Byla eA-1298-602/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvęs pavadinimas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. (P. A.), D. B., E. B. (E. B.), I. C., J. G., M. G., R. G., D. G., A. G., O. B. (buvusi pavardė – J.), E. J., A. L., D. M., E. M., L. M., A. R., V. R., J. R., S. S., Ž. S., R. S., S. T., A. U., N. V. ir J. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (likviduojamas), bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“, dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami iš Lietuvos Respublikos priteisti iš viso 11 383,54 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72.

8Pareiškėjai paaiškino, kad kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ jiems nesuteikė sutartyse numatytų turizmo paslaugų. Už neįvykusias keliones pinigai pareiškėjams nebuvo grąžinti, išskyrus nedideles draudimo sumas.

93.

10Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublika netinkamai įgyvendino 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB) (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnyje įtvirtintą nuostatą dėl visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam. Pareiškėjai nurodė, kad dėl to valstybei kyla atsakomybė ir ji turi atlyginti pareiškėjams jų patirtus nuostolius.

114.

12Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ekonomikos ministerija), atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

135.

14Ekonomikos ministerija nurodė, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Seimo veiksmai, priimant šį įstatymą, negali būti vertinami politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl skundas turi būti atmestas.

156.

16Ekonomikos ministerijos nuomone, jokie teisės aktai nesuteikia apygardos administraciniam teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (taip pat ir dėl Europos Sąjungos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę). Tai, pasak Ekonomikos ministerijos, priskirtina Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) kompetencijai. Nesant šių institucijų sprendimų dėl netinkamo Europos Sąjungos teisės perkėlimo, nėra valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos, jog valstybė, veikdama per Seimą, yra atlikusi neteisėtus veiksmus. Be to, Seimo veiklos tyrimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

177.

18Ekonomikos ministerija pastebėjo, kad šventinės vakarienės nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, nes nėra kelionių organizatoriaus sutartinės prievolės dalys, todėl 139,02 Eur suma už šventinę vakarienę pareiškėjams L. M., E. M. ir D. M. negali būti priteisiama.

198.

20Ekonomikos ministerija taip pat nurodė, kad daugumos pareiškėjų sutartys su UAB „Freshtravel“ nėra pasirašytos, todėl negali būti laikoma, kad jos buvo apskritai sudarytos. Ekonomikos ministerija pažymėjo, kad kai kurie pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo atlikti kokie nors mokėjimai už keliones. Ekonomikos ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai pirmiausia turi reikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, o ne reikalauti pinigų iš valstybės, nes prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens (UAB „Freshtravel“) veiksmų.

219.

22Pasak Ekonomikos ministerijos, pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra beveik 1,5 karto didesnė už maksimalų užmokesčio advokatui už parengtą skundą dydį. Be to, kai kurie pareiškėjai taip pat nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2310.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2511.

26Turizmo departamentas pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nurodyta, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką ir turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių užtikrinimo sumą. Turizmo departamentas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjai įsigijo paketą „viskas įskaičiuota“, todėl kalėdinė vakarienė nėra susijusi su privalomu maitinimu pagal sutartį, o su papildoma šventine programa. Prievolių įvykdymo užtikrinimo paslauga neapima prievolės kompensuoti papildomai įsigytų paslaugų, atitinkamai už tai negali būti reikalaujama sumokėtų pinigų kaip turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

27II.

2812.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, pareiškėjoms O. B. (buvusi pavardė – J.) ir J. Z. priteisė po 798 Eur, pareiškėjui A. R. priteisė 719,33 Eur, pareiškėjui E. J. ir pareiškėjai S. T. priteisė po 356,42 Eur, pareiškėjui P. A. ir pareiškėjoms A. U. bei I. C. priteisė po 412,62 Eur, pareiškėjui E. B. priteisė 314,87 Eur, pareiškėjai D. B. priteisė 314,86 Eur, pareiškėjui J. G. priteisė 357,57 Eur, pareiškėjai M. G. priteisė 357,56 Eur, pareiškėjai A. G. priteisė 251,82 Eur, pareiškėjai L. M. priteisė 547,95 Eur, pareiškėjai E. M. bei pareiškėjui D. M. priteisė po 547,96 Eur, pareiškėjai J. R. ir pareiškėjui V. R. priteisė po 642,62 Eur, pareiškėjoms S. S. ir A. L. bei pareiškėjui Ž. S. priteisė po 274,99 Eur, pareiškėjai R. S. priteisė 301,37 Eur, pareiškėjui N. V. priteisė 301,36 Eur, pareiškėjai D. G. priteisė 489,33 Eur, pareiškėjui R. G. priteisė po 489,34 Eur. Taip pat visiems pareiškėjams priteisė po 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visiems pareiškėjams priteisė po 27,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3013.

31Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netinkamas Direktyvos 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę jau yra konstatuotas nacionalinių teismų, todėl valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjų patirtus nuostolius.

3214.

33Teismas konstatavo, kad rašytinės turizmo sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai sandorio sudarymo faktą įrodė leistinais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta. Teismas nurodė, kad pareiškėjai į keliones turėjo vykti šeimomis arba grupėmis, todėl nors kai kurie pareiškėjai mokėjimų patys neatliko, tačiau tai nekeičia vertinimo, kad jie buvo turistai pagal sudarytas sutartis.

3415.

35Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai L. M., E. M. ir D. M. prašo priteisti 139,02 Eur už šventinę vakarienę. Teismas konstatavo, kad šios išlaidos yra išlaidos už papildomas paslaugas, nepatenkančios į iš anksto parengtos organizuotos turistinės kelionės apimtį, todėl šių išlaidų teismas nusprendė minėtiems pareiškėjams nepriteisti. Teismas taip pat nusprendė nepriteisti pareiškėjų R. S. ir N. V. prašomo priteisti 43,34 Eur dydžio mokesčio už vizas. Teismas konstatavo, kad šių išlaidų neapima kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga.

3616.

37Teismas nusprendė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkanti bylinėjimosi išlaidų suma yra lygi trečdaliui maksimalios priteistinos už aptariamas paslaugas sumos – 698 Eur, todėl kiekvienam pareiškėjui priteisė po 27,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38III.

3917.

40Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ekonomikos ministerijos, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4118.

42Pasak Ekonomikos ministerijos, teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, spręsdamas dėl valstybei kylančios deliktinės atsakomybės pagrindo, nenurodė, ar egzistuoja valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma. Ekonomikos ministerija pakartoja argumentus, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo deliktinei valstybės atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma, todėl, Ekonomikos ministerijos nuomone, teismas pareiškėjams turtinę žalą priteisė nepagrįstai.

4319.

44Ekonomikos ministerija apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytus argumentus dėl to, kad spręsti klausimus dėl Europos Sąjungos sutarčių pažeidimų yra išimtinė Europos Komisijos ir ESTT kompetencija. Pasak Ekonomikos ministerijos, teismas pažeidė šią išimtinę kompetenciją. Ekonomikos ministerija nurodo, kad teismas pažeidė draudimą vertinti ginčijamą administracinį aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, taip pat pažeidė draudimą vertinti Seimo veiklą.

4520.

46Ekonomikos ministerija, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjų skundą, tvirtina, kad byloje nėra tinkamų įrodymų apie turtinės žalos padarymo faktą, todėl teismas žalos pareiškėjams negalėjo priteisti. Ekonomikos ministerija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.749 straipsnio 1 dalį, turistinių paslaugų sutartis turi būti rašytinė. Pasak Ekonomikos ministerijos, rašytinės formos nesilaikymas suponuoja, kad tokia sutartis yra negaliojanti. Ekonomikos ministerija taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai suteikė pareiškėjams teisę gauti dvigubą žalos atlyginimą (pagal finansinius reikalavimus bankroto byloje ir pagal teismo sprendimą). Pasak Ekonomikos ministerijos, teismas priteisė pareiškėjams aiškiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjams priteista visa bylinėjimosi išlaidų suma (698 Eur) neatitinka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmės. Ekonomikos ministerijos nuomone, tai sudaro pagrindą nepagrįstam uždarbiavimui.

4721.

48Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Turizmo departamentas nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir jį palaiko.

4922.

50Pareiškėjai atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjams priteisė turtinės žalos atlyginimą, neperžengdamas savo kompetencijos ribų. Teismas nevertino Turizmo įstatymo nei politinio, nei ekonominio tikslingumo požymiu, o tik konstatavo, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą dėl neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų (neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos). Pareiškėjai nurodo, kad šiuo atveju nėra svarbu, kas tiksliai mokėjo už keliones, tačiau svarbu tik tai, kad visi pareiškėjai nukentėjo, t. y. patyrė turtinę žalą. Jeigu kada nors bus nustatyti konkretūs žalą padarę asmenys, Lietuvos Respublika regreso tvarka galės reikalauti, kad jie atlygintų Lietuvos Respublikos patirtas išlaidas.

5123.

52Pareiškėjai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų per didelės sumos priteisimo. Pareiškėjai pastebi, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl 698 Eur priteisimo, sumažino prašomas priteisti 3 025 Eur išlaidas. Pasak pareiškėjų, vien tas faktas, kad advokatas kitose bylose rengė panašaus turinio skundus, nereiškia, kad skundams paruošti nereikia dėti jokių pastangų ar, kad darbus reikia atlikti nemokamai.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV.

5524.

56Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Lietuvos valstybė turi pareigą atlyginti pareiškėjams turtinę žalą, galimai atsiradusią dėl netinkamo 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB) nuostatų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus.

5725.

58Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš Lietuvos valstybės pareiškėjams priteisė iš viso 11 198,19 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 proc. metines palūkanas. Lietuvos valstybę atstovaujanti Ekonomikos ministerija su tokiu teismo sprendimu nesutinka, manydama, kad administracinis teismas neturi teisės konstatuoti Europos Sąjungos teisės pažeidimo, taip pat manydama, kad teismas netinkamai motyvavo sprendimą, nes neaptarė ir nenustatė visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pasak Ekonomikos ministerijos, pareiškėjai neįrodė žalos, todėl ji neturėjo būti priteista. Be to, Ekonomikos ministerijos nuomone, pareiškėjai žalos atlyginimo turi siekti UAB „Freshtravel“ bankroto byloje.

5926.

60CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

6127.

62Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

6328.

64Pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose jau buvo suformavęs praktiką, kuria pagal minėtą Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra pateiktos teisės aiškinimo taisyklės, susijusios su tuo, kad Lietuvos valstybė netinkamai įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį siekiamo tikslo prasme (2017 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017; 2017 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2060-624/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017; 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Ekonomikos ministerijos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad administracinis teismas negalėjo spręsti dėl Lietuvos valstybės veiksmų (neveikimo) teisėtumo tinkamo Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę bei Direktyvos tikslų pasiekimo prasme. Apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, susiję su tuo, kad nagrinėjamu atveju neišvengiama ir objektyviai būtina kurti naujas teisės aiškinimo taisykles ir keisti teismų praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

6529.

66Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas tiek neteisėtas veikimas, tiek ir neteisėtas neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Pareiškėjų patirti ir iki šiol nekompensuoti nuostoliai (turtinė žala) patvirtina, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turistų (pareiškėjų) patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turistų teisių apsaugos (tiesioginė įtaka pareiškėjų teisėms ir interesams). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (tiek neteisėti aktai, tiek žala, tiek ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų aktų ir žalos), todėl Ekonomikos ministerija apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad turtinė žala pareiškėjams neturėjo būti priteista.

6730.

68Ekonomikos ministerijos pozicija, kad pareiškėjų reikalavimas dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi būti išnagrinėtas bankroto byloje, taip pat yra nepagrįsta. Būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą, ir atlyginti žalą už jų neįgyvendinimą. Tam, kad būtų užtikrintas visiškas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aktualias nacionalinių teisės aktų nuostatas aiškinti ir šį ginčą išspręsti, atsižvelgdamas į Direktyvos 7 straipsnio nuostatas bei tikslus, ir šią pareigą teismas tinkamai įvykdė.

6931.

70Ekonomikos ministerija apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjams per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 koeficiento. Pareiškėjų skundas buvo paduotas 2017 m. IV ketvirtį, todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2017 m. II ketvirčio darbo užmokestis (838,70 Eur). Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Taigi, maksimalus rekomenduojamas priteistinas dydis už skundo teismui padavimą šiuo atveju yra 1 677,40 Eur (838,70 Eur x 2,5 x 80 proc.). Pareiškėjai, kaip minėta, prašė priteisti iš atsakovo 3 025 Eur skundo parengimo išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjams priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjams priteisė tik 698 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. teismas priteisė vos ketvirtadalį pareiškėjų prašytos sumos ir tik 42 proc. pagal Rekomendacijas priteistino maksimalaus dydžio. Dar labiau mažinti pareiškėjams priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nėra pagrindo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Ekonomikos ministerijos, apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

71Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

72Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

73Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjai paaiškino, kad kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“... 9. 3.... 10. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublika netinkamai įgyvendino 1990 m.... 11. 4.... 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir... 13. 5.... 14. Ekonomikos ministerija nurodė, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas ir... 15. 6.... 16. Ekonomikos ministerijos nuomone, jokie teisės aktai nesuteikia apygardos... 17. 7.... 18. Ekonomikos ministerija pastebėjo, kad šventinės vakarienės nepatenka į... 19. 8.... 20. Ekonomikos ministerija taip pat nurodė, kad daugumos pareiškėjų sutartys su... 21. 9.... 22. Pasak Ekonomikos ministerijos, pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi... 23. 10.... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio... 25. 11.... 26. Turizmo departamentas pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nurodyta, jog... 27. II.... 28. 12.... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 15 d. sprendimu... 30. 13.... 31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netinkamas Direktyvos 7 straipsnio... 32. 14.... 33. Teismas konstatavo, kad rašytinės turizmo sutarties formos nesilaikymas... 34. 15.... 35. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai L. M., E. M. ir D. M. prašo priteisti... 36. 16.... 37. Teismas nusprendė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus... 38. III.... 39. 17.... 40. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ekonomikos ministerijos,... 41. 18.... 42. Pasak Ekonomikos ministerijos, teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti... 43. 19.... 44. Ekonomikos ministerija apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į... 45. 20.... 46. Ekonomikos ministerija, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos... 47. 21.... 48. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime prašo... 49. 22.... 50. Pareiškėjai atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip... 51. 23.... 52. Pareiškėjai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV.... 55. 24.... 56. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Lietuvos valstybė... 57. 25.... 58. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ESTT ir Lietuvos vyriausiojo... 59. 26.... 60. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 61. 27.... 62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos... 63. 28.... 64. Pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, Lietuvos... 65. 29.... 66. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas tiek neteisėtas... 67. 30.... 68. Ekonomikos ministerijos pozicija, kad pareiškėjų reikalavimas dėl... 69. 31.... 70. Ekonomikos ministerija apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios... 71. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 72. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir... 73. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą... 74. Nutartis neskundžiama....