Byla 1A-77-116-2014
Dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL, t. y. 1950 Lt bauda

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono, kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL, t. y. 1950 Lt bauda.

3Pritaikius BK 64 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt bauda.

4Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

5Priteista iš ( - ) Lietuvos Respublikoje veikiančio per ( - ) Lietuvos filialą, kodas ( - ), turtinės žalos atlyginimui 400 (keturi šimtai) litų E. V. naudai. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

6Priteista iš nuteistosios E. K. 11 060 (vienuolika tūkstančių šešiasdešimt) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1300 (vienas tūkstantis trys šimtai) litų atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios E. V. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

7Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš civilinės atsakovės G. P. atmestas.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Nustatė

9E. K. nuteista už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2012 m. lapkričio 9 d., apie 13 val. 50 min., ( - ), ties namu Nr. ( - ), vairuodama G. P. priklausantį techniškai tvarkingą, apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. ( - ) būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti tokio tipo transporto priemonę, nesilaikydama būtinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 9 p. reikalavimus, bei nepasirinkusi saugaus greičio, tuo pažeisdama KET 133 p. reikalavimus, sumaišiusi stabdžių pedalą su greičio pedalu, užvažiavo ant ties ( - ) namu esančio šaligatvio ir partrenkė juo ėjusią pėsčiąją E. V., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai E. V. buvo padarytas dešinio riešo sumušimas, įstrižos juostos odos nubrozdinimas dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kairės kojos odos nubrozdinimai čiurnoje, komplikavęsi odos plačia nekroze čiurnos ir pėdos priekyje, atviras kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis su plėštine žaizda ties vidiniu kulkšneliu, kairio šokikaulio lūžis-fragmento atskilimas, plėštinė žaizda kairio kulno srityje ir nesunkiai sutrikdyta sveikata.

10Apeliaciniu skundu nuteistoji E. K. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį – sumažinti nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 5000 Lt ir visą nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą priteisti iš draudimo kompanijos ( - ) Lietuvos filialo.

11Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai 13 000 Lt, atsižvelgęs, kad draudikas nukentėjusiajai išmokėjo 1940 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusią sumą – 11 060 Lt, priteisė iš jos, t. y. E. K.. Teigia, kad taip teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, todėl netinkamai išsprendė šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Apeliantės įsitikinimu, dėl šių priežasčių nuosprendis turi būti pakeistas.

12Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui – apeliantei. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuota Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje.

13Apeliantė taip pat nurodo, kad remiantis veikos padarymo metu galiojusio minėto įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 EUR dėl žalos turtui. Taigi draudikas draudimo sutarties pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 5 000 EUR (17 260 Lt) sumos. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į tai, kad priteistina neturtinės žalos suma neviršija įstatyme nustatytos sumos – 17 260 Lt, visa teismo nustatyta neturtinė žala – 13 000 Lt – turi būti priteista tik iš draudiko.

14Be to, E. K. teigimu, teismo sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo iš jos neatitinka jos interesų, nes realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš jos (E. K.) yra blogesnės negu iš už jos veiksmus materialiai atsakingo asmens. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

15Apeliantė taip pat nurodo mananti, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 13 000 Lt, yra aiškiai per didelis. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymi, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Minėti principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nuteistoji E. K. nurodo, kad ji jokių pajamų neturi, šiuo metu studijuoja ir yra išlaikoma mamos. Taip pat pabrėžia, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiems asmenims buvo priteista, pavyzdžiui, 2000 Lt, 3000 Lt, 4548 Lt, 5000 Lt, 1000 Lt (pvz. kasacinės bylos Nr. 2K-401/2009, 2K-168/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-501/2010, 2K-421/2011).

16Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. K. įsitikinimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas netinkamai taikant galiojančių įstatymų nuostatas, kurias privaloma taikyti sprendžiant civilinio ieškinio klausimus baudžiamojoje byloje, todėl yra pagrindas teigti, jog buvo netinkamai išspręsti nuosprendžio klausimai, susiję su civiliniu ieškiniu.

17Apygardos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

18Nuteistosios E. K. skundas tenkintinas iš dalies.

19Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

20Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

21Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

22Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

23Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.). Tačiau kartu kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012).

24Nukentėjusioji E. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš G. P. ir E. K. solidariai 550 Lt turtinei žalai atlyginti, 17 671,58 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1300 Lt atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios skundą tenkino iš dalies: priteisė E. V. iš ( - ), Lietuvos Respublikoje veikiančio per ( - ) Lietuvos filialą, turtinės žalos atlyginimui 400 Lt, taip pat priteisė iš nuteistosios E. K. 11 060 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1300 Lt atstovavimo išlaidų. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistoji E. K. prašo sumažinti priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti iki 5 000 Lt ir visą nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą priteisti iš draudimo kompanijos ( - ) Lietuvos filialo.

25Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai E. V. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Priteistinas neturtinės žalos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei formuojamai teismų praktikai.

26Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl E. K. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai E. V. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio riešo sumušimas, įstrižos juostos formos odos nubrozdinimas dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kairės kojos odos nubrozdinimai čiurnoje, komplikavęsi odos plačia nekroze čiurnos ir pėdos priekyje, atviras kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis su plėštine žaizda ties vidiniu kulkšneliu, kairio šokikaulio lūžis-fragmento atskilimas, plėštinė žaizda kairio kulno srityje. Dėl autoįvykio metu padarytų atviro kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžio ir kairio šokikaulio lūžio bei kairės čiurnos ir pėdos minkštųjų audinių sužalojimo komplikacijos – nekrozės – E. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (41-42 b. l.). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2012 m. lapkričio 9 d. VšĮ ( - ) ligoninėje E. V. buvo operuota, 2012 m. lapkričio 22 d. ji išrašyta tolesniam ambulatoriniam gydymui su rekomenduota kontrole pas traumatologą po 3 savaičių. VšĮ ( - ) ligoninės epikrizėje nurodyta, kad 2013 m. birželio 27 d. E. V. buvo dar kartą operuota – pašalintas sraigtas, kiršnerio viela nepašalinta, rekomenduota esant reikalui pakartoti ambulatorinę reabilitaciją (152 b. l.). Dėl jos atžvilgiu padarytos veikos E. V. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl autoįvykio sukeltos ligos gydėsi psichikos sveikatos centre (97 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad jai bus reikalinga dar viena operacija, koją skauda, ji tinsta, ji negali ilgai stovėti, dėl to gali prireikti keisti profesiją ir darbą (tai patvirtina ir byloje esanti pažyma Nr. ( - ), 96 b. l.).

27Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai E. V. priteistinos žalos dydį ir jį mažinti, kaip skunde prašo apeliantė, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino ir į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, atsižvelgė į kaltinamosios turtinę padėtį. Be to, kaip jau minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau, esant tam tikriems faktiniams ypatumams, teismai gali nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių.

28Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat akivaizdu, kad teismas, nusprendęs priteisti nukentėjusiajai 13 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pagrįstai iš šios sumos išskaičiavo ( - ) Lietuvos filialo sumokėtą 1 940 Lt išmoką neturtinei žalai atlyginti (109, 111 b. l.) ir priėmė teisingą sprendimą priteisti nukentėjusiajai E. V. 11 060 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas nepagrįstai minėtą sumą priteisė iš nuteistosios E. K..

29Kolegija pažymi, kad

30vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Bylos duomenys liudija, kad civiliniu atsakovu į bylą pagrįstai įtrauktas draudimo bendrovės ( - ) Lietuvos filialas (171 b. l.), kuris atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

31Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad draudiminis įvykis įvyko 2012 m. lapkričio 9 d., taigi, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį maksimali galima neturtinės žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 eurų (daugiau kaip 11 060 Lt), nukentėjusiajai E. V. neturtinė žala priteistina iš ( - ) Lietuvos filialo. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

32Kartu pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltės ir veikos kvalifikacijos klausimai byloje neginčijami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniams skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

33Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

34Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti.

35Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiajai E. V. priteista iš nuteistosios E. K. 11 060 (vienuolika tūkstančių šešiasdešimt) litų neturtinei žalai atlyginti.

36Priteisti iš ( - ) Lietuvos filialo nukentėjusiajai E. V. 11 060 (vienuolika tūkstančių šešiasdešimt) litų neturtinei žalai atlyginti.

37Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Pritaikius BK 64 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta bausmė sumažinta... 4. Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.... 5. Priteista iš ( - ) Lietuvos Respublikoje veikiančio per ( - ) Lietuvos... 6. Priteista iš nuteistosios E. K. 11 060 (vienuolika tūkstančių... 7. Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,... 9. E. K. nuteista už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles... 10. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. K. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės... 11. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs... 12. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę... 13. Apeliantė taip pat nurodo, kad remiantis veikos padarymo metu galiojusio... 14. Be to, E. K. teigimu, teismo sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos... 15. Apeliantė taip pat nurodo mananti, kad teismo nustatytas neturtinės žalos... 16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. K. įsitikinimu, darytina išvada,... 17. Apygardos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą... 18. Nuteistosios E. K. skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 20. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 21. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 22. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo... 23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems,... 24. Nukentėjusioji E. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama... 25. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė... 26. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl E. K. kaltės įvykusio... 27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 28. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat akivaizdu, kad teismas, nusprendęs... 29. Kolegija pažymi, kad... 30. vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111... 31. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 32. Kartu pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltės ir veikos... 33. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 34. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti.... 35. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiajai E. V. priteista iš... 36. Priteisti iš ( - ) Lietuvos filialo nukentėjusiajai E. V. 11 060 (vienuolika... 37. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....