Byla 2A-142-357/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Z. Ž., G. K., Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius),ir

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6505-901/2013 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Z. Ž., G. K., Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius),ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 44 560,30 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2006-09-22 eismo įvykio, įvykusio Šiaulių r., Šilelių k., kelyje Kuršėnai-Gilvyčiai-Sauginiai, metu buvo sužalota G. K.. Avarija įvyko dėl autobuso MERCEDES BENZ O 309, valst. Nr. ( - ) valdytojo R. Z. Ž., dirbančio UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vairuotoju, kaltės. R. Ž. Ž. vairavo autobusą neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė autobuso, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, kuris draudimo sutarties pagrindu kompensuodamas nukentėjusios žalą išmokėjo 188 920,59 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovas atlygino dalį žalos – 145 160,29 Lt (iš jų 123 681,73 Lt atlygino pagal 2009-09-07 vekselį, taip pat sumokėjo 800 Lt skolos administravimo išlaidų). Atsakovas neatlygino AB „Lietuvos draudimas“ papildomai išmokėtų išmokų 44560,30 Lt VSDFV Šiaulių skyriui dėl G. K. išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo pensijų ir transporto išlaidų kompensacijų. Ieškovo teigimu ieškinio senatis nėra paleista, šioje byloje turėtų būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, jei teismas laikytų, kad senaties terminas praleistas, prašė teismo terminą atnaujinti.

6Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovas, siekiantis prisiteisti žalos atlyginimą, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. VSDFV Šiaulių skyrius G. K. mokėjo netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kurią socialinio draudimo įstaigai kompensavo ieškovas, kuris remdamasis atgręžtinio reikalavimo teise 100 proc. apimtimi nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo. Jau prieš 5 m. G. K. yra įgijusi teisę gauti išankstinę senatvės pensiją ir galimai šia teise būtų pasinaudojusi. G. K. yra atlyginta visa su 2006-09-22 eismo įvykiu susijusi turtinė žala pagal 2009-04-14 susitarimą su UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ draudiku AB „Lietuvos draudimas“ ir jokių papildomų išmokų reikalauti G. K. neturi teisinio pagrindo. Atsakovas G. K. yra išmokėjęs ir 50 000 Lt neturtinę žalą, todėl yra su G. K. visiškai atsiskaitęs. Šiaulių r. savivaldybės administracijos socialinės paramos sk. laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2008-07-01 G. K. išmokėjo 10 017,10 litų slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Remiantis minėtu Susitarimu, G. K. nebeturi jokio teisinio pagrindo reikšti atsakovui turtinius ar neturtinius reikalavimus. AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodamas papildomas G. K. išmokėtas sumas, veikia savo rizika ir neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą. Atsakovas prašė teismo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį, kuri turi būti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t.y. nuo tada, kai socialinio draudimo įstaiga pinigines lėšas pervedė G. K.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2013-06-25, todėl gali reikalauti kompensuoti tik laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2013-06-25 socialinio draudimo įstaigos padarytas išmokas. Šiuo laikotarpiu socialinio draudimo įstaiga G. K. išmokėjo tik 7593,30 Lt, likusiai išmokų sumai yra suėjęs senaties terminas.

7Trečiasis asmuo R. Z. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu sutiko. Patvirtino, kad jai tikrai yra mokama netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija, nes ji iki šiol negali judėti, yra slaugoma 24 valandas per parą, ją prižiūri sutuoktinis.

9Trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija su ieškovo ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo papildomai draudiko išmokėtų išmokų, nors dėl šių periodinių mokėjimų, kurių išmokos bus mokamos ir ateityje, susitarimo nebuvo sudaręs, be to, daliai ieškovo reikalavimų yra suėję senaties terminai atgręžtiniams reikalavimams pareikšti.

10Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius su ieškovo ieškiniu sutiko. Dėl šio eismo įvykio pasekmių VSDFV Šiaulių skyrius įstatymų nustatyta tvarka paskyrė ir išmokėjo G. K. išmokas, o AB „Lietuvos draudimas“ pagal VSDFV Šiaulių skyriaus pretenzijas grąžino ieškinyje nurodytas išmokas į Fondo biudžetą.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

13Priteisė iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 10 124,40 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 124,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 304,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

14Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.

15Priteisė iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 68,00 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų G. K., naudai. Priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 15,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ valstybės naudai 4,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

16Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-776/2013 nustatyta, kad 2006-09-22 apie 15 val. Šiaulių r., Šilelių kaimo ribose, kelio Kuršėnai-Gilvyčiai-Sauginiai 4 km 11 m, R. Z. Ž., dirbantis UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vairuotoju, būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,21 promilės etilo alkoholio), vairuodamas darbdaviui priklausantį autobusą MERCEDES BENZ O 309, vaslt. Nr. ( - ) kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė autobuso, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto. Įvykio metu sužaloti kartu važiavę autobuse Gilvyčių pagrindinės mokyklos moksleiviai M. M., P. K. ir R. J. (nesunkiai sutrikdyta sveikata), bei nežymiai sutrikdyta moksleivių D. D. ir O. N. sveikata, taip pat sunkiai sutrikdyta kartu važiavusios šios mokyklos mokytojos G. K. sveikata.

17Nors 2009-09-20 nutartyje teismas ir nurodė, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika yra padaryta ir kad ją padarė R. Z. Ž., tačiau baudžiamojoje byloje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar kitas galutinis teismo sprendimas ir ši nutartis neturi jokios prejudicinės galios šioje civilinėje byloje ir negali būti laikoma atsakovų kaltės įrodymu. Teismas vadovavosi CK 6.270 str. 1 d. ir 3 d. bei formuojama teismų praktiką ir asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas ir kt.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nepaisant to, ar žala padaryta su kalte ar be jos, taigi nepaisant transporto priemonės valdytojo (atsakovo) kaltės.

18Kadangi atsakovo darbuotojas autoįvykio metu buvo neblaivus (šių aplinkybių proceso dalyviai neginčija), be to, atsakovo darbuotojas vairavo autobusą, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, todėl teismas svarstė ir apie mišrią darbdavio ir darbuotojo kaltę. Atsakovo teiginius, kad nukentėjusioji prisiėmė riziką ir veikė neatsargiai, nes ragino vairuotoją važiuoti greičiau ir kad ji privalėjo pastebėti, kad vairuotojas neblaivus, teismas laikė neįrodytais. Tai, kad atsakovas, 2009-09-07 išrašęs vekselį 123 681,73 Lt sumai, kompensavo ieškovui (draudikui) dėl minėto autoįvykio nukentėjusiajai G. K. išmokėtas draudimo išmokas, be to kaip teigia atsakovo atstovai UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ papildomai tiesiogiai nukentėjusiajai sumokėjo 50 000 Lt neturtinės žalos rodo, kad atsakovas neginčija, kad atsakovo darbuotojas kaltas dėl autoįvykio. Nurodė, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str.).

19Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas atlygino draudikui viso 145 160,29 Lt atsakovo darbuotojo padarytos žalos (iš jų apmokėjo 2009-09-07 vekselyje nurodytą 123681,73 Lt sumą bei sumokėjo ieškovui (draudikui) 800 Lt skolos administravimo išlaidų. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad G. K., gim. ( - ), kuriai šiuo metu ( - ) m., turi teisę į išankstinį pensijos gavimą, be to G. K. sprendimo priėmimo dieną dar nėra sulaukusi pensijinio amžiaus, pensijos dar negauna, todėl jos dar negalima laikyti nedarbinga dėl savo amžiaus. Teismo pažymėta, kad byloje pirmiausia kilo ginčas dėl to, ar draudiko reikalavimo teisė atsakovui turi būti įgyvendinama pagal subrogacijos taisykles, šiems reikalavimams pareikšti taikant bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir 6.1015 straipsnio 2 dalį, ar CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams reikšti. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija, kurio 100 proc. akcijų priklauso šiai institucijai, prašė teismo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

20Teismas šiuo atveju senaties terminą skaičiavo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo VSDFV Šiaulių skyriui momento, t.y. skaičiavo nuo kiekvienos ieškovo išmokėtos VSDFV Šiaulių skyriui šios įstaigos pareikalautos iš draudiko sumos, todėl nesutiko su ieškovo teiginiais, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013-05-02, t.y. nuo tada, kai draudimas tą dieną priėmė sprendimą regreso tvarka išmokėti VSDFV Šiaulių skyriui nukentėjusiajai tik už tą ketvirtį išmokėtas paskaičiuotas sumas.

21Į teismą su 2013-06-25 pareiškimu dėl teismo įsakymo supaprastinta tvarka išdavimo dėl 44 560,30 Lt Sodrai sumokėtų netekto darbingumo mokėjimų ir palūkanų kreditorius AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi 2013-06-27. Teismas laikė, kad tik paskutiniosios trys AB „Lietuvos draudimas“ išmokos, kurių bendra suma 10 124,40 Lt, VSDFV Šiaulių skyriui padarytos nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Jeigu būtų taikomas 3 metų senaties terminas, skaičiuojant nuo VSDFV Šiaulių skyriaus 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. D 378, minėtą autoįvykį pripažinti draudiminiu, kaltu dėl įvykio pripažinti R. Z. Ž., kuris savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, o nukentėjusiajai G. K. pradėti mokėti ligos pašalpą ir netekto darbingumo periodines kompensacijas, ir šis senaties terminas yra suėjęs.

