Byla 2A-1240-221/2013
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui P. A., su trečiaisiais asmenimis M. L., M. L., N. L., V. L. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad G. A., mirusios ( - ), vardu registruotas butas, esantis ( - ), įgytas 1992 m. gruodžio 17 d. G. A. santuokos su R. A., mirusiu ( - ), metu, yra asmeninė G. A. nuosavybė (t. 1, b. l. 92-98). Ieškinys grindžiamas tuo, kad G. A. yra ieškovo sesuo, kuri testamentu paliko butą T. M. ( - ), ieškovams. Butą G. A. įsigijo 1992 m. gruodžio 17 d. sudarytos sutarties pagrindu, vadovaujantis LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis santuokos su R. A. metu. Santuoka sudaryta 1981 m. liepos 30 d., ištuoka registruota 1994 m. balandžio 14 d. Po santuokos nutraukimo 1994 m. balandžio 14 d. R. A. išsikėlė iš paveldimo buto ir apsigyveno atskirai. Nors paveldimas butas buvo įgytas santuokos metu, tačiau, atsižvelgiant į visas su jo įgijimu susijusias faktines aplinkybes, taip pat sutuoktinių valią, išreikštą tiek šio buto pirkimo metu, tiek ir santuokos nutraukimo metu, bei vadovaujantis galiojusių teisės aktų nuostatomis, paveldimas butas yra pripažintinas asmenine G. A. nuosavybe.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (t. 2, b. l. 152-157) ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo M. L. valstybei 135,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas pažymėjo, kad ieškovai ieškinį grindė Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, nurodydami, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto, o R. A. santuokos su G. A. metu įgijo nuosavybės teisę į namų valdą ( - ), ir siekė nuosavybėn įgyti kooperatinį butą ( - ), todėl jis negalėjo įgyti nuosavybės teisės į sutuoktinės privatizuojamą butą. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad nuosavybės teisę į butą esantį ( - ), R. A. faktiškai įgijo iki buto, esančio ( - ), 1992 m. gruodžio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal Privatizavimo įstatymą sudarymo. Kadangi R. A. gautą paskolą padengė 1996 m. liepos 11 d., teismas sprendė, jog tik tada jis įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad G. A. privatizuojant butą, esantį, ( - ), R. A. negalėjo būti taikomas Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas privatizuoti butą, kadangi nebuvo įstatyme numatytų sąlygų, jis ginčo buto privatizavimo metu nebuvo pasinaudojęs lengvatine tvarka įgyti nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ( - ), ir buto ( - ), įsigijimo aplinkybės šioje byloje, teismo nuomone, nereikšmingos, nes gyvenamasis namas įgytas statybos būdu, 1986 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartimi padovanotas M. S., o butas, ( - ), įgytas po privatizavimo sandorio 1996 m. liepos 11 d. Be to, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra suformuota nuomonė, jog santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o, kilus ginčui ir dalijant turtą, sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Sprendžiant dėl privatizavimo būdu įgyto buto nuosavybės formos, teismas nurodė, jog neturi reikšmės aplinkybė, gyveno ar negyveno R. A. ginčo bute. Todėl, nustačius, kad butas, esantis ( - ), buvo įgytas 1992 m. gruodžio 17 d. G. A. ir R. A. santuokos metu, nepateikus kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių jungtinę sutuoktinių nuosavybę, teismas nerado pagrindo pripažinti buto asmenine G. A. nuosavybe, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, aplinkybė, jog turtas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, gali tik sudaryti pagrindą svarstyti klausimą dėl vieno sutuoktinio pareigos kompensuoti kitam sutuoktiniui dalį jo panaudotų asmeninių lėšų bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti, kylančios iš draudimo nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas M. L. (t. 3, b. l. 2-10) prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, jog G. A. vardu registruotas butas, esantis ( - ), įgytas santuokos su R. A. metu, yra asmeninė G. A. nuosavybė; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog G. A. valia įgyti šį nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn buvo išreikšta pakankamai aiškiai (sumokant jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais investiciniais čekiais, nesant ginčo dėl turto ir kt.). Kad G. A. turtą laikė asmenine nuosavybe, patvirtina tai, jog ji butą testamentu lygiomis dalimis paliko savo broliams.

122. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai nesivadovavo santuokos, sudarytos tarp R. A. ir G. A., nutraukimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 4 dalimi, nustačiusia, kad reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas, nesirėmė aktualia teismų praktika šiuo klausimu.

133. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė civilinėje byloje esančiais įrodymais: neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2012 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu liudytoja J. G. paliudijo, jog R. A. po santuokos nutraukimo iškart iš buto ( - ), išsikraustė, kas patvirtina ginčo dėl buto nebuvimą. Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo P. A. globėjas E. A. (t. 3, b. l. 59-63) prašo teismo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti.

15Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

161. Aplinkybė, kad G. A. testamente yra nurodyta, jog ji palieka jai priklausantį butą lygiomis dalimis savo broliams negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad butas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, kol nepaneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad butas pripažintinas asmenine nuosavybe, dėl to, jog buto kaina sumokėta vien tik pirkėjos G. A. investiciniais čekiais. Visas santuokoje įgytas turtas laikomas santuokiniu, kol neįrodoma priešingai, taigi ir vieno iš sutuoktinių čekiai yra santuokiniai. Apeliantas priešingų įrodymų šioje civilinėje byloje nepateikė, kaip ir nepateikė jokių įrodymų ir/ar duomenų, kad G. A. išreiškė valią ginčo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Pastebi, jog G. A. ir R. A. santuoka buvo nutraukta tik formaliai, todėl sutuoktiniams nebuvo jokio reikalo pasidalinti santuokoje įgytą turtą.

172. Apelianto argumentas, kad ieškinio senaties terminas R. A. pareikšti ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės baigėsi dar 1997 m. balandžio 4 d., yra nereikšmingas, kadangi bylą dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe inicijavo ne R. A. ar jo įpėdiniai. Tačiau ginčo atveju nei apeliantas, nei procese dalyvavę šalys neprašė taikyti ieškinio senaties termino, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas M. L. į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo asmenine G. A. nuosavybe kreipėsi 2011 m. birželio 22 d., tik kreipimosi į teismą dieną paaiškėjo R. A. teisių pažeidimo faktas, kadangi iki šios dienos tiek jis, tiek jo įpėdiniai žinojo, jog butas R. A. su G. A. priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise. Dėl to terminas R. A. pareikšti ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės negalėjo baigtis 1997 m. balandžio 4 d., kadangi šis terminas prasidėjo tik 2011 m. birželio 22 d. Negana to, R. A. nėra jokios būtinybes kreiptis dėl turto atidalijimo ar režimo pakeitimo, kadangi šis turtas, nenuginčijus prezumpcijos, jam su G. A. ir taip priklauso bendrosios nuosavybės teise.

183. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė teismų praktika, kadangi nurodyta byla negali būti laikoma precedentu, nes bylų faktinės aplinkybės ženkliai skiriasi.

194. Nepagristas skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino vieno liudytojo parodymus, kadangi apeliantas juos laiko svarbesniu įrodymu, ir tokiu būdu siekia iškelti virš kitų civilinės bylos įrodymų visumos.

20Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantas prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis jo prašymas nėra pagrįstas, nes byloje yra pateikti išsamūs procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstytos bylos aplinkybės, šalys dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių protokoluose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas netenkintinas.

23Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimo galimybę apeliacinės instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateiktas testamentas buvo išsiųstas atsakovui, pareikšta nuomonė dėl šio pateikto įrodymo, apie tokį įrodymą buvo žinoma nagrinėjant bylą apylinkės teisme, teismas šį įrodymą priima.

24Byloje ginčas kilo dėl turto, įgyto santuokos metu, pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

25Apeliantas (ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad G. A. (mirusi ( - )) vardu registruotas butas, esantis ( - ), įgytas santuokos su R. A. (miręs ( - )) metu (1992 m. gruodžio 17 d.), yra asmeninė G. A. nuosavybė. Nors butas įsigytas iki įsigaliojant 2000 metų Civiliniam kodeksui, tačiau sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą taikytinos 2000 metų Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek turto įgijimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, pažymi, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002). Tačiau turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, gali būti nuginčyta įrodžius, jog tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš buvusių sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

26Nesutiktina su apeliantu, jog G. A. valia įgyti butą, esantį ( - ), asmeninėn nuosavybėn buvo išreikšta pakankamai aiškiai (sumokant jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais investiciniais čekiais, nesant ginčo dėl turto, surašant testamentą ir kt.).

27Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santuoka sudaryta 1981 m. liepos 30 d. (t. 1, b. l. 18), o nutraukta 1994 m. balandžio 14 d. (t. 1, b. l. 19-20). Ginčo butas privatizuotas 1992 m. gruodžio 17 d. (t. 1, b. l. 15, 21), t. y. šalims gyvenant santuokoje. Po buto įsigijimo šalys dar apie pusantrų metų gyveno santuokoje ginčo bute. Taigi, butas buvo naudojamas bendroms sutuoktinių ir jų šeimos reikmėms, o ne sutuoktinės G. A. poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Nors butas buvo įsigytas G. A. už jos sumokėtus investicinius čekius (t. 1, b. l. 21, 23-24), tačiau daikto, įsigyto už investicinius čekius, negalima pripažinti vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ir daiktas, įsigytas už šias lėšas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002 yra išaiškinusi, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Konkrečiu atveju nustatyta, kad turtas įgytas už investicinius čekius pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl apylinkės teismo pagrįstai pripažintas, kaip įsigytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012).

28Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo metu galiojęs SŠK neįpareigojo sutuoktinių skyrybų metu pasidalinti sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau paliko sutuoktiniams teisę patiems apsispręsti, nurodant, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 straipsnio 4 dalis). Tai, kad sutuoktiniai nepasidalino turto, kad jie nereiškė vienas kitam jokių reikalavimų dėl turto pasidalinimo, bei tai, kad jie ir po santuokos nutraukimo dar kurį laiką gyveno kartu, ką patvirtino liudytoja E. A., rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 133; t. 2, b. l. 11, 12), leidžia pagrįstai manyti, kad G. A. ir R. A. turto nesidalino pripažindami, kad tai yra jų bendra jungtinė nuosavybė, o ne, kaip teigia apeliantas, G. A. asmeninė nuosavybė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčas dėl buto atsirado abiem sutuoktiniams mirus.

29Apelianto argumentai, jog tai, kad ginčo butas laikytas asmenine G. A. nuosavybe patvirtina tai, kad ji ginčo butą testamentu paliko broliams, o notarė tokį testamentą patvirtino, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti. Pritartina atsakovo atstovei, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodžiusiai, kad tuo atveju, jeigu ginčo butas iš tiesų G. A. būtų priklausęs asmeninės nuosavybės teise, apeliantas M. L. nebūtų kreipęsis į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas šį butą pripažinti G. A. asmenine nuosavybe. Skunde nurodyta aplinkybė, jog butą G. A. testamentu, patvirtintu notaro, lygiomis dalimis paliko įpėdiniams, nereiškia, kad šis turtas testatorei priklausė asmeninės nuosavybės teise, kadangi testamentu nenustatinėjamas turto teisinis režimas ir kol nepaneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, santuokos metu įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

30Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojos J. G. parodymų. Kaip matyti iš apylinkės teismo sprendimo, teismas šios liudytojos bei liudytojo A. G. parodymais nesirėmė, nes laikė juos neinformatyviais, neturinčiais įrodomosios reikšmės (CPK 177, 185 straipsniai). Sutiktina su atsakovo atstovės nuomone, jog apeliantas šios liudytojos parodymus siekia iškelti virš kitų civilinės bylos įrodymų visumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad pirmosios instancijos teismas, ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatydamas pagal vidinį savo įsitikinimą, privalėjo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Dėl ieškininės senaties termino

31Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo santuokos, sudarytos tarp R. A. ir G. A., nutraukimo metu galiojusio SŠK 23 straipsnio 4 dalimi, kuri nustatė, kad reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas, nesirėmė aktualia teismų praktika šiuo klausimu. Apelianto nuomone, ieškinio senaties terminas R. A. pareikšti ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės baigėsi dar 1997 m. balandžio 4 d., todėl turtas laikytinas G. A. asmenine nuosavybe.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame SŠK straipsnyje. Kadangi kitokios taisyklės SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nebuvo nustatytos, reikalavimams dėl turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo ieškinio senaties terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada išsituokęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė naudotis, valdyti ar disponuoti šiuo turtu. Šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2000; kt.).

33Konkrečiu atveju nustatyta, kad ir po santuokos nutraukimo šalys dar gyveno bute kartu, byloje nėra duomenų, jog R. A. būtų siekęs realizuoti disponavimo butu teisę, ar būtų jam trukdoma ginčo butą valdyti bei juo naudotis. Kadangi apeliantas M. L. į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo asmenine G. A. nuosavybe kreipėsi 2011 m. birželio 22 d., todėl sutiktina su atsakovo atstovės nuomone, jog tik kreipimosi į teismą dieną paaiškėjo R. A. teisių pažeidimo faktas.

34Be to, teisėjų kolegija pritaria atsakovo atstovei, kad skundo argumentai dėl SŠK 23 straipsnio 4 dalies taikymo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi bylą dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe inicijavo ne R. A. ar jo įpėdiniai, bet G. A. įpėdiniai. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors procesiniuose dokumentuose ir buvo paminėta aplinkybė apie įstatymo numatytą trejų metų terminą reikalavimui padalinti santuokinį turtą pareikšti, tačiau ginčo atveju procese dalyvavę šalys neprašė taikyti ieškinio senaties termino, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, kolegija atmeta apelianto argumentus dėl SŠK 23 straipsnio taikymo kaip teisiškai nepagrįstus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

35Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė teismų praktika šiuo klausimu, o būtent, Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-348-71/2008, kadangi bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra išaiškinęs, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste ir tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2009; Nr. 3K-3-230/2009; kt).

36Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus ir motyvus, sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Nutarė

39apeliacinį skundą atmesti.

40Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad G. A., mirusios ( - ),... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 7. Teismas pažymėjo, kad ieškovai ieškinį grindė Butų privatizavimo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas M. L. (t. 3, b. l. 2-10) prašo teismo panaikinti... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių,... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai nesivadovavo santuokos,... 13. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė civilinėje byloje... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo P. A. globėjas E. A. (t. 3, b. l.... 15. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1. Aplinkybė, kad G. A. testamente yra nurodyta, jog ji palieka jai... 17. 2. Apelianto argumentas, kad ieškinio senaties terminas R. A. pareikšti... 18. 3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 19. 4. Nepagristas skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino vieno... 20. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 23. Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimo galimybę... 24. Byloje ginčas kilo dėl turto, įgyto santuokos metu, pripažinimo vieno... 25. Apeliantas (ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad G. A.... 26. Nesutiktina su apeliantu, jog G. A. valia įgyti butą, esantį ( - ),... 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santuoka sudaryta 1981 m. liepos 30 d.... 28. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo metu galiojęs SŠK neįpareigojo... 29. Apelianto argumentai, jog tai, kad ginčo butas laikytas asmenine G. A.... 30. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai nevertino... 31. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties... 33. Konkrečiu atveju nustatyta, kad ir po santuokos nutraukimo šalys dar gyveno... 34. Be to, teisėjų kolegija pritaria atsakovo atstovei, kad skundo argumentai... 35. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas... 36. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes sprendimo teisėtumui ir... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes,... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. apeliacinį skundą atmesti.... 40. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti...