Byla 2A-456-267/2015
Dėl draudiminės išmokos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio ir Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2615-841/2014 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, trečiajam asmeniui R. Z. Ž. dėl draudiminės išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, trečiajam asmeniui R. Z. Ž., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 7593,30 Lt dydžio žalos atlyginimą, 228 Lt žyminio mokesčio, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad teikia ieškinį dėl papildomai išmokėtų išmokų, nes transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ 2013-10-16 išmokėjo papildomą 5062,20 Lt dydžio draudimo išmoką, o 2014-01-30 papildomai išmokėjo 2531,10 Lt dydžio draudimo išmoką pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pretenzijas už žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiajai G. K. išmokėtų periodinių nedarbingumo išmokų.

6Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad atsakovės darbuotojo R. Z. Ž. kaltė taip ir nebuvo nustatyta jokiu galutiniu procesiniu dokumentu. Manė, kad ieškovė, siekdama prisiteisti patirtą žalą, turėtų įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės veiksmų neteisėtumą, kaltę, žalą, bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Nurodė, kad nukentėjusiajai G. K. atsakovė yra tiesiogiai sumokėjusi vienkartinį 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Bes to, teigė, kad atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ yra privatus juridinis asmuo, kurio visos akcijos priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, įmonė dirba nuostolingai ir neturi lėšų patenkinti ieškovės reikalavimams. Be to, atsakovės žiniomis, nukentėjusioji šiuo metu jau yra pensinio amžiaus ir turėtų gauti senatvės pensiją.

7Trečiojo asmens R. Z. Ž. atstovė globėja J. Ž. nurodė, kad trečiasis asmuo R. Z. Ž. teismo buvo pripažintas neveiksniu, jo globėja paskirta žmona J. Ž., kuri žalos atlyginimui yra išmokėjusi globotinio turto dalį.

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2014-12-29 sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 7593,30 Lt (2199,17 Eur) žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2014-03-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 388,23 Lt (112,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, kad 2013-10-07 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6505-901/2013 ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 10124,40 Lt žalos atlyginimo, t. y priteisė ieškovei VSDFV Šiaulių skyriaus sumokėtas nukentėjusiajai išmokas toje dalyje, kurioje nebuvo suėjęs senaties terminas. 2014-03-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas. 2013-10-03 VSDFV Šiaulių skyrius raštu pateikė pretenziją AB „Lietuvos draudimas“, kurioje nurodė, kad G. K. už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2012-09-30 išmokėjo 5062,20 Lt išmokų ir pareikalavo šią žalą atlyginti LR CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu. 2013-10-14 AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą dėl 5062,20 Lt draudimo išmokos išmokėjimo regreso tvarka. 2014-01-15 VSDFV Šiaulių skyrius raštu pateikė pretenziją AB „Lietuvos draudimas“, kurioje nurodė, kad G. K. už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-12-31 išmokėjo 2531,10 Lt išmokų ir pareikalavo šią žalą atlyginti LR CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu. 2014-01-29 AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą dėl 2531,10 Lt draudimo išmokos išmokėjimo regreso tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ nuo 2008-04-11 iki 2014-05-12 ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 145160,29 Lt.

11Teismas nurodė, kad transporto priemonės valdytojas nuo atsakomybės atleidžiamas tik jei įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat jei įrodo, jog galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, ir konstatavo, kad tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Nurodė, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika buvo padaryta, ją padarė R. Z. Ž., tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes R. Z. Ž. buvo pripažintas neveiksniu. Teismas sprendė, kad tai, jog atsakovės darbuotojo kaltė nebuvo įrodyta, neatleidžia atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. Konstatavo, kad tas faktas, jog atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ kompensavo ieškovei (draudikui) dėl autoįvykio nukentėjusiajai G. K. išmokėtas draudimo išmokas, bei tiesiogiai nukentėjusiajai sumokėjo 50000 Lt neturtinės žalos, patvirtina aplinkybę, kad atsakovė pripažino, kad jos darbuotojas kaltas dėl autoįvykio.

12Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė neginčijo nukentėjusiajai G. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skirtų ir išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų teisėtumo bei sumų apskaičiavimo formulių teisingumo ar apskaičiuotų sumų dydžio. Nurodė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui išmokas, kurias, kaip netekto darbingumo periodines kompensacijas išmokėjo G. K. ir pateikė atgręžtinį reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“, kaip atsakingo už padarytą žalą asmens draudikui. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas, o šio straipsnio pagrindu draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis padarė žalos, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas ir buvo nustatyta šioje byloje, ieškovės reikalavimą priteisti jai išmokėtas išmokas teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu. Atsakovės argumentą dėl nukentėjusiosios galimai gaunamos senatvės pensijos teismas atmetė, nes iš VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktų pažymų buvo matyti, kad G. K. gavo tik netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir laikotarpiu, už kurį yra reiškiamas reikalavimas, jai nebuvo paskirta ir mokama senatvės pensija.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

14Apeliantė (atsakovė) UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti; įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje G. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių, atsakovės pusėje Šiaulių rajono savivaldybės administraciją, išreikalauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus apie G. K. senatvės pensijos dydį bei nuo kada ji turi teisę tokią išmoką gauti, priteisti UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ iš AB „Lietuvos draudimas“ visas atsakovės patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Apeliantė mano, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neatsižvelgė į LR Konstitucinio teismo 2012-04-18 nutarimą byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011-24/2011 nagrinėjamos bylos kontekste. Nurodo, kad niekas neginčija, jog socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos į turtinės žalos dydį. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovės pareiga kompensuoti socialinio draudimo išmokas yra lygi nukentėjusios realiai patirtos turtinės žalos dydžiui. Ir priešingai, atsakovė neturi pareigos kompensuoti daugiau socialinio draudimo išmokų, nei sudaro reali nukentėjusiosios patirta turtinė žala. Byloje nėra jokių įrodymų apie nukentėjusios patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydį. Bylą nagrinėjęs teismas į tai visiškai neatsižvelgė.
  2. Mano, kad tai, jog G. K. gavo pagal įstatymą jai priklausančias socialinio draudimo išmokas neįrodo, kad ji yra patyrusi turtinės žalos ir kad jos dydis sutampa su gautų išmokų dydžiu. Žala yra viena iš būtinų įrodyti sąlygų, siekiant civilinės atsakomybės, tačiau skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šią aplinkybę ignoravo.
  3. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl nukentėjusiosios tikimybės gauti pajamų sulaukus senatvės pensijos amžiaus apskritai nepasisakė. CK 6.290 str. 1, 3 d., socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę tik į tas socialinio draudimo išmokas, kurios mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai pasirinkus gauti senatvės pensiją, socialinio draudimo įstaiga nebeturėtų teisės šių išmokų išsiieškoti regreso tvarka. G. K. yra pasirinkusi gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją vietoj senatvės pensijos vien dėl to, kad ši išmoka jai yra didesnė. Tai tokiu atveju, jei būtų laikoma, kad netekto darbingumo kompensacija yra lygi nukentėjusiosios patirtai žalai, iš atsakovės galima būtų reikalauti nebent šių dviejų išmokų skirtumo (kompensacija – senatvės pensija).
  4. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos nukentėjusiosios G. K. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus teisėms ir pareigoms, o kadangi atsakovės veikla nuostolinga, teismo sprendimas taip pat turi įtakos vienintelio bendrovės akcininko – Šiaulių rajono savivaldybės – teisėms ir pareigoms. Atsakovė teismo prašė šiuos asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, bet teismas tokį atsakovo prašymą atmetė, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 326 str. 2 d. 2 p.).
  5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatė, jog UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ dirba nuostolingai, tačiau į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Teismas taip pat neįvertino autoįvykį sukėlusio R. Z. Ž. sunkios turtinės padėties, nes atsakovė, sumokėjusi žalą, neturės galimybių jos išsiieškoti iš R. Z. Ž.. Nurodo, kad atsakovė jau yra sumokėjusi didelę sumą žalos atlyginimui, tačiau ieškovės reikalavimai nesibaigiantys, ieškovė vėl ruošia naują ieškinį teismui. Atsakovė teismo prašė šiais pagrindais mažinti atlygintinos žalos dydį (CK 6.282 str. 3 d.), tačiau bylą nagrinėjęs teismas dėl to išvis nepasisakė.
  6. Atsakovės teigimu, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir nukentėjusiosios G. K. buvo sudarytas 2009-04-14 Susitarimas. Minėtu Susitarimu, buvo susitarta dėl turtinės žalos atlyginimui išmokėtinos 105000 Lt vienkartinės draudimo išmokos, kuria yra atlyginama G. K. dėl eismo įvykio patirta turtinė žala. Negautos pajamos įeina į turtinės žalos sąvoką (CK 6.249 str. 1 d.), ieškovė šią sumą nukentėjusiajai yra išmokėjusi, o atsakovė šią sumą ieškovei yra kompensavusi.

15Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad apeliacinis skundas yra atmestinas. Taip pat nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ kompensuoja tik išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, kurias jis kaip netekto darbingumo periodines kompensacijas, netekto darbingumo pensijas ar transporto išlaidų kompensacijas išmoka G. K. ir pateikia atgręžtinį reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“ kaip atsakingo už padarytą žalą asmens draudikui. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme yra numatyta nelamingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, t. y. kompensuoti asmens negautas pajamas, o šiai paskirčiai įgyvendinti Įstatyme yra numatytos asmens negautų pajamų apskaičiavimo formulės, atitinkamai apskaičiuojant ir išmokant nustatytam subjektų ratui vienkartinę ir periodinę išmokas. Kadangi įstatyme yra įtvirtinta formulė, kaip apskaičiuoti asmens, apdrausto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu ir nukentėjusio nuo kito asmens neteisėtų veiksmų negautas pajamas, šios formulės pagrindu apskaičiuotos asmens negautos pajamos, išmokant, šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiajai G. K. periodines išmokas, kurios laikytinos turtine žala LR CK 6.249 str. 1 d. prasme. Todėl, remiantis LR CK 6.290 str. 3 d., šiuo atveju, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (ir / ar į jo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę) dėl visų sumokėtų draudimo išmokų, kurios, kaip minėta, išmokėtos siekiant kompensuoti asmens negautas pajamas ir kurias apskaičiuojant taikytos įstatymo nustatytos formulės. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog VSDF turi teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens (ar jo draudiko) atlyginti Fondo biudžetui tokią sumą, kokia apdraustajam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo yra nustatyta ir mokama pagal socialinį draudimą reglamentuojančius įstatymus. Pažymi, kad atsakovė neginčijo nukentėjusiajai G. K. VSDF Šiaulių skyriaus skirtų ir išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų teisėtumo bei sumų apskaičiavimo formulių teisingumo ir apskaičiuotų sumų dydžių, o teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl galimai gaunamos senatvės pensijos, nes G. K. gavo tik netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir laikotarpiu, už kurį yra reiškiamas reikalavimas, jai nebuvo paskirta ar mokama senatvės pensija. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji, nesiekdama sutrikdyti įmonės veiklos, buvo sudariusi atsakovei galimybę mokėti žalos atlyginimo įmokas dalimis, tačiau atsakovė nepasinaudojo šia galimybe.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

19Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl draudiko reikalavimo susigrąžinti iš atsakingo už žalą asmens pinigų sumas, kurias draudikas išmokėjo socialinio draudimo įstaigai už pastarosios nukentėjusiajam asmeniui išmokėtas periodines netekto darbingumo kompensacijas.

20Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, pagrįstai ieškovės ieškinio dalį, susijusią su palūkanų priteisimu, atmetė. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-09-22 ( - ), ( - ) kaimo ribose, kelyje ( - ) R. Z. Ž., dirbantis UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vairuotoju, būdamas neblaivus, vairuodamas darbdaviui priklausantį autobusą, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė autobuso, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto, įvykio metu sužaloti kartu važiavę autobuse ( - ) pagrindinės mokyklos moksleiviai, sunkiai sutrikdyta kartu važiavusios šios mokyklos mokytojos G. K. sveikata. Šis nelaimingas atsitikimas nustatyta tvarka pripažintas draudiminiu įvykiu, apdraustas automobilis Mersedes Benz 309, valst. Nr.( - ) buvo draustas AB „Lietuvos draudimas, G. K. nuo 2010-01-05 nustatytas 10 % darbingumo lygis, nuo 2010-01-14 neterminuotai paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija. Be to, iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-6505-901/2013 matyti, kad 2013-10-07 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei 10124,40 Lt žalos atlyginimo, t. y. priteisiant ieškovei VSDFV Šiaulių skyriaus sumokėtas nukentėjusiajai išmokas, 2014-03-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas.

22Iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė iš esmės neginčija savo, kaip už žalą atsakingo asmens, pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės pareiga kompensuoti socialinio draudimo išmokas yra lygi nukentėjusios realiai patirtai žalai, tačiau byloje duomenų apie nukentėjusiosios realiai patirtą žalos dydį nėra, nors išmokų dydis ir realiai patirta žala gali nesutapti. Be to, atsakovė nurodo, kad nukentėjusioji jau yra pensinio amžiau, todėl nebegali patirti žalos dėl negautų pajamų.

23CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir NADPLSDĮ), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo.

24Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, kyla tuo atveju, kai konstatuojama, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

25NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeVSDFV Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-205-686/2015).

26NADPLSDĮ 11 straipsnis numato nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas, tarp kurių – ir netekto darbingumo periodinė kompensacija (1 dalies 3 punktas). Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija (NADPLSDĮ 20 str. 1 d.). Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio Įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D (NADPLSDĮ 20 str. 2 d.).

27Tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, dėl jo sveikatos sužalojimo padarytos žalos dydis nustatomas, vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais. Sprendžiant dėl asmens, apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, sveikatos sužalojimu patirtos turtinės žalos dydžio, aktuali jau minėta NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Kasacinio teismo praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalą padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. L. G., bylos Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-338/2014). Taigi socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008).

28Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad NADPLSDĮ pagrindu ieškovės išmokėtos socialinio draudimo įstaigai jos sumokėtos periodinės draudimo išmokos nukentėjusiajai (NADPLSDĮ 20 straipsnis), atsižvelgiant į NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslus, gali būti laikomos nukentėjusio asmens patirtą turtinę žalą kompensuojančiomis išmokomis ir laikytinos tinkamu šio asmens patirtos turtinės žalos įrodymu, nebent atsakovė įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į anksčiau šioje nutartyje nurodytą netekto darbingumo periodinės kompensacijos nukentėjusiajam skaičiavimo formulę, labiau tikėtina, kad nukentėjusiajai G. K. nėra mokama didesnė socialinio draudimo pašalpa nei jos iki nelaimingo atsitikimo gautos pajamos ir darbo santykių, todėl spręsti, kad nukentėjusiosios realiai patirta žala yra mažesnė nei ieškovės socialinio draudimo įstaigai grąžintos pastarosios sumokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos nukentėjusiajai, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, atsakovė neginčijo kompensacijos dydžio ar jos skaičiavimo teisingumo, kompensacijos sumos atitikimas nukentėjusiosios patirtai realiai žalai nėra nuginčytas jokiais objektyviais apeliantės skaičiavimais, apeliantė net neįrodinėjo, kad nukentėjusioji iki draudiminio įvyko galėjo gauti mažesnes pajamas, nei jai paskaičiuota valstybės mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad socialinio draudimo išmoka negali būti nekvestionuojamai laikoma realios turtinės žalos dydžiu, išmokos suma ir reali žala gali nesutapti, tiek išmokos suma, tiek reali žala gali būti viena už kitą mažesnės, didesnės ar lygios, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad nukentėjusiajai išmokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija nesutampa su nukentėjusiosios realiai patirta žala, t. y. reali žala yra mažesnė nei mokama kompensacija. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė neįrodė anksčiau minėtų aplinkybių, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija neturi pagrindo.

29Atsakovė taip pat teigia, kad nagrinėjant ginčą turėjo būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji jau yra pensinio amžiaus, todėl realiai žalos dėl negautų pajamų ji nebegali patirti. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią darbingo amžiaus asmenys apibrėžiami kaip asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus, neįtvirtina bendrosios senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų nedarbingumo prezumpcijos, kuri būtų taikoma apibrėžiant jų galimybę gauti pajamas. Antai, remiantis DK 129 straipsnio 3 dalies 5 punktu, amžius (taip pat senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Dėl to Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateikiama darbingo amžiaus asmenų apibrėžtis yra tikslinė, taikoma šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams ir negali būti laikomas senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų nedarbingumo bei pajamų negavimo prezumpcija. Senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų darbas nėra visuotinai paplitęs, tačiau ir ne išimtis. Mokėdamas netekto darbingumo periodinę kompensaciją įstatymų leidėjas ją sieja su objektyviu darbingumo (jo dalies) netekimo faktu, o ne su realia asmens galimybe ar jo noru dirbti. Taigi kompensacija iš esmės mokama už prarastą ar sumažėjusią galimybę dirbti. Tokią galimybę gali prarasti ir senatvės pensinio amžiaus sulaukę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kad sulaukusi senatvės pensinio amžiaus nukentėjusi nebebūtų norėjusi ar galėjusi dirbti, byloje nėra duomenų, kad iki nelaimingo atsitikimo G. K. būtų buvusi iš dalies nedarbinga, turėjo sveikatos problemų ar panašiai, nukentėjusioji dirbo mokytoja, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad ji būtų dirbusi sulaukusi senatvės pensijos amžiaus. Atsižvelgus į tai, apeliantės argumentai dėl nukentėjusiosios pensinio amžiaus atmestini kaip nepagrįsti.

30Atmestini ir atsakovės argumentai, kad teismas privalėjo įvertinti tai, jog nukentėjusioji ir ieškovė 2009-04-14 sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama ginčas dėl žalos, draudikui atlyginus žalą valstybei, o ne nukentėjusiajam, atlyginimo, todėl nukentėjusiosios ir ieškovės 2009-04-14 sudarytas susitarimas neuri įtakos nagrinėjamam ginčui. Be to, dėl tapatus atsakovės argumento jau buvo pasisakyta 2013-10-07 Šiaulių apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-142-357/2014, minėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa, o pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

31Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas neturės įtakos nei nukentėjusiosios G. K., nei VSDFV Šiaulių skyriaus teisėms ir pareigoms, nepaisant to, ieškinys būtų tenkinamas ar atmetamas, sprendimas nesaisto nei G. K., nei VSDFV Šiaulių skyriaus ir teisines pasekmes sukels tik bylos šalims, t. y. ieškovei ir atsakovei, bei, tikėtina, trečiajam asmeniui R. Z. Ž.. Dėl sprendimo įtakos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl šioje byloje priimtas sprendimas neturės tiesioginės įtakos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms.

32CK 6.282 straipsnio nuostatos numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta duomenų, sudarančių pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį. Įvertinus atsakovės teismui pateiktus jos finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 metus, matyti, kad atsakovė turėjo turto už 980387 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos it trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė tik 306659 Lt ir nepaisant to, kad atsakovė veikia nuostolingai, iš šių duomenų negalima spręsti, kad atsakovė nėra pajėgi atlyginti ieškovei žalą, juo labiau atsižvelgus į skundžiamu teismo sprendimu priteistą sumą.

33Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad atsakovės... 7. Trečiojo asmens R. Z. Ž. atstovė globėja J. Ž. nurodė, kad trečiasis... 8. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2014-12-29 sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad 2013-10-07 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad transporto priemonės valdytojas nuo atsakomybės... 12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė neginčijo nukentėjusiajai G. K.... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 14. Apeliantė (atsakovė) UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliaciniu skundu... 15. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas atmestinas... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl draudiko reikalavimo... 20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-09-22 ( - ), ( - ) kaimo ribose, kelyje (... 22. Iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė iš esmės... 23. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 24. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 25. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe... 26. NADPLSDĮ 11 straipsnis numato nelaimingų atsitikimų darbe socialinio... 27. Tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų... 28. Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad NADPLSDĮ pagrindu... 29. Atsakovė taip pat teigia, kad nagrinėjant ginčą turėjo būti atsižvelgta... 30. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad teismas privalėjo įvertinti tai, jog... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas... 32. CK 6.282 straipsnio nuostatos numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti...