Byla e2YT-3556-641/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant pareiškėjui A. R., jo atstovui advokatui Zigmui Burbai, suinteresuotam asmeniui B. R.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, B. R., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

31.

4pareiškėjas A. R. ir jo atstovas advokatas Z. Burba prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), trijų kambarių butą su rūsiu, 54,81 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą palikėjos G. R. vardu (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, (toliau – Butas), įgijo asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad mirus pareiškėjo motinai G. R., pareiškėjas priėmė palikėjos palikimą paduodamas pareiškimą Šiaulių miesto 5-ajam notarų biurui. Kadangi Butas teisiškai įregistruotas palikėjos G. R. ir S. R. (ne pareiškėjo tėvo, o tą pačią pavardę turinčio asmens), gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), santuokos, kurioje jie buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), metu, notarė vertina, jog Butas gali turėti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Pareiškėjas mano, kad Butas buvo palikėjos G. R. asmeninė nuosavybė, nes faktiškai buvo įgytas iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki palikėjos santuokos su S. R. sudarymo, už jos asmenines lėšas. Paaiškino, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas pagal Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) įsteigimo“, tačiau kooperatyvo narių sąrašas ir duomenys apie Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) butų skyrimą ir pajinių įnašų, suteikiančių teisę į Butą, mokėjimą nėra išlikę. Tuometinis teisinis reglamentavimas lėmė, jog buvo įgyjamas tik pajus kooperatyve, o patys butai priklausė kooperatyvui. Pinigai pradiniam įnašui už pajų Butui buvo uždirbti palikėjos G. R. tremtyje, tačiau Butą užsakė palikėjos G. R. motina M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), kadangi G. R. pati Buto, būdama tremtyje, užsakyti negalėjo. Todėl pajus, suteikiantis teisę į Butą, pirmiausia buvo suteiktas M. Z., kuri savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi Buto adresu. Buto pajų M. Z. apie (duomenys neskelbtini) perleido savo dukrai G. R.. Namų knygos duomenimis Butas nupirktas (duomenys neskelbtini), o G. R. (duomenys neskelbtini) įrašyta kaip vienintelė buto gyventoja. Pagal tuo metu buvusį reglamentavimą kooperatyvo pajai turėjo būti padengiami per 15 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui - 1990 m. spalio 16 d. priėmus įstatymą „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ – kooperatyvo nariams, visiškai išmokėjusiems pajų už gyvenamąją patalpą, buvo suteikta galimybė tapti gyvenamųjų patalpų savininkais. Šiaulių miesto valdybos (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. R. yra kooperatyvo narė ir paskola už butą Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai išmokėta, pagrindu buvo įregistruota G. R. nuosavybė į Butą. Pareiškėjas nurodo, jog pajus už Butą realiai buvo visiškai išmokėtas dar iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki G. R. santuokos su S. R., asmeninėmis jos lėšomis, todėl Butas buvo įgytas G. R. asmeninės nuosavybės teise. Tai, kad S. R. pripažino, jog Butas yra asmeninė G. R. nuosavybė įrodo tai, jog per visą santuokos su G. R. laikotarpį S. R. savo gyvenamosios vietos niekada nebuvo deklaravęs Bute, prie jo išlaikymo ar pagerinimo neprisidėjo, o (duomenys neskelbtini)- nutraukus santuoką su G. R. - S. R. reikalavimų dėl Buto padalijimo nereiškė. Pareiškėjas negali pilnai realizuoti savo teisės į motinos palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo motina G. R. Butą įgijo asmeninės nuosavybės teise.

52.

6Suinteresuotas asmuo B. R. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, patvirtino pareiškėjo A. R. paaiškinimus teismui bei patikino, kad, (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo A. R. ir suinteresuoto asmens B. R. tėvui V. R., palikėja G. R. pajų išsimokėjo viena iki (duomenys neskelbtini).

73.

8Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog VĮ „Turto bankas iki pareiškimo šioje byloje pateikimo dienos pranešimo apie galimą S. R. palikimo perėjimą valstybei nebuvo gavęs. VĮ „Turto bankas“ taip pat neturi jokių patvirtinančių ar paneigiančių duomenų apie tai, kad S. R. nereiškė jokių pretenzijų dėl minimo turto ar pripažino šį turtą asmenine G. R. nuosavybe. VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad, esant pakankamai duomenų, pareiškėjo A. R. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – Buto pripažinimo asmenine G. R. nuosavybe - būtų patenkintas.

94.

10Suinteresuotas asmuo B. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai 2019 m. balandžio 30 d., terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti yra pasibaigęs.

115.

12Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas tenkinamas.

136.

14Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.

157.

16Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

178.

18Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

199.

20CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

2110.

22Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018)

2311.

24Iš į bylą pateiktų gimimo ir mirties liudijimų, santuokos sudarymo ir nutraukimo įrašų matyti, jog pareiškėjo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su S. R., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini), G. R. padarė patvarkymą - jai nuosavybės teise priklausantį Butą bei visus jame esančius namų apyvokos ir apstatymo daiktus paliko savo sūnui A. R.. Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2017 m. birželio 8 d. liudijimas patvirtina, jog A. R. yra priėmęs palikimą po motinos G. R. mirties.

2512.

26Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas piliečių, norinčių statyti 70 butų gyvenamąjį namą kooperatiniais pagrindais, visuotinio susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokolas ir nuspręsta įsteigti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą Nr. (duomenys neskelbtini) prie Šiaulių miesto DŽDT vykdomojo komiteto. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Butas įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini) G. R. vardu, (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kaip paaiškino pareiškėjas A. R. ir suinteresuotas asmuo B. R., pradiniam įnašui už pajų Butui įsigyti buvo panaudotos G. R. tremtyje uždirbtos lėšos, Butą, kadangi tuo metu G. R. dar buvo tremtyje, užsakė G. R. motina M. Z., kuri apie (duomenys neskelbtini) įneštą pajų gyvenamųjų namų statybos kooperatyve perleido savo dukrai G. R.. Šias pareiškėjo A. R. ir suinteresuoto asmens B. R. nurodomas aplinkybes patvirtina Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti kad G. R. motina M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi Buto adresu, bei Namų knyga, iš kurios matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) G. R. buvo deklaravusi gyvenamąja vietą Buto adresu. Be to, buto techninės apskaitos byloje, inventorizuotoje (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Buto savininkas Šiaulių m. DŽDT vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu yra G. R.. Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. sausio 21 d. pažymose bei 2019 m. sausio 28 d. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos pažymoje nurodyta, jog kooperatyvo narių sąrašo prie (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo nėra, sprendimų dėl Buto skyrimo ar jo pajaus perleidimo Šiaulių miesto DŽDT vykdomojo komiteto posėdžių protokoluose nėra, Bendrija jokių duomenų apie Buto kooperatyvo pajaus įgijimą, G. R. tapimą kooperatyvo nare, pajinių įmokų už Butą mokėjimą neturi. (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog paskola už Butą pilnai išmokėta. Tikslių duomenų, kada tiksliai buvo atliktas Buto pajaus išmokėjimas į bylą nepateikta. Pareiškėjas A. R. ir suinteresuotas asmuo B. R. paaiškino, kad už skirtus kooperatinius butus pajui išsimokėti buvo nustatytas 15 metų terminas, todėl G. R. už Butą realiai išsimokėjo dar iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki santuokos su S. R. sudarymo, savo asmeninėmis lėšomis, o S. R. prie Buto išmokėjimo neprisidėjo, Butą laikė asmenine G. R. nuosavybe. Šias pareiškėjo A. R. ir suinteresuoto asmens B. R. nurodomas aplinkybes netiesiogiai patvirtina duomenys iš gyventojų registro tarnybos, jog S. R. gyvenamosios vietos niekada nebuvo deklaravęs Buto adresu. Duomenų, jog S. R. santuokos nutraukimo su G. R. metu būtų reiškęs pretenzijas dėl Buto padalinimo, byloje nėra. Įvertinęs pareiškėjo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens B. R. paaiškinimus teisme, juos papildančius įrodymus byloje, teismas sprendžia, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo A. R. motina palikėja G. R. pajinius įnašus už Butą, kuris VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis yra registruotas palikėjos G. R. vardu, sumokėjo asmeninėmis lėšomis, dar iki santuokos su S. R. sudarymo, todėl Butą įgijo asmeninės nuosavybės teise ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

2713.

281,86 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445 - 448 straipsniu, teismas

Nutarė

30Pareiškimą tenkinti.

31Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), trijų kambarių butą su rūsiu, 54,81 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą palikėjos G. R. vardu (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įgijo asmeninės nuosavybės teise.

32Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

33Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A.... 3. 1.... 4. pareiškėjas A. R. ir jo atstovas advokatas Z. Burba prašė nustatyti... 5. 2.... 6. Suinteresuotas asmuo B. R. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko,... 7. 3.... 8. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į... 9. 4.... 10. Suinteresuotas asmuo B. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai... 11. 5.... 12. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“... 13. 6.... 14. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat... 15. 7.... 16. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 17. 8.... 18. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu... 19. 9.... 20. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės... 21. 10.... 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo... 23. 11.... 24. Iš į bylą pateiktų gimimo ir mirties liudijimų, santuokos sudarymo ir... 25. 12.... 26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių miesto Darbo žmonių... 27. 13.... 28. 1,86 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5... 30. Pareiškimą tenkinti.... 31. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., asmens kodas... 32. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui... 33. Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...