22Ieškovas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas žadėjo mokėti žalos atlyginimo įmokas, pakartotinai paragintas sudaryti naują susitarimą dėl žalos atlyginimo (vekselį), prašė palaukti kol Šiaulių rajono savivaldybės administracija patvirtins kitų metų biudžetą ar suteiks papildomą finansavimą atsakovui, tačiau nenurodoma nei kada atsakovas buvo ragintas, nei pateikti teismui kokie nors rašytiniai reikalavimai atsakovui, nenurodoma apie kokius metus ir apie kokių metų biudžetą kalbama Teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą praleistai ieškinio senačiai draudiko išmokoms VSDFV Šiaulių skyriui. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl teismas ieškovo reikalavimą dalyje dėl 34 435,90 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senatį.

23Teismas atsakovo nurodomas priežastis, kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ veikla pastaruoju metu nėra pelninga, pripažintino nepakankamomis, kad mažinti iš atsakovo priteistinas likusias sumas, kurias regreso tvarka prašo priteisti ieškovas. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas tai, kad atsakovas turėjo galimybių atlyginti pagrindinę dalį 123 681,73 Lt atsakovo darbuotojo padarytos žalos, taip pat sumokėti draudikui skolos administravimo išlaidas, sumokėti dėl atsakovo darbuotojo kaltės nukentėjusiajai G. K. 50 000 Lt neturtinės žalos, kuri iš UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ G. K. naudai priteista Šiaulių apygardos teismo 2009-12-23 sprendimu c.b. Nr. 2-779-368/2009. Teismo vertinimu, likusią ieškovui regresu mokėtiną 10 124,40 Lt sumą, kurią draudikas išmokėjo VSDFV Šiaulių skyriui, ieškovas turi finansinių galimybių sumokėti ir dėl to atsakovo finansinė padėtis iš esmės nepablogės. Nesutiko, kad šios sumos viršija nukentėjusiosios turėtos žalos dydį, be to, teismas pastebėjo, kad ieškovas atsakovą pagal draudimo liudijimą Nr. 57559748 buvo apdraudęs 2 000 000 Lt sumai, taigi net ir sudėjus visas nukentėjusiajai išmokėtas sumas su draudiko Sodrai sumokėtomis sumomis, jos neviršija šios draudimo sumos.

24Visa tai įvertinęs, teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 10124,40 Lt sumą, kurią draudikas išmokėjo VSDFV Šiaulių skyriui už nukentėjusiąją. Iš atsakovo taip pat teismas priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kaltės klausimas byloje nėra teisiškai reikšmingas, todėl atsakovas neapsunkino savęs ir teismo teikdamas įrodymus apie savo nekaltumą, nes šie vis tiek nepašalintų jo atsakomybės. Todėl apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pasisakė dėl atsakovo kaltės vien todėl, kad šis nepateikė įrodymų ir neįrodė esąs nekaltas dėl įvykio. Šiuo atveju darbdavys objektyviai negalėjo tikėtis, jog vairuotojo sveikatos būklė gali kelti pavojų eismo saugumui ar jo dalyvių sveikatai bei imtis atitinkamų priemonių. Joks autobuso techninis gedimas nebuvo avarijos priežastimi ar sąlyga jai kilti, tai patvirtinta specialisto, todėl ši aplinkybė nagrinėjant bylą yra teisiškai nereikšminga. Kadangi atsakovo kaltės klausimas iškeltas tik pirmos instancijos teismo sprendime, atsakovas teikia argumentus paneigiančius įrodymus.

292. Teismas neteisingai aiškino LR Konstitucinio teismo 2012-04-18 nutarimą. Įrodyti nukentėjusios realiai patirtos turtinės žalos dydį yra ieškovo procesinė pareiga, tačiau jis to nepadarė ir bylą nagrinėjęs teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Apeliantas įsitikinęs, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog socialinio draudimo įstaigai kompensuota suma nėra didesnė (yra lygi) už G. K. realiai patirtą žalą, tačiau to nepadarė. Tai, kad G. K. gavo pagal įstatymą jai priklausančias socialinio draudimo išmokas neįrodo, kad ji yra patyrusi turtinės žalos ir kad jos dydis sutampa su gautų išmokų dydžiu. Žala yra viena iš būtinų įrodyti sąlygų, siekiant civilinės atsakomybės, tačiau skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šią aplinkybę ignoravo.

303. Apeliantas laiko, kad G. K. yra atlyginta visa su įvykiu susijusi turtinė žala ir jokių papildomų išmokų reikalauti G. K. neturi teisinio pagrindo. Susitarimo 5 p. nustatyta, kad G. K. išmokėjus minėtą fiksuotą draudimo išmoką bus laikoma, kad AB „Lietuvos draudimas“ prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl 2006-09-22 eismo įvykio pagal tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ sudarytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (polisas LD Nr. 452351) yra įvykdyta tinkamai, laiku ir pilna apimtimi, ir G. K. neturės daugiau pretenzijų ir nereikš jokių reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės bei neturtinės žalos asmeniui atlyginimo, o UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ – dalyje dėl turtinės žalos asmeniui atlyginimo. Atlygindamas G. K. neturtinę žalą atsakovas tiesiogiai jai yra išmokėjęs 50 000 Lt kompensaciją, todėl yra su G. K. visiškai atsiskaitęs. Remiantis minėtu Susitarimu, G. K. nebeturi jokio teisinio pagrindo reikšti atsakovui turtinius ar neturtinius reikalavimus. Taigi AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodamas papildomas G. K. išmokėtas sumas, veikia savo rizika ir neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą, todėl jo reikalavimai nepagrįsti.

314. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neteisingai taikė ieškinio senatį, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas ieškinio senaties pradžią turėjo sieti su VSDFV Šiaulių skyriaus socialinio draudimo išmokų išmokėjimo G. K. data, o ne su data, kuomet šias išmokas VSDFV Šiaulių skyriui kompensavo ieškovas AB „Lietuvos draudimas“. Kasacinio teismo išaiškina, kai kreditoriui prievolę įvykdo trečiasis asmuo subrogacijos būdu įstodamas į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietą, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma CK 1.128 straipsnio taisyklė - prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Todėl iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo laikotarpiu socialinio draudimo įstaiga G. K. išmokėjo tik 8 437 Lt. Likusiai išmokų sumai yra suėjęs senaties terminas, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

32Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

33Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas neatskleidė bylos esmės, t.y. netyrė aplinkybių, kurias ieškovas nurodė kaip teisiškai reikšmingas, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Apeliantas įsitikinęs, kad visa skolos išieškojimo iš draudėjo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ seka patvirtina, jog draudikas nuolaidžiavo savo klientui, vykdė kompromisus, sutiko su jo pasiūlyta skolos išieškojimo tvarka, tačiau kartu visą laiką buvo aktyvus, siekdamas savo turtinių interesų įgyvendinimo. Teismas nesprendė klausimo dėl liudytojos V. A. apklausos, nes ieškovas būtų įrodinėjęs aplinkybes dėl derybų su atsakovu vedimo ir atsakovo pagrįstų pažadų atlyginti žalą. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – susirašinėjimų elektroniniu paštu dėl skolos išdėstymo, dėl galimo skolos mažinimo atsakovo atžvilgiu Draudimo išmokų komitete, kurie patvirtina, jog su atsakovu visą tą laiką buvo vedamos derybos dėl skolos mokėjimo tvarkos ir terminų. Apeliantas pateikia teismui naujus įrodymus, kadangi tik po to, kai teismas netinkamai pritaikė ieškinio senaties instituto normas, atsirado būtinybė juos surinkti ir pateikti. Teismo sprendimas neatnaujinti ieškinio senaties termino ne tik pažeidžia ieškovo procesines teises, nes jam nebuvo suteikta galimybė įrodinėti ieškinio pagrindo dėl senaties termino atnaujinimo, bet ir pažeidžia teisingumo principą.

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ prašo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

37Teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir motyvuotai jį atmetė. Ieškovas, apeliaciniu skundu siekdamas ieškinio senaties atnaujinimo, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, teigia šį terminą praleidęs dėl atsakovo kaltės. Ieškovo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas niekaip netrukdė ieškovui kreiptis į teismą dėl ginčo sumų priteisimo per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismo veiksmai yra teisėti bei nepažeidžiantys ieškovo procesinių teisių, todėl bylos grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.

38Atsiliepimu į apeliacinius skundus Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir dėl šalių pateiktų apeliacinių skundų sprendimus priimti savo nuožiūra.

39Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

40UAB „Lietuvos draudimas“ gavęs atsakovo ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimą ir prašymą taikyti senaties terminus, turėjo galimybę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovas nenurodo objektyvių priežasčių, kodėl tokia būtinybė iškilo tik apeliaciniame procese.

41Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad pradinė prievolė šioje byloje pasibaigė tinkamu jos įvykdymu tik 2013-05-02, t.y. nuo paskutinės draudimo išmokos išmokėjimo, ir tik nuo šios dienos atsirado nauja, t.y. regresinė prievolė, kuri sieja skolininką, atsakovą UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ ir prievolę įvykdžiusį asmenį, ieškovą AB „Lietuvos draudimas“. Ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2013-05-02, taigi ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, pateikęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2013-06-25 dieną, ieškinio senaties termino nepraleido. Šioje byloje draudikas AB „Lietuvos draudimas“ perėmė teisę reikalauti dėl 2006-09-22 eismo įvykio išmokėtų draudimo išmokų iš atsakovo regreso tvarka. Nurodoma, kad šioje byloje LR CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas. Kai reikalavimo teisė draudikui pereina regreso tvarka, jis savo teises turėtų įgyvendinti pagal tas taisykles, kurios būdingos prievolei, kurios šalimi po perėmimo tampa perėmęs teises asmuo, šiuo atveju – draudikas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo žalos nukentėjusiajai G. K. atlyginimo dienos, t.y. nuo to dienos, kai jai buvo išmokėta draudimo išmoka. Atsakovas nepagrįstai remiasi Aukščiausiojo teismo praktika, reglamentuojančia subrogacijos, o ne regreso teisinius santykius. Asmenų pasikeitimas prievolėje, kuris nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, būdingas subrogacijai, o ne regresui. Šiuo atveju, ieškovas įgyvendina regresą, nes žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Apeliaciniai skundai atmestini.

44Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

45Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinių skundų motyvais turėtų būti keičiamas.

46Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl nukentėjusiai G. K. padarytų sužalojimų, nukentėjusiajai VSDFV išmokėto netekto darbingumo periodinių kompensacijų dydžio ar paskaičiavimo pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ieškovui reikalavimo teisės į išmokėtą išmoką perėjo regreso, ar subrogacijos būdu, ir ar ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo teisė įgyta ne subrogacijos pagrindu, o regreso pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju teismas taikė CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą praleistai ieškinio senačiai, todėl priteisė iš atsakovo 10 124,40 Lt žalos atlyginimo, o ieškovo reikalavimą dalyje dėl 34 435,90 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senatį. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka visiškai.

47Dėl atsakovo apeliacinio skundo

48Dėl kaltės klausimo

49Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paties apelianto apeliaciniame skunde yra pripažinta, jog nagrinėjamu atveju atsakovo kaltės nustatymo klausimas byloje nėra teisiškai reikšmingas. Kadangi atsakovo kaltės klausimas iškeltas tik pirmos instancijos teismo sprendime, apeliantas teikia teismo argumentus paneigiančius įrodymus.

50CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

51Vadovaujantis CK 6.270 str. 1d. ir 3d. bei pagal formuojamą teismų praktiką asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas ir kt.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nepaisant to, ar žala padaryta su kalte ar be jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, kt.).

52Transporto priemonės valdytojas nuo atsakomybės atleidžiamas tik jei įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat jei įrodo, jog galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

53Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors 2009-09-20 nutartyje teismas ir nurodė, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika yra padaryta ir kad ją padarė R. Z. Ž., tačiau baudžiamojoje byloje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar kitas galutinis teismo sprendimas ir ši nutartis neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje ir negali būti laikoma atsakovo kaltės įrodymu.

54Be to, faktinės bylos aplinkybės, jog atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2009-09-07 išrašydamas vekselį 123 681,73 Lt sumai ir taip kompensuodamas ieškovui (draudikui) dėl minėto autoįvykio nukentėjusiajai G. K. išmokėtas draudimo išmokas, bei atsakovui papildomai tiesiogiai nukentėjusiajai sumokėjus 50 000 Lt neturtinės žalos (1 t. 52-53 b. l., 2 t. 14 b. l.), tik patvirtina tai, kad atsakovas neginčija, jog jo darbuotojas kaltas dėl autoįvykio.

55Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nei ieškovas ieškinyje, nei atsakovas savo atsikirtimuose nekėlė kaltės klausimo svarstymo galimybės, todėl nauji įrodymai pateikti apelianto apeliacinės instancijos teismui, galimai kaltės prezumpcijai paneigti, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė atsakovo kaltės klausimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo pasisakymas nepaneigia įstatymo prezumpcijos ir nesuponuoja kitokios išvados sprendžiant atsakovo kaltės klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą dėl įrodymų, paneigiančių atsakovo kaltumą įvertinimo, kadangi šios bylos kontekste kaltės nustatymo klausimas nėra teisiškai reikšmingas.

56Dėl socialinio draudimo išmokų

57Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR Konstitucinio teismo 2012-04-18 nutarimą, nes ieškovas privalėjo įrodyti, jog socialinio draudimo įstaigai kompensuota suma nėra didesnė (yra lygi) už G. K. realiai patirtą žalą, o skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šios aplinkybės net nevertino.

58Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nėra pripažinęs, kad LR CK 6.290 str. 1 ir 3 dalys, LR Transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. bei LR Vyriausybės 2004-06-23 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808, toliau – Taisyklės) 49 punktas (šiuo metu galiojančios taisyklių redakcijos 55 punktas, Žin., Nr. 22-808), reglamentuojantys atgręžtinio reikalavimo teisę, prieštarauja LR Konstitucijai. Šios konstitucinės bylos dalys dėl minėtų teisės aktų atitikties LR Konstitucijai nutrauktos. Be to, LR Konstitucinis Teismas ginčo tarp draudikų ir valstybinio socialinio draudimo įstaigų nenagrinėjo ir nesprendė, o pasisakė, kad Konstituciniam Teismui keliami klausimai yra teisės aiškinimo (taikymo) klausimai, t.y. bendrosios kompetencijos teismų praktikos dalykas.

