Byla 3K-3-133/2010
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Refosa“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Refosa“ ieškinį atsakovams UAB ,,Veho“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4I. Ginčo esmė
5Byloje keliamas pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir jos nutraukimo teisinių padarinių taikymo klausimas. Ieškovas 2007 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių pagrindu įsigijo iš atsakovo automobilį. Pagal garantines sąlygas automobiliui buvo suteikta dvejų metų garantija be ridos apribojimo, trejų metų garantija dažų saugai bei dvylika metų garantija kėbului nuo kiauryminio prarūdijimo. 2008 m. gegužės 27 d., atliekant automobilio techninę priežiūrą kartu su atsakovo UAB ,,Veho“ atstovais, buvo nustatyta automobilio trūkumų – priekinės pakabos šarnyrų laisvumas, susidėvėjęs dešinės pusės priekinis rato guolis, alyvos pralaidumas per pavarų perjungimo svirties ašelę ir oro srauto matuoklį, sutrūkę statramsčių dažai, korozijos taškeliai ant dažyto kėbulo paviršiaus. Nors atsakovas tai pripažino, tačiau nurodė, jog koroziniai židiniai susidarė dėl ieškovo kaltės netinkamai eksploatuojant automobilį, ir atsisakė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ sutiko dėl sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.
6Ieškovas, remdamasis CK 4.15, 6.37, 6.210, 6.217, 6.245, 6.327, 6.333, 6.334, 6.573 straipsniais, prašė teismo nutraukti 2007 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovą UAB ,,Veho“ sumokėti atsakovui UAB ,, Swedbank lizingas“ sumokėtą prekės kainą (63 500 Lt).
7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė 10 000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad yra esminių sutarties pažeidimų: ieškovas automobiliu naudojasi pagal paskirtį, nėra gamyklinio broko sukeltų automobilio kėbulo pažeidimų, esantys automobilio trūkumai pašalinami nepakenkiant jo dangai, t. y. automobilis užterštas tipiškomis išorinės aplinkos dalelėmis, kurios nuvalomos, nepažeidžiant paviršiaus. Dėl sutrūkusių dažų teismas nurodė, kad tai taip pat nėra esminis sutarties pažeidimas, nes nusilupę dažai dviejose vietose neįrodo automobilio korpuso ar suvirinimo taškų rūdijimo ir šis pažeidimas yra lengvai pašalinamas; kitus sutartinius įsipareigojimus atsakovas įvykdė ir pašalino buvusius kėbulo, dugno pažeidimus. Teismas savo išvadą, kad ant kėbulo ir dažyto paviršiaus korozijos pažeidimų nenustatyta, grindė apžiūros aktu ir VĮ Ignalinos atominės elektrinės Metalų ir techninės kontrolės skyriaus protokolu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neprašė skirti ekspertizės daikto kokybei nustatyti; nepasinaudojo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta teise reikalauti dėl automobilio gedimų, funkcionavimo sutrikimų atlikti eksperto apžiūros ataskaitą. Taigi teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog automobilio negali eksploatuoti pagal paskirtį, jis nuolat genda, todėl sprendė, kad nėra esminių sutarties pažeidimų, kurie leistų ieškovui CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą sumą.
9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 9 d. nutartimi tenkino dalį ieškovo apeliacinio skundo ir pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priteistas iš ieškovo atsakovo naudai atstovavimo išlaidas sumažino iki 4136 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad atsakovas UAB ,,Veho“ su pakabos bei variklio detalių defektais sutiko ir juos pašalino, tačiau nesutiko su ieškovo pretenzija dėl korozijos kilmės. Atsakovas, neigdamas savo kaltę dėl rūdžių atsiradimo, kolegijos nuomone, privalėjo įrodyti šio defekto kilmę ir atsiradimo priežastis. Kolegija pripažino, kad įrodyta, jog rūdžių atsiradimas ant automobilio dažyto kėbulo paviršiaus yra ne gamintojo techninis brokas, o ieškovo automobilio eksploatavimo sąlygų padarinys. Kolegija pažymėjo, kad kėbulo statramsčio dažų sutrūkinėjimo priežastys, ieškovui iškėlus automobilio kėbulo rūdijimo klausimą, iki ginčo išsprendimo iš esmės nebuvo tirtos, tačiau atsakovas atsiliepimuose yra nurodęs, jog yra pasiruošęs pašalinti šį defektą. Ieškovas pretenzijas dėl automobilio trūkumų pareiškė eksploatuodamas automobilį, taigi kolegija atsižvelgė į tai, kad mechaninių detalių susidėvėjimas automobilio garantinio eksploatavimo metu yra susijęs ne tik su detalių fizinėmis savybėmis, bet ir automobilio eksploatacijos sąlygomis. Įvertinusi bylos aplinkybes, kolegija pripažino, kad nėra CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog sutarties pažeidimas yra esminis ir suteikia teisę reikalauti nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį.
10Kolegija sutiko su apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų iš ieškovo atstovavimo išlaidų argumentais ir, įvertinusi tai, kad byla nėra sudėtinga, bei atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę, priteistą iš ieškovo atsakovui UAB ,,Veho“ išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti sumą sumažino iki 4136 Lt.
11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
12Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Refosa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
131) dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 3 dalį, todėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ieškovui ir atsakovui. Pareigą įrodyti atsiradusių trūkumų priežastis (automobilio rūdijimą) turi įrodyti daikto pardavėjas, t. y. atsakovas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė ieškinio argumentų dėl automobilio rūdijimo. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad kasatorius prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo pagrįsti savo argumentus dėl korozijos atsiradimo kaip gamyklinio broko, įrodinėjimo naštą perkėlė kasatoriui;
142) dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodimų vertinimą, ir nukrypo nuo teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š., D. Š., S. S. v. UAB ,,Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2006; kt.). Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi atsakovo teiginiu, kad Ignalinos atominės elektrinės Metalų ir techninės kontrolės skyriaus pateikta išvada yra tinkamas įrodymas ir byloje skirti ekspertizę netikslinga. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju įrodymas galėjo būti tik eksperto išvada, todėl atsakovo pateikti duomenys apie atsiradusius automobilio defektus bei jų kilmę nėra pakankami įrodymai. Atsakovas, kasatoriaus nuomone, turėdamas tokią pareigą, neprašė teismo skirti ekspertizės;
153) dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas, kad mechaninių detalių susidėvėjimas automobilio garantinio eksploatavimo metu yra susijęs ne tik su detalių fizinėmis savybėmis, bet ir automobilio eksploatacijos sąlygomis, peržengė apeliacinio skundo ribas, todėl pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas;
164) dėl esminio sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai vertindamas faktines bylos aplinkybes, pažeidė CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, būtina atsižvelgti į tai, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo iš esmės buvo suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį. Kasatorius teigia, kad korozija pripažintina esminiu gedimu, todėl laikytina, kad toks pažeidimas yra esminis;
175) dėl sutarties vykdymo principų. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl CK 6.200 straipsnio taikymo, t. y. nevertino fakto, jog atsakovas, vykdydamas sutartį ir spręsdamas konfliktą, nebendradarbiavo, gavęs kasatoriaus pretenziją, nesiūlė keisti automobilio į naują.
18Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Veho“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
191) dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 3 dalies ir CPK 178 straipsnio nuostatas ir teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas, neigdamas savo kaltę dėl rūdžių atsiradimo, privalėjo įrodyti šio defekto kilmę ir priežastis, ir nustatė, jog atsakovas tokį faktą įrodė. Kasatorius, prašydamas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovą grąžinti visą už automobilį sumokėtą sumą, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, todėl turėjo pareigą įrodyti, kad automobilio defektai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovo nuomone, teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius neįrodė, kad šie defektai yra esminiai;
202) dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Atsakovas nurodo, kad į bylą pateiktas specialistų protokolas yra tinkamas rašytinis įrodymas. Teismai nesuteikė jam didesnės įrodomosios reikšmės, be to, tai nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo remdamiesi padarė savo išvadą. Teismai vadovavosi ir apžiūros, kuri buvo atlikta dalyvaujant tiek kasatoriaus, tiek atsakovo atstovams, aktu, kuriame užfiksuota, kad ant kėbulo metalinių ir plastikinių detalių paviršiaus yra pašalinių dalelių. Išvadą, kad rūdija iš aplinkos ant automobilio paviršiaus patekusios dalelės, o ne pats kėbulas, padarė ir atsakovo darbuotojai. Dėl ekspertizės skyrimo atsakovas nurodo, kad kasatorius netinkamai nurodo CPK 212 straipsnio nuostatą. Pagal šią teisės normą teismas turi teisę skirti ekspertizę tuo atveju, kai reikia specialių žinių tam tikrai išvadai. Šiuo atveju kasatoriaus nurodyti sutarties pažeidimai buvo paneigti specialistų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, kasatorius nepateikė prašymo skirti ekspertizę. Atsakovo nuomone, teismas, neskirdamas papildomos ekspertizės savo iniciatyva, pagrįstai vadovavosi ekonomiškumo ir rungimosi principais. Atsakovas pažymi, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog pareigą prašyti skirti ekspertizę turi atsakovas, nes tokios pareigos nenustatyta jokiame galiojančiame teisės akte;
213) dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Apeliacinės instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti abiejų šalių argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, todėl, atsakovo nuomone, CPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė;
224) dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovas teigia, kad teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, jog nėra CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kurių pagrindu galima būtų pažeidimą pripažinti esminiu. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta kraštutinė netinkamos kokybės daiktą pirkusio pirkėjo teisė, leidžianti jam atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas sutinka, kad korozija gali būti pripažinta esminiu sutarties pažeidimu, tačiau šiuo atveju kasatoriaus nurodyti pažeidimai, vertinant pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, negali būti pripažinti tokiais. Atsakovas pažymi kasatoriaus pareigą šiuo atveju įrodyti, kad korozija atsirado ir paveikė automobilio kėbulą dėl gamyklinio broko.
235) dėl sutarties vykdymo principų. Atsakovas nesutinka su šiuo kasatoriaus argumentu ir nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo pat konflikto pradžios elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.
24Atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame nurodo, kad nepasisakys dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, nes jam nežinomos šalių ginčo aplinkybės; iš esmės nurodomi tik argumentai dėl jo procesinės padėties – atsakovo nuomone, į bylą jis turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl prašo iš jo nepriteisti bylinėjimo išlaidų ieškovo ar valstybės naudai.
25Teisėjų kolegija
konstatuoja:
26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
27Dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir teisinių padarinių, pardavus netinkamos kokybės daiktą
28CK 6.573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo gavėjas turi visas CK šeštojoje knygoje nustatytas pirkėjo teises dėl daikto kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų, o gavęs lizingo davėjo sutikimą, ir teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad lizingo gavėjas turi visas bendrąsias pirkėjo teises pardavėjo atžvilgiu, tarp jų ir nustatytas CK 6.334 straipsnyje – kai nupirktas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šios teisės normos 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
29Alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, kad, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačios faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnis). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams. Toks alternatyvių teisės gynimo būdų aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Nordea Finance Lithuania“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-19/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2006 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. D. Č. v. UAB „Vytaras“, bylos Nr. 3K-3-239/2006; 2006 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Husaro transportas“ v. UAB „Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-508/2006.
30Kasatorius, gavęs lizingo davėjo sutikimą, pareiškė ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų, sumokėtų už automobilį, grąžinimo lizingo davėjui CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normos nuostatą kasatorius turėtų teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Kasatorius pasirinktą teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą argumentavo per garantinį laikotarpį paaiškėjusiais automobilio kokybės trūkumais: kai kurių automobilio agregatų nekokybiškumu, kėbulo korozija, kėbulo statramsčių dažų sutrūkinėjimu. Teismai, nagrinėdami bylą, nustatė, kad automobilio gedimai garantinio termino metu nebuvo dideli ir pardavėjas juos pašalino; korozijos žymių ant kėbulo po dažais nėra, o kėbulo statramsčių dažų įtrūkimas yra lengvai pašalinamas; po techninės apžiūros kasatorius toliau naudojasi automobiliu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus vertinamuosius kriterijus, nenustatė esminių automobilio kokybės trūkumų, t. y. sutarties pažeidimo, kurio pagrindu galima būtų nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, taikius vieną pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdą – pašalinus automobilio gedimo priežastis, ir esant galimybei nesunkiai pašalinti kitus automobilio trūkumus (sutvarkyti statramsčių dažų sutrūkinėjimą), nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pirkėjo teisės gynimo būdą – teisę atsisakyti sutarties.
31Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka aptartų teisės normų nuostatų aiškinimą ir formuojamą teismų praktiką, o kasacinio skundo argumentai dėl CK 6. 217 straipsnio 2 dalies, 6.333 straipsnio 3 dalies, 6.334 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
32Dėl įrodinėjimo naštos pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą paskirstymo
33CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Jeigu ieškovas pateikia tvirtinimą, kuriuo atsikerta į atsakovo argumentus, tai ieškovas privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę.
34Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kilus ginčui dėl perduotų netinkamos kokybės daiktų, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Tai reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Toks aiškinimas, kad pareiga įrodyti CPK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles), tenka pardavėjui, pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. Ch. v. UAB „Sklypas”, bylos Nr. 3K-3-499/2009.
35Kasaciniame skunde teigiama, kad parduoto daikto trūkumų (automobilio rūdijimo) priežastis turėjo įrodyti atsakovas, todėl kasatorius nesutinka su teismų išvada, jog jis neįrodė ieškinio argumentų dėl automobilio rūdijimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytą aplinkybę dėl kėbulo rūdijimo teismai tyrė ir nustatė, jog kasatoriaus nurodyti pažeidimai atsirado ne dėl automobilio gamintojo kaltės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad atsakovas įrodė, jog rūdžių atsiradimas ant automobilio kėbulo paviršiaus nėra automobilio gamintojo techninis brokas; kitų gedimų priežasčių neįrodinėjo, nes pašalino iki kreipimosi į teismą arba sutiko jas pašalinti (dėl statramsčių dažų įtrūkimo). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir be pagrindo ją užkrovė ieškovui, ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą, taikė tinkamai.
36Dėl netinkamo įrodymų vertinimo
37Kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nes Ignalinos atominės elektrinės Metalų ir techninės kontrolės skyriaus pateikta išvada yra nepakankamas įrodymas dėl atsiradusių automobilio defektų ir kilmės; šiuo atveju pakankamas įrodymas būtų eksperto išvada, tačiau teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės daikto trūkumų priežastims nustatyti.
38CPK 176-185 straipsniuose nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Teismai, vertindami byloje pateikus įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir tarpusavio sąsajumą, turi vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis taisyklėmis. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J., M. Č. v. VšĮ Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; kt.).
39Teismai, darydami išvadą dėl automobilio rūdijimo priežasčių, vadovavosi techninės apžiūros ir automobilio eksploatacijos intensyvumą rodančiais dokumentais, VĮ Ignalinos atominės elektrinės Metalų ir techninės kontrolės skyriaus specialistų išvada. Specialistai, tirdami automobilio kėbulą, nustatė, kad jis eksploatacijos metu užterštas pašalinėmis detalėmis, ir pažymėjo, jog, jas pašalinus, kėbulo ir dažyto paviršiaus pažeidimų užterštose vietose nenustatyta, t. y. specialistai, atlikę tyrimą, nenustatė kėbulo dažyto paviršiaus kokybės pažeidimų. Kadangi šis tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo paskyrimą, teismai gautą išvadą laikė rašytiniu įrodymu ir šiame akte nustatytus faktus vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, vertindami atsakovo pateiktą specialisto išvadą kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
40Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad teismai privalėjo skirti ekspertizę. Viena vertus, kasatorius, nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, nenurodė argumentų, kodėl nesutinka su specialisto išvada ir neprašė skirti ekspertizės tam, kad paneigtų atsakovo įrodytus faktus. Kita vertus, kasatorius kasaciniame skunde nenurodo motyvuotų argumentų dėl ekspertizės būtinumo, t. y. kasatoriaus nuomonė dėl ekspertizės skyrimo paremta tik neargumentuota spėlione dėl jos poreikio.
41Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vertino byloje esančius įrodymus pagal CPK 176-185 straipsniuose nustatytas ir teismų praktikos suformuotas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Deglas“ v. UAB „Švilda“ Statybų koncernas“, AB „Imsas“, kt., bylos Nr. 3K-3-89/2009; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Spedlog“ v. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-22/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilibalda“ v. A. M, bylos Nr. 3K-3-589/2008; kt.), todėl šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
42Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
43Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas automobilių detalių susidėvėjimą ne tik detalių fizinėmis savybėmis, bet ir automobilio eksploatacija, peržengė apeliacinio skundo ribas. Kasatorius motyvuoja savo teiginį tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė argumentus, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme ir jais nebuvo remiamasi apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.
44Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 straipsnio 2 dalyje ir 329 straipsnyje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. UAB ,,Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007; 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K., J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007; kt.). Tačiau draudimas peržengti apeliacinio skundo ribas nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, gali remtis tik apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinio skundo argumentus, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. VĮ Tarptautinis oro uostas, bylos Nr. 3K-3-297/2007; 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Lietuvos kuras“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-330/2007; 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Rimeda“ v. A. M. IĮ, A. S. IĮ ,,Viskintas“, bylos Nr. 3K-3-210/2001; kt.) Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nurodytų automobilio trūkumų pripažinimo esminiu sutarties pažeidimu, rėmėsi atsakovo pateiktais į bylą remonto paskyros blankais bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe dėl automobilio eksploatavimo ir padarė išvadą, kad nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais dar ir dėl to, jog kasatorius ir po šių trūkumų nustatymo intensyviai eksploatuoja automobilį. Nors šios aplinkybės nebuvo nurodytos apeliaciniame skunde, tačiau rėmimasis tokiomis aplinkybėmis negalima vertinti kaip apeliacinio skundo ribų peržengimo, nes jas nurodė atsakovas, ir šios aplinkybės turėjo būti išanalizuotos ir įvertintos. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nepripažįsta kasatoriaus argumento pagrįstu ir sudarančiu pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį CPK 346 straipsni 2 dalies 1 punkto pagrindu.
45Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos nutartį.
46Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
47Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 41,30 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
48Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Veho“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas advokato pagalbai atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti apmokėti, todėl šios nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
50Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
51Priteisti iš ieškovo UAB ,,Refosta“ (j. a. k. 300032403) į valstybės biudžetą 41,30 Lt (keturiasdešimt vieną litą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.