Byla 2A-608-104/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, kurioje tretieji asmenys yra T. J., UAB „Reklamasas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Esola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3268-600/2014 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Esola“, UAB „Egliana ir Ko“ dėl nuostolių atlyginimo, kurioje tretieji asmenys yra T. J., UAB „Reklamasas“ ir

Nustatė

2Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovų UAB „Egliana ir Ko“ ir UAB „Esola“ solidariai 45 000 Lt nuostolių atlyginimą, 1 510 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2011-01-20, 1 395 Lt žyminį mokestį bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009-12-24 UAB „Ag Trade“ ir „Egliana ir Ko“ pasirašė krovinio pervežimo sutartį - transporto užsakymą Nr. 333, pagal kurią UAB „Egliana ir Ko“ įsipareigojo pervežti krovinį iš LG Electronics Latvia į UAB „Topo centras“. CMR važtaraštyje Nr. 28122009-2 nurodyta, kad 2009-12-28 krovinys buvo pakrautas adresu 2 Langervaldes St., Jelgava, Latvija, ir turėjo būti pristatytas krovinio gavėjui UAB „Topo centras“ adresu R.Kalantos g. 32, Kaunas. Kartu su važtaraščiu vežėjui buvo perduotos krovinio sąskaitos, kuriose nurodyta krovinio vertė. Krovinio gavėjui UAB „Topo centras“ krovinys nebuvo atvežtas. Kauno apskr. VPK dėl krovinio dingimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kauno apskr. VPK 2010-02-10 pažymoje nurodyta, kad UAB „Egliana ir Ko“, priėmusi transporto užsakymą krovinio pervežimui, 2009-12-24 sudarė krovinio pervežimo sutartį su UAB „Reklamasas“. UAB „Reklamasas“ krovinio pervežimo sutartį sudarė su UAB „Esola“. UAB „Esola“ vairuotojui vykdant krovinio pervežimą automobilio Volvo, valst. Nr. CFT 130, su puspriekabe, valst. Nr. SR 686, krovinys buvo atvežtas ir iškrautas ne CMR važtaraštyje nurodytu adresu, o kitu adresu – Europos pr. 71, Kaunas. Perduodant krovinį gavėjui, pas vežėją liekančiame važtaraščio egzemplioriuje krovinio gavėjas turėjo pasirašyti, kad krovinys gautas. Krovinys turėjo būti perduotas krovinio gavėjui UAB „Topo centras“. Vežėjas paliko krovinį asmeniui, neturinčiam teisės gauti krovinį. Važtaraštyje nebuvo padaryti įrašai apie krovinio perdavimą gavėjui. Krovinys buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas, kompensuodamas dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius, išmokėjo 45 000 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į krovinio vežėjus.

3Atsakovas UAB „Esola“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti dalyje dėl jai pareikštų reikalavimų. Paaiškino, kad 2009-12-28 apie 10 val. UAB „Esola“ gavo faksu krovinio gabenimo sutartį iš UAB „Reiklamasas“ (b.l. 96-97). Pagal šią sutartį-užsakymą įmonė krovinį turėjo paimti 2009-12-28 iš „LG Elektronics Latvia“ adresu Erkel Bizness Park, Lagervaldes str. 2 Ozolnieku distr. Jelgavs country, Latvia, ir pristatyti į sandėlį adresu sandėlis 4f, Europos pr. 71, Kaunas, Lietuva. Sutartis-užsakymas buvo pasirašytas UAB „Reklamasas“ direktoriaus R. K. vardu. UAB „Esola“ direktorius savo vardu davė nurodymus darbuotojui A. C. paimti krovinį ir pristatyti adresu, nurodytu sutartyje-užsakyme. Atvykęs į nurodytą pakrovimo vietą, vairuotojas gavo krovinį lydinčius dokumentus ir krovinys buvo pakrautas į automobilį. Vairuotojas krovinį pristatė tiksliai į tą vietą, kuri buvo nurodyta užsakyme. Po to, kai sutartis-užsakymas buvo gautas UAB „Esola“, jokių pakeitimų dėl krovinio gabenimo sąlygų, iškrovimo vietos ir t.t. iš užsakovo pusės nebuvo pateikta. Kadangi krovinys buvo iškrautas ir priimtas vietoje, kuri buvo nurodyta sutartyje-užsakyme, už pervežimą buvo atsiskaityta vietoje grynaisiais pinigais, išrašant kasos – pajamų orderį užsakovo, t.y. UAB „Reklamasas“, vardu, vežėjui nekilo, ir negalėjo kilti abejonių dėl užsakovo veiksmų teisėtumo. UAB „Esola“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal krovinio gabenimo sutartį – užsakymą. Teismui pateiktais papildomais paaiškinimas nurodė, kad įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi nekvestionuotai buvo nustatyta, kad atsakovas pervežimo sutartį tinkamai įvykdė ir, kad atsakovo atžvilgiu civilinė atsakomybė netaikytina. Apeliacinio teismo nutartimi argumentuotai ir motyvuotai konstatuota, jog 2011-03-16 Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusio ir nenuginčijamu nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, nustatyta, kad kaltinamasis T. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir kad apeliacinio teismo nutartimi nagrinėtos bylos atveju žala atsirado dėl įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarastas krovinys, todėl šioje byloje dėl nuostolių atlyginimo atsakovas turi būti būtent dėl krovinio dingimo bei padarytos žalos atlyginimo nekvestionuotai atsakingu pripažintas T. J..

4Atsakovas UAB „Egliana ir ko“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškinio priedų yra neaišku, ar buvo išmokėtas draudimo atlyginimas, nes pateikti mokėjimo nurodymai be banko atžymų, be to, UAB „Egliana ir Ko kaltės“ kaltės nėra, nes yra nustatyta, kad krovinys dingo dėl T. J. nusikalstamos veikos, ieškovas nepagrindžia savo prašymo priteisti nuostolių atlyginimą solidariai ir tik iš UAB „Egliana ir Ko“ ir UAB „Esola“, tuo labiau, kad apie baudžiamąją bylą ieškovui yra žinoma. Teismui pateiktais papildomais paaiškinimais pažymėjo, kad krovinys yra prarastas dėl faktinio krovinio vežėjo UAB „Esola“ kaltės, kadangi būtent šio vežėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkantys veiksmai lėmė krovinio praradimą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „Esola“ vairuotojui A. C. gabenant krovinį, fiktyvios įmonės „Reklamasas“ direktoriumi apsimetęs T. J., telefonu nurodė krovinį iškrauti adresu – Europos pr. 71, Kaunas. UAB „Esola“ vairuotojas įvykdė telefonu gautą nurodymą ir pristatė krovinį kitu adresu nei nurodyta CMR važtaraštyje, tokiu būdu buvo prarastas krovinys. Neteisėto krovinio pasisavinimo buvo galima išvengti, jei faktinis krovinio vežėjas UAB „Esola“ būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas, ir būtų tinkamai vykdęs visas CMR konvencijoje numatytas pareigas vežėjui. Tai, jog UAB „Reklamasas“ nurodoma krovinio pristatymo vieta yra skirtinga nei nurodytoji važtaraštyje, UAB „Esola“ turėjo pastebėti jau krovinio priėmimo metu. Nėra aišku, kodėl UAB „Esola“, priimdama krovinį ir, objektyviai vertinant, negalėdama nematyti, jog priimamo vežti krovinio važtaraštyje įrašyta krovinio pristatymo vieta skiriasi nuo UAB „Reklamasas“ pateiktame užsakyme nurodytos vietos, nesiėmė priemonių išsiaiškinti šių neatitikimų priežastis. Jeigu faktinis vežėjas UAB „Esola“ būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, tokiu atveju pasekmių, dėl kurių buvo patirti nuostoliai, būtų išvengta.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Egliana ir Ko“ ir UAB „Esola“ ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 45 000 Lt nuostolių atlyginimo, 1 510 Lt palūkanų, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 395 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su UAB „AG Trade“ buvo sudaręs krovinių draudimo sutartį Nr. 91775832, kuria jos galiojimo laikotarpiu nuo 2009-10-20 iki 2010-10-19 buvo apdrausti draudėjo kroviniai – buitinė technika, elektronika, garso ir vaizdo aparatūra bei kompiuterinė įranga. UAB „Trade AG“ 2009-12-30 informavo draudiką (ieškovą) apie tai, kad 2009-12-28 adresu Eirkel Business Park, Lagervaldes str. 2 Ozolnieku distr., Jelgavas county / Latvia pakrautas krovinys (LLD televizoriai ir magnetolos), kurio vertė 59 920 EUR, nebuvo pristatytas UAB „Topo centras“ adresu R.Kalantos g. 32, Kaune. Dėl minėto krovinio pervežimo UAB „AG Trade“ 2009-12-24 susitarė su atsakovu UAB „Egliana ir Ko“ transporto užsakymu Nr. 333. UAB „Egliana ir Ko“ davė pavedimą UAB „Reklamasas“, o šis sudarė vežimo sutartį su UAB „Esola“. Krovinys 2009-12-28 buvo perduotas vežėjui UAB „Esola“, kuris faktiškai vykdė krovinio pervežimą. Krovinio gavėjui krovinys nebuvo perduotas. Teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad krovinio vežėjas perdavė krovinį neįgaliotam asmeniui. Ieškovas, vykdydamas sudarytos Krovinių pervežimo draudimo sutarties nuostatas, 2010-05-17 išmokėjo draudėjui UAB „AG Trade“ 45000 Lt išmoką už buitinę techniką, elektroniką, garso ir vaizdo aparatūrą bei kompiuterinę įrangą, ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovų – vežėjų. Taigi byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos atlyginti draudikui nuostolius CK 6.1015 str. pagrindu.

7Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Pažymėjo, kad pagal CMR konvencijos 34 str., jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsakovo už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.

8Teismas nurodė, kad byloje įsiteisėjusias teismų sprendimais, t.y. Kauno apygardos teismo 2012-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012, paliktu nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-793/2013, buvo konstatuotos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės – pirmuoju vežėju yra UAB „Egliana ir Ko“, nepaisant aplinkybės, kad ši bendrovė pati krovinio pervežimo nevykdė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-23 nutartyje nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I-402-667/2011, buvo nustatyta, kad kaltinamasis T. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 2009-12-24 su UAB „Egliana ir Ko“ sudarė krovinio pervežimo sutartį fiktyvios UAB „Reklamasas“ direktoriaus R. K. vardu, pagal kurią UAB „Reklamasas“ įsipareigojo laikotarpyje nuo 2009-12-28 iki 2009-12-29 pervežti krovinį – garso, vaizdo techniką, priklausantį UAB „AG Trade“ maršrutu Latvija – Lietuva, iškraunant krovinį adresu Kalantos g. 32, Kaunas, o po to 2009-12-28 fiktyvios UAB „Reklamasas“ direktoriaus R. K. vardu sudarė sutartį-užsakymą krovinio pervežimui su UAB „Esola“, 2009-12-28 UAB „Esola“ vairuotojui A. C. gabenant krovinį pagal sutartį-užsakymą krovinio pervežimui telefonu nurodė krovinį iškrauti kitu adresu Europos pr. 71, Kaunas, ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „TC prekyba“ priklausantį krovinį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino vežėjo UAB „Egliana ir Ko“ veiksmus ir padarė išvadą, kad bendrovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl jos atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 str. nustatytu maksimaliu dydžiu, t.y. patvirtino vežėjo UAB „Egliana ir Ko“ kaltę (b.l. 70). Analogiški reikalavimai, kurie buvo analizuojami vežėjo UAB „Egliana ir Ko“ atžvilgiu, keltini ir kitam vežėjui UAB „Esola“. Nors UAB „Esola“ nurodė, kad buvo atidi, tačiau teisme nebuvo paneigtos vežėjo atsakomybės šalinimui reikšmingos aplinkybės – nebuvo pakankamai įsitikinta viešojoje erdvėje UAB „Reklamasas“ deklaruojamų duomenų realumu, teise vežti krovinius, galimybe valdyti, naudotis ar disponuoti transporto priemonėmis, aplinkybe, ar sutartį sudaro įgaliotas asmuo, UAB „Esola“ nepateikė įrodymų, į ką atkreipė dėmesį ir apeliacinės instancijos teismas, kad UAB „Reklamasas“ neturi savo internetinės svetainės, jos elektroninis paštas sukurtas nemokamoje interneto svetainėje www.gmail.com, o vieninteliu vadybininku registruotas L. K., kad UAB „Creditreform“, UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis UAB „Reklamasas“ yra įmonė, užsiimanti mažmenine prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse.

9Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abu vežėjai nebuvo maksimaliai atsargūs ir rūpestingi bei nesiėmė visų įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jų vežamo krovinio užvaldymui sudaryti. Nustačius tokius vežėjų veiksmus, kurie gali būti prilyginami tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, vežėjams netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę (23 straipsnio 3 ir 6 dalys). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus 2010-05-17 ieškovas išmokėjo draudėjui UAB „AG Trade“ 45 000 Lt draudimo išmoką, todėl draudikas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, šiuo atveju vežėjų.

10Atsakovas UAB „Esola“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais.

11Pirma, teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius civilinius santykius, todėl netinkamai taikė CMR konvencijos 34 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė į svarbią aplinkybę, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimti ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Kauno apygardos teismo 2012-03-08 sprendime, kurio nustatytomis aplinkybėmis teismas vadovavosi ir šioje byloje, konstatuota, kad 2009-12-24 UAB „TC prekyba“ per atstovą UAB „AG Trade“ pateikė atsakovui UAB „Egliana ir Ko“ transporto užsakymo sutartį Nr. 333 krovinio pervežimui iš Latvijos į Lietuvą 2009-12-28, kurioje atsakovas UAB „Egliana ir Ko“ nurodytas kaip vežėjas. Dėl to Kauno apygardos teismas sprendime nurodė, jog pagrindine vežimo sutartį UAB „TC Prekyba“ sudarė tik su atsakovu UAB „Egliana ir Ko“, todėl jis atsako už visa krovinio vežimą. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad krovinio gabenimui atsakovas UAB „Egliana ir Ko“ pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Reklamasas“, 2009-12-24 sudarydamas kitą krovinio vežimo sutartį Nr. 10215, o UAB „Reklamasas“ nurodyto krovinio pervežimui pasitelkė atsakovą UAB „Esola“, 2009-12-28 sudarydamas trečią sutartį - užsakymą krovinio pervežimui Nr. 11/2009. Taigi iš nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad apie vežime dalyvavusį UAB „Reklamasas“ ir atsakovą UAB „Esola” gavėjas UAB „TC Prekyba“ ir jo atstovas UAB „AG Trade“ nežinojo. Taip pat atsakovui UAB „Egliana ir Ko“ nebuvo žinoma apie vežime dalyvavusį kita vežėją atsakovą UAB “Esola“, nes jis jam nebuvo įsipareigojęs savo vardu ir rizika vežti krovinio. UAB „Esola“ nebuvo nurodyta vežėju ir važtaraštyje. Dėl nurodytų aplinkybių ir vadovaujanti kasacinio teismo formuojama praktika, nelaikytina, kad šio ginčo atveju buvo sudaryta vienintelė sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. Kadangi buvo sudarytos skirtingos vežimo sutartys, su skirtingais siuntėjais ir vežėjais, todėl iš šių sutarčių kylančioms prievolėms netaikomos CMR konvencijos 36 straipsnio nuostatos, kuriomis šioje byloje rėmėsi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04- 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). UAB „Esola“ vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, sudarytą su užsakovu - UAB „Reklamasas“, kurioje krovinio pristatymo adresas buvo nurodytas kitas, nei kitu vežėju sudarytose sutartyse. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad 2009-12-28 UAB „Esola” vairuotojui A. C. gabenant krovinį pagal sutartį - užsakymą kovinio pervežimui UAB „Reklamasas“ vardu veikęs trečiasis asmuo T. J. telefonu nurodė krovinį iškrauti kitu adresu - Europos pr. 71, Kaunas, nes toks adresas buvo nurodytas ir sutartyje. Šiuo atveju atsakovo UAB „Esola“ vairuotojas vykdymas vežimo sutartį ir pastebėjęs krovinio važtaraštyje skirtingai nurodytą krovinio pristatymo adresą nei vežimo sutartyje telefonu tik papildomai pasitikslino krovinio pristatymo vietą, kurią krovinio siuntėjas UAB „Reklamasas“ nurodė kovinio vežimo sutartyje nurodytą vietą. Be to, Kauno apygardos teismas sprendime konstatavo. jos UAB „Esola” sudarytą sutartį su UAB „Reklamasas“ įvykdė, o tai reiškia, kad vežimo sutartyje numatytas UAB „Esola“ prievoles įvykdė tinkamai ir nėra vieno iš pagrindų civilinei atsakomybei kilti.

12Antra, teismas nustatydamas vežėjo UAB „Esola“ tyčinius veiksmus, nepagrįstai nurodė, jog analizuojant UAB „Egliana ir Ko“ tyčinius veiksmus, analogiški reikalavimai keltini ir kitam vežėjui UAB „Esola“. Šio ginčo atveju pagal kovinio vežimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo UAB „Egliana ir Ko“ ir UAB „Reklamasas“, atsakovas UAB „Egliana ir Ko“ laikomas siuntėju, o trečiasis asmuo UAB „Reklamasas“ vežėju. Tuo tarpu tarp UAB „Reklamasas“ ir atsakovo UAB „Esola“ sudarytos krovinio vežimo sutartį UAB „Reklamasas“ laikomas siuntėju, o UAB ,,Esola“ vežėju. Dėl to pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, jog UAB „Esola“ veikdamas kaip vežėjas turėjo įsitikinti viešojoje erdvėje krovinio siuntėjo UAB „Reklamasas“ deklaruojamų duomenų realumu, teise vežti krovinius, galimybe valdyti, naudotis ar disponuoti transporto priemonėmis, aplinkybe ar sutartį sudaro įgaliotas asmuo, ar UAB „Reklamas“ turi savo internetinę svetainę bei jo elektroninis adresas sukurtas nemokamoje interneto svetainėje www.gmail.vom, o vieninteliu vadybininku registruotas L. K., UAB „Creditrefom“, UAB Creditinfo Lietuva“ duomenimis UAB „Reklamasas“ yra įmonė užsiimanti mažmenine prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse, yra visiškai nepagrįsti. Akivaizdu, kad vežėjas neprivalo įsitikinti, ar siuntėjas turi teisę verstis krovinių vežimu ir kt., nes šiuo atveju yra nelogiška krovinio vežėjui tikrinti, ar krovinio siuntėjas, kuris nevykdo krovinio vežimo, o užsako pervežti krovinį, turi licenciją verstis krovinio pervežimais, ar turi krovinio draudimą ir pan. Būtent atsakovui UAB „Egliana ir Ko“ neįvykdžius teismo nurodytų krovinio siuntėjui ar ekspeditoriui keliamų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų buvo sudarytos visos sąlygos UAB „Reklamasas“ vardu veikusiam asmeniui pasisavinti krovinį. Dėl nurodytų aplinkybių Kauno apygardos teismas konstatavo UAB „Egliana ir Ko“, kaip vežėjo atsakomybę - kaltę, tačiau sprendime nekonstatuota, kad UAB „Esola“ yra atsakinga ieškovui ar krovinio gavėjui. Tuo tarpu ieškovui, atlyginusiam žalą už prarastą krovinį, įstatymo numatyta teisė į žalos atlyginimą iš atsakingų už padarytą žalą asmenų nereiškia, kad ši teisė yra neginčijama ir pagrįsta, ypač UAB „Esola“ atžvilgiu.

13Trečia, teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovui UAB „Esola” netaikytinos CMR Konvencijos nuostatos atleidžiančios, o taip pat ribojančios atsakomybę (CMR konvencijos 23 str. 3 ir 6 d.), nes nustatytas didelis neatsargumas, kas prilyginama tyčiai. CMR 12 str. 1 d. nustato, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu - pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesne reikšme vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, spręstina, kad, esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 159/2013). Taigi šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Šiuo atveju atsakovas UAB „Esola”, pastebėjęs, kad krovinio važtaraštyje nurodyti kovinio iškrovimo duomenys skiriasi nuo krovinio vežimo sutartyje nurodyto krovinio iškrovimo vietos, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai kreipėsi į užsakovą (krovinio siuntėją) - UAB „Reklamasas“ dėl nurodytuose dokumentuose nurodyto krovinio iškrovimo vietos neatitikimų, ir gavo papildomus ryšio priemonėmis duotus žodžiu nurodymus bei krovinio siuntėjo patvirtinimą, kad vežėjas UAB „Esola“ turi vadovautis vežimo sutartimi ir krovinį pristatyti į sutartyje nustatytą vietą. UAB „Esola“, vykdydama siuntėjo UAB „Reklamasas“ duotus nurodymus, krovinį pristatė į sutartyje nurodytą vietą ir krovinį bei visus dokumentus perdavė jo siuntėjui, todėl vežimo sutartį įvykdė tinkamai ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie būtų pakankami teismui konstatuoti, jog krovinį prarado UAB „Esola” dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ar neteisėtų veiksmų.

14Ketvirta, pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo visų atsakingų asmenų ir jų už prarastą krovinį atsakomybės dalių. Kadangi byloje nustatyta, kad krovinys buvo parastas dėl UAB „Egliana ir Ko“ bei pasitelkto vežėjo UAB „Reklamasas“ ir jos vardu veikusio trečiojo asmens veiksmų, todėl dalį prašomos atlyginti sumokėtos krovinio gavėjui žalos taip pat privalo atlyginti būtent nurodyti asmenys. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog CMR konvencijos 12 straipsnis numato, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu. Važtaraštyje siuntėju nurodyta SIA „LG Electronic Latvia“. Kroviniu disponuojama laikantis šių taisyklių: siuntėjas, arba CMR konvencijoje numatytu atveju gavėjas, norintis pasinaudoti šia teise, privalo pateikti vežėjui pirmą važtaraščio egzempliorių, kuriame turi būti įrašytos naujos instrukcijos (CMR konvencijos 12 str. 5 dalis). UAB „Reklamasas“ nėra krovinio siuntėjas, gavėjas ar savininkas bei neturėjo teisės disponuoti kroviniu. UAB „Reklamasas“ užsakė pervežti ne jam priklausantį krovinį, o tik vykdė kito asmens užsakymą, tai yra UAB „Reklamasas“ taip pat yra krovinio vežėjas/ekspeditorius. Pagal CMR važtaraštyje pateiktus duomenis UAB „Esola“ turėjo suprasti, kad UAB „Reklamasas“ neturi teisės disponuoti kroviniu ir neturėjo vykdyti UAB „Reklamasas“ nurodymų perduoti krovinį kitam asmeniui, net jei tokie buvo duoti, nes krovinio disponavimo teisę turėjo kitas asmuo. Be to, krovinio disponavimo teisę turinčio asmens nurodymai turi būti duoti CMR konvencijoje nustatyta tvarka, o šiuo atveju nustatyta tvarka nebuvo duoti nurodymai pristatyti krovinį Europos pr. 71 Kaune. CMR važtaraštyje gavėju nurodytas UAB „Topo centras“, bet vežėjas, atiduodamas krovinį neįsitikino, ar tikrai jis atiduoda krovinį UAB „Topo centras“. Priešingai, vežėjo važtaraštyje net nebuvo padaryti reikiami įrašai, kad krovinys perduotas gavėjui. Perduodant krovinį gavėjui, vežėjo važtaraštyje krovinio gavėjas turėjo patvirtinti, kad krovinys buvo gautas, bet vežėjas savo važtaraščio į bylą nepateikė, tai yra neįrodė, kad krovinys perduotas teisėtam krovinio gavėjui. Vežėjas turi ne tik atvežti krovinį nurodytu adresu, bet taip pat privalo įsitikinti, kad jį perduoda važtaraštyje nurodytam asmeniui. Vežėjui nurodymus davė T. J., bet šiuos nurodymus vykdęs vežėjas UAB „Esola“ negali pateikti įrodymų, kad T. J. veikė UAB „Reklamasas“ vardu. Nei T. J. nei UAB „Reklamasas“ negalėjo būti krovinio gavėjai. Krovinio atidavimas neįgaliotam asmeniui teismų praktikoje prilyginamas vežėjo tyčiai. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė į svarbią aplinkybę, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika vežti krovinį. Tačiau apeliantas neteisus, nes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šią aplinkybę bei nuostolių atlyginimą priteisė iš UAB „Egliana ir Ko“. Atsakovo cituojamose teismų nutartyse numatyta teisė reikalauti nuostolių atlyginimą ne tik iš faktinio vežėjo, bet ir iš to asmens, kuris įsipareigojo pervežti krovinį. Nuostolį patyręs asmuo turi reikalavimo teisę į pirmą vežėją, bet tai nereiškia, kad jis praranda teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš faktinio vežėjo ar asmens, atsakingo už padarytą žalą. Apeliantas teigia, kad jį sieja sutartiniai santykiai tik su UAB „Reklamasas“, tai yra sutartinė atsakomybė gali atsirasti tik užsakovui UAB „Reklamasas“. Tokia pozicija klaidinga, nes UAB „Reklamasas" – fiktyviai įsteigta įmonė, kuri neturi jokio turto, veiklos nevykdo, pati žalos neatlygina ir iš kitų asmenų taip pat nereikalauja žalos atlyginimo. Pagal CMR konvencijos 38 straipsnį, jei vienas iš vežėjų nemokus, tai jam tenkanti atsakomybės dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams. Be to, negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad jį siejo sutartiniai santykiai tik su UAB „Reklamasas“. UAB „Esola“ priimdama krovinį iš siuntėjo pasirašė važtaraštį ir prisiėmė įsipareigojimus siuntėjo atžvilgiu.

15Atsakovas UAB „Egliana ir ko“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog prarastas krovinys buvo vežamas pagal CMR važtaraštj Nr. 281222009-2, kurio 3 skiltyje nurodytas pristatymo adresas R. Kalantos g. 32, LT-52494 Kaunas. Važtaraščio 2 skiltyje nurodytas krovinio gavėjas UAB „Topo centras”, o pateikiamas šios įmonės buveinės adresas atitiko 3 skiltyje nurodytą pristatymo adresą (R. Kalantos g. 32, LT-52494 Kaunas). Byloje nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose krovinio siuntėjas apelianto atžvilgiu buvo fiktyvi įmonė UAB „Reklamasas”. Atsižvelgiant į CMR konvencijos 12 straipsnio 5 dali, apeliantas galėjo vykdyti UAB „Reklamasas” duotą nurodymą iškrauti krovinį kitu adresu nei nurodyta važtaraštyje tik tuo atveju, jei UAB „Reklamasas” jam būtu pateikęs pirmąjį važtaraščio egzempliorių, kuriame būtų matomi pataisymai dėl krovinio iškrovimo vietos, t.y. vežėjas turėjo pareiga pareikalauti pataisyto pirmojo važtaraščio arba atsisakyti vykdyti siuntėjo nurodymus. Vis dėlto, apeliantui pataisytas pirmasis važtaraščio egzempliorius pateiktas nebuvo, tačiau nepaisydamas CMR konvencijoje numatytos pareigos, apeliantas vykdė UAB „Reklamasas” nurodymus ir pristatė krovinį kitu adresu nei numatyta važtaraštyje. Tai, jog UAB „Reklamasas” nurodoma krovinio pristatymo vieta yra skirtinga nei nurodytoji važtaraštyje, apeliantas turėjo pastebėti jau krovinio priėmimo metu. Nėra aišku, kodėl apeliantas priimdamas krovinį ir, objektyviai vertinant, negalėdamas nematyti, jog priimamo vežti krovinio važtaraštyje įrašyta krovinio pristatymo vieta (R. Kalantos g. 32, Kaunas) (CMR važtaraščio Nr. 281222009-2 3 skiltis) skiriasi nuo UAB „Reklamasas” pateiktame užsakyme nurodytos vietos (Europos g. 71, Kaunas), nesiėmė priemonių išsiaiškinti šių neatitikimų priežastis. Taip pat perduodamas krovinį apeliantas visiškai nepasidomėjo, ar krovinį perduoda turinčiam teisę jį gauti asmeniui. Važtaraščio Nr. 28122009-2 2 skiltyje krovinio gavėju yra nurodyta UAB „Topo Centras“, todėl jeigu apeliantui nesukėlė įtarimų kitoks krovinio pristatymo adresas, kuris nesutapo su vežimo sutartyje nurodytu adresu, apeliantas neabejotinai turėjo pareiga patikrinti, kam perduoda krovinį. Antra, atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad šioje byloje iš apelianto solidariai su atsakovu negalėjo būti priteista krovinio praradimu padaryta žalos suma, nes apeliantas nebuvo tiesiogiai įsipareigojęs krovinio siuntėjui pervežti krovinio, kad buvo sudarytos skirtingos krovinio pervežimo sutartys. Šią savo poziciją apeliantas grindžia kasacinio teismo nutartimi Nr. 3K-3-189/2014. Visų pirma, nagrinėjamos bylos ir nurodytos kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės dėl vežėjo nenurodymo važtaraštyje nesutampa - minėtoje LAT išnagrinėtoje byloje važtaraštyje buvo nurodytas kitas vežėjas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje važtaraštyje aplamai nėra įrašytas krovinio vežėjas, tad darytina išvada, kad abiejų bylų ratio decidendi dėl šio aspekto nesutampa. Pagal bylos dokumentus matyti, kad sutartį su UAB „TC Prekyba” atstovu UAB „AG Trade” sudarė atsakovas, tačiau atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad nuostolių iš apelianto galėtų regreso tvarka pareikalauti tik UAB „Reklamasas”, su kuriuo apeliantas buvo tiesiogiai sudaręs sutartį. Atsakovas pažymi, kad tokio pobūdžio apelianto teiginiai yra tik siekis išvengti atsakomybės, kadangi patvirtinus tokį apelianto atsakomybės modelį, regresinė prievolė atlyginti nuostolius apelianto apskritai nepasiektų. Apeliantas, kaip ir visi kiti vežėjai, sudarė sutartį dėl to paties krovinio pervežimo: buvo perduotas vežti tas pats krovinys, tiek krovinio siuntėjas, tiek ir jo gavėjas apeliantui buvo nurodytas tas pats. Vien tai, kad apeliantui sutartyje buvo nurodytas kitoks krovinio iškrovimo adresas, nepakeičia krovinio gavėjo ir nepaneigia apelianto pareigos patikrinti, ar krovinys perduodamas reikalavimo teisę jį gauti turinčiam asmeniui. Todėl darytina išvada, kad visos pervežimo sutartys buvo sudarytos dėl to paties krovinio pervežimo. Apeliantas taip pat neteisingai aiškina CMR konvencijos 3 str. nuostatą apie tai, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo agentų bei visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, veiksmus ir klaidas, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Vadovaudamasis minėtu konvencijos straipsniu, apeliantas teigia, kad atsakovas turėtų visiškai atsakyti tiek už UAB „Reklamasas”, tiek už apelianto veiksmus ir klaidas. Tokie apelianto teiginiai parodo, kad jis siekia išvengti atsakomybės ir perkelti ją kitiems vežimo dalyviams. Atsakovas pažymi, kad už agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese vežėjas naudojasi, jis turi pareigą atsakyti tik tuomet, kai visi šie asmenys vykdo juos užsakiusio asmens nurodymus. Šiuo atveju atsakovas nedavė nei apeliantui, nei kitam vežėjui pagal sutartį nurodymo iškrauti krovinį ne CMR važtaraštyje nurodytu adresu ir nedavė nurodymo perduoti krovinį ne važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui, todėl atsakovas neturi pareigos atsakyti už minėtus apelianto neteisėtus ir aplaidžius veiksmus. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui žala, tai reikalavimo teisę turintis asmuo gali pareikšti ieškinį tik pirmam ar paskutiniam vežėjui arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. Be to, ieškinys gali būti pareikštas ir keliems to krovinio vežėjams. Šioje byloje nagrinėjamu atveju krovinio vežimą CMR konvencijos prasme vykdė trys vežėjai - atsakovai UAB „Egliana ir KO” (pirmasis vežėjas) ir UAB „Esola” (faktinis vežėjas) bei tretysis asmuo UAB „Reklamasas”. Vežamas krovinys buvo prarastas tuo metu, kai jis buvo UAB „Esola” žinioje, todėl darytina išvada, kad nuostolius atlyginęs ieškovas reikšdamas regresinį reikalavimą turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos už krovinio praradimą atlyginimo tiek pirmajam vežėjui UAB „Egliana ir KO”, tiek tiesiogiai vežėjui, kuris atliko vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą, t. y. UAB „Esola”, tiek solidariai abiems vežėjams, nes UAB „Reklamasas” realiai krovinio vežime nedalyvavo.

16Apeliacinis skundas atmetamas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

18Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

19Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su UAB „AG Trade“ buvo sudaręs krovinių draudimo sutartį Nr. 91775832, kuria nuo 2009-10-20 iki 2010-10-19 buvo apdrausti draudėjo kroviniai – buitinė technika, elektronika, garso ir vaizdo aparatūra bei kompiuterinė įranga. Dėl minėto krovinio pervežimo UAB „AG Trade“ 2009-12-24 susitarė su atsakovu UAB „Egliana ir Ko“ transporto užsakymu Nr. 333. UAB „Egliana ir Ko“ davė pavedimą UAB „Reklamasas“, o šis sudarė vežimo sutartį su UAB „Esola“. Krovinys 2009-12-28 buvo perduotas vežėjui UAB „Esola“, kuris faktiškai vykdė krovinio pervežimą. UAB „Trade AG“ 2009-12-30 informavo draudiką (ieškovą) apie tai, kad 2009-12-28 adresu Eirkel Business Park, Lagervaldes str. 2 Ozolnieku distr., Jelgavas county / Latvia pakrautas krovinys (LLD televizoriai ir magnetolos), kurio vertė 59 920 EUR, nebuvo pristatytas UAB „Topo centras“ adresu R.Kalantos g. 32, Kaune. Ieškovas, vykdydamas sudarytos Krovinių pervežimo draudimo sutarties nuostatas, 2010-05-17 išmokėjo draudėjui UAB „AG Trade“ 45 000 Lt išmoką už buitinę techniką, elektroniką, garso ir vaizdo aparatūrą bei kompiuterinę įrangą, ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovų – vežėjų. Kauno apygardos teismo 2012-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012, paliktu nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-793/2013, buvo konstatuotos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės – pirmuoju vežėju yra UAB „Egliana ir Ko“, nepaisant aplinkybės, kad ši bendrovė pati krovinio pervežimo nevykdė, taip pat nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I-402-667/2011, buvo nustatyta, kad kaltinamasis T. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 2009-12-24 su UAB „Egliana ir Ko“ sudarė krovinio pervežimo sutartį fiktyvios UAB „Reklamasas“ direktoriaus R. K. vardu, pagal kurią UAB „Reklamasas“ įsipareigojo laikotarpyje nuo 2009-12-28 iki 2009-12-29 pervežti krovinį – garso, vaizdo techniką, priklausantį UAB „AG Trade“ maršrutu Latvija – Lietuva, iškraunant krovinį adresu Kalantos g. 32, Kaunas, o po to 2009-12-28 fiktyvios UAB „Reklamasas“ direktoriaus R. K. vardu sudarė sutartį-užsakymą krovinio pervežimui su UAB „Esola“, 2009-12-28 UAB „Esola“ vairuotojui A. C. gabenant krovinį pagal sutartį-užsakymą krovinio pervežimui telefonu nurodė krovinį iškrauti kitu adresu Europos pr. 71, Kaunas, ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „TC prekyba“ priklausantį krovinį. Apeliantas UAB „Esola“ teigia, kad pareiga atlyginti nuostolius draudikui jam nekyla.

20Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Esola“ vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, sudarytą su užsakovu UAB „Reklamasas“, kurioje krovinio pristatymo adresas buvo nurodytas kitas, nei kitų vežėjų sudarytose sutartyse, ir dėl to ji laikytina tinkamai įvykdyta, yra faktiškai ydingi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tarp apelianto UAB „Esola“ ir UAB „Reklamasas“ buvo sudaryta atskira sutartis-užsakymas krovinio pervežimui, tačiau pažymi, kad krovinio pristatymu į paskirties vietą laikomas tik krovinio pristatymas būtent į CMR važtaraštyje, o ne sutartyje, nurodytą vietą arba pakeistą siuntėjo reikalavimu, remiantis CMR konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta teise, paskirties vietą. Todėl nepaisant sutartyje-užsakyme krovinio pervežimui, sudarytame tarp UAB „Esola“ ir UAB „Reklamasas“, nurodyto kito adreso nei krovinio važtaraštyje, krovinys negali būti laikomas tinkamai pristatytu, o minėta sutartis įvykdyta. Pažymėtina, kad vien adreso pakeitimas nekeičia galutinio krovinio gavėjo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Esola“ nebuvo maksimaliai rūpestinga ir atidi ir nesiėmė visų galimų saugumo priemonių.

21Taip pat negalima sutikti ir su atsakovo UAB „Esola” apeliacinio skundo argumentais, kad jis pastebėjęs, kad krovinio važtaraštyje nurodyti kovinio iškrovimo duomenys skiriasi nuo krovinio vežimo sutartyje nurodyto krovinio iškrovimo vietos, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai kreipėsi į užsakovą UAB „Reklamasas“ dėl nurodytuose dokumentuose nurodyto krovinio iškrovimo vietos neatitikimo ir tik gavęs krovinio siuntėjo patvirtinimą, kad vežėjas UAB „Esola“ turi vadovautis vežimo sutartimi ir krovinį pristatyti į sutartyje nustatytą vietą. UAB „Esola“, krovinį pristatė į sutartyje nurodytą vietą ir krovinį bei visus dokumentus perdavė jo siuntėjui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad krovinio važtaraštyje buvo aiškiai nurodytas krovinio gavėjas, tačiau krovinys buvo perduotas ne jam, o kitam asmeniui, todėl būtent vežėjui tenka pareiga įrodyti, kad asmuo, kuriam jis perdavė krovinį turėjo teisę jį gauti arba kad krovinio siuntėjas, remdamasis CMR konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta teise, buvo nurodęs vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas ir nurodo, kad gavo žodinius siuntėjo nurodytus krovinį pristatyti į kita vietą nei nurodyta važtaraštyje, tačiau atsižvelgiant į CMR konvencijos 12 str. 5 d., apeliantas galėjo vykdyti siuntėjo duotą nurodymą iškrauti krovinį kitu adresu nei nurodyta važtaraštyje tik tuo atveju, jei UAB „Reklamasas” jam būtų pateikęs pirmąjį važtaraščio egzempliorių, kuriame būtų matomi pataisymai dėl krovinio iškrovimo vietos. Tačiau vežėjui UAB „Esola“ pataisytas pirmasis važtaraščio egzempliorius pateiktas nebuvo.

22Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog pagrindinė vežimo sutartis buvo sudaryta tik su UAB „Egliana ir Ko”, todėl pastarasis atsako už visą krovinio vežimą. Šią savo poziciją atsakovas grindžia kasacinio teismo nutartimi, civilinuje byloje Nr. 3K-3-189/2014. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytos kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės dėl vežėjo nenurodymo važtaraštyje nesutampa. Miinėtoje kasacinėje byloje važtaraštyje buvo nurodytas kitas vežėjas, o nagrinėjamoje byloje važtaraštyje apskritai nėra įrašytas krovinio vežėjas. Todėl abiejų bylų ratio decidendi dėl šio aspekto nesutampa. Be to, nagrinėjamoje byloje vežėjų grandinėje dalyvavo fiktyvi įmonė, kuriai realiai negalima pareikšti reikalavimo, taip pat kuri nepareikštų regresinio reikalavimo atsakovui.

23Atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė visus atsakingus asmenis ir jų atsakomybės dalį už prarastą krovinį. Atsakovas UAB „Esola“ sudarė sutartį dėl to paties krovinio pervežimo kaip ir kiti vežėjai. Teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad UAB „Reklamasas“ yra fiktyviai įsteigta įmonė, kuri neturi jokio turto, veiklos nevykdo, pati žalos neatlygina ir iš kitų asmenų taip pat nereikalauja žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, taikoma CMR konvencijos 38 str. nuostata – jeigu vienas vežėjų yra nemokus, tai jam tenkanti, bet nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą.

24Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB „Egliana ir ko“ pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimą į atsakovo UAB „Esola“ apeliacinį skundą turėjo 2 420 Lt atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmetus atsakovo UAB „Esola“ apeliacinį skundą, atsakovas UAB „Egliana ir ko“ turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, kaip numato Civilinio proceso kodekso 98 str., tačiau mano, kad šio konkrečiu atveju atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl atsakovo atstovavimo išlaidų dydis mažinamas iki 1 500 Lt, t.y. 434,43 Eur (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo).

26Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal UAB „Esola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3268-600/2014 daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš apelianto UAB „Esola“ atsakovui UAB „Egliana ir ko“ 434,43 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovų UAB... 3. Atsakovas UAB „Esola“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti dalyje dėl jai... 4. Atsakovas UAB „Egliana ir ko“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. ieškinį tenkino... 6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas AB „Lietuvos... 7. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 8. Teismas nurodė, kad byloje įsiteisėjusias teismų sprendimais, t.y. Kauno... 9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas... 10. Atsakovas UAB „Esola“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 11. Pirma, teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius civilinius... 12. Antra, teismas nustatydamas vežėjo UAB „Esola“ tyčinius veiksmus,... 13. Trečia, teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovui UAB „Esola”... 14. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo visų... 15. Atsakovas UAB „Egliana ir ko“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą... 16. Apeliacinis skundas atmetamas. ... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad UAB... 21. Taip pat negalima sutikti ir su atsakovo UAB „Esola” apeliacinio skundo... 22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog... 23. Atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos... 24. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga... 25. CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 26. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš apelianto UAB „Esola“ atsakovui UAB „Egliana ir ko“...