59LR Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad socialinio draudimo išmokos mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtines žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo - žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo - nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo įstaigų išmokų dydį. Todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens (ar jo draudiko) atlyginti Fondo biudžetui tokio dydžio sumą, kokia apdraustajam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nustatyta ir mokama pagal socialinį draudimą reglamentuojančius įstatymus.

60Atsižvelgiant į bylai reikšmingą teisinį reglamentavimą spręstina, kad LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme yra numatyta nelamingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti asmens negautas pajamas, o šiai paskirčiai įgyvendinti įstatyme yra numatytos asmens negautų pajamų apskaičiavimo formulės, atitinkamai apskaičiuojant ir išmokant nustatytam subjektų ratui vienkartinę ir periodinę išmokas. Kadangi įstatyme yra įtvirtinta formulė, kaip apskaičiuoti asmens, apdrausto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu ir nukentėjusio nuo kito asmens neteisėtų veiksmų negautas pajamas, šios formulės pagrindu apskaičiuotos asmens negautos pajamos, išmokant, šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiajai G. K. periodines išmokas, kurios laikytinos turtine žala LR CK 6.249 str. 1 d. prasme. Remiantis LR CK 6.290 str. 3 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (ir/ar į jo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę) dėl visų sumokėtų draudimo išmokų, kurios, kaip minėta, išmokėtos siekiant kompensuoti asmens negautas pajamas ir kurias apskaičiuojant taikytos įstatymo nustatytos formulės. Byloje atsakovas neginčija nukentėjusiajai G. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skirtų ir išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų teisėtumo. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, teisiškai nepagrįstu laiko apelianto argumentą, kad pagal įstatymą nukentėjusiajai G. K. priklausančios socialinio draudimo išmokos neįrodo patirtos turtinės žalos, ir kad jos dydis sutampa su gautų išmokų dydžiu.

61Dėl atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą

62Apeliantas laiko, kad G. K. yra atlyginta visa su įvykiu susijusi turtinė žala ir jokių papildomų išmokų reikalauti G. K. neturi teisinio pagrindo. Susitarimo 5 p. nustatyta, kad G. K. išmokėjus minėtą fiksuotą draudimo išmoką bus laikoma, kad AB „Lietuvos draudimas“ prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl 2006-09-22 eismo įvykio pagal tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ sudarytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (polisas LD Nr. 452351) yra įvykdyta tinkamai, laiku ir pilna apimtimi, ir G. K. neturės daugiau pretenzijų ir nereikš jokiu reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės bei neturtinės žalos asmeniui atlyginimo, o UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ – dalyje dėl turtinės žalos asmeniui atlyginimo. Atlygindamas G. K. neturtinę žalą atsakovas tiesiogiai jai yra išmokėjęs 50 000 Lt kompensaciją, todėl yra su G. K. visiškai atsiskaitęs. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

63Visų pirma, pažymėtina tai, kad apelianto minimą 2009-04-14 susitarimą yra sudarę tik AB „Lietuvos draudimas“ ir nukentėjusioji G. K.. Šios bylos nagrinėjimo atveju, nukentėjusioji jokio reikalavimo, nei ieškovui, nei atsakovui nėra pareiškusi. Antra, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo vienkartinę 106 565,34 Lt dydžio draudimo išmoką G. K. pagal 2009-04-14 pasirašytą susitarimą už faktiškai patirtas išlaidas ir būsimas gydymo, sveikatos atkūrimo, transporto ir kitas išlaidas. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ su G. K. atsiskaitė, nepriklausomai nuo to, ar ji ateityje turės išlaidų, susijusių su 2006-09-22 eismo įvykiu. AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo tik išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, kurias, kaip netekto darbingumo periodines kompensacijas, netekto darbingumo pensijas ar transporto išlaidų kompensacijas išmokėjo G. K. ir pateikė atgręžtinį reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“ kaip atsakingo už padarytą žalą asmens draudikui. Todėl apelianto argumentas, kad AB „Lietuvos draudimas“ kompensuodamas papildomas G. K. išmokėtas sumas, veikia savo rizika ir neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

64Dėl subrogacijos ir regreso atribojimo, ieškinio senaties termino taikymo

65Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties pradžią turėjo sieti su VSDFV Šiaulių skyriaus socialinio draudimo išmokų išmokėjimo G. K. data, o ne su data, kuomet šias išmokas VSDFV Šiaulių skyriui kompensavo ieškovas AB „Lietuvos draudimas“. Kasacinio teismo išaiškina, kai kreditoriui prievolę įvykdo trečiasis asmuo įstodamas į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietą, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma CK 1.128 straipsnio taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Todėl yra išmokėtina tik 8 437 Lt, o likusiai išmokų sumai yra suėjęs senaties terminas, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

66LR CK 1.127 straipsnis apibrėžia ieškinio senaties termino pradžią. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

67Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu yra regresas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1).

68LR CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką, t.y. ar pagrindinis ieškinio dalykas yra labiau susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimu dėl deliktinių teisinių santykių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1).

69Subrogacijos ir regreso atribojimas yra svarbus ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui. Nuo to, ar reikalavimo teisės kreditoriui pereina subrogacijos būdu, ar jis įgyja regreso teisę, priklauso įstatyme nustatytų terminų skaičiavimas bei taikytina teisė. Subrogacijos atveju naujas kreditorius įstoja į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo)vietą perimdamas jau egzistuojančios prievolės teises. Tokiu atveju, nesikeičia nei taikytinų terminų skaičiavimo tvarka, nei taikytina teisė. Tuo tarpu regreso atveju, susiklosto du prievoliniai santykiai: pirmasis pasibaigia įvykdymu ir atsiranda naujas – regresinis santykis, todėl regresinė prievolė vykdoma pagal kitas, nei pradinė prievolė, taisykles, o terminų skaičiavimas pradedamas iš naujo.

70Dažnai regreso sąvoka įstatyme reiškia subrogaciją, o ne regresą siaurąja jo prasme, todėl nustatant, ar nagrinėjami santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip regresas ar subrogacija, visų pirma reikia vadovautis ne gramatine įstatyme vartojamos sąvokos reikšme, bet nustatyti reglamentuojamų santykių prigimtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad subrogacijos būdu perimantis reikalavimo teisę asmuo visuomet yra trečiasis asmuo prievolės atžvilgiu (CK 6.111 straipsnis). Regresine prievole, kaip ir subrogacija, siekiama išvengti atsakingo už žalą asmens nepagrįsto praturtėjimo. Regresinė prievolė paprastai atsiranda tada, kai įstatymas nustato, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais įstatymas nustato asmens pareigą atlyginti žalą, toks asmuo tampa skolininku įstatymo pagrindu.

71Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė (subsidiarus santykis), tai reiškia, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis (jei nėra TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo pagrindų) nukentėjusiajam yra padaryta žala. Taigi draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio asmens patirtus nuostolius. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką ir atsakingą už žalą asmenį.

72Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, prievolė nepasibaigia tinkamu jos įvykdymu, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį kreditorių ir žalą padariusį skolininką nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis – kreditorius, kuris įgyja buvusio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešoji policijos apsaugos tarnyba, UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-46/2009).

73Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).

74Remiantis išdėstytu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo teisė įgyta ne subrogacijos pagrindu, bet regreso pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju, CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t.y. skaičiuotinas nuo kiekvienos ieškovo išmokėtos VSDFV Šiaulių skyriui šios įstaigos pareikalautos iš draudiko sumos, taikytas teisingai.

75Dėl ieškovo apeliacinio skundo

76Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ laiko, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas.

77Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, netyrė aplinkybių, kurias ieškovas nurodė, kaip teisiškai reikšmingas, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, to pasėkoje vadovavosi netinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

78Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

79Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas netyrė aplinkybių, kurias ieškovas nurodė kaip teisiškai reikšmingas, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą.

80Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pateikdamas ieškinį nei prašymo, nei aplinkybių susijusių su ieškinio senaties termino atnaujinimu, nenurodė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra pateikęs tik papildomus paaiškinimus dėl ieškinio senaties instituto šioje byloje taikymo, kuriuose galutis prašymas nėra suformuluotas (2 t., 63-68). Kartu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – susirašinėjimų elektroniniu paštu dėl skolos išdėstymo, dėl galimo skolos mažinimo atsakovo atžvilgiu Draudimo išmokų komitete, kurie patvirtina, jog su atsakovu visą tą laiką buvo vedamos derybos dėl skolos mokėjimo tvarkos ir terminų (2 t., 69-78). Apelianto nurodomas argumentas, kad teismas nesprendė klausimo dėl liudytojos V. A. apklausos, nes ieškovas būtų įrodinėjęs aplinkybes dėl derybų su atsakovu vedimo ir atsakovo pagrįstų pažadų atlyginti žalą, laikytinas nepagrįstu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, t. y. nusišalino nuo bet kokių žodinių prašymų ar paaiškinimų. Be to, ieškinyje ieškovas nereiškė prašymo dėl liudytojos apklausos, o paaiškinimuose nurodyta pozicija, kad jei atsakovas ginčys šias aplinkybes, bus prašoma kviesti liudytoją apklausai, nepatvirtina ieškovui suteiktų procesinių teisių tinkamo naudojimosi. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad visa skolos išieškojimo iš draudėjo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ seka patvirtina, jog draudikas nuolaidžiavo savo klientui, vykdė kompromisus, sutiko su jo pasiūlyta skolos išieškojimo tvarka, tačiau kartu visą laiką buvo aktyvus, siekdamas savo turtinių interesų įgyvendinimo, nepaneigia jo galimybės laiku kreiptis į teismą.

81Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs ieškovo paaiškinimus, nenurodant aiškios priežasties, kodėl nesikreipta į teismą dėl draudiko VSDFV Šiaulių skyriui kompensuotų nukentėjusiajai išmokėtų išmokų regreso tvarka priteisimo iš atsakovo per visą laikotarpį nuo 2006 m., t.y. nuo tada kai šios institucijos sprendimu minėtas įvykis buvo pripažintas draudiminiu, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą praleistai ieškinio senačiai draudiko AB „Lietuvos draudimas“ išmokoms. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatnaujinti ieškinio senaties termino, nepažeidžia ieškovo procesinių teisių, nes galimybe įrodinėti ieškinio pagrindą dėl senaties termino atnaujinimo, ieškovas tinkamai nepasinaudojo.

82Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus vertino kaip visumą, nei vieno nepagrįstai neišskyrė iš kitų ir suteikė jiems vienodą įrodomąją reikšmę. Akcentuotina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose naujų, pirmosios instancijos teisme neišdėstytų, esminių aplinkybių nėra nurodyta, nepateikta jokių leistinų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.

83Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

84Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

85Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

86Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo AB... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių... 5. Ieškovas nurodė, kad 2006-09-22 eismo įvykio, įvykusio Šiaulių r.,... 6. Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ su ieškiniu nesutiko ir... 7. Trečiasis asmuo R. Z. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 8. Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu sutiko. Patvirtino, kad jai tikrai yra... 9. Trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija su ieškovo... 10. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino... 13. Priteisė iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 10 124,40 Lt... 14. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.... 15. Priteisė iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 68,00 Lt... 16. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje... 17. Nors 2009-09-20 nutartyje teismas ir nurodė, kad baudžiamojo įstatymo... 18. Kadangi atsakovo darbuotojas autoįvykio metu buvo neblaivus (šių aplinkybių... 19. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas atlygino draudikui viso 145 160,29 Lt... 20. Teismas šiuo atveju senaties terminą skaičiavo nuo pagrindinės prievolės... 21. Į teismą su 2013-06-25 pareiškimu dėl teismo įsakymo supaprastinta tvarka... 22. Ieškovas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą,... 23. Teismas atsakovo nurodomas priežastis, kad UAB „Kuršėnų autobusų... 24. Visa tai įvertinęs, teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ prašo... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 28. 1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kaltės klausimas byloje nėra... 29. 2. Teismas neteisingai aiškino LR Konstitucinio teismo 2012-04-18 nutarimą.... 30. 3. Apeliantas laiko, kad G. K. yra atlyginta visa su įvykiu susijusi turtinė... 31. 4. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neteisingai taikė ieškinio... 32. Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 33. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 34. 1. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų... 36. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 37. Teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties... 38. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Šiaulių rajono savivaldybės... 39. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 40. UAB „Lietuvos draudimas“ gavęs atsakovo ir Šiaulių rajono savivaldybės... 41. Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad... 42. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 43. Apeliaciniai skundai atmestini.... 44. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 45. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose... 46. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl... 47. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 48. Dėl kaltės klausimo... 49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paties apelianto... 50. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 51. Vadovaujantis CK 6.270 str. 1d. ir 3d. bei pagal formuojamą teismų praktiką... 52. Transporto priemonės valdytojas nuo atsakomybės atleidžiamas tik jei įrodo,... 53. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors 2009-09-20... 54. Be to, faktinės bylos aplinkybės, jog atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų... 55. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nei ieškovas... 56. Dėl socialinio draudimo išmokų... 57. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR... 58. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nėra... 59. LR Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad socialinio draudimo... 60. Atsižvelgiant į bylai reikšmingą teisinį reglamentavimą spręstina, kad... 61. Dėl atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą... 62. Apeliantas laiko, kad G. K. yra atlyginta visa su įvykiu susijusi turtinė... 63. Visų pirma, pažymėtina tai, kad apelianto minimą 2009-04-14 susitarimą yra... 64. Dėl subrogacijos ir regreso atribojimo, ieškinio senaties termino taikymo... 65. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties pradžią... 66. LR CK 1.127 straipsnis apibrėžia ieškinio senaties termino pradžią. Šio... 67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis... 68. LR CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio... 69. Subrogacijos ir regreso atribojimas yra svarbus ginčo santykių teisiniam... 70. Dažnai regreso sąvoka įstatyme reiškia subrogaciją, o ne regresą... 71. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė... 72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresinė prievolė yra... 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis... 74. Remiantis išdėstytu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo... 75. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 76. Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ laiko, kad teismo sprendimas yra... 77. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl... 78. Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo... 79. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas netyrė aplinkybių,... 80. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pateikdamas ieškinį... 81. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs ieškovo paaiškinimus,... 82. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius... 83. Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir... 84. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 85. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 86. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą....