Byla 2-747-308/2011
Dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui –S. M

12011 m.rugsėjo 27d Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei ,dalyvaujant ieškovo-Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Vytui Butkevičiui,atsakovui S. M. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui –S. M.

Nustatė

2Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. M. 4814,55 lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiolika litų 55 cnt) žalos atlyginimo LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

3Ieškovo atstovas nurodė,kad atsakovas S. M. (toliau – atsakovas) 2011 m. balandžio 14 d., apie 18 valandą ( - ) k., Matuizų sen., Varėnos r. (kadastriniai žemės sklypo Nr. ( - ), Nr. ( - )), degino sausus nenupjautus ir nesugrėbtus javus (pernykščias avižas). Tuo atsakovas pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr.98 - 2813) 20 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas (Žin., 1999. Nr. 75-2284) 3 punkto reikalavimus.

4LR aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 9 straipsnis numato,kad„ Piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.“ LR oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr.98 - 2813) 20 straipsnio 2 punktas numato,kad „Draudžiama deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas. Draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis“. LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas (Žin., 1999. Nr. 75-2284) 3 punkte nustatyta, kad „Draudžiam deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras“. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma šių reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.Už padarytą veiką, numatytą LR ATPK 831 str. 2 dalyje, Varėnos rajono agentūros 2011 m. balandžio 26 d. Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.VR-49 AM038763 atsakovui buvo paskirta 300 lt bauda. Atsakovas paskirtą 300 lt administracinę baudą sumokėjo. Šiuo pažeidimu atsakovas padarė žalą ir augmenijai, kuri apskaičiuota vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtintą „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus metodiką“ (Žin. 1998, Nr.26-706; 1999 Nr. 95-2756; 2002, Nr. 38-1404)) ir sudaro 4814,55 lt.Priimant 2011 m. balandžio 26 d. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.VR-49 AM038763 padarytos žalos aplinkai suma buvo paskaičiuota 3210,40 lt .Tačiau pažeidimas buvo padarytas ir 5700 m2 Versekos upės vandens apsauginėje zonoje,kur taikomas padidintas žalos koeficientas-2.Dėl to teikiant ieškinį buvo peržiūrėtas ir patikslintas padarytos žalos dydis,kuris sudaro 4814,55 lt .Kadangi atsakovas padarytos žalos aplinkai geranoriškai neatlygino,tai žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

5Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies.Nurodė,kad 2010 m rugpjūčio 8d.Varėnos rajone praėjęs škvalas išguldė ir suplakė prie žemės jo pasėtas avižas,kurių po to nebuvo galima nupjauti.Avižų negalėjęs ir aparti bei sugrėbti,kadangi lauke buvo daug akmenų.Todėl 2011 m balandžio mėn.kilusi mintis šias avižas padegti motinai ir jam priklausančiuose 0,57 ha ir 1,56 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės plotuose.Po to atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai surašė jam protokolą dėl išdegintų žemės plotų ir 2011-04-26 nutarimu paskyrė administracinę baudą,bei nurodė atlyginti padarytą žalą gamtai,kuri buvo paskaičiuota 3210,40 Lt.Kadangi nesutikęs su paskaičiuotu žalos dydžiu,tai žalos neatlyginęs.Gavus ieškinį pamatęs,kad atlygintinos žalos dydis yra dar padidintas iki 4814,55 Lt.Su tokiu žalos dydžiu nesutinka.Mano,kad jam tokia žala yra paskaičiuota nepagrįstai,kadangi jis deginęs ne žolinę augmeniją,o nenugrėbtą žemės ūkio kultūrą,t.y.pernykštes avižas,buvusias žemės ūkio paskirties žemėje ,kuri po to pavasarį buvo suarta ir joje pasėti javai.Todėl jokios žalos žolinei augmenijai negalėjo būti padaryta.Be to,net sugrėbus avižų liekanas ir po to sudeginus sudėtas į krūvas,pati žemė būtų paveikta lygiai taip pat ir nuostolis gamtai būtų buvęs padarytas toks pat,kaip ir šiuo ginčo atveju.Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų,kurie patvirtintų dėl jo veiksmų būtų buvusi sunaikinta augmenija ar kaip nors būtų pablogintos jos funkcijos ir sukeltas pavojus žmonių sveikatai.Deginimą pats stebėjęs ir jį kontroliavęs,kad neišplistų už sklypo ribų,bei po to užgesinęs smilkstančias vietas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-465/2008 bei 2010-04-13 nutartimi ciivlinėje byloje 3K-3-165/2010 yra išaiškinęs,kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas.Kartu nurodyta,kad kai kurių deliktų atvejais,tame tarpe žalos aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetetngų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas,kurios taikytinos atsižvelgiant Konstitucijos nuostatas,CK 1.5 str.įtvirtintas protingumo,teisingumo ir sąžiningumo principus.Dėl to teismas tam tikrais atvejais gal nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apsakičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį,jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius.Prašo priimant sprendimą ir priteisus žalos atlyginimą sprendimo vykdymą išdėstyti,nustatant žalos dydį sumokėti per ilgesnį laiką,kadangi dirbantis tik sezoniniu darbininku,jo pajamos yra menkos,šiuo metu auginantis 10 m anūką L. K.,bei jį leidžiantis į mokyklą.

6Iš ieškovo pateikto 2011-04-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr.VR-49(b.l.4)matyti,kad protokole užfiksuota,jog atsakovas2011-04-14 apie 18 val. ( - ) k. Matuizų sen.Varėnos raj.mirusiai motinai priklausančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose degino nesugrėbtas,nesurinktas audros išguldytas pernykštes avižas,kur išdegintas plotas vienoje vietoje buvo 1,56 ha,bei kitoje vietoje- Versekos upės apsauginėje zonoje 0,57 ha.Iš 2011-04-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.VR-49 (b.l.5)matyti,kad atsakovui pagal LR ATPK 831 str.1d.buvo paskirta 300 Lt administracinė bauda ir pasiūlyta atlyginti 3210,40 Lt žalą.Pateiktu padarytos žalos paskaičiavimu(b.l.6-7) patvirtinama,kad žalos dydis sudaro 4814,55 lt.

7Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų (b.l.8-13)matyti,kad atsakovui ( - ) k. priklauso du žemės sklypai : 1,90 ha ,iš jų 1,65 ha ariamos žemės ir 0,37 ha ariamos žemės .

8Iš pateikto 2011-05-04 mokėjimo išrašo(b.l.14)matyti,kad atsakovas paskirtą 300 Lt administracinę baudą yra sumokėjęs.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš ieškovo nurodytų aplinkybių matyti,kad atsakovas 2011 m balandžio 14d. ( - ) kaime dviejuose žemės sklypuose degino nesugrėbtus sausus ir nenupjautus pernykščius javus( avižas ),bei dėl tokių jo veiksmų atsakovui atsirado administracinė atsakomybė bei kilo prievolė atlyginti gamtai padarytą žalą.Tokia prievolė atsakovui atsiranda pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas (Žin., 1999. Nr. 75-2284) 3 punkto reikalavimus. Tokiu būdu matyti,kad atsakovas nevykdo prievolės,atsiradusios iš deliktinės civilinės atsakomybės(LR CK 6.245 str.4d.)dėl neteisėtų savo veiksmų(LR CK 6.246 ,6.248str.),kur atsakovas neatlygina gamtai padarytą žalą.Atsakovas iš esmės neginčydamas savo kaltės nėra linkęs pilnai sutikti su paskaičiuotu žalos atlyginimo dydžiu.Atsakovo nurodomi motyvai dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo yra svarbūs ir į juos teismas atsižvelgia.Iš atsakovo nurodymų matyti,kad sausos avižos buvo deginamos žemės ūkio paskirties sklypuose,kur 2010 m žemės sklypai buvo suarti ir ten buvo apsėtos avižos,kurios dėl 2010-08-08 buvusio škvalo Varėnos rajone buvo suguldytos ant žemės ir tapo netinkamos nupjovimui bei derliaus nuėmimui.Kartu matyti,kad avižos buvo deginamos 2011 m balandžio 14d.,t.y.iš karto po peržiemojimo,bei buvus 2011 m vėlyvam pavasariui dar neprasidėjus pilnai augalų vegetacijai.Ieškovas nepateikė įrodymų,kuriais pagrįstų ,kad aplink išdegintus žemės plotus būtų buvusi intensyvi augalų vegetacija ir tuo būtų padaryta ženkli žala augmenijai.Kartu teismas atsižvelgia ir į tai,kad šie išdeginti žemės plotai yra žemės ūkio paskirties plotai,kurie pavasarį buvo aparti ir augmenija faktiškai neturėjo galimybės išlikti.Šiuo gi nagrinėjamu atveju matyti ,kad pagrindinė žala buvo dėl padarytos oro taršos.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-465/2008 nurodo „Iš galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina išvada, kad, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius „

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-165/2010 nurodė “ kad nagrinėjamu atveju žalos faktas, t. y. natūralios žolinės augmenijos sunaikinimas dėl golfo laukų kraštovaizdžio draustinyje įrengimo, yra nustatytas. Žalos dėl žolinės augmenijos sunaikinimo dydis ieškovo apskaičiuotas pagal Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 15 punkte nurodytą formulę. Pažymėtina, kad nurodytai formulei taikyti reikalingi žolinės augmenijos atsistatymo koeficientas, žolinės augmenijos bazinis tarifas, koeficientai, taikomi pažeisto ploto daliai, nustatyti Metodikos prieduose – lentelėse. Esminis duomuo formulei taikyti ir žalos dėl žolinės augmenijos sunaikinimo dydžiui apskaičiuoti yra konkrečiu atveju pažeistas žolinės augmenijos plotas. Ieškovas, kelis kartus patikslinęs plotą, kuriame, jo teigimu, sunaikinta žolinė augmenija, nurodė, kad žala padaryta 359 800 kv. m plote. Minėta, kad atsakovas (kasatorius) savo atsikirtimus, be kita ko, grindė tuo, jog dalis žemės, už kurią apskaičiuota žala dėl žolinės augmenijos sunaikinimo, yra žemės ūkio paskirties ariamoji žemė ir, jo teigimu, pasėjęs kultūrinę žolę ariamojoje žemėje, nepadarė žalos gamtai, nes nebuvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija.

13Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir analizavo bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmų, įrenginėjant ginčo žemėje golfo laukus, neteisėtumu, tačiau iš esmės nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, reikšmingų žalos apimčiai nustatyti, t. y. nesiaiškino, ar dėl neteisėtų atsakovo veiksmų žolinė augmenija buvo sunaikinta visame ieškovo nurodytame plote. Teismas nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytų aplinkybių, kad dalis žemės ploto, už kurį apskaičiuota žala dėl žolinės augmenijos sunaikinimo, buvo ariamoji žemės ūkio paskirties žemė, kurioje žolinė augmenija nesunaikinta. Taigi pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą pagal ieškovo pateiktą skaičiavimą, prieš tai nenustatęs ir neištyręs aplinkybių, reikšmingų žalos dėl žolinės augmenijos sunaikinimo dydžiui apskaičiuoti, t. y. kokio dydžio žemės plote realiai buvo sunaikinta žolinė augmenija.“

14Todėl teismas remdamasis aukščiau nurodytomis atsakovo padaryto pažeidimo aplinkybėmis aplinkybėmis,bei atsižvelgęs į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laiko,kad yra pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu LR CK 6.251 str.2d.ir sumažinti atlyginamų nuostolių(žalos)dydį,kadangi dėl visiško nuostolių atlyginimo,atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį,jam atsirastų sunkių pasekmių ir laiko,kad žalos atlyginimas iš atsakovo priteistinas 3000 Lt sumai.Kartu tenkintinas atsakovo prašymas dėl sprendimu priteistos žalos sumokėjimo išdėstymo,kadangi matyti,kad atsakovo turtinė padėtis yra apsunkinta.

15Vadovaudamasi LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 str. 1 d. 10 p., LR aplinkos apsaugos įstatymo 33 str.,LR CK 6.245; 6.246; 6.249; 6.251 str., LR CPK 259-260,263-265,268-270,284 str. teismas

Nutarė

16Priteisti iš atsakovo S. M. a.k( - ) 3000(tris tūkstančius )litų žalos atlyginimo LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai (įstaigos kodas 190742671,es.Kauno g.69 Alytus,A.b.s. ( - ) AB bankas DnB NORD ir 90 Lt(devyniasdešimt)litų žyminio mokesčio valstybei.

17Išdėstyti priteisto 3000 Lt žalos atlyginimo sumokėjimą ,nustatant,kad žalos atlyginimas turi būti sumokėtas per 2(dvejus) metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos,sumokant iki kiekvienų metų pabaigos,skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos,po 1500(vieną tūkstantį penkis šimtus) litų.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai