Byla 3K-3-189/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Gedimino Sagačio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Avelita“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutarties ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Avelita“ ieškinį atsakovams UAB „Dairema“ (buv. D. T. IĮ „Dairema“), D. T., R. T., AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Rinal“, A. R., tretiesiems asmenims UAB „Rarkas“, A. K. ir UAB „SCA Hygiene Products“ dėl nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Dairema“ (iki 2010 m. gruodžio 17 d. D. T. IĮ „Dairema“), D. T., R. T., AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Rinal“ ir A. R. 63 832, 96 Lt nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2010 m. liepos 2 d. su IĮ „Dairema” sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl UAB „SCA Hygiene Products” krovinių pristatymo į CMR važtaraščiuose nurodytas vietas. IĮ „Dairema“ krovinio vežimo sutartį sudarė su UAB „Rarkas“, o šis – su UAB „Rinal“, kuris buvo faktinis krovinio vežėjas. Kroviniai sutartu laiku nebuvo pristatyti, juos prarado faktinis vežėjas.

5Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Avelita“ atžvilgiu). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Dairema”, kuriai krovinį vežti patikėjo ieškovas, krovinį perdavė vežti UAB „Rarkas“, o šis – UAB „Rinal”, kuris buvo faktinis vežėjas.

6Ieškovas teigė, kad atsakovas UAB „Rinal“, veikdamas su nusikaltimą suplanavusiais asmenimis, paėmė krovinį ir jį perdavė A. K., apsimetusiam UAB „Rarkas“ darbuotoju M. U. Dėl šių veiksmų krovinio savininkas (trečiasis asmuo UAB „SCA Hygiene Products“) patyrė nuostolių. Ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui 62 549,17 Lt ir įgijo teisę regreso tvarka šių nuostolių reikalauti iš kitų subjektų, jo atžvilgiu esančių vežėjais, jų atsakomybę apdraudusios bendrovės bei dėl krovinio dingimo atsakingų asmenų.

7Ieškovas nurodė, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo keliais teisiniai santykiai, nes krovinys buvo vežamas iš Olandijos į Lietuvą, todėl taikytina 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija, Konvencija) ir, kiek ji nereglamentuoja konkrečių santykių, – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).

8Atsakovai UAB „Dairema“ ir D. T. su ieškiniu nesutiko. Jie nurodė, kad neteisėtų veiksmų neatliko, kad perduotas vežti krovinys buvo pagrobtas nusikalstamu būdu, o nustatytas asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl jis ir turi atsakyti.

9Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. su ieškiniu nesutiko. Jie nurodė, kad 2010 m. liepos 2 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį su UAB „Rarkas”. UAB „Rarkas“ atstovu prisistatęs asmuo paaiškino, kad visą krovinį būtina pristatyti į UAB „Rarkas“ sandėlį, o iš jo UAB „Rarkas“ ar jo pasitelktas trečiasis asmuo krovinį pristatys važtaraščiuose nurodytais adresais. Atsakovų teigimu, ieškovas gali pareikšti ieškinį vežėjui (UAB „Rinal“) tik tuo atveju, jei reikalavimo teisę turintis asmuo (siuntėjas CMR konvencijos prasme) perleido ją ieškovui, tačiau tokių įrodymų nepateikta.

10Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ (UAB „Rinal“ draudikas) nurodė, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo dydžio. Jo teigimu, sutartimi prisiimtą prievolę atsakovas UAB „Rinal“ įvykdė – krovinį pristatė sutartyje nurodytu adresu, todėl civilinė atsakomybė jo atžvilgiu nekyla. Kadangi važtaraštyje vežėju nurodytas ieškovas, atsakovo UAB „Rinal“ atsakomybė vertintina ne pagal CMR konvencijos, o pervežimo sutarties, sudarytos su UAB „Rarkas“, nuostatas.

11Trečiasis asmuo UAB „SCA Hygiene Products“ atsiliepime į ieškinį prašė jį visiškai tenkinti. Jis nurodė dėl prarasto krovinio patyręs 63 832, 96 Lt žalos, kurią atlygino ieškovas.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

13Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad CMR konvencijos 36 straipsnio ir CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato civilinę atsakomybę vežėjui ar skolininkui (atsakovui UAB „Rinal“), todėl atskirai atsakovui

14A. R. (kuris buvo bendrovės akcininkas ir vadovas) civilinė atsakomybė nekyla. Civilinė atsakomybė juridinio asmens dalyviui kyla, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų, o nagrinėjamu atveju jokie atsakovo A. R. nesąžiningi veiksmai nebuvo įrodyti.

15Teismo vertinimu, UAB „Rinal“ ir UAB „Rarkas“ santykiuose pagrindinis dokumentas buvo krovinio pervežimo sutartis. Iki CMR važtaraščių perdavimo atsakovui UAB „Rinal“ kroviniu disponuojantis asmuo buvo UAB „Rarkas“, todėl UAB „Rinal“, vykdydamas krovinio vežimo sutartyje nurodytas sąlygas, elgėsi teisėtai.

16Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog A. K. pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo ieškovo UAB „Avelita“ atžvilgiu, ieškovas, atlyginęs nuostolius, regreso teisę įgyja kaltojo vežėjo, t. y. UAB „Rarkas”, vardu veikusio A. K. atžvilgiu.

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, jį 2013 m. liepos 12 d. nutartimi atmetė ir Trakų rajono apylinkės teismo

182012 m. spalio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19Teismas konstatavo, kad pagal CMR konvencijos 36 straipsnį siuntėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo tiek pirmajam, tiek antrajam, tiek abiem vežėjams, nepaisant vežėjo dalyvavimo krovinio gabenimo procese pobūdžio. Jam atlyginęs nuostolius vežėjas turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu pagal CMR konvencijos 37 straipsnį. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą kitiems vežėjams turi grįsti CMR konvencijos 37, o ne 36 straipsniu.

20Sprendžiant dėl vežėjų tarpusavio atsakomybės už padarytus nuostolius pagal CMR konvencijos 37 straipsnį, yra reikšminga konkretaus vežėjo kaltė. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K., apsimetęs UAB „Rarkas“ darbuotoju, suklaidino UAB „Rinal“, krovinį priėmė ir tokiu būdu apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo didelės vertės krovinį. Taip pat nustatyta, kad UAB „Rarkas“ jokios veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo; ši įmonė buvo priedanga siekiant apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą.

21Ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakovu IĮ „Dairema“, nenurodė specialių krovinio vežimo sąlygų, kurias atsakovas IĮ „Dairema“, sudarydamas sutartį su UAB „Rarkas“, būtų pažeidęs, o iš jam viešai prieinamos informacijos apie UAB „Rarkas“ nebuvo galima nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties ar to, kad įmonė nevykdė veiklos. Byloje nėra įrodymų dėl UAB „Dairema“ neatidumo ir nerūpestingumo vykdant krovinio pervežimo sutartimi prisiimtą prievolę, todėl, nesant jo kaltės dėl krovinio praradimo, ieškovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

22Teismas sprendė, kad atsakovo UAB „Rinal“ kaltės dėl prarasto krovinio taip pat nėra, nes UAB „Rarkas“ ir atsakovas UAB „Rinal“ krovinio pervežimo sutartimi susitarė dėl krovinio pristatymo į UAB „Rarkas“ buveinę. Jei sutartyje ir važtaraštyje nurodytos krovinio pristatymo vietos nesutampa, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į joje nustatytą vietą. Dėl šios priežasties atsakovas UAB „Rinal“, pristatęs krovinį į sutartyje nurodytą vietą, veikė pagal jam UAB „Rarkas“, kaip krovinio pervežimo sutarties šalies, duotas instrukcijas. Krovinį pristatęs į sutartą vietą ir jį perdavęs asmeniui, prisistačiusiam UAB „Rarkas“ sandėlininku, atsakovas UAB „Rinal“ įvykdė krovinio pervežimo sutarties sąlygas.

23Atmetęs ieškovo reikalavimus atsakovams UAB „Dairema“ ir UAB „Rinal“, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovų D. T., R. T., A. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės.

24III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

25Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 10 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

26Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27Dėl krovinių vežėjų tarpusavio teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti (vežėjas ar jų daugėtas); nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį būtent dėl to, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti, t. y. jei dėl krovinio pervežimo sutartį su vežėju sudaro asmuo, kuris faktiniam krovinio siuntėjui yra įsipareigojęs pervežti krovinį (jo atžvilgiu yra krovinio vežėjas), tai šis asmuo to vežėjo atžvilgiu turi krovinio siuntėjo statusą, tačiau nėra krovinio siuntėjas CMR važtaraščio prasme, jis neturi krovinio siuntėjo teisių, numatytų CMR konvencijos 12 straipsnyje (civilinė byla Nr. 3K-3-265/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 patvirtintos Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgos (toliau – Apžvalga) išaiškinta, kad jei tarp vežėjų kyla ginčas dėl nuostolių atlyginimo, jų tarpusavio santykiuose vežėjas, kuris pasitelkė kroviniams pervežti kitą vežėją, laikytinas jo atžvilgiu užsakovu.

28Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad krovinio pristatymo instrukcijas atsakovui (faktiniam vežėjui) UAB „Rinal“ pakeitė kitas vežėjas – UAB „Rarkas“, nors kasacinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, nurodyta, kad krovinys laikomas prarastu, jei faktinis vežėjas nepristato krovinio į CMR važtaraštyje nurodytą vietą CMR važtaraštyje nurodytam asmeniui, nebent būtų turėjęs kitokias krovinio siuntėjo CMR važtaraščio prasme instrukcijas. Tai reiškia, kad vieno vežėjo instrukcijos kitam vežėjui, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu duotos, nepakeičia krovinio siuntėjo instrukcijų, o faktinis vežėjas, veikęs pagal kito vežėjo instrukcijas, prisiima visą dėl to galinčią kilti riziką. Nagrinėjamu atveju krovinio siuntėju suprantamas ne koks nors asmuo konkrečiam vežėjui davęs užsakymą pervežti krovinį, bet asmuo, turintis krovinio siuntėjo teises pagal CMR konvencijos 12 straipsnį (krovinio siuntėju nurodytas CMR važtaraštyje). Jei pervežime dalyvaujantys vežėjai tarpusavyje susitaria pakeisti krovinio pristatymo vietą ar gavėją, tai lemia jų tarpusavio teises ir pareigas, atsakomybę, bet šis faktas negali būti naudojamas prieš tokio susitarimo nesudariusius vežėjus ar krovinio siuntėją pagal CMR važtaraštį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Dėl šių priežasčių teismų išvados, kad kiekvienas kitas vežėjas nėra įsipareigojęs CMR važtaraštyje krovinio siuntėju nurodytam asmeniui ir neatsako už krovinio pervežimą pagal CMR važtaraštyje nurodytas sąlygas (atsakovo tik už krovinio pristatymą pagal to vežėjo sutartį su kitu vežėju), nėra teisiškai pagrįsta ir neatitinka teismų praktikos.

29Dėl vežėjų tarpusavio civilinės atsakomybės už krovinio praradimą taikymo sąlygų. Teismų išvada, kad atsakovai (vežėjai) UAB „Rinal“ ir UAB „Dairema“ nepažeidė jiems duotų instrukcijų ar sutartinių įsipareigojimų, nepagrįsta. Tas faktas, kad jiems nebuvo duodamos instrukcijos, kaip pasirinkti kitus vežėjus, patikrinti jų patikimumą ir pan., nepašalina šių asmenų atsakomybės. Krovinių pervežimo santykiuose šalys susitaria ne dėl konkretaus elgesio būdo, o dėl rezultato (tikslo). Jeigu šalis, kuri sutartimi įsipareigojo pasiekti tam tikrą rezultatą (pristatyti krovinį į nurodytą vietą ir perduoti jį gavėju nurodytam asmeniui), jo nepasiekia, tai ji laikoma pažeidusia sutartį ir jos kaltė preziumuojama (CK 6.246, 6.248 straipsniai, 6.256 straipsnio 4 dalis). Ši šalis atsako už tinkamą asmenų, kurie padeda įvykdyti įsipareigojimus, pasirinkimą (CMR konvencijos 3, 29 straipsniai). Tokiu atveju vežėjas, kuriam pareikštas ieškinys, turi įrodyti, kad egzistavo teisės aktuose numatytos aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnis), dėl kurių jis atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju atsakovai tokių aplinkybių neįrodinėjo.

30Teismai, laikydami, kad atsakovai UAB „Rinal“ ir UAB „Dairema“, kurie prisidėjo prie nusikalstamų veiksmų, nėra atsakingi už patirtus nuostolius, nepasisakė, kokiu pagrindu šie nuostoliai priskiriami ieškovui – vežėjui, kuris nebuvo susijęs su krovinio praradimu. Be to, teismai netaikė CMR konvencijos 37 straipsnyje nustatytų taisyklių dėl nuostolių paskirstymo.

31Teismų išvada, kad esant nusikaltimui civilinė atsakomybė vežams netaikoma, o reikalavimai dėl nuostolių turi būti reiškiami nusikaltimą padariusiems asmenims (t. y. turi būti taikoma ne sutartinė, o deliktinė atsakomybė), neatitinka kasacinio teismo praktikos (Apžvalgos VII dalis). Deliktas (nusikaltimas) išimtiniais atvejais gali būti aplinkybe, atleidžiančia vežėją nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio pagrindais. Vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, todėl laikytina, kad įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovų UAB „Rinal“ ir UAB „Dairema“ atleisti nuo civilinės atsakomybės, nes jie nusikaltimą padariusius asmenis pasirinko patys, jų tarpusavio santykiai ir atsiskaitymai nebuvo grindžiami įstatymuose nustatytais apskaitos dokumentais. Tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl faktinio vežėjo kaltės, susitariantysis vežėjas siuntėjui atsako pagal CMR konvencijos 3 straipsnį, nes laikytina, kad, savo rizika parinkdamas tokį faktinį vežėją, jis pažeidžia sutartinį įsipareigojimą užtikrinti saugų krovinio pervežimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012).

32Nagrinėjamu atveju CMR važtaraštyje nurodytu krovinio siuntėjas UAB „SCA Hygiene Products“ krovinio pervežimo sutartį sudarė su ieškovu, kuris sutarčiai vykdyti pasitelkė vežėją UAB „Dairema“, šis sudarė sutartį su UAB „Rarkas“, o pastarasis – su UAB „Rinal“, kuris buvo faktinis krovinio vežėjas. Taigi, UAB „Dairema“ tiesiogiai įsipareigojo ieškovui pristatyti krovinį į CMR važtaraštyje nurodytą vietą nurodytam gavėjui, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, nes krovinys buvo prarastas dėl jos pasitelktų paslaugai teikti asmenų (UAB „Rarkas“) veiksmų, todėl turi atsakyti už atsiradusius nuostolius.

33Dėl regreso teisės. CMR konvencijos 37 straipsnyje nustatyta, kad nuostolius atlyginęs vežėjas turi teisę reikalauti juos atlyginti regreso tvarka iš kitų vežėjų. Tai reiškia, kad jis perima krovinio siuntėjo teises, o kiti vežėjai prieš jį gali naudoti tik krovinio siuntėjo CMR važtaraščio prasme atžvilgiu turimas teises (CK 6.112-6.114 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Tokį kreditorių pasikeitimą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006).

34Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju netaikomas CMR konvencijos 36 straipsnis ir ieškovas, atlyginęs krovinio siuntėjui jo patirtus nuostolius dėl krovinio praradimo, neįgijo siuntėjo teisių kitų vežėjų; kad jiems nebetaikomos sąlygos dėl jų, kaip vežėjų, atsakomybės krovinio siuntėjui, dėl to negalima reikšti reikalavimo visiems vežėjams, teisiškai nepagrįsta. Kreditorių pasikeitimas negali turėti įtakos skolininko pareigoms, nes prievolės įvykdymo sąlygos ir atsakomybė už jų neįvykdymą dėl asmens pasikeitimo prievolėje nepasikeičia.

35Dėl atsakingų asmenų. Pripažinus, kad UAB „Dairema“ ir UAB „Rinal“ yra atsakingi už nuostolius, spręstinas klausimas ir dėl kitų asmenų (atsakovų D. T., R. T., AB „Lietuvos draudimas“, A. R.) civilinės atsakomybės. D. T. ir R. T. civilinė atsakomybė atsirado CK 2.50 straipsnio ir Individualiųjų įmonių įstatymo 2 straipsnio pagrindu, nes tuo metu, kai atsakovas UAB „Dairema“ prisiėmė vežėjo įsipareigojimus prieš ieškovą, tai buvo Tamošaičių individuali įmonė. Atsakovo A. R. atsakomybė kyla iš jo kaip juridinio asmens UAB „Rinal“ dalyvio veiksmų, sudarančių deliktą, CK 2.50 straipsnio, 6.279 straipsnio 4 dalies pagrindu. Byloje nustatyta, kad A. R. buvo ne tik UAB „Rinal“ vienintelis akcininkas, vadovas, bet ir faktiškai atliko visus veiksmus, dėl kurių krovinys buvo prarastas. AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudęs UAB „Rinal“ civilinę atsakomybę, todėl, taikant atsakomybę pastarajam, draudimo išmoka priteistina iš šio atsakovo. Teismai, atmetę reikalavimus pagrindiniams atsakovams, šių atsakovų atsakomybės klausimų faktiškai nenagrinėjo.

36Atsakovas UAB „Dairema“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 10 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

37Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

38Baudžiamojoje byloje teismas nenustatė, kad UAB „Dairema“ susijusi su nusikalstamą veiką padariusiais asmenimis, žinojo apie rengiamus įvykdyti neteisėtus veiksmus ir galėjo užkirsti jiems kelią. Atsakovo UAB „Dairema“ neteisėti veiksniai ir kaltė dėl atsiradusių nuostolių nebuvo įrodyti ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas nepateikė įrodymų, UAB „Dairema“, sudarydama krovinio vežimo sutartį su UAB „Rarkas“, žinojo arba galėjo žinoti apie jo nusikalstamus ketinimus. Turėdamas teisę vežėją pasirinkti savo nuožiūra, atsakovas UAB „Dairema“ iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad UAB „Rarkas“ yra veikiantis juridinis asmuo, užsiimantis krovinių pervežimu, todėl neturėjo pagrindo abejoti jo patikimumu. Krovinio pervežimo sutartis su UAB „Rarkas“ buvo sudaryta elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad krovinį faktiškai vežė ne UAB „Dairema“ pasamdytas vežėjas, o UAB „Rinal“, kuris prarado krovinį, pristatydamas jį ne CMR važtaraštyje nurodytiems gavėjams. Šių vežimo sąlygų atsakovas UAB „Dairema“ nekontroliavo.

39Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dairema“ neatliko neteisėtų veiksmų, jos kaltės dėl krovinio praradimo nėra. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar vėlavimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų padarinys, dėl krovimo defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį, vagystės, grobimo, užpuolimo atveju vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, jei įrodo, kad ėmėsi visų reikalingų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir rūpestingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau negalėjo šių įvykių išvengti.

40Nagrinėjamu atveju UAB „Dairema“ iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad UAB „Rarkas“ yra veikiantis juridinis asmuo, sudarė su juo krovinio pervežimo sutartį ir davė nurodymus, kur krovinys turi būti nuvežtas, įpareigojo vežėją turėti civilinės atsakomybės draudimą. Atsižvelgiant į tai, kad krovinys prarastas ir žala atsirado dėl nusikalstamos veikos, apie kurią UAB „Dairema“ negalėjo žinoti, teismai pagrįstai sprendė, kad civilinė atsakomybė šiam atsakovui netaikytina.

41Kasatorius nurodo CMR konvencijos 29 straipsnį, pagal kurį vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis, tačiau šiuo atveju UAB „Dairema“ krovinio vežimo užsakymas nebuvo vykdomas pagal atsakovo nurodymus: krovinį perdavus vežti UAB „Rarkas“ be UAB „Dairema“ žinios ir sutikimo buvo pakeista krovinio pristatymo vieta; krovinį vežė kitas (ne UAB „Dairema“ pasamdytas) vežėjas. Dėl šių priežasčių CMR konvencijos 29 straipsnis neaktualus.

42Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį, ieškovas šiuo atveju gali reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka tik iš to vežėjo, kuris yra kaltas dėl krovinio praradimo, t. y. iš UAB „Rarkas“ ir jo vardu veikusio A. K.

43Kadangi reikalavimai UAB „Dairema“ atmestini, tai atsakomybė netaikytina ir bendrovės direktorei D. T.. Ji nelaikytina tinkama atsakove, nes nėra atsakinga už atsiradusius nuostolius dėl krovinio praradimo. Vadovaujantis CMR konvencija, UAB „Avelita“ ieškinį gali reikšti tik vežėjui; Konvencijoje nenustatyta, kad už krovinio praradimą gali būti traukiami atsakomybėn kiti asmenys, kurie nedalyvavo vežimo teisiniuose santykiuose.

44Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie žalos dydį, t. y. sutarčių, sąskaitų faktūrų ir pan., be to, jis reikalauja daugiau, nei nustatyta žala išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Pažyma apie atsiskaitymą nėra tinkamas, leistinas ir patikimas įrodymas CMR konvencijos prasme, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas.

45Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą.

46Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

47Byloje nustatyta, kad CMR važtaraštyje vežėju įrašytas ieškovas. Jei vežėjas, nurodytas važtaraštyje, krovinį veža ne pats, o paveda vežti kitam asmeniui, bet nenurodo jo važtaraštyje, nesurašo priėmimo akto, tai važtaraštyje nurodytas vežėjas yra vežėjas CMR konvencijos prasme ir jis yra atsakingas už krovinį pagal CMR konvencijos nuostatas.

48Dėl šios priežasties UAB „Rinal“ atsakomybė vertintina ne pagal CMR konvencijos, o pagal pervežimo sutarties, sudarytos su UAB „Rarkas“, nuostatas, kurias UAB „Rinal“ tinkamai įvykdė. Nagrinėjamu atveju kiti vežėjai (tarp jų – ir UAB „Rinal“) nebuvo tiesiogiai įsipareigoję pervežti krovinį siuntėjui, o ieškovas sutartyje ir važtaraštyje nenurodydamas, kad jis atlieka tik tarpininko (ekspeditoriaus) funkcijas, prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą ir jis laikomas vežėju CMR konvencijos prasme. Tam, kad faktiškai krovinį vežantis vežėjas būtų laikomas vežėju CMR konvencijos prasme ir būtų tiesiogiai atsakingas važtaraštyje nurodytam krovinio siuntėjui, pastarasis turi jį suvokti kaip vežėją. Ieškovas nepagrįstai remiasi CMR konvencijos 36 straipsniu, nes jo nuostatos netaikomos situacijoms, kai pagrindinis vežėjas yra prisėmęs atsakomybę už visą vežimą. Konvencijos 36 straipsnio taikymui yra būtinas jos 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų įvykdymas: vežėjas, priimdamas krovinį iš kito vežėjo, turi perduoti pasirašytą ir datuotą priėmimo aktą, turi įrašyti savo pavardę ir adresą į antrąjį važtaraščio egzempliorių. Neįvykdžius 35 straipsnio reikalavimų, UAB „Rinal“ negali būti laikomas nei paskutiniuoju vežėju, nei vežėju, kuris vykdė pervežimą krovinio praradimo metu (CMR konvencijos 36 straipsnis).

49Kasatorius klaidina teismą ir šmeižia atsakovus, nepagrįstai teigdamas, kad UAB „Rinal“ ir UAB „Dairema“ prisidėjo prie nusikalstamų veiksmų. Baudžiamojoje byloje A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl sukčiavimo UAB „Avelita“ atžvilgiu, todėl nuostolių turi būti reikalaujama iš jo. A. K. suklaidino UAB „Rinal“ pateikdamas suklastotą asmens dokumentą ir apgaule įgijo didelės vertės krovinį.

50Esant regresui, atsiranda dvi teisinės prievolės, kurios negali egzistuoti kartu. Kasatorius įvykdė sutartinę prievolę krovinio siuntėjui ir ji baigėsi. Tada atsiranda deliktinė prievolė, kurios pagrindu kasatorius turi teisę susigrąžinti išlaidas iš kaltų asmenų. Šių dviejų prievolių atskyrimas yra aiškus iš CMR konvencijos nuostatų: 36 straipsnis reglamentuoja sutartines prievoles, santykius tarp krovinio siuntėjo ir gavėjo, o 37 straipsnis – vežėjo regreso teisę į žalą padariusius asmenis. Vadinasi, šios teisės normos gali būti taikomos tik esant skirtingiems pagrindams ir negali būti taikomos kartu.

51Nesant UAB „Rinal“ atsakomybės dėl krovinio dingimo, neatsiranda ir UAB „Lietuvos draudimas“ prievolės mokėti draudimo išmoką. Net jeigu būtų nustatyta, kad UAB „Rinal“ turi atlyginti žalą, draudimo išmokos iš AB „Lietuvos draudimas“ negalėtų būti reikalaujama, nes pagal draudimo taisykles vežėjo atsakomybės atsiradimas dėl krovinio atidavimo neteisėtam gavėjui yra nedraudžiamasis įvykis.

52Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

53Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

54Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. pirmiausiai sudarė krovinio vežimo sutartį, o atvykus atsiimti krovinio jiems buvo pateikti važtaraščiai, kuriuose krovinio siuntėjas, vežėjas ir gavėjas skyrėsi nuo sutartyje nurodytųjų. Visus nurodymus dėl krovinio gabenimo teikė UAB „Rarkas“ vardu veikę asmenys. Jie aiškino, kad krovinys iš sandėlio Kaune vėliau bus pristatomas skirtingiems važtaraščiuose nurodytiems gavėjams. Nagrinėjamu atveju atsakovai pagrįstai galėjo manyti, kad kroviniu disponuojantis asmuo, turintis teisę duoti UAB „Rinal“ instrukcijas dėl jo pervežimo (CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalis), buvo UAB „Rarkas“.

55Pagal CK 8 6.808 straipsnį bei CMR konvencijos nuostatas įsipareigojimas pervežti krovinį prisiimamas sudarant susitarimą su siuntėju arba priimant krovinį vežti iš kitų vežėjų. Šiuo konkrečiu atveju atsakovai pagrįstai manė sudarantys sutartį su kroviniu disponuojančiu asmeniu, o ne perimantys krovinį iš kito vežėjo, juolab kad važtaraščiuose krovinio vežėju buvo nurodytas kasatorius, o ne UAB „Rarkas“ ar UAB „Rinal“. Jei UAB „Rarkas“ ar UAB „Rinal“ važtaraščiuose būtų įvardyti vežėjais, jiems būtų kilusios abejonės dėl sutartyje nurodytų krovinio pristatymo sąlygų ir jie būtų kreipęsi į važtaraštyje nurodytą siuntėją.

56Dėl šių priežasčių bylą nagrinėję teismai, vertindami UAB „Rinal“ veiksmus pervežant krovinį, pagrįstai juos laikė teisėtais ir nesudarančiais pagrindo atsakomybei kilti.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, o kilus ginčui dėl sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais, turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovai jau buvo atlikę vieną krovinio pervežimą analogiškomis sąlygomis (krovinys pristatytas į UAB „Rarkas“ sandėlį, o važtaraštyje nurodytas kitas krovinio gavėjas ir jo adresas), dėl jo pretenzijų nebuvo pareikšta. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovai vadovavosi ne tik sutartimi ar važtaraščiais, bet ir iki tol tarp UAB „Rarkas“ ir UAB „Rinal“ nusistovėjusia krovinių vežimo praktika.

58Kasatorius savo iniciatyva ir rizika sumokėjo faktiniam krovinio siuntėjui jo nurodytą sumą už prarastą krovinį, tačiau tai savaime nesuponuoja faktinio ar teisinio pagrindo reikalauti šios sumos iš kitų pervežime dalyvavusių asmenų. UAB „Rinal“ tinkamai įvykdžius sutartį, sutartinės civilinės atsakomybės nekyla, todėl netaikytinos ir CMR konvencijos nuostatos, reglamentuojančios vežėjų tarpusavio sutartinę civilinę atsakomybę.

59Apeliacinės instancijos išvada, kad CMR konvencijos 36 straipsnyje yra įtvirtintos papildomos garantijos krovinio siuntėjui, reiškiančiam reikalavimus keliems vežėjams, gauti nuostolių atlyginimą neapsiribojant konkrečiu vežėju. Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje laikomasi pozicijos, kad teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, kuris nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei. Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį vežėjui, jei reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teises.

60Nagrinėjamu atveju kasatorius, reikšdamas ieškinį atsakovui UAB „Rinal“ (faktiniam vežėjui) CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu, privalėjo pateikti reikalavimo teisės perleidimo sutartį ar kitą rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad reikalavimo teisę turintis asmuo (šiuo atveju krovinio siuntėjas) jam perleido savo teises. To nepadarius pagrįstai buvo taikomos CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatos ir nustatinėjama atskirų vežėjų kaltė.

61Atsakovų nuomone, nagrinėjamu atveju CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos ir A. R. nelaikytinas solidariąją prievolę turinčiu asmeniu, nes šioje teisės normoje kalbama apie atvejus, kai žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų, o nagrinėjamu atveju atsakovų UAB „Rinal“ ir A. R. veiksmai de facto nelaikytini skirtingais. CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės. Kadangi UAB „Rinal“ įvykdė sutartines prievoles UAB „Rarkas“, A. R. atsakomybės kilti negali. Net jei ir kiltų jo atsakomybė, ji būtų subsidiari, o ne solidari, A. R. turėtų atsakyti ne kasatoriui, o UAB „Rarkas“.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63Dėl ginčo santykių kvalifikavimo

64Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.

65Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anneberg Transpol Int. Sp. z o. o. V. UAB „Greenchem Baltic“, bylos Nr. 3K-7-28/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013).

66Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Hoja ekspedicija“ v. UAB „Hofa“, bylos Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. UAB „Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“, bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, bylos Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“, bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. bendrovei „If P&C Insurance“ AS, bylos Nr. 3K-3-210/2010; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013; kt.).

67Nagrinėjamoje byloje teismų konstatuotos faktinės aplinkybės, kad UAB „SCA Hygiene Products” (siuntėjas) sudarė sutartį su UAB „Avelita“, kuri buvo nurodyta kaip vežėjas tiek sutartyje, tiek važtaraštyje. UAB „Avelita“ sudarė sutartį su UAB „Dairema“ ir šios sutarties prasme UAB „Avelita“ laikytina siuntėju, o UAB „Dairema“ – vežėju. Apie kitus vežime dalyvavusius asmenis (UAB „Rinal“, UAB „Rarkas) ieškovas UAB „Avelita“ nežinojo, šie asmenys jam nebuvo įsipareigoję savo vardu ir rizika vežti krovinio, todėl negalima laikyti, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta viena (vienintelė) sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CMR konvencijos VI skyrius (inter alia 36, 37 straipsniai), kurio nuostatomis rėmėsi tiek šalys, tiek bylą nagrinėję teismai, nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes nėra būtinosios sąlygos – vienos visus vežėjus jungusios sutarties (bendro įsipareigojimo siuntėjo atžvilgiu) (CMR konvencijos 34 straipsnis). Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju laikytina, kad buvo sudarytos skirtingos (kelios) vežimo sutartys, su skirtingais siuntėjais ir vežėjais, t. y. UAB „Dairema“ laikytina vežėju sutartyje su UAB „Avelita“, bet sutartyje su UAB „Rarkas“ ji laikytina siuntėju, ir t. t. Dėl šios priežasties iš šių sutarčių kylančioms prievolėms taikomos ne CMR konvencijos 36, 37 straipsnių nuostatos, o 3, 17 straipsniai.

68Bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo ginčo santykius ir taikė CMR konvencijos 37 straipsnį, nurodydami jį kaip pagrindą ieškovo, atlyginusio žalą siuntėjui UAB „SCA Hygiene Products”, reikalavimams atsakovų atžvilgiu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio, taip pat CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Dėl šių priežasčių nagrinėjamos bylos atveju spręstinas ne deliktinės solidariosios atsakomybės klausimas, o turi būti įvertinama, ar UAB „Dairema“, kaip ieškovui įsipareigojęs vežėjas, tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, įvertinus ir CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatas dėl vežėjo atsakomybės už pasitelktus asmenis.

69Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

70Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006, 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v. J. K. IĮ ,,Banga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2012, 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. ir kt. v. UAB „Atrika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-97/2013, kt.).

71Kartu CMR konvencijoje įtvirtintos tam tikros garantijos, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 28 straipsnis), tačiau vežėjas negali vadovautis nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Pažymėtina, kad remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalimi tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis; tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis Konvencijos nuostatomis dėl atleidimo nuo atsakomybės ar jos ribojimo.

72Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. įmonės „Inesa“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „A. V. logistikos paslaugos“ v. UAB „Junivara“, bylos Nr. 3K-3-254/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013; kt.).

73Nagrinėjamoje byloje teismai, atmesdami ieškinį, nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovų kaltės dėl prarasto krovinio. Jau buvo minėta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos

7417–18 straipsnius yra preziumuojama, todėl šiuo atveju buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, nustatant ieškovo pareigą įrodyti atsakovų kaltę. Vadovaujantis Konvencijoje įtvirtinta prezumpcija, atsakovai, gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo, turi teisę įrodinėti, kad egzistuoja atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 4, 5 dalys, 18 straipsnis) arba atsakomybės dydis yra ribotas (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 28 straipsnis). Teismai, vertindami atsakovų veiksmų teisėtumą, turėtų vadovautis pirmiau nurodyta praktika, kad tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.

75Jeigu byloje būtų nustatyta, kad UAB „Dairema“ (buvusi D. T. IĮ) yra atsakinga dėl atsiradusių nuostolių, taip pat turėtų būti sprendžiamas D. T. ir R. T. civilinės atsakomybės klausimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl sutuoktinių atsakomybės, kurioje nurodyta, jog individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolės atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012).

76Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai kvalifikavo ginčo santykius bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Netinkamai taikant materialiosios ir proceso teisės normas nebuvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl neatskleista bylos esmė. Dėl šios priežasties skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

77Dėl bylinėjimosi išlaidų

78Kasacinis teismas patyrė 122,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

79Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

80Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

81Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje... 6. Ieškovas teigė, kad atsakovas UAB „Rinal“, veikdamas su nusikaltimą... 7. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo... 8. Atsakovai UAB „Dairema“ ir D. T. su ieškiniu nesutiko. Jie nurodė, kad... 9. Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. su ieškiniu nesutiko. Jie nurodė, kad 2010... 10. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ (UAB „Rinal“ draudikas) nurodė, kad... 11. Trečiasis asmuo UAB „SCA Hygiene Products“ atsiliepime į ieškinį... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 13. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį... 14. A. R. (kuris buvo bendrovės akcininkas ir vadovas) civilinė atsakomybė... 15. Teismo vertinimu, UAB „Rinal“ ir UAB „Rarkas“ santykiuose pagrindinis... 16. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog A. K. pripažintas kaltu... 17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. 2012 m. spalio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.... 19. Teismas konstatavo, kad pagal CMR konvencijos 36 straipsnį siuntėjas turi... 20. Sprendžiant dėl vežėjų tarpusavio atsakomybės už padarytus nuostolius... 21. Ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakovu IĮ „Dairema“, nenurodė... 22. Teismas sprendė, kad atsakovo UAB „Rinal“ kaltės dėl prarasto krovinio... 23. Atmetęs ieškovo reikalavimus atsakovams UAB „Dairema“ ir UAB „Rinal“,... 24. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 25. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 26. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 27. Dėl krovinių vežėjų tarpusavio teisių ir pareigų. Lietuvos... 28. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad krovinio pristatymo instrukcijas... 29. Dėl vežėjų tarpusavio civilinės atsakomybės už krovinio praradimą... 30. Teismai, laikydami, kad atsakovai UAB „Rinal“ ir UAB „Dairema“, kurie... 31. Teismų išvada, kad esant nusikaltimui civilinė atsakomybė vežams... 32. Nagrinėjamu atveju CMR važtaraštyje nurodytu krovinio siuntėjas UAB „SCA... 33. Dėl regreso teisės. CMR konvencijos 37 straipsnyje nustatyta, kad nuostolius... 34. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 35. Dėl atsakingų asmenų. Pripažinus, kad UAB „Dairema“ ir UAB „Rinal“... 36. Atsakovas UAB „Dairema“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti... 37. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 38. Baudžiamojoje byloje teismas nenustatė, kad UAB „Dairema“ susijusi su... 39. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dairema“ neatliko neteisėtų veiksmų, jos... 40. Nagrinėjamu atveju UAB „Dairema“ iš viešai prieinamų duomenų nustatė,... 41. Kasatorius nurodo CMR konvencijos 29 straipsnį, pagal kurį vežėjas negali... 42. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį, ieškovas šiuo atveju gali reikalauti... 43. Kadangi reikalavimai UAB „Dairema“ atmestini, tai atsakomybė netaikytina... 44. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie žalos dydį, t. y.... 45. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį... 46. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 47. Byloje nustatyta, kad CMR važtaraštyje vežėju įrašytas ieškovas. Jei... 48. Dėl šios priežasties UAB „Rinal“ atsakomybė vertintina ne pagal CMR... 49. Kasatorius klaidina teismą ir šmeižia atsakovus, nepagrįstai teigdamas, kad... 50. Esant regresui, atsiranda dvi teisinės prievolės, kurios negali egzistuoti... 51. Nesant UAB „Rinal“ atsakomybės dėl krovinio dingimo, neatsiranda ir UAB... 52. Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį... 53. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 54. Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. pirmiausiai sudarė krovinio vežimo... 55. Pagal CK 8 6.808 straipsnį bei CMR konvencijos nuostatas įsipareigojimas... 56. Dėl šių priežasčių bylą nagrinėję teismai, vertindami UAB „Rinal“... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad CMR konvencija... 58. Kasatorius savo iniciatyva ir rizika sumokėjo faktiniam krovinio siuntėjui jo... 59. Apeliacinės instancijos išvada, kad CMR konvencijos 36 straipsnyje yra... 60. Nagrinėjamu atveju kasatorius, reikšdamas ieškinį atsakovui UAB „Rinal“... 61. Atsakovų nuomone, nagrinėjamu atveju CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatos... 62. Teisėjų kolegija... 63. Dėl ginčo santykių kvalifikavimo... 64. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis... 65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais... 66. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais)... 67. Nagrinėjamoje byloje teismų konstatuotos faktinės aplinkybės, kad UAB... 68. Bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo ginčo santykius ir taikė CMR... 69. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo... 70. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta CMR konvencijos 17... 71. Kartu CMR konvencijoje įtvirtintos tam tikros garantijos, kuriomis ribojamas... 72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra... 73. Nagrinėjamoje byloje teismai, atmesdami ieškinį, nurodė, kad ieškovas... 74. 17–18 straipsnius yra preziumuojama, todėl šiuo atveju buvo netinkamai... 75. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad UAB „Dairema“ (buvusi D. T. IĮ) yra... 76. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 77. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 78. Kasacinis teismas patyrė 122,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 80. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 81. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...