Byla e2A-47-479/2018
Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „( - )“ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Ieškovas nurodė, kad nuo 2016-07-15 dirbo atsakovės įmonėje finansininku pagal 2016-07-14 darbo sutartį. Ieškinyje nurodoma, kad darbo santykiai su atsakove buvo nutraukti ieškovo iniciatyva nuo 2016-09-12, tačiau nutraukdama darbo sutartį atsakovė su ieškovu tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovui 338,58 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. rugsėjo mėnesį bei 106,34 Eur neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovas teigė, kad nuo atleidimo dienos atsakovės vadovas S. A. ir plėtros direktorius T. T. su ieškovu žadėjo atsiskaityti kai tik įmonės finansinė padėtis pagerės, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas 2017-03-13 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) ir po šio kreipimosi atsakovė sumokėjo ieškovui 320,13 Eur. Darbo ginčų komisija 2017-04-10 sprendimu Nr. DGKS-1674 nusprendė, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su skundu, todėl termino neatnaujino ir atsisakė nagrinėti darbo ginčą. Ieškovo teigimu, jo vidutinis darbo užmokestis buvo 800 Eur, o atsakovė delsė su ieškovu atsiskaityti 6 mėnesius, todėl ieškovui iš atsakovės turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, tai yra 4 800 Eur. Dėl to ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės 4 800 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-09-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2016-07-14 sudarytą neterminuotą darbo sutartį ieškovas nuo 2016-07-15 iki 2016-09-12 dirbo atsakovės įmonėje finansininku, atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti ieškovui 800 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Ieškovas iš darbo atleistas 2016-09-12 atsakovės vadovo įsakymu Nr. PE06 „Dėl atleidimo iš darbo“ nuo 2016-09-12, juo ieškovui mokėtinas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas sulaikyta iki atsakovei bus perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai bei buhalterinių sąskaitų likučiai. Darbo ginčų komisija 2017-04-10 sprendimu Nr. DGKS-1674 nusprendė, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu, todėl termino neatnaujino ir atsisakė nagrinėti šalių ginčą, nes ieškovas buvo atleistas 2016-09-12, o į darbo ginčų komisiją ieškovas kreipėsi tik 2017-03-14. Teismas konstatavo, kad termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimo priežastys nebuvo svarbios, todėl darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas dėl atsakovei neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl teismas sprendė, jog dėl netinkamo atsiskaitymo yra ieškovo kaltė, todėl atsakovei neatsirado pareiga mokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė su ieškovu visiškai atsiskaitė 2017-03-14, ieškovas atsakovės įmonėje dirbo trumpą laikotarpį ir netrukus įsidarbino kitoje darbovietėje, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovas L. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai konstatavo, kad praleisto termino kreiptis į darbo ginčų komisiją priežastys nebuvo svarbios. Apelianto teigimu, termino praleidimą šiuo atveju lėmė ilgą laikotarpį nevykdomi atsakovės vadovo ir akcininko pažadai atsiskaityti su ieškovu. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad kitą dieną po ieškovo kreipimosi į darbo ginčų komisiją, atsakovė su ieškovu visiškai atsiskaitė, todėl tai patvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
    2. Teismas netinkamai taikė sprendime cituojamus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nes pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose buvo pasisakyta dėl galimybės mažinti darbuotojui priteistinos kompensacijos dydį, bet ne apskritai atmesti tokį reikalavimą.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neperdavė atsakovei buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to yra kaltas dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio. Apeliantas pažymėjo, kad jam nebuvo perduoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, be to, įmonėje nebuvo nustatyta tvarka, kaip turi būti atliekamas dokumentų perdavimas.
    4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalaujama vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos suma yra per didelė. Apeliantas pažymėjo, kad jo sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakove lėmė nepagarbus ir netinkamas atsakovės elgesys su ieškovu.
  2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nustatyta tvarka teismui nepateiktas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas atmestinas.

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę darbo teisiniai santykiai siejo laikotarpiu nuo 2016-07-15 iki 2016-09-12, ieškinys teismui pareikštas 2017-05-11, todėl nagrinėdama šią bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi Darbo kodekso (toliau – DK) redakcija, galiojusia šalis siejusių darbo teisinių santykių laikotarpiu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis).
  4. Apeliantas skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai konstatavo, jog praleisto termino kreiptis į darbo ginčų komisiją priežastys nebuvo svarbios. Apelianto teigimu, termino praleidimą šiuo atveju lėmė ilgą laikotarpį nevykdomi atsakovės vadovo ir akcininko pažadai atsiskaityti su ieškovu. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
  5. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2016-07-14 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2016-07-15 pradėjo dirbti finansininku atsakovės įmonėje. Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2016-09-12 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, tai yra ieškovo pareiškimu. Byloje nustatyta, kad 2017-03-14 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu dėl individualaus darbo ginčo sprendimo, kurį patikslinęs ieškovas prašė išieškoti iš atsakovės 4 800 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

    72017-04-10 darbo ginčų komisijos sprendimu buvo nuspręsta neatnaujinti praleisto termino prašymui pateikti ir atsisakyta nagrinėti ieškovo prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas praleido DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui darbo ginčų komisijai pateikti, tačiau ieškovas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad termino praleidimo priežastys šiuo atveju nelaikytinos svarbiomis. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją buvo praleistas dėl to, kad atsakovės vadovas ir akcininkas nuolat žadėjo atsiskaityti su ieškovu, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Pažymėtina, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo ir galėjo žinoti jau 2016-09-13, kai atleidimo dieną su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta. Ieškovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2017-03-14, tai yra praėjus pusei metų nuo sužinojimo apie galbūt pažeistas jo teises dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės vadovo ir akcininko pažadus atsiskaityti šiuo atveju nepateisina ieškovo delsimo kreiptis į darbo ginčų komisiją, nes matydamas, jog šie pažadai nėra realiai vykdomi, ieškovas turėjo ir galėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Kartu kolegija pažymi ir tai, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, pagal DK 296 straipsnį turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis, pareikšti ieškinį apylinkės teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo teisme buvo išnagrinėtas iš esmės, todėl akivaizdu, jog darbo ginčų komisijai atsisakius atnaujinti praleistą terminą ir nusprendus nenagrinėti ieškovo pateikto prašymo, ieškovo teisė teismine tvarka spręsti tarp šalių kilusį individualų darbo ginčą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nebuvo apribota.

  6. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai taikė sprendime cituojamus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nes pirmosios instancijos teismo nurodytose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose buvo pasisakyta dėl galimybės mažinti darbuotojui priteistinos kompensacijos dydį, bet ne apskritai atmesti tokį reikalavimą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog nagrinėdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą pirmosios instancijos teismas aptarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, susijusius su DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir taikymu. Kaip teisingai nurodo apeliantas, dalis šių kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų yra susiję su teismo teise mažinti iš darbdavio priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą tais atvejais, kai yra nustatoma darbdavio pareiga mokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Nagrinėjamu atveju priimdamas skundžiamą teismo sprendimą teismas pirmiausia sprendė ne dėl ieškovo reikalaujamos sumos dydžio pagrįstumo, o dėl to, ar yra pagrindas atsakovei taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytus teisinius padarinius ir nagrinėdamas šį klausimą rėmėsi aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Teismui pripažinus, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atsakovei taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytus teisinius padarinius, teismas papildomai įvertino ir ieškovo reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumą. Akivaizdu, kad skundžiamu sprendimu buvo visapusiškai įvertintas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus.
  7. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neperdavė atsakovei buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to yra kaltas dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio. Apeliantas pažymėjo, kad jam nebuvo perduoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, be to, įmonėje nebuvo nustatyta tvarka, kaip turi būti atliekamas dokumentų perdavimas. Su šia skundo nuostata teismas nesutinka. Ginčo darbo teisinių santykiu metu galiojusi DK 141 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012).
  8. Byloje esančioje UAB „( - )“ pažymoje apie delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, kad atleidimo dieną ieškovui nebuvo sumokėta 302,21 Eur dydžio darbo užmokesčio dalis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė su ieškovu visiškai atsiskaitė tik

    82017-03-14. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo atleidimo dieną, tai yra 2016-09-12, atsakovė su ieškovu tinkamai neatsiskaitė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant atleidžiamo darbuotojo kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012 ir kt.). Šioje byloje vertinant, ar dėl uždelsimo atsiskaityti nėra paties ieškovo kaltės, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo buhalteriu, jo veikla buvo susijusi su atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymu.

    92016-09-12 atsakovės vadovo įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra nurodytos aplinkybės apie darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokėjimo sulaikymą iki kol atsakovei bus perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pareigą perduoti jo žinioje buvusius buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovės nurodytam asmeniui nustatė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis, apie kurią ieškovui turėjo ir galėjo būti žinoma. Iš byloje esančių atsakovės procesinių dokumentų, teismo posėdžio metu atsakovės atstovo teiktų paaiškinimų matyti, jog ieškovas savo pareigos perduoti dokumentus tinkamai nevykdė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja V. M. paaiškino, kad po mėnesio nuo ieškovo atleidimo jai pradėjus dirbti finansininke atsakovės įmonėje, ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai ieškovo darbo įmonėje laikotarpiu buvo sutvarkyti tinkamai, dalies dokumentų nebuvo. Kiti byloje esantys įrodymai neleidžiančia daryti išvados, kad atleidimo dieną ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti atsakovei dokumentus (CPK 178 straipsnis). Taigi neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokėjimo sulaikymą nulėmė ieškovo netinkamai vykdytos pareigos perduoti darbdaviui visus jo žinioje buvusius buhalterinės apskaitos dokumentus nevykdymas. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog dėl pavėluoto atsiskaitymo šiuo atveju yra ir ieškovo kaltė, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų teisinių padarinių. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimai buvo atmesti pagrįstai.

  9. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalaujama vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos suma yra per didelė. Apeliantas pažymėjo, kad jo sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakove lėmė nepagarbus ir netinkamas atsakovės elgesys su ieškovu. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Taigi teismui sprendžiant dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio pagal DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas negali būti pažeista darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra, taip pat turi būti atsižvelgiama į proporcingumo ir kitus bendruosius bei darbo teisės principus. Kartu teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad šioje byloje nebuvo nustatytos būtinosios sąlygos atsakovei taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, todėl klausimas dėl ieškovo reikalaujamos sumos dydžio pagrįstumo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu apelianto argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
  10. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  11. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai