Byla 2A-1159/2012
Dėl pripažinimo daikto savininku

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Vingriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. dalinio sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas, o atsakovo priešieškinis atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Vingriai“ dėl turto išreikalavimo ir atsakovo akcinės bendrovės „Vingriai“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl pripažinimo daikto savininku.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas išreikalauti iš atsakovo AB „Vingriai“ lizingo sutarčių pagrindu atsakovui perduotą turtą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas nurodė, kad 2005-2006 metais su atsakovu sudarė finansinio lizingo sutartis Nr. 2005-100268, 2006-020379, 2006-070256, 2006-110406 (toliau – Įrengimų lizingo sutartys), kurių pagrindu ieškovas atsakovui perdavė turtą (įrenginius), tačiau atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, t. y., nesilaikė sutartimis sulygtų įmokų mokėjimo terminų, įsiskolino ieškovui, todėl ieškovas iš anksto įspėjęs apie sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes, nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai nutraukė Įrengimų lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti jam priklausantį turtą. Ieškovas ir atsakovas 2009 m. spalio 29 d. sudarė pasaugos sutartį Nr. PS2009-10/29, kuria ieškovas perdavė atsakovui laikinai saugoti įrengimus, uždraudžiant jais naudotis ar perleisti be ieškovo sutikimo, tačiau ieškovui pareikalavus turtą grąžinti, atsakovas šio reikalavimo nevykdė.

5Atsakovas AB „Vingriai“ pareikštu priešieškiniu prašė jį pripažinti sudarytų finansinio lizingo sutarčių pagrindu perduoto turto bendrasavininku, įpareigoti AB „SEB Lizingas“ sustabdyti daiktų pardavimą ir visas sąlygas derinti su AB „Vingriai“, vienašališką AB „SEB Lizingas“ lizingo sutarčių nutraukimą pripažinti negaliojančiu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. daliniu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė išreikalauti sprendime nurodytą ieškovui AB „SEB lizingas“ priklausantį turtą iš atsakovo AB „Vingriai“ ir perduoti jį ieškovui.

7Teismas sprendime nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl lizingo sutarties vykdymo ir nutraukimo pasekmių. Lizingo (finansinės nuomos) sutarties specifika lemia, jog lizingo dalykas perduodamas lizingo gavėjui (šioje byloje – atsakovui) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą lizingo daiktas pereis gavėjui nuosavybėn, o iki tol lizingo dalykų savininku yra lizingo davėjas (ieškovas) (CK 6.567 str.). Lizingo davėjas iki visos kainos už lizingo daiktą sumokėjimo turi visas savininko teises į lizingo būdu perkamą daiktą, tarp jų ir CK 4.95 straipsnyje numatytą teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, jei lizingo sutartis, gavėjui ją iš esmės pažeidus, nutraukiama (CK 6.574 str.). Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas tinkamai nevykdė lizingo sutarčių, t. y., pradelsė 1 896 771,11 Lt dydžio įmokų ir delspinigių mokėjimą, todėl ieškovas dėl esminio sutarčių pažeidimo, remdamasis Lizingo sutarčių bendrųjų dalių 18.6.4 ir 19.1 punktais, pagrįstai vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, pareikalaudamas grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas AB „Vingriai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. dalinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas atsakovo priešieškinio argumentų neanalizavo, dėl jų sprendime nepasisakė, jų motyvuotai neatmetė, dėl to neatskleidė ginčo esmės, tuo pažeisdamas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
  2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.567 straipsnio, 6.574 straipsnio, 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatas. Minėtos teisės normos nenumato, kad lizingo gavėjas lizingo davėjui nutraukus lizingo sutartį netenka teisės pretenduoti į išpirktą lizinguotą turtą. Už keturiolika įrenginių atsakovas sumokėjo 2 046 617,94 Lt turto išpirkimo įmokų bei 647 498 Lt palūkanų, tačiau nei į vieną iš jų nuosavybės teisių neįgijo, nes ieškovas visas lizingo sutartis dėl minėtų įrenginių nutraukė. Skundžiamas sprendimas nėra nei protingas, nei teisingas, kadangi jis neproporcingai pažeidžia atsakovo interesus bei nepagrįstai legitimizuoja ieškovo faktinį nepagrįstą praturtėjimą. Be to, skundžiamas sprendimas pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą, nes dėl lizingo sutarčių nutraukimo ieškovui atlyginus didesnio dydžio nuostolius (priteisinant turtą ir paliekant atsakovo sumokėtas įmokas bei palūkanas) negu jis patyrė, pažeidžiami atsakovo interesai. Teismas turėjo priešieškinį tenkinti iš dalies, t. y. proporcingai pagal atsakovo už įrenginius sumokėtą jų išpirkimo dalį pripažindamas atsakovo nuosavybe į dalį ginčo įrenginių, atitinkamai ieškovui priteisdamas tiek ginčo įrenginių, kiek jų atsakovas neišpirko. Toks ginčo šalių teisėtų interesų sureguliavimas atitiktų civilinės teisės principus bei pasiektų civilinio proceso tikslą – atkurti tarp ginčo šalių teisinę taiką.
  3. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, t. y. CPK 329 straipsnio 1 dalies, 329 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktų nuostatas. Be to, teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą. Atsakovas pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjamą, kadangi Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1801-486/2011, kurioje AB „Vingriai“ prašo teismo uždrausti AB „SEB lizingas“ nutraukti 2005 m. rugsėjo 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti ieškovą AB „Vingriai“ iš negyvenamųjų patalpų, ar imtis kitų veiksmų, kuriais būtų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas anksčiau negu po 18 mėnesių nuo rašytinio įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą ir reikalavimą išsikeldinti įteikimo atsakovui. Tenkinus minėtus reikalavimus AB „SEB lizingas“ reikalavimai nagrinėjamoje byloje dėl turto išreikalavimo negalėtų būti tenkinami, kadangi teisę reikšti tokį reikalavimą AB „SEB lizingas“ turėtu tik prieš 18 mėnesių raštu įspėjęs AB „Vingriai“ apie vienašališką Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą ir pateikęs AB „Vingriai“ reikalavimą išsikeldinti iš patalpų. Faktiškai išreikalavus ginčo įrenginius iš AB „Vingriai“, Vilniaus m. 4 apylinkės teisme pareikštas ieškinys nebegalėtų būti tenkinamas, o tenkintas negalėtų būti įvykdomas. Nesustabdžius nagrinėjamos bylos ir įsiteisėjus skundžiamam daliniam teismo sprendimui, būtų pažeistos Vilniaus m. 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1801-486/2011 taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teismas sprendime nusprendė dėl UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ teisių bei pareigų, o tai yra absoliutus dalinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas netenkino suinteresuotų asmenų UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ prašymo dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nors jų teisėms ir pareigoms santykiuose su atsakovu šis sprendimas sukels teisines pasekmes. Minėtame prašyme UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ nurodė, kad jie su AB „Vingriai“ tarpininkavimo sutarčių pagrindais kartu vykdo ūkinę komercinę veiklą. Išreikalavus įrenginius iš AB „Vingriai“ bus sutrikdyta AB „Vingriai“ ir UAB „Nerlit“ bei UAB „L&M Vilnius“ kaip verslo partneriu vykdoma veikla bei padaryta žala.
  4. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį bei CPK 270 straipsnio 4 dalį, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiais motyvais ar įrodymais remdamasis teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus, kuo remdamasis darė išvadą, jog atsakovo priešieškinis yra nepagrįstas, kodėl teismas netenkino atsakovo prašymo nustatyti sprendimo vykdymo tvarką.
  5. Teismas pažeidė CPK 294 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. Teismas ieškovo ieškinio dalies atsisakymą priėmė, tačiau nutarties dėl to nepriėmė.
  6. Teismas pažeidė CPK 271 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Teismas nusprendė išreikalauti nurodytą turtą iš atsakovo ir perduoti jį ieškovui nenurodydamas sprendimo vykdymo terminų bei tvarkos, nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas buvo pareiškęs prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo. Iš byloje pateikto UAB „Staklija“ rašto matyti, kad visų ginčo patalpose esančių įrenginių, tarp jų ir skundžiamu daliniu sprendimu išreikalautų įrengimų, perkėlimas bei su tuo susiję darbai užtruktų mažiausiai 18 mėnesių ir kainuotų ne mažiau negu 2 360 000 Lt. Sprendimo vykdymas, nenustačius sprendimo vykdymo tvarkos, būtų neracionalus, sukeltų neproporcingus nuostolius šalims, kadangi atsakovas būtų priverstas neaišku kieno lėšomis per neapibrėžtą terminą ginčo įrenginius išmontuoti iš jų sumontavimo vietos ir juos neaišku kokiu būdu, kur ir kaip perduoti ieškovui.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

  1. Teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais įrodymais, kas sudarė sąlygas ieškinį tenkinti, o priešieškinio netenkinti. Lizingo sutarties esmės ir teisių bei pareigų turinio aiškinimas yra pakankami argumentai, tiesiogiai paneigiantys apelianto priešieškinio reikalavimus. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad įstatymo nuostatos nenumato, jog lizingo gavėjas netenka teisės pretenduoti į išpirktą lizinguotą turtą. Pažymėtina, kad ginčo situacijoje nėra jokio apelianto „išpirkto“ lizinguoto turto. Pats apeliantas 2010 m. lapkričio 17 d. ieškinyje patvirtino, kad jis lizingo sutarčių dalyku buvusio turto neišsipirko, t. y. už konkretų turtą sumokėjo tik tam tikrą jo dalį.
  2. Apelianto prašymas pripažinti AB „Vingriai“ nuosavybės teisę į dalį įrenginių, atsižvelgiant į sumokėtas sumas, yra visiškai naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti nagrinėjamas.
  3. Nepagrįsti skundo argumentai dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi apelianto prašymą dėl bylos sustabdymo tenkino iš dalies ir civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1801-486/2011. Apeliantas šios teismo nutarties neskundė. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1801-486/2011 yra nagrinėjamas apelianto ieškinys, susijęs su ieškovui priklausančiomis patalpomis, kuriuo apeliantas prašo pakeisti patalpų nuomos sutartį ir uždrausti AB „SEB lizingas“ iškeldinti apeliantą arba trukdyti patalpose vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, anksčiau nei prieš 18 mėnesių neįspėjus apelianto apie nuomos sutarties nutraukimą. Ginčijamas dalinis teismo sprendimas nesusijęs su minėtais apelianto reikalavimais, pareikštais Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, dėl to teismas neturėjo pareigos sustabdyti šios bylos dalies.
  4. Teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. Ieškovui išreikalavus jam priklausančius daiktus iš apelianto, UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ teisės ir pareigos niekaip nėra įtakojamos, nes šie asmenys nėra susiję su lizingo sutarčių sudarymu ar nutraukimu ir gamybinių įrenginių išreikalavimas šiems asmenims nesukurs papildomų teisių ar pareigų.
  5. Teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi nutarė priimti ieškovo prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo, šiam prašymui apeliantas neprieštaravo. Taigi šiuo atveju teismas jokių procesinių pažeidimų nepadarė.
  6. Teismas, nenustatydamas dalinio sprendimo įvykdymo tvarkos, nepažeidė CPK nuostatų. Civilinės bylos dalis dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų buvo sustabdyta, taigi daliniu sprendimu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių įrenginių išreikalavimo. Išreikalavus ieškovo įrenginius jie ir liktu ieškovo patalpose be papildomo perkraustymo.
  7. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo netinkamo dydžio žyminį mokestį – 139 Lt. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Kadangi apeliantas ginčija dalinį sprendimą dėl gamybinių įrenginių išreikalavimo, o šio turto vertė sudaro 2 141 523,16 Lt, vadinasi mokėtinas žyminis mokestis sudaro 25 415 Lt, t.y. apeliantas turi primokėti 25 276 Lt žyminio mokesčio.

10Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 13 d. gauti atsakovo RAB „Vingriai“ rašytiniai paaiškinimai – prašymai prie apeliacinio skundo, kuriuo atsakovas prašo priimti naujai pateiktus įrodymus bei, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas netenkins apeliacinio skundo ir negrąžins bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skirti byloje teismo ekspertizę, ją atlikti pavedant UAB „Auditas ir Konsultacijos“ dirbančiai ekspertei Aldonai Kabokienei, jai pavedant atsakyti į klausimą, kokia buvo 14 įrenginių rinkos kaina Įrenginių lizingo sutarčių nutraukimo dieną bei ekspertizės atlikimo dieną. Po teismo eksperto išvadų pateikimo, tuo atveju, jei 14 įrenginių reali rinkos kaina prie jos pridedant atsakovo pagal lizingo sutartis sumokėtas 2 694 115,94 Lt įmokas yra didesnė negu 6 147 656,63 Lt, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar CK 6.574 straipsnio nuostata, jog „kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį“, ją taikant nagrinėjamos bylos kontekste, kai lizingo davėjas, įgyvendindamas šioje teisės normoje įtvirtintą teisę sugrąžinti jam lizingo dalyką, siekia didesnės naudos negu jis gautų lizingo sutartis lizingo gavėjui įvykdžius tinkamai, atitinka Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę, konstitucinius teisingumo, teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principus, atsakovui sudarant galimybę šį prašymą papildyti po teismo eksperto išvadų pateikimo.

11Atsiliepime į atsakovo rašytinius paaiškinimus – prašymus ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo atsisakyti priimti apelianto naujai pateiktus įrodymus bei netenkinti apelianto prašymų dėl ekspertizės skyrimo bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14Dėl atsakovo apeliacinio skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu

15Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo netinkamo dydžio žyminį mokestį – 139 Lt, nors jo reikalavimas turėjo būti apmokestinamas kaip turtinio pobūdžio reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinio skundo argumentus, nelaikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų argumentų, kad atsakovas netinkamai įgyvendino apeliacijos teisę, t. y. sumokėjo per mažą žyminį mokestį.

16Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Tuo metu, kai atsakovas padavė apeliacinį, jis neturėjo restruktūrizuojamos įmonės statuso, tačiau 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį, kuria atsakovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi šiuo metu atsakovas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis statuso pasikeitimas turi įtakos apelianto pareigos mokėti žyminį mokestį įgyvendinimui, todėl siekiant nepažeisti atsakovo teisės į apeliaciją, žyminio mokesčio dalies nesumokėjimas nedaro kliūčių nagrinėti apeliacinį skundą šioje byloje.

17Dėl galimo į bylą neįtrauktų asmenų teisių pažeidimo priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą

18Atsakovo RAB „Vingriai“ apeliacinį skundą pasirašė ne tik atsakovo atstovas, bet ir UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ direktoriai. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė šių asmenų teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

19Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ nėra byloje dalyvaujantys asmenys, todėl neturi teisės paduoti apeliacinio skundo (CPK 305 str.). Visgi aplinkybė, kad greta atsakovo apeliacinį skundą pasirašė ir minėtų asmenų direktoriai nedaro įtakos vertinimui, kad atsakovas išreiškė savo valią paduoti apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija iš esmės nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tame tarpe ir dėl UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ neįtraukimo į bylą.

20Apelianto manymu, minėti asmenys neįtraukti į bylos nagrinėjimą nepagrįstai, kadangi minėtos bendrovės tarpininkavimo sutartimis įsipareigojo reklamuoti parduodamą turtą, surasti pirkėjus ir kt., o dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo jos nebegalės teikti tarpininkavimo paslaugų ir tikėtis naudos už šias paslaugas.

21Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ įtraukti į bylą. Teismo sprendimo poveikis UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ yra hipotetinis ir pernelyg nutolęs. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad šie asmenys nėra susiję su lizingo sutarčių sudarymu ar nutraukimu, gamybinių įrenginių išreikalavimas nesukurs minėtiems asmenims teisių ar pareigų. Minėti įrenginiai niekada nepriklausė atsakovui nuosavybės teise, ir ši aplinkybė turėjo būti žinoma tiek atsakovui, tiek UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime niekaip nepasisakė dėl minėtų bendrovių teisių ir pareigų, o dėl teismo sprendimo galimai atsirasiantis faktinis atsakovo negalėjimas įvykdyti tam tikrų sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nepagrindžia visų atsakovo sutartinių partnerių teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi.

22Dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo buvimo ir apelianto nurodomų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nesustabdžius bylos

23Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą, kadangi Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1801-486/2011, kurioje AB „Vingriai“ prašo teismo uždrausti AB „SEB lizingas“ nutraukti 2005 m. rugsėjo 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti ieškovą AB „Vingriai“ iš negyvenamųjų patalpų, ar imtis kitų veiksmų, kuriais būtų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas anksčiau negu po 18 mėnesių nuo rašytinio įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą ir reikalavimą išsikeldinti įteikimo atsakovui.

24Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pradiniu ieškiniu ieškovas prašė teismo ne tik išreikalauti iš atsakovo ieškovui priklausantį turtą, bet ir iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančių patalpų, tačiau 2011 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė dalinį sprendimą tik dėl pirmojo pareikšto reikalavimo. Tuo tarpu bylos dalį, kurioje buvo sprendžiamas pareikštas reikalavimas dėl iškeldinimo, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi sustabdė, ryšium su atsakovo Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme pareikštu prevenciniu ieškiniu. Taigi pirmosios instancijos teismas įžvelgė pareikšto prevencinio ieškinio ryšį su šioje byloje pareikštu reikalavimu dėl iškeldinimo, tačiau neįžvelgė tokio ryšio su šioje byloje išspręstu reikalavimu dėl įrengimų išreikalavimo.

25Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareikštas prevencinis ieškinys nėra teisiniu ryšiu susijęs su išspręstąja bylos dalimi dėl įrengimų išreikalavimo, nes byloje, kurioje pareikštas prevencinis ieškinys, nėra pareikšti jokie su ginčo įrengimais susiję reikalavimai. Apelianto argumentas, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti ieškovui trukdyti ginčo patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o įrengimų faktinis išreikalavimas trukdytų tokią veiklą vykdyti, yra dirbtinis ir nepagrindžiantis dviejų bylų ryšio. Pareikštas prevencinis ieškinys yra susijęs su patalpų nuomos teisiniais santykiais, o vien aplinkybė, kad tam tikri objektai yra nuomojamose patalpose, neduoda pagrindo užkirsti kelią teismine tvarka išspręsti tų objektų klausimą.

26Dėl lizingo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei dėl galimybės lizingo gavėjui įgyti nuosavybės teisę į daiktą nesumokėjus lizingo sutartyje numatytos kainos

27Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta pripažinti jį lizingo sutartimis išpirkinėtų daiktų bendrasavininku. Apeliantas nurodo, kad nei CK 6.567 straipsnis, nei CK 6.574 straipsnis nenumato, kad lizingo gavėjas lizingo davėjui nutraukus sutartį netenka teisės pretenduoti į lizinguotą turtą.

28CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

29Lizingo sutarties esmė ir lizingo sutarties šalių teisių ir pareigų pasiskirstymas ne sykį buvo nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą. Toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos. O lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų. Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas, tačiau teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas. Iš CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartimi nenumatyta ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012).

30Iš byloje esančių finansinio lizingo sutarčių matyti, kad jomis aiškiai nustatyta, jog visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo – perdavimo klientui nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas nuosavybės teise priklauso SEB VB lizingui, o nuosavybės teisę į turtą klientas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų sąskaitoje – grafike nurodytus mokėjimus arba išpirkęs turtą anksčiau termino bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas. Taigi nei lizingą reglamentuojančios CK normos, nei atsakovo sudarytos sutartys nepatvirtina galimybės įgyti nuosavybės teisėn lizingo sutarties dalyką, pilnai neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Priešingas teisės aiškinimas sumenkintų lizingo sutarties užtikrinamąjį pobūdį, paneigtų lizingo davėjo teisių apsaugos garantijas ir prieštarautų lizingo sutarties esmei.

31Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pažeidė lizingo sutartis, nesilaikydamas mokėjimų grafiko, todėl ieškovas šias sutartis pagrįstai nutraukė. Nutraukus sutartis, išnyko teisinis pagrindas atsakovui naudotis lizinguotu turtu ir negrąžinti jo ieškovui. Lizingo sutartys reglamentuoja lizingo gavėjo pareigos grąžinti lizingo sutarties dalyką įgyvendinimą, o negrąžindamas lizingo sutarties dalyko, ieškovas sudarytas lizingo sutartis pažeidė, todėl yra teisinis pagrindas ginti pažeistas ieškovo teises.

