Byla 2A-825-524/2015
Dėl skolos, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB ,,Almarina“ ieškinį R. K. dėl skolos, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K. dėl 36 373 Lt skolos, 10 403 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog atsakovas dirbo ( - )„menedžeriu“ nuo 1999-02-03 iki 2004-11-12, iki šiol yra ( - ) akcininkas. Paaiškino, kad 2004-10-29 atsakovas pasiskolino iš ieškovės 77 700 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki pareikalavimo. Atsakovui pinigai buvo perduoti, išmokant juos iš bendrovės kasos ir pasirašant kasos išlaidų orderį. Nurodė, kad paskolos sutarties šalys raštu nesudarė, nes atsakovas jos projekto nepasirašė. Pažymėjo, kad įskaitė atsakovui priskaičiuotą 41 327 Lt dividendų sumą kaip dalies skolos grąžinimą ir 2009-09-04 išsiuntė atsakovui raginimą grąžinti likusią 36 373 Lt skolą.

3Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Neginčijo, kad nurodytą pinigų sumą gavo, tačiau tai buvo ne skolinami pinigai, o darbo užmokestis ir kitos, su darbo santykiais susijusios, išmokos.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-11 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo 10 534,34 EUR skolą, 3012,91 EUR palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 13 547,26 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 EUR bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 57,24 EUR žyminį mokestį ieškovei UAB „Almarina“; priteisė iš atsakovo 348,76 EUR valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolos sutarties šalys raštu nesudarė, nes atsakovas jos projekto nepasirašė, tačiau atsižvelgdamas į ieškovės išduotą kasos išlaidų orderį Nr. 79, pasirašytą ieškovės UAB „Almarina“ įmonės vadovo, buhalterės ir atsakovo, kuriuo atsakovui buvo perduota 77 700 Lt, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, minėtas kasos išlaidų orderis yra tinkamas paskolos sandorio įforminimas raštu. Konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčijama suma, nurodyta kasos išlaidų orderyje, yra priedas prie darbo užmokesčio. Teismas, padaręs išvadą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovui buvo suteikta paskola, reikalavimą dėl palūkanų priteisimo vertino kaip pagrįstą.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias prievolinius teisinius santykius. Teigia, kad teismo nustatyta, kad ieškovės parengtos paskolos sutarties atsakovas nepasirašė, ieškovės išduotas kasos išlaidų orderis nepagrindžia aplinkybės, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pažymi, kad minėto orderio pagrindu atsakovui ieškovės išmokėti pinigai yra su darbo santykiais susijusios išmokos, priskaičiuotos už daug metų. Pažymi, kad nėra duomenų apie ieškovės išduoto orderio registravimą Kasos pajamų ir išlaidų žurnale. Mano, kad realiai ieškovė 77 700 Lt sumos kasoje neturėjo, o išrašydamas minėtą orderį ieškovės direktorius iš tikrųjų siekė nurašyti savo turėtą skolą bendrovei. Teigia, kad minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas privalėjo į teismo posėdį iškviesti bendrovės direktorių ir buhalterę, pasirašiusią minėtą orderį, bet teismas to nepadarė, todėl neištyręs visų bylos aplinkybių, padarė neteisingas išvadas.

6Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės parengtos, bet atsakovo nepasirašytos paskolos sutarties, priimdamas procesinį sprendimą, nevertino. Pažymi, kad atsakovas neginčija, jog ieškovės kasos išlaidų orderio pagrindu perduotus pinigus gavo. Tačiau atsakovas neįrodė perduotos pinigų sumos paskirties. Tuo tarpu ieškovės pateiktos aplinkybės ir įrodymai akivaizdžiai patvirtina tarp šalių susiklosčiusių prievolinių (paskolos) teisinių santykių buvimą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, svarstė būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių teisės ir pareigos civiliniame procese yra išaiškintos, šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

9Byloje įrodyta, kad 2004-10-29 kasos išlaidų orderiu (b. l. 8) atsakovui buvo išmokėti

1077 700 Lt, taip pat byloje nustatyta, kad šio sandorio sudarymo metu atsakovas buvo ieškovės akcininkas ir ieškovė nurodo, kad 2004-10-29 su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis (b. l. 10), tačiau ji atsakovo yra nepasirašyta. Dalis perduotos atsakovui sumos – 41 327 Lt buvo įskaityta kaip dividendai.

11Pareikšdama ieškinį ieškovė akcentavo sutartinių teisinių santykių su atsakovu faktą, t. y. savo reikalavimo teisę, o atsakovo pareigą patenkinti reikalavimą ir sumokėti skolą kildino iš

122004-10-29 paskolos sutarties. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog su juo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o ši suma yra su darbo santykiais susijusios išmokos ir kompensacijos, t. y. 3700 Lt priemoka prie darbo sutartimi sulygto jo 1200 Lt darbo užmokesčio. Ieškovės pateiktam reikalavimui, kildinamam iš paskolos teisinių santykių, kitokiam vertinimui atsakovas nesuformulavo procesinio dokumento, t. y. pateikė paaiškinimą apeliaciniame skunde, jog šie pinigai turi būti vertinami kaip jo įstatymų nustatyta tvarka neįteisintas priedas prie darbo užmokesčio. Tačiau įrodymų analizė tokios išvados neleidžia padaryti. Šalys pripažįsta darbo santykius, susiklosčiusius paminėtos darbo sutarties pagrindu nuo 1999-02-03 iki 2004-11-15 (b. l. 11–12). Atsakovo darbo sutartyje nurodyta, kad ieškovė jam įsipareigojo mokėti 1800 Lt ir VSDFV buvo pranešta, kad atsakovo pajamos per ketvirtį buvo 5550 Lt, ir tai atitinka darbo sutartyje nurodytą vieno mėnesio priskaičiuojamo su mokesčiais darbo užmokesčio dydį (b. l. 39–45). Jokių kitų įrodymų, jog šalys buvo įstatymų nustatyta tvarka susitarusios dėl kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, mokėjimo atsakovui, atsakovas nepateikė. Visų pirma, atsakovui pripažinus faktą, jog jis ginčo sumą gavo kaip išmoką, susijusią su darbo teisiniais santykiais, privalėjo būti pateikti šios sumos apmokestinimo dokumentai pagal viešosios teisės normas. Tokių įrodymų byloje nėra. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnio 1 dalyje. Todėl vadovaujantis šiomis taisyklėmis negalima padaryti išvados, kad tikrasis įrodinėjamo sandorio pagrindas buvo išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimas, nes, visų pirma, atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl šių išmokų buvo susitaręs su ieškove įstatymo nustatyta – rašytine – forma. Atsakovas pasirašydamas kasos išlaidų orderį, kad gavo 77 700 Lt, šios sumos negalėjo laikyti priedu prie darbo užmokesčio, nes byloje nėra įrodytas ir nebuvo pateiktas jo apskaičiavimo mechanizmas, kurį atsakovas įrodinėja apeliaciniame skunde, t. y. po 3 700 Lt per mėnesį. Neįrodytas apeliacinio skundo motyvas, jog jis pateikė mokėjimo žiniaraščius dėl priedų mokėjimo, nes byloje esantys mokėjimo žiniaraščiai (b. l. 46–56) įrodo, kad kas mėnesį atsakovui buvo išmokama apie 1200 Lt. Taip pat nepateikti ir kiti remiantis įstatymu nustatyti ginčo sumos skaičiavimo rašytiniai įrodymai. Be to, byloje įrodyta, kad dalis išmokėtos atsakovui sumos – 41 327 Lt yra įskaityta į dividendus, išmokėtus atsakovui kaip įmonės akcininkui, todėl paneigtas ir neįrodytas atsakovo motyvas, jog ginčo suma buvo priedas prie darbo užmokesčio. Akivaizdu, jog įrodinėjamas žodinis atsakovo susitarimas dėl didesnio darbo užmokesčio, nei nurodyta rašytinėje sutartyje, mokėjimo yra neteisėtas veiksmas, todėl iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės ir ginčo suma laikoma priedu prie darbo užmokesčio. Be to, kita apeliacinio skundo motyvų dalis yra susijusi su atsakovo paaiškinimu, jog jis šios sumos realiai negavo, o tik pasirašė, tačiau prieštaringa atsakovo pozicija yra logiškai nepagrįsta, nes paneigia atsakovo paaiškinimą, kad ginčo suma turėjo būti priedas prie atlyginimo. Byloje yra atsakovo pasirašytas kasos išlaidų orderis, atsakovas parašo orderyje neginčijo, neprašė priešieškiniu šio sandorio pripažinti negaliojančiu (apsimestiniu), todėl pinigų perdavimo ar neperdavimo faktas liudytojų, kuriuos prašo apklausti apeliaciniame skunde, parodymais neįrodinėtinas. Nagrinėjamoje byloje nustatytas pinigų sumos perdavimo atsakovo nuosavybėn faktas. Šis faktas įrodytas 2004-10-29 kasos išlaidų orderiu Nr. 79 (b. l. 8). Šiame orderyje grafoje ,,Gavėjo parašas“ pasirašė atsakovas. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama kaip sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymo paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paminėtais įrodymais nustačius, jog ginčo pinigų suma buvo perduota atsakovui, o atsakovas nepateikė įrodymų apie paskolos ieškovui sugrąžinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo negrąžintos paskolos dalį (CK 6.38, 6.873 straipsniai), nes byloje atsakovas neįrodė kitokių prievolinių teisinių santykių buvimo.

13Be to, šią ginčo sumą, išmokėtą atsakovui kaip įmonės akcininkui, yra pagrindas priteisti ir kaip žalos atlyginimą. Šioje byloje ginčas kyla dėl grynųjų pinigų, paimtų iš įmonės sąskaitos, tvarkymo ir apskaitos. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 5 d. grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Todėl šiuo atveju pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas, paimdamas iš įmonės sąskaitos lėšas ir už jas nustatyta tvarka neatsiskaitydamas, pažeidė nurodytus teisės akto reikalavimus, taip pat fiduciarinę pareigą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.50 straipsnio 2 dalis), t. y. ieškovei atsirado pagrindas reikalauti taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001, Teismų praktika 15, p. 163–169; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001, Teismų praktika 16, p. 125–130, ir kt.), todėl darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė ne tik paskolos teisiniai santykiai.

14Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

15Iš atsakovo ieškovei priteistini 200 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

16Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18Priteisti iš R. K. UAB ,,Almarina“ 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai