Byla 2A-366-302/2014
Dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Didneriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk ieškinį atsakovui UAB „Didneriai“ dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovas LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Didneriai“ 6 273,74 Lt skolos už krovinių vežimo paslaugas, 39 994,19 Lt nuostolių ir 317,42 Lt palūkanų, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2009-11-03, 2009-11-04 ir 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymais jis įsipareigojo atsakovui nugabenti krovinius tarptautiniu maršrutu Italija-Lietuva, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti. Ieškovas 2009-11-04 ir 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymus įvykdė, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 1 817 Eur 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymo ieškovas neįvykdė, kadangi ieškovo sunkvežimis buvo sulaikytas Italijos pasienio policijos, nes neturėjo CEMT leidimo, kuris leidžia Lenkijos transporto firmoms pakrauti krovinius, skirtus trečiajai šaliai (nepriklausančiai ES). Dėl neįvykdyto užsakymo atsakovas esą patyrė 1 677 EUR nuostolių, kuriuos įskaitė į ieškovo reikalaujamą priteisti skolą. Ieškovo manymu, atsakovas tokios įskaitymo teisės neturėjo. 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymu ieškovas krovinį turėjo gabenti tarptautiniu maršrutu Italija-Lietuva, todėl neprivalėjo turėti leidimo išvežti krovinį į trečiąsias šalis, o atsakovas neinformavo ieškovo, kad iš Lietuvos minėtas krovinys bus siunčiamas gavėjui Rusijoje. Dėl to ieškovas taip pat patyrė 39 994,19 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas.

5Atsakovas UAB „Didneriai“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tiek ieškovui pateiktame 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakyme, tiek šiam vežimui užpildytame CMR važtaraštyje buvo nurodyta pristatymo vieta – Rusija, tačiau ieškovas nepasirūpino reikiamu ETMK (CEMT) leidimu, suteikiančiu teisę ES šalyse priimti vežimui ir vežti krovinius, skirtus trečiosioms šalims. Ieškovui pradėjus vykdyti užsakymą, 2010-11-04 ieškovo transporto priemonė ir vairuotojas buvo sulaikyti Italijos pasienio policijos, kadangi neturėjo minėto leidimo. Praėjus beveik dviem savaitėms nuo sulaikymo padėtis nepasikeitė, todėl krovinys kitomis transporto priemonėmis buvo pristatytas į Rusiją ne ieškovo lėšomis ar pastangomis. Dėl tokio neįvykdyto pervežimo atsakovas patyrė l 677 EUR nuostolių, kurie buvo įskaityti į ieškovui mokėtinas sumas. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu ir jokių vykdytinų piniginių ar kitokių prievolių ieškovui neturi.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 6 273,74 Lt skolos už krovinių vežimo paslaugas, 39 994,19 Lt nuostolių atlyginimo ir 317,42 Lt palūkanų, iš viso – 46 585,35 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos aprūpinti vežėją (ieškovą) reikiamais dokumentais, todėl yra kaltas dėl neįvykdyto pervežimo ir privalo atlyginti ieškovui susidariusius nuostolius. Pateikti vežėjui ETMK (CEMT) leidimą privalėjo atsakovas. Pagal nurodytą Krovinių pervežimo užsakymą ieškovas krovinį turėjo gabenti maršrutu Italija–Lietuva, todėl neprivalėjo turėti leidimo išvežti krovinį į trečiąsias šalis, o atsakovas neinformavo ieškovo, kad iš Lietuvos krovinys bus siunčiamas gavėjui Rusijoje. Atsakovas turėjo būti rūpestingas, vežimo užsakyme nurodydamas vežimo duomenis, suteikdamas informaciją ir perduodamas vežimo dokumentus. Dėl tokių atsakovo pareigų nevykdymo ieškovas patyrė nuostolių dėl transporto priemonės prastovos, išlaidų už automobilio stovėjimo paslaugas transporto priemonės sulaikymo metu bei ginčo su Italijos teisėsauga sprendimo, todėl, remiantis CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunkčiu ir 11 straipsnio 2 punktu, atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos ieškovas įrodė. Kadangi dėl atsakovo patirtų nuostolių samdant kitą vežėją ieškovo kaltės nėra, jis neprivalo jų atlyginti atsakovui, o tai reiškia, kad jis nepagrįstai atliko įskaitymą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Didneriai“ prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, aiškiai žinodamas, jog atsakovo jam perduotas pervežti krovinys yra skirtas pristatymui Rusijoje ir kad ieškovui yra privalu turėti ETMK leidimą, veikdamas aplaidžiai ir nerūpestingai, neinformavęs atsakovo, kad neturi teisės atlikti užsakytą krovinio pervežimą, ETMK leidimu nepasirūpino, taip pažeidė savo prievoles ir sukėlė nuostolių tiek atsakovui, tiek sau. Ieškovui priėmus 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymą, kuriame krovinio pristatymo vieta nurodyta Rusijoje, atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra savo srities profesionalas, ne vienerius metus veikiantis tarptautinių pervežimų rinkoje, pagrįstai manė, kad ieškovas reikiamus leidimus turi. Atsakovo teigimu, ETMK leidimas išduodamas konkrečiam vežėjui ir negali būti perduotas jokiam kitam vežėjui, tik vežėjas, kuriam išduotas leidimas, gali šiuo leidimu naudotis, todėl atsakovas negalėjo gauti ETMK leidimo už ieškovą, tokie veiksmai draudžiami įstatymo. Atitinkamai teismas negalėjo padaryti išvados, kad į CMR konvencijos 11 str. nurodytus dokumentus, kuriuos vežėjui turi pateikti siuntėjas, įeina ir vežėjo privalomas gauti ETMK leidimas. Visus kitus reikiamus dokumentus, kuriuos pateikti ieškovui atsakovas galėjo ir privalėjo, atsakovas pateikė, šiuose dokumentuose pateikta informacija buvo tiksli, teisinga bei visapusiška. Todėl teismo išvada, kad atsakovas yra kaltas dėl neįvykdyto pervežimo ir turi atlyginti ieškovo nuostolius, nepagrįsta ir neteisinga. Atsakovas taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteista 140 Eur (483,39 Lt) suma, kurią atsakovas buvo įskaitęs į ieškovui mokėtinas sumas. Atsakovas šios ieškovo piniginės prievolės susidarymo aplinkybes ir pagrindus, taip pat pasibaigimo aplinkybes (įskaitymą) buvo išsamiai paaiškinęs savo procesiniuose dokumentuose ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau teismo sprendime šiuo klausimu visiškai nepasisakyta, atsakovo nurodytos aplinkybės ir su tuo susiję įrodymai net nepaminėti ir ginčo klausimas dėl 140 Eur įskaitymo iš esmės neanalizuotas, tiesiog ieškovui nepagrįstai priteisiant visą jo prašomą sumą. Atsakovo teigimu, nepagrįstas ir ieškovui iš atsakovo priteistų nuostolių dydis. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose išsamiai pagrindė, kodėl nesutinka su ieškovo pateiktu nuostolių apskaičiavimu ir nurodė daugybę netikslumų, nepaisant to, visi ieškovo prašyti nuostoliai teismo buvo priteisti. Sprendimo šioje dalyje motyvai tėra ieškovo pateiktų dokumentų išvardijimas (jų turinio, nuostolių dydžio ir sudėties neanalizuojant) ir teismo nuoroda, kad šiais dokumentais pagrindžiami ieškovo nuostoliai. Visi atsakovo argumentai, susiję su ieškovo nurodytu nuostolių dydžiu, sprendime ne tik neanalizuoti, bet net nepaminėti. Sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo taip pat priteista ieškovo prašyta 317,42 Lt palūkanų suma. Atsakovas yra paaiškinęs, dėl ko ieškovo nurodytas palūkanų apskaičiavimas yra neteisingas, tačiau šie atsakovo argumentai nebuvo ištirti ir įvertinti.

10Ieškovas LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk atsiliepime į apeliacinį skundą su atsakovo UAB „Didneriai“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neapmokėjo ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų ir liko skolingas iš viso 1 817 Eur (6 273,74 Lt) už vežimo paslaugas pagal 2009-11-04 ir 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymus. Atsakovas neginčijo, kad pervežimai pagal šiuos užsakymus atlikti tinkamai, todėl privalėjo už juos sumokėti, tačiau tuo pačiu atsakovas nurodė, kad yra pateikęs ieškovui 2009-10-27 PVM sąskaitą faktūrą už pakrovimą el. pakrovėju, iš viso 140 Eur sumai. Atsakovas ieškovo prievolę sumokėti nurodytą sumą laikė pasibaigusia, atsakovui atlikus atitinkamai mažesnį mokėjimą pagal ieškovo nurodytus užsakymus. Ieškovas nesutinka su tokiu įskaitymu, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pateiktoje sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo suteiktos ieškovui, taip pat įrodymų, kad ši sąskaita ieškovui pateikta. Be to, ši sąskaita yra nesusijusi su paslaugų pagal nurodytus Krovinių pervežimo užsakymus teikimu. Apie nurodytą įskaitymą atsakovas ieškovui nepranešė. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas, remdamasis 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymo vykdymo aplinkybėmis, neturėjo teisės įskaityti savo esą patirtų nuostolių į ieškovui pagal 2009-11-04 ir 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymus mokėtinas sumas. 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymu ieškovas įsipareigojo atsakovo pateiktą krovinį nugabenti maršrutu Italija-Lietuva. Krovinio iškrovimo vieta pagal šį užsakymą buvo nurodyta Graičiūno g. 38, Vilniuje, t. y. paties atsakovo adresu. Ieškovui buvo pateiktas užsakymas gabenti krovinį tik iki Lietuvos. Atsakovas dažnai veikia kaip ekspeditorius ir priima galutiniam gavėjui skirtus krovinius adresu Graičiūno g. 38, Vilniuje. Tuo tarpu ieškovas negabena krovinių į Rusiją, nei karto nėra atlikęs tokio vežimo atsakovui, todėl neturi ir neprivalo turėti EMTK leidimų ir atsakovas šias aplinkybes puikiai žino. Krovinio vežimas turėjo būti atliktas dalimis, t. y. ieškovui krovinį vežant nuo Italijos iki Lietuvos ir UAB „Autogausa“ tą patį krovinį vežant nuo Lietuvos iki Rusijos. Ieškovas mano, kad atsakovas, kaip profesionalus vežimo paslaugas teikiantis asmuo, turėjo žinoti, kad CMR važtaraštį įforminus visam vežimui, t. y. iš Italijos į Rusiją, preziumuojama, kad vežėjas šį pervežimą vykdys be perkrovimo iki pat pristatymo gavėjui Rusijoje, t. y. į trečiąją šalį. Todėl ieškovui priklausantis automobilis buvo sulaikytas Italijos policijos, nes neturėjo ETMK leidimo. Tačiau pagal 2009-11-03 Krovinio pervežimo užsakymą ieškovas žinojo, kad krovinį jam reikės gabenti iš Italijos į Lietuvą ir jokių leidimų šiam vežimui nereikės, o atsakovas nesugebėjo vežimo organizuoti taip, kad būtų tinkamai įforminti vežimo dokumentai. Atsakovas nesuteikė ieškovui informacijos apie tai, kad vežimo dokumentai bus įforminti ne taip, kaip nurodyta krovinio pervežimo užsakyme. Vežėjas neprivalo tikrinti siuntėjo pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Atsakovas turėjo būti itin atidus ir rūpestingas, vežimo užsakyme nurodydamas vežimo duomenis, suteikdamas informaciją ir perduodamas vežimo dokumentus. Dėl šių atsakovo pareigų nevykdymo ieškovas patyrė nuostolių dėl transporto priemonės prastovos, išlaidų už automobilio stovėjimo paslaugas transporto priemonės sulaikymo metu bei ginčo su Italijos teisėsauga sprendimo, kuriuos atsakovas privalo atlyginti.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atsakovo UAB „Didneriai“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo santykį ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas keistinas.

15Nustatyta, kad šalis siejo krovinių tarptautiniais keliais pervežimo santykiai. Ieškovas teikė atsakovui tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymu Nr. 10301 ieškovas įsipareigojo sutartyje nurodytą krovinį, kurio iškrovimo vieta buvo Rusijoje Maskvos mieste, gabenti maršrutu Italija-Lietuva, o atsakovas įsipareigojo už krovinio vežimą iš Italijos iki Lietuvos sumokėti ieškovui 1750 EUR po 45 dienų po sąskaitos ir CMR važtaraščio gavimo (t. 1, b.l. 128-133). Ieškovas 2010-11-03 Italijoje pasikrovė vežimo užsakyme nurodytą krovinį ir išvyko į paskirties vietą. 2010-11-04 ieškovo transporto priemonė ir vairuotojas buvo sulaikyti Italijos pasienio policijos, kadangi neturėjo ETMK (CEMT) leidimo, kuris leidžia vežėjui išvežti krovinius, skirtus išvežti iš ETMK narių į trečiąsias šalis. Šio užsakymo ieškovas neįvykdė. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas tinkamai įvykdė kitus pervežimus: pagal 2009-11-04 Krovinių pervežimo užsakymą Nr. 10316 (t. 1, b.l. 11-25), 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymą Nr. 10807 (t. 1, b.l. 28-43). Pagal pastaruosius du Krovinio pervežimo užsakymus, atsakovas turėjo sumokėti ieškovui (1 900 EUR + 1 750 EUR) 3 650 EUR, o sumokėjo ieškovui 1 817 EUR, likusią sumą 67 EUR pagal 2009-11-04 Krovinio pervežimo užsakymą Nr.10316 ir visą nesumokėtą 1 750 EUR pagal 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymą Nr. 10807 atsakovas įskaitė į skolą už nesumokėtą pagal jam atsakovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001898 už pakrovimą el. pakrovėju – 140 EUR, šios sąskaitos išrašymą suderinęs su ieškovu (t. 1, b.l. 145, 167-170), ir pagal 2010-03-31 debetinę sąskaitą-faktūrą Nr. 002442 1677 EUR sumoje įskaitė patirtus dėl neatlikto ieškovo pervežimo pagal 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymą Nr. 10301 (t. 1, b.l. 177-178). Ieškovas 2010-06-30 raštu pranešė, kad nesutinka su atsakovo atliktais įskaitymais (t. 1, b.l. 53-54).

16Dėl 6 273,74 Lt skolos už pervežimus priteisimo ir tarpusavio skolų įskaitymo teisėtumo.

17Ieškovas prašo priteisti 67 EUR pagal 2009-11-04 Krovinio pervežimo užsakymą Nr. 10316 ir visą nesumokėtą 1 750 EUR pagal 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymą Nr. 10807. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovas tinkamai įvykdė kitus pervežimus: pagal 2009-11-04 Krovinių pervežimo užsakymą Nr. 10316 (t. 1, b.l. 11-25), 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymą Nr. 10807 (t. 1, b.l. 28-43). Pagal pastaruosius du Krovinio pervežimo užsakymus, atsakovas turėjo sumokėti ieškovui (1 900 EUR + 1 750 EUR) 3 650 UER, o sumokėjo ieškovui 1 817 EUR, likusią sumą 67 EUR pagal 2009-11-04 Krovinio pervežimo užsakymą Nr.10316, ir visą nesumokėtą 1 750 EUR, t.y. 1 817 EUR, arba 6 273,74 Lt. Tačiau atsakovas nurodė, kad jis šią sumą įskaitė kaip nuostolius, kuriuos patyrė 140 EUR dėl prekių perkrovimo pagal ankstesnę krovinio pervežimo sutartį ir 1677 EUR pagal 2009-11-03 Krovinių pervežimo sutartį, kurios ieškovas neįvykdė. Tarp šalių kilo ginčas dėl šio įskaitymo teisėtumo.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių pasibaigimo įskaitymu teisinio reglamentavimo taikymo (aiškinimo) praktiką, yra nurodęs, kad įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Specialiosios paskirties akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ v. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, bylos Nr. 3K-3-699/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Bonitana“ v. AB ,,Vilkma“, bylos Nr. 3K-3-199/2006). Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini.

19Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios. Įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Įskaitymas turi būti besąlyginis, t. y. jis negali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Taigi įskaitymą atlikti sąlyginiu sandoriu draudžiama (CK 6.131 straipsnio 2 dalis, 1.66 straipsnis, 6.30-6.32 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007).

20CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą. Vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006).

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007).

22Byloje nustatyta, kad pagal atsakovo 2009 m. lapkričio 3 d. krovinio vežimo užsakymą Nr. 10301 ieškovas turėjo gabenti krovinį tarpiniu maršrutu Italija–Lietuva (t. 1, b.l. 128-133), galutinis krovinio iškrovimas pagal CMR važtaraštį yra Maskva, Rusijoje (t. 1, b.l. 133). Italijos pasienio policija sulaikė sunkvežimį dėl CEMT leidimo išvežti krovinį neturėjimo. Atsakovas neapmokėjo ieškovo pateiktų sąskaitų už tinkamai atliktas vežimo paslaugas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. sausio 8 d. užsakymus, teigdamas, kad jose nurodytas sumas jis įskaitė į ieškovo atsakovui mokėtiną 1677 eurų nuostolių atlyginimo sumą dėl neįvykdyto krovinio pervežimo pagal 2009 m. lapkričio 3 d. užsakymą, todėl prievolės apmokėti už tinkamai atliktas pervežimo paslaugas nebeturi. Ieškovo nuomone, atsakovas įskaitymo teisės neturėjo, nes neinformavo, kad iš Lietuvos krovinys bus siunčiamas gavėjui Rusijoje ir prie važtaraščio nepridėjęs ETMK leidimo, be kurio ieškovas neturėjo teisės vežti krovinio, kurio iškrovimo vieta buvo Rusijoje.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje priimtoje nagrinėjamoje byloje nurodė, kad gauti ETMK leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Tokią išvadą Aukščiausiasis Teismas padarė išanalizavęs Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3-379, nuostatų 2, 16.1, 28 ir 29 punktus. Tokiu būdu ieškovo teiginys, kad atsakovas prie važtaraščio nepridėjęs ETMK leidimo, pažeidė savo pareigas, nustatytas CMR konvencijos 11 straipsnyje, yra nepagrįstas, taip pat nepagrįsta ir neteisėta pirmos instancijos teismo išvada dėl minėto CMR pažeidimo.

24Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose teismui taip pat nurodė, kad jis nesutinka su atsakovo atliktu įskaitymu, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtus nuostolius ir pateisinamų dokumentų apie nuostolių dydį. Teismas šių argumentų neanalizavo, nurodydamas, jog atsakovas neteisėtai atliko įskaitymus dėl to, kad nustatė pastarojo kaltę dėl neįvykdyto 2009 m. lapkričio 3 d. pervežimo. Kolegija nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl neteisėto įskaitymo ir nurodytu ieškovo pagrindu, t.y. jog atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius. Tarp šalių nėra ginčo ir byloje nustatyta, kad ieškovas krovinio pagal 2009-11-03 užsakymą nenuvežė, ieškovo automobilį sulaikius muitinėje. Krovinys 2009-11-17 buvo perkrautas į italų sunkvežimį, o vėliau perkrautas į rusų sunkvežimį. Italijos įmonės Niinivirta-Transport atlikusi šiuos darbus pareiškė atsakovui pretenziją dėl turėtų su krovinio perkrovimų išlaidų apmokėjimu, o taip pat dėl 500 EUR nuolaidos krovinio gavėjui suteikimo už vėlavimą pristatyti prekes (t. 1, b.l. 134-138). Atsakovas pateikė į bylą Italijos įmonės Niinivirta-Transport 2009-11-30 išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 15400 1677 EUR sumai su PVM 335,40 EUR (t. 1, b.l. 139-141), vėliau, 2010-03-31 anuliavo kaip klaidingai išrašytą ir kartu tą pačią dieną išrašė naują sąskaitą-faktūrą Nr. 3878 1677 EUR sumai be PVM (t. 1, b.l. 174-177). Atsakovas dėl patirtų išlaidų, kurias paprašė atlyginti Italijos įmonės Niinivirta-Transport, 2009-12-08 pateikė pretenziją ieškovui, kurioje nurodė tokias pačias išlaidas, kaip ir Italijos įmonės Niinivirta-Transport atsakovui (t. 1, b.l. 48-49), o 2010-03-31 atsakovas pateikė ir debetinę sąskaitą-faktūrą Nr. 002442, kurioje nurodė, kad įskaito (debetuoja) 1677 EUR sumą pagal pridedamą pretenziją (t. 1, b.l. 50-51). Nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad jis negavo ieškovo rašytos 2009-12-08 pretenzijos, nes jos išsiuntimą ieškovui patvirtina ne tik atsakovo pateikti įrodymai apie dokumentų siuntimą (t. 1, b.l. 172-173), tačiau ir paties ieškovo 2010-06-30 rašytas atsakovui raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovas atsako į 2009 m. gruodžio 8 d. raštą (t. 1, b.l. 53-54). Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas apie savo patirtus nuostolius informavo ieškovą ir pateikė tuos nuostolius patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nesutikdamas su nuostoliais iki ginčas persikėlė į teismą, nurodė tik vieną šio nesutikimo pagrindą, t.y. atsakovo kaltę dėl nepateikimo ieškovui ETMK leidimo, kokio neturėjimas ieškovui sutrukdė atlikti pervežimą, todėl tokia ieškovo pozicija taip pat leidžia teismui kartu su kitais bylos įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis daryti išvadą, kad pats žalos buvimas ir jos dydis ieškovui buvo suprantamas ir aiškus, atsižvelgiant į ne tik tarp šalių, bet taip pat ir tokiose pačiose santykiuose tarp kitų subjektų itin supaprastintam rašytinių susitarimų ir bendravimo pervežimo santykiuose praktiką.

25Sprendžiant dėl įskaitytų nuostolių dydžio kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje priimtoje nagrinėjamoje byloje konstatuoto vežimo sutarties ir važtaraščio reikšmės tarp bylos šalių ir atitinkamai kiekvienos iš šalies kaltės dėl atsiradusių nuostolių ieškovui neįvykdžius ginčo pervežimo. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, spręstina, kad esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą. Taigi šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Vis dėlto važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi. Minėta, kad jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Važtaraštis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Šios institucijos būtent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu sprendžia apie krovinio pristatymo vietą ir su tuo susijusių teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą, taikymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas šalia užsakymo (sutarties) dėl krovinio pervežimo, kuriame maršrutas buvo nurodytas Italija-Lietuva (t. 1, b.l. 128-130), ieškovui pateikė ir CMR važtaraštį Nr. 01826, kuriame krovinio iškrovimo vieta buvo nurodyta Maskva, Rusija (t. 1, b.l. 133). Taigi krovinio pristatymo vietos valstybės neatitiktis važtaraštyje ir vežimo sutartyje yra esminė ir aiškiai pastebėtina. CMR važtaraštis yra standartinės formos, atitinkami jo duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vieta, siuntėjas, gavėjas, kt., išdėstyti viename lape ir visada nurodomi konkrečioje jiems skirtoje važtaraščio skiltyje, todėl jų patikrinimas profesionaliam darbuotojui yra palengvintas. Be to, šiuolaikinės ryšio, dokumentų kopijavimo ir jų duomenų perdavimo technologijos sudaro galimybę vežėjo darbuotojui operatyviai susisiekti su savo darbdaviu, ir kilus neaiškumų, pasitikslinti bet kuriuos dokumentų duomenis, pagal kuriuos jis prisiima atitinkamus įsipareigojimus ir jų netinkamo įvykdymo riziką. Tokiu būdu ieškovas pateikęs užsakymą pervežimui, kuriame nebuvo tiksliai nurodytas krovinio gabenimo maršrutas, o atsakovas matydamas, kad ieškovo jam pateiktame užsakyme gabenimo maršrutas neatitinka CMR važtaraštyje esančio krovinio gabenimo maršruto, yra vienodai kalti dėl atsiradusių pasekmių, kad krovinys buvo sulaikytas ir atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų nugabenti krovinį iki jo iškrovimo vietos, abi šalys dėl to patyrė nuostolių. Dėl nurodyto, kolegija sprendžia, kad abiejų sutarties šalių kaltės laipsnis yra vienodas ir jos atsakovo dėl atsiradusių nuostolių lygiomis dalimis, todėl darytina išvada, kad atsakovas be pagrindo įskaitė dalį savo nuostolių (1677 EUR:2) 838,5 EUR (2895,17 Lt) į mokėtiną už pervežimą ieškovui skolą, šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkintinas ir jam priteistina ši suma kaip atsakovo skola.

26Pirmos instancijos teismas sprendė, jog atsakovas netinkamai ir 140 Lt įskaitė į skolą už nesumokėtą pagal jam atsakovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001898 už pakrovimą el. pakrovėju. Su šia išvada kolegija sutinka. Kaip jau minėta šiuolaikinės ryšio, dokumentų kopijavimo ir jų duomenų perdavimo technologijomis tiek šalys tiek kiti subjektai tarptautiniuose krovinių pervežimuose naudojasi labai tankiai ir tokia praktika pasiteisina šioje veiklos srityje. Bylos šalys visiems suderinimams, sutarčių sudarymui taip pat pasitelkė šias priemones. Dėl nagrinėjamos sumos šalys suderino elektroninio susirašinėjimo būdu dėl PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, atsakovas gavo sutikimą tokioms išlaidoms padengti iš ieškovo (t. 1, b.l. 167-170),atsakovas 2009-10-27 išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b.l. 145, 112), tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas šią sumą įskaitė į savo įsipareigojimus ieškovui, todėl kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas neturi pagrindo laikyti šį įskaitymą tinkamu. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 140 EUR (483,40 Lt ) tenkintas pagrįstai.

27Nuo kolegijos pripažintos ieškovui priteistinos skolos (2895,17+483,40) 3378,56 Lt. skaičiuotinos ieškovo prašomos palūkanos, t.y. 5 % metinių palūkanų nuo laiku nesumokėto vežimo mokesčio už 248 dienas (nuo 2010-03-02 iki 2010-11-04), tokiu būdu palūkanos sudaro (3378,56 x 0,05/365*248 d.) 114,78 Lt (CMR konvencijos 27 str. 1 d.)

28Dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo.

29Pirmos instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 39 994,19 Lt nuostolių atlyginimo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, nurodydamas, kad nėra jo neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat nesutinka ir su nuostolių dydžiu, nurodydamas, kad ieškovas jų dydžio nepagrindė. Kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.

30Dėl šalių neteisėtų veiksmų ir kaltės, kolegija pasisakė aukščiau, pripažindama, kad abiejų šalių kaltės laipsnis yra vienodas dėl ieškovo sutarties neįvykdymo, todėl nagrinėdama ieškovo nuostolių priteisimo klausimą detaliau nepasisako.

31Pirmos instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydis yra įrodytas byloje esančiais įrodymais.

32Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008).

33Ieškovas nurodė, kad sulaikius jo priemonę DAF BI 1262 2009-11-04, pagal Italijos policijos nutarimą jis buvo laikomas areštuotas iki 2010-02-08 ir laikomas mokamoje stovėjimo aikštelėje, dėl to ieškovas patyrė 917 EUR išlaidų. Šiam argumentui pagrįsti ieškovas pateikė sąskaitą-faktūrą Nr. 2070 (t. 1, b.l. 96-97) ir 2009-11-06 mokėjimo kvitą 317 EUR sumai už automobilio saugojimą už automobilio saugojimą 3 dienas, o taip pat mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad ieškovas sąskaitoje nurodytą sumą sumokėjo (t. 1, b.l. 98-99), taip pat kvitą apie 600 EUR sumokėjimą už automobilio saugojimą nuo 2009-11-05 iki 2010-02-08 (t. 1, b.l. 100-101). Teismas pagrįstai šias išlaidas laikė įrodytais ieškovo nuostoliais ir kolegija su tuo sutinka, nes ieškovas jų pagrįstumą įrodė pateikdamas į bylą juos pagrindžiančius įrodymus.

34Ieškovas nurodęs, kad sulaikius jo transporto priemonę DAF BI 1262 nuo 2009-11-04 iki 2010-02-08 ieškovas negavo pelno (negautos pajamos), kurį paskaičiavo pagal kitų dviejų transporto priemonių 2009 metų IV ketvirtį ir 2010 metų I ketvirtį uždirbtus pelnus. Šiam argumentui pagrįsti jis pateikė paties ieškovo sudarytus paskaičiavimus apie įmonės pajamas (t. 1, b.l. 88-95), kurios nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis apie tokias gautas pajamas. Tai, kad visi ieškovo turimi vilkikai ginčo laikotarpiu dirbo ir teikė pajamas, patvirtinti tik paties ieškovo pareiškimu (t. 1, b.l. 87). Tokie į bylą pateikti įrodymai, nebuvo pagrindas teismui daryti išvadą, kad šių nuostolių dydį ieškovas įrodė.

35Ieškovas taip pat nurodė, kad jis patyrė 5 289,51 Lt (6334,59 Lenkijos zlotų) išlaidų komandiruotėms, susijusioms su 2009-11-03 Krovinio pervežimo užsakymo vykdymu, ginčo su Italijos teisėsaugos sprendimu, bei transporto priemonės pargabenimu pasibaigus transporto priemonės saugojimo terminui. Šiems nuostoliams ir jų dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė įsakymą dėl tarnybinių komandiruočių (t. 1, b.l. 68-69, 70-71). Iš ieškovo pateiktų įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių negalima daryti išvados, kad šios komandiruotės yra susijusios su vykusiu ginču dėl transporto priemonės sulaikymo Italijoje. Kaip matyti iš 2009-10-27 įsakymo (t. 1, b.l. 68-69) jis surašytas 2009-10-27, komandiruotės pradžia 2009-10-09, tuo tarpu ieškovo automobilis Italijos muitinėje buvo sulaikytas tik 2009-11-04, t.y. gerokai vėliau negu buvo išrašyta komandiruotė. Kadangi savaime suprantama, kad ieškovas negalėjo žinoti, jog jam reikės spręsti ginčus su Italijos teisėsauga ir iš anksto komandiruoti ten asmenį, todėl šis įrodymas atmestinas, nes jis nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės. Dėl antro įsakymo, kuriuo ieškovas grindžia nurodytus nuostolius (t. 1, b.l. 71-72), kolegijos manymu jis taip pat negali būti laikomas pakankamu įrodymu įrodančiu ieškovo nurodytas aplinkybes, nes ieškovas šiuo įsakymu siekia įrodyti, kad jis komandiravo asmenį į Italiją ginčo sprendimui, tačiau iš įsakymo matyti, kad asmuo iš Balstogės, kur yra ieškovo buveinė komandiruojamas visiškai ne ta kryptimi, kuria yra Italija, ši komandiruotė patvirtina faktą, kad ieškovo komandiruotas asmuo buvo šalia Vokietijos esančiame Ščecyno ir Sviecko miestuose, tačiau ne Italijoje.

36Ieškovas taip pat nurodė, kad jis patyrė 518,78 Lt (634,40 Lenkijos zlotų) nuostolių, kurias sudaro vertimo išlaidos, susijusios su ginčo Italijoje sprendimu. Šiam argumentui pagrįsti ieškovas pateikė 2009-11-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 51/2009 (t. 1, b.l. 77-78 ir 2009-11-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 54/2009 (t. 1, b.l. 102-103). Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šie įrodymai yra pakankami spręsti, kad ieškovas šias išlaidas patyrė konkrečiai dėl ginčo su Italijos teisėsaugos organais ir būtent šis ginčas susijęs su šalių 2009-11-03 sutartimi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė, kad jis sąskaitose nurodytas išlaidas patyrė realiai, t.y. kad jis pagal šias sąskaitas sumokėjo pinigus.

37Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčuose dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, jog nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Taigi, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

38Apibendrinant išdėstytą, kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog patyrė 917 EUR nuostolį, kurį patyrė dėl automobilio saugojimo mokamoje aikštelėje Italijos pasienio policijai sulaikius neteisėtai (be reikalingų tarptautiniams pervežimui dokumentų) gabenant krovinį per Italijos sieną. Kolegijai sprendžiant, kad šalių kaltės laipsnis dėl nuostolių padarymo yra vienodas, todėl atsakovas privalo atlyginti pusę ieškovo patirtų nuostolių – 458,50 EUR (1583,11 Lt).

39Ginčo šalių 2009 m. lapkričio 3 d. sudarytos krovinių pervežimo sutarties priedo 3 punkte nustatyta, kad „Visi šioje Sutartyje neaptarti klausimai yra reguliuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nuostatomis, o bet kurie šalių ginčai bus reguliuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kolegija priteisdama iš atsakovo nuostolius vadovaujasi CK 6.245 – 6.251 straipsnių nuostatomis.

40Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).

41Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme 1397 Lt žyminį mokestį (t. 1 b. l. 8) ir 1322 Lt išlaidų vertimams atlikti (t. 1b. l. 204-207); 1209 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme. Ieškovui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje, t.y. 3 procentai žyminio mokesčio nuo priteistos sumos, t.y. 78,18 Lt, 145 Lt vertimams atlikti, taip pat išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį - 500 Lt.

42Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad jis pirmos instancijos teisme turėjo 12048,44 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 1-7), 4 056,66 Lt - apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b.l. 55-58), 1389 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 34). Atsakovui priteistina žyminis mokestis - 3 procentai nuo atmestos sumos 1245,27 Lt. Kolegija pripažįsta, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti tenkinamos pilnumoje, nes jos neatitinka CPK 98 str. 1 d. nustatytų kriterijų, todėl yra mažintinos iki 6 000 Lt bendroje sumoje ir atsakovui iš ieškovo priteistina, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį 5 500 Lt.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

44Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti, išdėstant taip:

45Ieškinį tenkinti iš dalies.

46Priteisti iš atsakovo UAB „DIDNERIAI" 3 378,56Lt skolą už krovinių vežimo paslaugas, 1 583,11 Lt nuostolių ir 114,78 Lt palūkanų, iš viso 5 076,45 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 076,45 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 723,18 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk naudai.

47Priteisti iš ieškovo LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk 6 745,27 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB “DIDNERIAI“ naudai.

48Kitą ieškinio dalį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovas LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk kreipėsi... 5. Atsakovas UAB „Didneriai“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Didneriai“ prašo Vilniaus miesto 2-ojo... 10. Ieškovas LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atsakovo UAB „Didneriai“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 15. Nustatyta, kad šalis siejo krovinių tarptautiniais keliais pervežimo... 16. Dėl 6 273,74 Lt skolos už pervežimus priteisimo ir tarpusavio skolų... 17. Ieškovas prašo priteisti 67 EUR pagal 2009-11-04 Krovinio pervežimo... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių pasibaigimo... 19. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies... 20. CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors... 22. Byloje nustatyta, kad pagal atsakovo 2009 m. lapkričio 3 d. krovinio vežimo... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 24. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose teismui taip pat nurodė, kad jis... 25. Sprendžiant dėl įskaitytų nuostolių dydžio kolegija vadovaujasi Lietuvos... 26. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog atsakovas netinkamai ir 140 Lt... 27. Nuo kolegijos pripažintos ieškovui priteistinos skolos (2895,17+483,40)... 28. Dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo.... 29. Pirmos instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 39 994,19 Lt... 30. Dėl šalių neteisėtų veiksmų ir kaltės, kolegija pasisakė aukščiau,... 31. Pirmos instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovo prašomų... 32. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų... 33. Ieškovas nurodė, kad sulaikius jo priemonę DAF BI 1262 2009-11-04, pagal... 34. Ieškovas nurodęs, kad sulaikius jo transporto priemonę DAF BI 1262 nuo... 35. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis patyrė 5 289,51 Lt (6334,59 Lenkijos... 36. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis patyrė 518,78 Lt (634,40 Lenkijos zlotų)... 37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčuose dėl žalos (nuostolių)... 38. Apibendrinant išdėstytą, kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog... 39. Ginčo šalių 2009 m. lapkričio 3 d. sudarytos krovinių pervežimo sutarties... 40. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 41. Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos... 42. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad jis pirmos instancijos teisme... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 44. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo... 45. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 46. Priteisti iš atsakovo UAB „DIDNERIAI" 3 378,56Lt skolą už krovinių... 47. Priteisti iš ieškovo LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr... 48. Kitą ieškinio dalį atmesti....