32Nesudaro pagrindo pripažinti lizingo gavėjo nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esančius daiktus ar dalį daiktų argumentai, susiję su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Verslo apskaitos standartų taikymu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1. str. 1 d.). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Taigi ne buhalterinė apskaita ir ne apmokestinimas lemia civilinius teisinius santykius, o juridiniai faktai, su kurių buvimu teisės aktai sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Kadangi mokestiniai teisiniai santykiai atsiranda vėliau, nei civiliniai teisiniai santykiai, tai mokesčių teisės aktai nedaro įtakos civilinių teisinių santykių kvalifikavimui.

33Dėl apelianto nurodomo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nebuvimo

34Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kuo remdamasis teismas atmetė priešieškinio reikalavimus.

35Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra išsamūs. Visgi iš teismo sprendimo argumentų yra pakankamai aišku, kodėl tenkindamas ieškinį teismas netenkina priešieškinio. Nepaisant pirmosios instancijos teismo motyvų neišsamumo, byla iš esmės yra išspręsta teisingai (CPK 329 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, papildyti apeliacinės instancijos teismo argumentacija, leidžia apeliantui suprasti, kodėl jo priešieškinys nėra tenkinamas.

36Dėl apelianto nurodomo pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo, susijusio su sprendimo vykdymo tvarkos nenustatymu

37Apeliantas argumentuoja, kad nenustatydamas sprendimo vykdymo tvarkos pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, o dalinio sprendimo vykdymas, nenustačius jo vykdymo tvarkos, sukeltų neproporcingus nuostolius šalims.

38Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė sprendimo vykdymą atidėti 18 mėnesių. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad apeliantas prieštarauja greitam ginčo įrenginių išmontavimui ir perdavimui ieškovui. Taigi apeliantas siekia sprendimo įvykdymo atidėjimo arba sprendimo vykdymo tvarkos ir termino nustatymo.

39Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo vykdymas yra savarankiška civilinio proceso stadija, paprastai sekanti po to, kai įsiteisėja vykdytinas sprendimas. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymas arba vykdymo atidėjimas neturi įtakos paties teismo sprendimo, kuriuo nusprendžiama dėl šalių teisių ir pareigų apimties, teisėtumui. Teismo sprendimo vykdymo tvarka lemia tik tai, kaip bus realiai įgyvendinamos teismo sprendime nustatytos šalių teisės ir pareigos.

40CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.

41Taigi teisės aktai numato galimybę sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą. Taigi apeliantui, siekiančiam sprendimo vykdymo atidėjimo, nėra užkirstas kelias atskiru procesiniu prašymu kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą ir išdėstyti argumentus, kodėl sprendimo vykdymas turi būti atidėtas arba kokia konkreti jo vykdymo tvarka turėtų būti nustatyta. Teismas tokį klausimą spręs remdamasis CPK 284 straipsnio 2 dalimi.

42Atkreiptinas dėmesys į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus argumentus, kad kadangi įrenginiai yra jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tai šiuo metu jų išmontavimo ir perkraustymo klausimas nėra aktualus. Šie argumentai gali būti įvertinti pirmosios instancijos teismo, jeigu jam būtų pateiktas prašymas atidėti sprendimo vykdymą arba nustatyti jo vykdymo tvarką.

43Dėl apelianto naujų argumentų, susijusių su jo naujai nurodomomis aplinkybėmis

44Apeliantas procesiniame prašyme, pateiktame apeliacinės instancijos teismui, nurodo, kad šiuo metu atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė, kuriai ginčo įrenginiai reikalingi veiklai vykdyti, įrenginių naudojimas restruktūrizavimo laikotarpiu palengvintų restruktūrizavimo plano įgyvendinimą bei kreditorių reikalavimų patenkinimą.

45Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti apelianto nurodomų teiginių apie ginčo įrenginių reikalingumą restruktūrizuojamos įmonės veiklai teisingumo. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar šie įrenginiai būtini atsakovo, kaip restruktūrizuojamos įmonės, veiklai, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normos neriboja lizingo davėjo galimybės išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą iš restruktūrizuojamos įmonės. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nėra specialių teisės normų, kurios saugotų restruktūrizuojamą lizingo gavėją nuo lizingo davėjo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nenustatyta kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš restruktūrizuojamos įmonės valdymo ribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2011). Taigi atsakovo kaip restruktūrizuojamos įmonės statuso įgijimas nedaro poveikio šios bylos nagrinėjimui.

46Aplinkybė, jog ieškovas yra pareiškęs negrąžintų įrenginių vertės reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje taip pat neleidžia teigti, kad ieškovas siekia ne ginčo įrenginių išreikalavimo, tačiau jų vertės atlyginimo. Ieškovo reikalavimas atsakovo restruktūrizavimo byloje nėra patvirtintas, o pats ieškovas atliepime į atsakovo prašymą nurodė, jog išreikalavus ginčo įrenginius, jo finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje bus patikslintas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai neįmanomą prielaidą, kad ieškovas gautų dvigubą savo reikalavimo patenkinimą, t. y. kad tiek būtų išreikalauti ginčo įrenginiai, tiek būtų patenkintas analogiškos vertės jo finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje.

47Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą skirti ekspertizę ginčo įrenginių vertei nustatyti, kadangi tokios ekspertizės rezultatai būtų teisiškai nereikšmingi šios bylos išsprendimui. Nepriklausomai nuo ieškovo siekiamų išreikalauti įrenginių vertės, ta vertė nepatvirtintų atsakovo teisės įgyti nuosavybės teisę į dalį įrenginių ar dalinę nuosavybę į visus įrenginius, nes tokiam įgijimui nėra teisinio pagrindo. Be to, lizingo dalyko vertė nepaneigia lizingo davėjo teisės lizingo gavėjui pažeidus sutartį ją nutraukti ir reikalauti jam grąžinti sutarties dalyką (CK 6.574 str.).

48Galiausiai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neįžvelgia galimo CK 6.574 straipsnio prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, formuluodamas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą argumentų dėl minėtos normos prieštaravimo Konstitucijai apeliantas taip pat nenurodė.

49Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti šį sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

50Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas suformulavo prašymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), todėl toks prašymas netenkinamas.

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas išreikalauti... 5. Atsakovas AB „Vingriai“ pareikštu priešieškiniu prašė jį pripažinti... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. daliniu sprendimu ieškinį... 7. Teismas sprendime nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl lizingo sutarties... 8. Atsakovas AB „Vingriai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo... 10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 13 d. gauti atsakovo RAB... 11. Atsiliepime į atsakovo rašytinius paaiškinimus – prašymus ieškovas AB... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 14. Dėl atsakovo apeliacinio skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantas už apeliacinį... 16. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonė, kuriai iškelta... 17. Dėl galimo į bylą neįtrauktų asmenų teisių pažeidimo priimant pirmosios... 18. Atsakovo RAB „Vingriai“ apeliacinį skundą pasirašė ne tik atsakovo... 19. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Nerlit“ ir... 20. Apelianto manymu, minėti asmenys neįtraukti į bylos nagrinėjimą... 21. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 22. Dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo buvimo ir apelianto nurodomų... 23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 24. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 25. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareikštas... 26. Dėl lizingo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo... 27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo... 28. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos)... 29. Lizingo sutarties esmė ir lizingo sutarties šalių teisių ir pareigų... 30. Iš byloje esančių finansinio lizingo sutarčių matyti, kad jomis aiškiai... 31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pažeidė lizingo sutartis,... 32. Nesudaro pagrindo pripažinti lizingo gavėjo nuosavybės teisę į lizingo... 33. Dėl apelianto nurodomo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nebuvimo... 34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto... 36. Dėl apelianto nurodomo pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo,... 37. Apeliantas argumentuoja, kad nenustatydamas sprendimo vykdymo tvarkos pirmosios... 38. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė... 39. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 40. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių... 41. Taigi teisės aktai numato galimybę sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo... 42. Atkreiptinas dėmesys į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus... 43. Dėl apelianto naujų argumentų, susijusių su jo naujai nurodomomis... 44. Apeliantas procesiniame prašyme, pateiktame apeliacinės instancijos teismui,... 45. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti... 46. Aplinkybė, jog ieškovas yra pareiškęs negrąžintų įrenginių vertės... 47. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą skirti... 48. Galiausiai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neįžvelgia galimo... 49. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą,... 50. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas suformulavo prašymą... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti...