Byla 2A-348-71/2008

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės, kolegijos teisėjų: Liudvikos Tupienės, Egidijaus Mockevičiaus, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant ieškovui R. G., ieškovo atstovei advokatei Ritai Lankutienei (pateikta atstovavimo sutartis, b.l. 7), atsakovei Z. G., nedalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Gintarui Petukauskui (apie posėdį pranešta tinkamai, pateikta sutartis dėl teisinės pagalbos, b.l. 68-69)

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2025-169/2007 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei Z. G. dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, ir

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4Ieškovas, R. G. ieškiniu (b.l. 2-3) kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę, įgytą, gyvenant santuokoje su atsakove Z. G., ir priteisti jam nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą sodų bendrijoje „Š“, sklypo registro Nr.( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,06 ha, įpareigojant atsakovę perduoti visus šio nekilnojamojo turto ir jame vykdomas statybas patvirtinančius dokumentus (projektus, brėžinius ir kt.). Nurodė, kad su atsakove, Z. G., susituokė 1973-11-10, o santuoką nutraukė 1994-09-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu. Gyvendami santuokoje su atsakove, iš bendrų lėšų 1992-08-06 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-5690 įsigijo trijų kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ), įvertintą 110000 Lt, bei žemės sklypą sodų bendrijoje Š., 0,06 ha bendro ploto, įvertintą 12 000 Lt, kuriame yra nebaigtas statyti sodo namelis, tačiau jo statyba neįteisinta, kaina nenustatyta. Santuokos nutraukimo byloje turto padalijimo klausimo šalys nesprendė, o dabar norėdamas susitvarkyti eilę formalumų, taip pat nenorėdamas būti atsakingas už kitas iš bendro turto kylančias prievoles, ieškovas nusprendė pasidalinti nekilnojamąjį turtą. Nors LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis ir numato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau ieškovas prašo jam priteisti mažesnės vertės turtą – sodų paskirties žemės sklypą. Iki pareiškiant ieškinį teisme, ieškovas bandė turto padalinimo klausimą išspręsti gera valia, tačiau su atsakove susitarti nepavyko.

5Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu (b.l. 123-127) ieškovo ieškinį patenkino: padalino ieškovo R. G. ir atsakovės Z. G. bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą ir priteisė ieškovui R. G. žemės sklypą sodų bendrijoje „Š“, sklypo registro Nr. ( - ), bendras plotas 0,06 ha, kurio vertė 12000 Lt, įpareigojant atsakovę perduoti visus šio nekilnojamojo turto ir jame vykdomas statybas patvirtinančius dokumentus (projektus, brėžinius ir kt.). Be to, teismas priteisė iš atsakovės Z. G. 360 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai bei 12,80 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas. Teismas konstatavo, kad atsakovas santuokoje su atsakove pagal 1992 m. rugpjūčio 6 d. ir 1993 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis įsigijo butą, esantį ( - ), ir žemės sklypą, esantį ( - ). Minėtas turtas viešajame registre įregistruotas atsakovės vardu. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta ir 1995 m. rugsėjo 20 d. apie tai padarytas įrašas ištuokos metrikų knygoje Nr.189 (civ. byla Nr. ( - ), tačiau santuokoje įgyto turto šalys nepasidalijo. Ieškovo nurodytas turtas įgytas gyvenant santuokoje su atsakove, buvo registruotas viešajame registre 1992-1993 m., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija gali būti paneigta įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

6Teismas pagal pateiktus nurodyto turto įsigijimo dokumentus konstatavo, jog šis turtas, nors ir įgytas bei įregistruotas atsakovės vardu, bet jis įsigytas gyvenant santuokoje su ieškovu, todėl laikė jį bendrąja ginčo šalių nuosavybe. Atsakovės argumentus, kad ginčo butą ir žemės sklypą ji įsigijusi už savo ir vaikų investicinius čekius, t. y. už asmenines lėšas ir todėl minėtasis turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, teismas laikė teisiškai nepagrįstais. Butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK 21 straipsnis).

7Teismas pažymėjo, jog SŠK 23 straipsnyje buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas bendrajai jungtinei nuosavybei padalinti, tačiau nebuvo nurodyta, nuo kurio momento šis terminas pradedamas skaičiuoti. Tuo tarpu SŠK 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje. Teismas konstatavo, kad, pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino eiga dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo turėjo būti skaičiuojama ne nuo 1994 m. kovo 29 d., kaip tvirtina atsakovės atstovas, bet nuo tos dienos, kai buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė naudotis, valdyti ar disponuoti šiuo turtu. Be to, pagal LR CK 3.129 straipsnį reikalavimams dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo pareikšti ieškinio senaties terminas apskritai netaikomas.

8Apeliaciniu skundu (b.l. 128-129) atsakovė Z. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti 1964 m. LR CK nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovė reikalavo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas prasidėjo 1994-03-29, kai ieškovas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atidėti teismo posėdį, kadangi nori dalintis santuokoje įgytą turtą. Net ir pripažįstant, kad šio pareiškimo padavimo metu šalių santuoka dar nebuvo nutraukta, ieškinio senaties terminas negali prasidėti vėliau kaip 1995-09-20, kai Mažeikių rajono civilinės metrikacijos biure buvo įregistruota šalių ištuoka. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas pasibaigė 1998-09-20. Be to, ieškovas neprašė ieškinio senaties terminą atstatyti;

102. Dalis pastatų sodo sklype buvo pastatyti jau po santuokos nutraukimo atsakovės jėgomis ir lėšomis. Žemės sklypas ir jame esantys pastatai sudaro vieningą visumą ir vieningą turtinį objektą, todėl toks turtas turi būti pripažintinas nedalomu. Tačiau teismo sprendimu sodo sklypas su visais jame esančiais objektais priteistas ieškovui. Todėl teismo sprendimas praktiškai negalėtų būti įvykdytas – ieškovui priteistas žemės sklypas, ant kurio stovi atsakovei priklausantys pastatai, į kuriuos ieškovas nepretenduoja. Todėl sutinkamai su LR CK 3.127 str. 3 d., teismas turėjo padalinti turtą tokia tvarka – atsakovei priteisti turtą natūra, o ieškovui piniginę kompensaciją. Tokia turto padalinimo tvarka turėjo būti taikoma ir dėl to, kad su atsakove tebegyvena 4 ieškovo vaikai, iš kurių vienas yra nepilnametis.

11Atsiliepimu į atsakovės Z. G. apeliacinį skundą (b.l. 136-138) ieškovas R. G. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

121. Ieškinio senaties termino eiga dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė. Ieškovas niekada neteigė, kad jo subjektinė teisė yra pažeista, dėl to pretenzijų ieškovei niekada nereiškė. Pagal LR CK 3.129 str. nuostatas reikalavimams dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo pareikšti ieškinio senaties terminas apskritai netaikomas;

132. Vertinant žemės sklypą, jame buvo užfiksuoti statiniai, tačiau vertintojas jų įvertinti neturėjo galimybės, nes negalėjo patekti į vidų, Registrų centro duomenų bazėje jie neįregistruoti. Tačiau tiek iš ieškinio, tiek iš bylos medžiagos, tiek iš teismo sprendimo aišku, kad ieškovui yra priteistas žemės sklypas su jame esančiais nebaigtos statybos statiniais, kaip vieningas turtinis objektas;

143. Sodo sklypą su ten esančiais statiniais ieškovas prašė priteisti todėl, kad gyvenant santuokoje su atsakove jis pats juos statė, tai patvirtino teismo posėdyje apklausta atsakovė ir liudytojai. Sodo sklypas su jame esančiais pastatais ieškovui reikalingas natūra. Dalinant bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalinimui natūra, todėl esant galimybei, turtas padalijamas natūra;

154. Atsakovės argumentai, kad žemės sklype yra „jai priklausantys pastatai“, neatitinka bylos medžiagos, nes atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų pastatų priklausomumą jai. Tačiau nežiūrint to, nebaigtos statybos pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe.

16Apeliacinis skundas tenkintinas.

17Iš teismui pateiktos civilinės bylos Nr. 2-492/1994 m. matyti, kad Z. G. Mažeikių rajono apylinkės teismui 1994 m. kovo 16 d. pateikė ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, kuriame prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1973 m. lapkričio 10 d. tarp R. G. ir Z. G.. Ieškininiame pareiškime ieškovė nurodė, kad išlaikymas trims nepilnamečiams vaikams iš atsakovo R. G. yra priteistas teismo sprendimu. Reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą Z. G. nereiškė. Tuo tarpu atsakovas R. G. 1994 m. kovo 29 d. pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo prašė atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, ir nurodė, jog jis pareikš ieškininius reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Pareiškime nurodė, kad jis pageidauja, jog jo reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būtų nagrinėjamas kartu su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką (civ. byla Nr. 2-492/1994, b.l. 10). Iš civilinėje byloje Nr. 2-492/1994 esančių dokumentų matyti, kad R. G. nepateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui priešieškinio ir nepareiškė reikalavimo padalinti santuokoje įgyto turto ir Mažeikių rajono apylinkės teismas 1994 m. rugsėjo 8 d. sprendimu šalių santuoka nutraukė..

18Santuokos nutraukimo metu galiojusio LR Santuokos ir Šeimos kodekso 23 straipsnio 4 dalis nustatė, kad „reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas“. LR Santuokos ir šeimos kodekso 10 straipsnis reglamentavo, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kad buvęs sutuoktinis sužinojo apie jo subjektinės teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis). Šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis civ. byloje J. J. V. R. J., Nr. 3K-3-280/2000, 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civ. byloje N. K. v. A. M., Nr. 3K-3-488/2000, 2006 m. spalio 9 d. nutartis civ. byloje A. G. v. K. G. Nr. 3K-3-551/2006). Iš R. G. pareiškimo civilinėje byloje Nr. 2 - 492/1994 m. (b.l. 10 ) nustatyta, kad apie savo teisių pažeidimą R. G. žinojo jau 1994 m. kovo 29 dieną, kada parašė pareiškimą ir išreiškė pageidavimą dalinti santuokoje įgytą turtą. Kadangi šalių santuoka dar nebuvo nutraukta, todėl procesinio termino eiga laikytina rytojaus dieną po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia (LR CPK 78 str., 1964 m.), t. y. po ištuokos įregistravimo t. y. po 1995m. rugsėjo 20 dienos (apie tai padarytas įrašas metrikų knygoje Nr. 189). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškininės senaties termino pradžia laikytina 1995 m. rugsėjo 21 diena.

19Sutinkamai su LR CK 1.124 straipsniu, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas R. G. turėjo teisme pateikti ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo iki 1998 m. rugsėjo 21 d. imtinai, t.y. dar galiojant LR Santuokos ir Šeimos kodeksui. Kaip matyti iš ieškinio (b.l. 2-3) ieškovas į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 1d., t.y. praėjus 9 metams, todėl darytina išvada, kad ieškovas be svarbių priežasčių yra praleidęs 3 metų kreipimosi su ieškiniu į teismą dėl santuokoje įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo terminą ir neprašo jo atnaujinti. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde reikalauja byloje taikyti ieškinio senątį, nes ieškovas jį praleido be svarbių priežasčių. Sutinkamai su LR CK 85 straipsnį dalimi teismas turi taikyti ieškinio senatį, kai ginčo šalis to reikalauja.

20LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojančius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Kaip jau buvo minėta, ieškovas R. G. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, turėjo pateikti teismui iki 1998 m. rugsėjo 21 dienos, t.y. dar negaliojant 2001 metų civiliniam kodeksui. Ieškinio senaties terminas iki įsigaliojant naujajam civiliniam kodeksui (2001-07-01) jau buvo pasibaigęs, todėl negalima vadovautis LR civilinio kodekso 3.129 straipsniu, kuriame nustatyta, jog reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto padalijimo ieškinio senatis netaikoma. Atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį tenkintinas, teisėjų kolegija ją taiko (LR CK 85 str.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas - ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo atmestinas dėl ieškinio senaties pasibaigimo.

21Teisėjų kolegija neanalizuoja apeliantės apeliacinio skundo antrojo argumento, nes pagal LR CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir ieškovas neprašo jo atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismui sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtina išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.

22Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1860 Lt atsakovei (LR CPK 98 str., b.l.82-83,130) ir 32 Lt pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei (CPK 93 str.1d. 3p., b. l. 115, 135,188).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

24Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

25I. R. G. ieškinį atmesti.

26Priteisti iš R. G. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) Z. G. 1860 (tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 32 (trisdešimt du) Lt pašto išlaidų valstybei.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. G.... 3. Teisėjų kolegija,... 4. Ieškovas, R. G. ieškiniu (b.l. 2-3) kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės... 5. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu (b.l.... 6. Teismas pagal pateiktus nurodyto turto įsigijimo dokumentus konstatavo, jog... 7. Teismas pažymėjo, jog SŠK 23 straipsnyje buvo nustatytas trejų metų... 8. Apeliaciniu skundu (b.l. 128-129) atsakovė Z. G. prašo panaikinti Mažeikių... 9. 1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti 1964 m. LR CK nustatytą... 10. 2. Dalis pastatų sodo sklype buvo pastatyti jau po santuokos nutraukimo... 11. Atsiliepimu į atsakovės Z. G. apeliacinį skundą (b.l. 136-138) ieškovas R.... 12. 1. Ieškinio senaties termino eiga dėl turto, laikytino bendrąja jungtine... 13. 2. Vertinant žemės sklypą, jame buvo užfiksuoti statiniai, tačiau... 14. 3. Sodo sklypą su ten esančiais statiniais ieškovas prašė priteisti... 15. 4. Atsakovės argumentai, kad žemės sklype yra „jai priklausantys... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 17. Iš teismui pateiktos civilinės bylos Nr. 2-492/1994 m. matyti, kad Z. G.... 18. Santuokos nutraukimo metu galiojusio LR Santuokos ir Šeimos kodekso 23... 19. Sutinkamai su LR CK 1.124 straipsniu, ieškinio senatis – tai įstatymų... 20. LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10... 21. Teisėjų kolegija neanalizuoja apeliantės apeliacinio skundo antrojo... 22. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1860... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 22 d.... 25. I. R. G. ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš R. G. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) Z. G. 1860 (tūkstantį...