mokestis už nuotekas, kas sąlygotų tiesioginės žalos UAB „Agrovet“ padarymą bei naujus teisminius procesus. Pažymėjo, jog, jei teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 būtų tenkintas AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas UAB „Agrovet“ teritorijoje esančiame šulinyje Nr. 86 įsirengti savo nuotekų apskaitos prietaisą, AB „Klaipėdos vanduo“ sumontavus debitmatį su automatiniu nuotekų semtuvu nuotekų šulinyje Nr. 90, tokiu sprendimu siekto tikslo įgyvendinimas ir sprendimo vykdymas realiai pasunkėtų, nes kiltų pavojus patvankų vamzdynuose susidarymui, dėl ko būtų sutrikdytas normalus tokio nuotekų apskaitos prietaiso darbas. Sumontavus debitmatį būtų pristabdytas, sumažintas nuotekų pralaidumas vamzdynuose, o, pakilus nuotekų lygiui matavimo latake, skaitiklis fiksuotų didesnį negu realus srautas, jau nekalbant apie fizinį tinklo sandaros pažeidimą. AB „Klaipėdos vanduo“ ketinimas sutrikdyti tinkamai funkcionuojančią nuotekų apskaitą, vykstant teisminiams ginčams dėl nuotekų apskaitos prietaiso įrengimo, patvirtina anksčiau padarytas išvadas dėl AB „Klaipėdos vanduo“ savavaldžiavimo, o taip pat galimą siekį sutrikdyti nuotekų apskaitą, kas sąlygotų žalos UAB „Hidrona“ bei UAB „Agrovet“ atsiradimą.

3Atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo” pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su prevenciniu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus pateiktas pažeidžiant procesines teisės normas: Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta iš esmės (šiuo metų nagrinėjama apeliaciniame teisme) civilinė byla Nr. 2-144-524/2016 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-143-460/2016, kurioje UAB „Agrovet“ anksčiau pareiškė tą patį, pilnai analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri faktiškai pakartojo ir šioje byloje. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai pažeidžia materialinės teisės ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, privalomus reikalavimus. Be to ieškinyje faktinės aplinkybės išdėstytos tendencingai, neatitinka tikrovės ir iškreipia realus faktus. Tarp šalių nuo 2012 metų vyksta konfliktas, kurio priežastis yra ta, kad UAB „Agrovet“, išleidžianti didelės apimties gamybines atliekas ir esanti viena pagrindine teršėja Klaipėdos rajone, aktyvai priešinasi tam, kad būtų teisingai, objektyviai, pagal norminių aktų reikalavimus matuojamas jos išleidžiamų nuotekų užterštumas. UAB „Agrovet“ išleidžia nuotekas į UAB „Hidrona“ priklausančius nuotekų tinklus, kurių unikalus Nr. ( - ). Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 sprendimu, priimtu 2016-01-06 nustatyta ginčo tinklų naudojimo tvarka. Ieškovių prašomų apribojimų joje nenustatyta. Prašyti nustatyti naujus apribojimus (t. y. iš esmės pakeisti teismo nustatytą ginčo tinklų naudojimosi tvarką) galima tik minėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-144-524/2016 buvo priimta 2016-04-12 nutartis. Šios nutarties priėmimas apribojo UAB „Agrovet“ galimybes trukdyti AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuoti ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teismo 2013-11-04 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal faktinius poreikius, pagal norminių aktų reikalavimus ir pagal kontroliuojančių instancijų privalomus nurodymus. Nuotekų užterštumo matavimas yra nuotekų paslaugų teikimo ir tinklų naudojimo privaloma sudedamoji dalis. UAB „Agrovet“ daug metų sėkmingai priešinasi tam, kad jos išleidžiamų nuotekų užterštumas būtų matuojamas minėta įstatymo ir norminių aktų nustatyta tvarka, t. y. kad nuotekų užterštumas būtų matuojamas: pirma, automatiškai - tai užtikrina mėginių paėmimo objektyvumą, nepriklausomai nuo žmogaus faktoriaus; antra, nuolat – nuolatinis matavimas teisingai atspindi realų užterštumą, nepriklausomai nuo mėginio paėmimo momento. Ieškovės netinkamai aiškina faktines aplinkybes, pateikdamos teismui savo pageidavimus, kaip realius faktus. Ieškovių nurodyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. ( - ) bylos šalims negalioja ir nereglamentuoja UAB „Agrovet“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ santykių. Ši sutartis buvo sudaryta 2008-12-01 tarp UAB Agrovet” ir UAB “Klaipėdos rajono vandenys”. Nuo 2012-01-01 UAB “Klaipėdos rajono vandenys” nebeteikė UAB “Agrovet” viešųjų paslaugų, todėl minėta sutartis nebegalioja. Jos sąlygos nebuvo ir negalėjo būti privalomos AB “Klaipėdos vanduo”, kuri nėra šios sutarties šalis (b.l. 54-59).

4Teismo posėdyje ieškovių atstovas palaikė prevencinį ieškinį. Paaiškino, jog ieškinio reikalavimas nėra tapatus teisme nagrinėjamose civilinėse bylose. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje 2013-11-04, minėta nutartimi atsakovė manipuliuojant bando vienašališkai įrengti vandens apskaitos prietaisą. Ieškiniu prašo uždrausti įrenginėti vienašališką nuotekų kontrolę. Iki šios dienos atsakovė atlieka UAB ,,Agrovet“ išleidžiamų nuotekų patikrą. Tą jie atlieka pagal 2008-12-01 sutartį su UAB ,,Agrovet“, kurioje aiškiai numatyta, kaip yra imami mėginiai ir kaip jie yra tiriami. Iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog montuojant šulinyje Nr. 90 semtuvą, tai gali sukelti avarijas, šuliniuose esančių nuotekų lygių patvankas, kas sąlygos, kad apskaitos mazge bus fiksuojamas didesnis nuotekų srautas ir bus iškraipomas išleidžiamų nuotekų kiekis. Esant nurodytiems pagrindams yra sąlygos tenkinti ieškinį iki bus išnagrinėtas ginčas civilinėje byloje ir įsiteisės procesinis sprendimas. Prevencinis ieškinys yra tarsi laikinas ginčo sureguliavimas. Dėl 2013-11-04 nutarties bei byloje priimto teismo procesinio sprendimo pasisakė, jog pats naudojimas, eksploatavimas nesuteikia teisės atsakovei statyti įrenginius, keisti nekilnojamojo turto nuotekų tinklų infrastruktūrą, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes. Be šalių suderinimo niekas negali būti integruojama nuotekų tinkluose, tai subjektų susitarimo reikalas. Prašo ieškinį tenkinti, nesutinka, jog reikalavimai dubliuojasi, dalykai nesutampa, nes prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti įrengti apskaitos prietaisus iki ginčo sureguliavimo. Papildomai nurodė, jog nėra pagrindo skirti baudą ieškovėms, taip pat prašo įvertinti atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus prašymus, palaiko prašymą ieškovams skirti baudą. Iš esmės paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog 2008-12-01 sutarties 7.9 punkte nurodyta, jog UAB ,,Agrovet“ įsipareigojo sudaryti sąlygas paimti nuotekų mėginius. Šita sutartis sudaryta ne su atsakove, o su ankstesniu vandens tiekėju. Atsakovei pradėjus tiekti vandenį, ieškovei buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, tačiau UAB ,,Agrovet“ nesutiko. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos, susijusios su ginčo dalyku. Vienoje byloje su UAB ,,Hidrona“ priimtas teismo sprendimas (neįsiteisėjęs), joje priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria leista atsakovei prižiūrėti, tvarkyti, eksploatuoti atsakovei. Todėl bandymas prevenciniu ieškiniu pakeisti nutartį, atstovo manymu, yra neteisėtas. Jeigu ieškovai mano, jog reikalavimai susiję su Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais, šie prašymai turi būti teikiami toje civilinėje byloje. UAB ,,Agrovet“ yra paskirta bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą, pagal antstolio, vykdančio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymą. Prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, tačiau teismui prašymo netenkinus, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, jog bylinėjimosi išlaidos neprieštarauja ir atitinka rekomendacijose nurodytus dydžius, suma nurodoma už vieno advokato darbą, savo ruožtu atsakovą atstovauja du advokatai, šioje byloje atstovai turėjo peržiūrėti ir kitas nagrinėjamas civilines bylas, atsiliepimui surašyti reikėjo įsigilinti į ypatingai didelės apimties civilines bylas, todėl prašo patirtas išlaidas priteisti ir jų nemažinti.

6Ieškinys atmestinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-12-01 tarp UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ buvo sudaryta Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartis (b.l. 7 -10). Šiuo metu ieškovei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teiki atsakovė. Byloje pateiktas 2016-01-21 UAB ,,Agrovet“ mėginių paėmimo aktas Nr. 2016/01/21, kuriuo užfiksuotas nuotekų paėmimas, nurodoma, jog nuotekos paimtos remiantis 2008-12-01 sutarties sąlygomis, pagal kurią AB ,,Klaipėdos vanduo“ vykdo nuotekų taršos elementų kontrolę, rašte fiksuojamos mėginių paėmimo aplinkybės (b.l. 14), byloje pateikti šių tyrimų rezultatai (b.l. 12,13), taip pat pateiktas AB ,,Klaipėdos vanduo“ mėginių ėmimo protokolas (b.l. 15). Byloje taip pat pateikti 2016-01-22 mėginių ėmimo protokolai, sudaryti atsakovės (b.l. 19), taip pat UAB ,,Agrovet“ (b.l. 20), pateikti mėginių tyrimo rezultatai (b.l. 16-18, 21-23). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė vykdo UAB ,,Agrovet“ išleidžiamų nuotekų taršos elementų kontrolę, nuotekų ėmimo procedūrą ir rezultatus fiksuota tiek ieškovė UAB ,,Agrovet“, tiek atsakovė (b.l. 24-35). Byloje pateiktas 2014-04-07 antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 9, kuriuo antstolis užfiksavo, jog atsakovė ir antstolis 2014-04-02 8.45 val. atvyko į Kretingalės miestelio nuotekų valyklos teritoriją, kurioje yra Kretingalės biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, užfiksuota, jog atsakovė sumontavo automatinį mėginių semtuvą Nr. ( - ). 2014-04-03 antstolis užfiksavo, jog buvo paimti mėginiai iš automatinio nuotekų semtuvo, sustatytos naujos tuščios 24 mėginių kasetės. 2014-04-04 antstolis vėl užfiksavo mėginių ėmimą iš automatinio mėginių semtuvo (b.l. 36- 37). Antstolė R. V. 2016-02-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, jog 2015-02-23 8.30 val. kartu su UAB ,,Hidrona“ direktoriumi, jo atstovu pradėjo faktinių aplinkybių konstatavimą – UAB ,,Hidrona“ atstovai paaiškino, jog gavo antstolio A. S. 2016-02-12 patvarkymą, kuriuo bendrovė įpareigota vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutarties reikalavimus, nurodyta, jog AB ,,Klaipėdos vanduo“ numato vykdyti infrastruktūros priežiūros darbus Kretingalėje. Be to AB ,,Klaipėdos vanduo“ pranešė apie ketinimus vykdyti nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros darbus, rašte nurodyta, jog prie buitinių nuotekų šulinio Nr. 90 bus pastatyta automobilinė priekaba su automatinio mėginių semtuvo ir debito apskaitos įranga bei šulinyje atliekami įrangos pastatymo darbai. 9.18 val. atvyko atsakovės darbuotoja, dalyvavo atsakovės iškviestas faktines aplinkybes konstatuoti antstolis J. P.. UAB ,,Hidrona“ atstovai nurodė, jog priekabos modelis ir numeriai sutampa su pranešime nurodytais duomenimis, todėl turi pagrindo manyti, jog priekaboje yra automatinis semtuvas, atstovai paaiškino, jog sutinka, kad atsakovės darbuotojai atliktų remonto, gedimų šalinimo darbus, apžiūrėtų šulinius, leido privažiuoti prie šulinio Nr. 90, jei bus nukabinta priekaba (b.l. 38-39). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal AB ,,Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB ,,Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, įpareigojimo leisti įrengti mėginių semtuvą bei garantuoti jo apsaugą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo bei dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo (c.b. Nr. 2-143-460/2016). Šioje civilinėje byloje UAB ,,Agrovet” ir UAB ,,Hidrona” pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti AB ,,Klaipėdos vanduo” UAB ,,Hidrona” priklausančiame nuotekų tinkle įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius UAB ,,Agrovet” nuotekų vienašališkai kontrolei (išskyrus kaip tai numatyta 2008-12-01 Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartyje (b.l. 61-66). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-16 nutartimi prašymą atmetė (nutartis neįsiteisėjusi). Klaipėdos apygardos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovėms UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Hidrona“ dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra tvarkos nustatymo ir pagal atsakovių priešieškinį ieškovei dėl kompensacijos mokėjimo bei pripažinimo atsakovėms teisės eksploatuoti nuotekų tinklu (c.b. Nr. 2-144-524/2016). Šioje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė AB „Klaipėdos vanduo“ teisę ir pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Taip pat įpareigojo UAB „Hidrona“ netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbams. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartis nėra pakeista ar panaikinta (b.l. 77-82). Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-12 nutartimi UAB ,,Hidrona” vadovui skirta bauda už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą (nutartis neįsiteisėjusi) (b.l. 86-88). 2014-09-19 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros patikrinimo akte užfiksuotas AB ,,Klaipėdos vanduo“ Kretingalės gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių patikrinimas, akte nurodoma, jog vandens tiekėjas turi teisę ties nuotekų perdavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą, nuotekų perdavimo riba tais atvejais, kai sutartis nėra sudaryta laikoma ta vieta, kurioje prasideda vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip teisėtai valdoma ar eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra, į kurią patenka abonento nuotekos, akte pateikiama išvada, jog atsakovė privalo užtikrinti iš gamybinio sektoriaus (t.y. iš UAB ,,Agrovet“, UAB ,,P.“ ir kt.) į valymo įrenginius atitekančių nuotekų kontrolę, kad minėtos nuotekos neviršytų leistinų rodiklių (b.l. 98 -102). Tokios pačios išvados pateiktos ir 2015-06-30 (b.l. 107-110), 2015-12-31 patikrinimo aktuose (b.l. 103-106).

8Civilinio kodekso 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte nustatytas vienas iš tokių – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas, ir siekiama žalos grėsmę pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika). 2008, 29). Toki būdu kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos šios prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos: 1. siekimas apginti asmens teises nuo žalos darymo ateityje; 2. reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais; 3. Realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai, kuriais daroma žala. Kaltė nėra būtina prevencinio ieškinio sąlyga, nes jis reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų; aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti sustabdyti neteisėtus veiksmus ar juos nutraukti, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1069/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; kt.). Prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

9Ieškovės reiškia prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. ( - ), įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius UAB „Agrovet“ nuotekų vienašališkai kontrolei (išskyrus kaip tai numatyta2008-12-01 UAB “Agrovet” ir UAB “Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. ( - )) iki teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta konkreti tokių įrenginių pastatymo tvarka ir vieta civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016, įsiteisėjimo. Tokiu būdu ieškovė privalo įrodyti visas būtinas tokio reikalavimo tenkinimo sąlygas.

10Kaip minėta, viena iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų yra realus pavojus daryti žalą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; kt.).

11Nagrinėjamoje byloje, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės neįrodė realios grėsmės buvimo jų interesams. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog tarp šalių Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl ieškovės UAB ,,Agrovet“ pareigos sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, paslaugų UAB ,,Agrovet“ teikimo, nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo (c. b. Nr. 2-143-460/2016), taip pat dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra tvarkos nustatymo ir pagal atsakovių priešieškinį AB ,,Klaipėdos vanduo“ dėl kompensacijos mokėjimo bei pripažinimo atsakovėms teisės eksploatuoti nuotekų tinklu ir kt. (c. b. Nr. 2-144-524/2016). Šioje civilinėje byloje (Nr. 2-144-524/2016) Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė AB „Klaipėdos vanduo“ teisę ir pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus.

12Ieškovės nurodo, jog dėl atsakovės būsimų veiksmų ir ketinimų įrengti automatinį nuotekų apskaitos įrenginį gali būti pristabdytas, sumažintas nuotekų pralaidumas vamzdynuose, o, pakilus nuotekų lygiui matavimo latake, skaitiklis fiksuotų didesnį negu realus srautas, ieškovėms būtų padaryta žala. Tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Vien ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė atvyksta apžiūrėti nuotekų tinklus, ar siekia įrengti nuotekų apskaitos prietaisus šulinyje Nr. 90, kuriame šio apskaitos prietaiso įrengimui priešinasi UAB ,,Agrovet” ir UAB ,,Hidrona”, ar prielaidos, jog įrengus apskaitos prietaisą ieškovė praras galimybę gauti arbitražinius mėginius ir tikrinti nuotekų taršos rodiklius, byloje nesant kitų šias aplingykes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistuoja grėsmė ieškovių interesams.

13Pažymėtina, jog prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Pažymėtina, jog prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi c.b. Nr. 2-143-460/2016, kurioje be kita ko, sprendžiamas šalių ginčas dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra tvarkos nustatymo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nutartimi AB ,,Klaipėdos vanduo“ nustatyta teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Pažymėtina, jog nuotekų tvarkymas, jų stebėsena yra atsakovės teikiamų paslaugų sudedamoji dalis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 21 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas), atsakovė privalo užtikrinti iš gamybinio sektoriaus į valymo įrenginius patenkančių nuotekų kontrolę, kad nuotekos neviršytų leistinų rodiklių (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnis, 3 straipsnio 19 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 5.17 punktas, 22 punktas, 23 punktas, 32 punktas, 34 punktas). Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Byloje esančias duomenimis nustatyta, jog atsakovė siekia įgyvendinti jai priskirtas funkcijas, informuoja ieškovę apie būtinybę tvarkyti ar remontuoti inžinerinius tinklus, neatlieka veiksmų, kurių neleidžia atlikti UAB ,,Agrovet“. Be to įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog reiškiamu reikalavimu ieškovės iš esmės siekia paneigti kitoje civilinėje byloje priimtą ir įsiteisėjusį procesinį sprendimą – nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei suteikta teisė ir pareiga prižiūrėti nuotekų tinklus, taip pat siekia paneigti teisės aktais atsakovei nustatytas pareigas užtikrinti tinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo viešosios paslaugos teikimą. Nors prie neteisėtų veiksmų prevencinio ieškinio atveju priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/2002), tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės piktnaudžiavimą jai priklausančia teise, tokių įrodymų nepateikia ir ieškovės. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi už 2013-11-04 nutarties nevykdymą UAB ,,Hidrona“ vadovui buvo paskirta bauda, nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi. Tokiu būdu konstatuoti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, galinčius sukelti žalą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

14Atsikirsdama į prevencinį ieškinį atsakovė prašo palikti jį nenagrinėtą, remiasi Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju nurodytu teisiniu reglamentavimu remtis ir palikti ieškinį nenagrinėtą nėra teisinio pagrindo. Kaip nurodyta, prevencinio ieškinio objektas yra būsimi neteisėti veiksmai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Savo ruožtu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl įpareigojimo sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, priteisti skolą, įpareigojimo leisti įrengti semtuvą, naudojimosi inžineriniais tinklais tvarkos nustatymo ir kt., t.y. šių civilinių bylų dalykas iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo. Nors tiek Klaipėdos apygardos teisme, tiek šioje civilinėje byloje ginčai nagrinėjami tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už paslaugas, įvertinus nagrinėjamos bylos dalyką, konstatuoti civilinių bylų tapatumą nėra teisinio pagrindo.

15Tokiu būdu įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės neįrodė ieškinio pagrįstumo, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ atliko ar ateityje ketina atlikti kokius nors neteisėtus, nepagrįstus veiksmus, dėl kurių kiltų reali grėsmė žalai atsirasti, ieškovė neįrodė realios grėsmės bei galimos būsimos žalos atsiradimo fakto, todėl remiantis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieškovių ieškinį ir uždrausti atsakovei atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 183,185 straipsniai).

16Dėl baudos skyrimo

17Atsakovė taip pat prašo UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Hidrona“ skirti baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį.

18Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Teismas, nustatęs Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Šioje byloje įvertinus esančius duomenis, šalių procesinį elgesį, konstatuoti ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra pagrindo. Įstatymas numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Ieškovės šia teise pasinaudojo, pareiškė ieškinį teisme, ieškinio reikalavimo pagrįstumą įvertino teismas. Tokiu būdu atsakovės prašymas skirti ieškovės baudą atmestinas.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (b.l. 120, 121). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015-03-20), nurodytų maksimalių dydžių, atsakovei atstovavo du advokatai, teismo posėdyje atsakovės atstovai paaiškino, jog rengiant procesinius dokumentus turėjo susipažinti su didelės apimties civilinėmis bylomis, nagrinėjamomis Klaipėdos apygardos teisme, šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu, įvertinus civilinės bylos dalyką, advokato darbo laiko sąnaudas, teikiamų paslaugų pobudį, šalių procesinį elgesį byloje ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo mažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

21Teismui atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1800,00 Eur sumai, po 900,00 Eur iš UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Hidrona“(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

22Atmetus ieškinį, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

24Atmesti ieškovių UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Hidrona“ prevencinį ieškinį atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ .

25Priteisti iš ieškovės UAB ,,Agrovet“, 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“.

26Priteisti iš ieškovės UAB ,,Hidrona“, 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“.

27Atmesti atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ prašymą dėl baudos skyrimo.

28Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, viešame... 2. ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos atsakovei AB... 3. Atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo” pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 4. Teismo posėdyje ieškovių atstovas palaikė prevencinį ieškinį.... 5. Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus... 6. Ieškinys atmestinas. ... 7. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-12-01 tarp UAB ,,Agrovet“ ir UAB... 8. Civilinio kodekso 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių... 9. Ieškovės reiškia prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei... 10. Kaip minėta, viena iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų yra realus... 11. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių... 12. Ieškovės nurodo, jog dėl atsakovės būsimų veiksmų ir ketinimų įrengti... 13. Pažymėtina, jog prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi... 14. Atsikirsdama į prevencinį ieškinį atsakovė prašo palikti jį... 15. Tokiu būdu įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių... 16. Dėl baudos skyrimo... 17. Atsakovė taip pat prašo UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Hidrona“ skirti baudą... 18. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Teismui atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais... 22. Atmetus ieškinį, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 24. Atmesti ieškovių UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Hidrona“ prevencinį ieškinį... 25. Priteisti iš ieškovės UAB ,,Agrovet“, 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas... 26. Priteisti iš ieškovės UAB ,,Hidrona“, 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas... 27. Atmesti atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ prašymą dėl baudos skyrimo.... 28. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...