Byla 3K-3-147-687/2016
Dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens R. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiami palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, klausimai.
  2. Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinį faktą, kad jis po savo tėvo J. B., mirusio 2012 m. kovo 23 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
  3. Pareiškėjas nurodė, kad, mirus tėvui, liko palikimas – trys žemės sklypai, kurių viename yra gyvenamasis namas, lauko virtuvė ir kiti pastatai. Pareiškėjo tėvas ir motina 2011 m. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo susitarė turtą po vieno sutuoktinių mirties palikti mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2220-652/2013, bendras sutuoktinių testamentas pripažintas negaliojančiu, nes jį sudarydami pareiškėjo tėvai nebuvo susituokę. Teismo sprendime konstatuota, kad dėl šios aplinkybės po J. B. mirties neatsirado testamentinis palikimas, bet galimas paveldėjimas pagal įstatymą.
  4. Įstatymo nustatytu terminu pareiškėjas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes tiek jis, tiek jo šeima, motina ir brolis suinteresuotas asmuo R. B. buvo įsitikinę, jog visas tėvo turtas bendro sutuoktinių testamento pagrindu atiteko motinai. Tačiau pareiškėjas teigia, kad po tėvo mirties jis faktiniu valdymu perėmė tėvui priklausiusį turtą.
  5. Suinteresuotas asmuo R. B. savarankišku reikalavimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad po tėvo mirties faktiškai perėmė tėvo daiktus: nuotraukas, dokumentus, laikrodį, chalatą, atvažiuodavo į tėvų sodybą ir dirbo žemę, statė šiltnamį, augino daržoves.

    6

  6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimams neprieštaravo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. B. ir suinteresuoto asmens R. B. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo R. B. yra mirusiojo J. B. sūnūs; palikėjas su J. B. 2011 m. lapkričio 29 d. buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimu jis pripažintas negaliojančiu, nes palikėjas su J. B. testamento sudarymo metu nebuvo santuokoje; šiuo procesiniu sprendimu konstatuota, kad dėl šios aplinkybės atsirado paveldėjimas pagal įstatymą, o ne pagal testamentą; pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra pirmosios eilės paveldėtojai, o J. B. į paveldėtojų ratą nepatenka; nenustatyta kitų tos pačios eilės įpėdinių; per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo.
  3. Kadangi šalys per įstatymo nustatytą terminą neišreiškė valios priimti palikimą po tėvo mirties, tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo buvo įsitikinę, kad palikimas atiteko jų motinai, tai jų atliktus veiksmus valdant turtą teismas vertino kaip turto tvarkymą kito asmens naudai. Įvertinęs pareiškėjo ir suinteresuoto asmens veiksmų pobūdį, teismas sprendė, kad jie nelaikė savęs paveldėto turto savininkais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jie turtą priėmė ir tvarkė kaip savo, laikydami save to turto savininkais.
  4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. B. apeliacinius skundus, 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, ir dėl šių reikalavimų priėmė naują sprendimą –nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B. po tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  5. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo palikimo priėmimą grindė tokiais savo veiksmais: palikėjui priklausiusių daiktų paėmimu, sodybos lankymu, jos tvarkymu, žemės dirbimu, tačiau jais neįrodama akivaizdi valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Palikėjo asmeninių daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu. Kiti jo veiksmai vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens (motinos) naudai. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, įrodymais nepatvirtinta, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos jis pradėjo turtą faktiškai valdyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad suinteresuoto asmens R. B. veiksmai nepatvirtina pagrindo nustatyti palikimo priėmimo faktą.
  6. Pareiškėjas reikalavimą grindė tokiais savo veiksmais: iki tėvo mirties jis su šeima gyveno kartu su tėvais, nors sudarė atskiras šeimas, vedė atskirus ūkius, tačiau ūkį ir žemę tvarkė kartu; po jo mirties liko su šeima ir savo motina gyventi sodyboje, tęsė tuos pačius darbus. Įrodymais patvirtinta, kad po palikėjo mirties tik pareiškėjas valdė ir tvarkė tėvo namą ir žemę, mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo gyveno atskirai ir tai įrodo, kad jis negalėjo paveldėti nurodytų daiktų. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis teismas pripažino, kad nenutraukiamų iki ir po tėvo mirties veiksmų pagrindu pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
  7. Dėl šių argumentų teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir pareiškėjo reikalavimą tenkino. Tenkinęs pareiškėjo reikalavimą, jo naudai iš suinteresuoto asmens priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10

  1. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai netinkamai taikė CK 5.50 straipsnio 1–3 dalies normas. Kasatorius iškart po tėvo mirties išreiškė valią priimti palikimą, atliko tam reikalingus aktyvius veiksmus: pasiėmė tam tikrus palikėjo daiktus, jais naudojosi kaip savininkas (iki tol jais nesinaudojo); sutvarkė šiltnamį, jame augino daržoves, dirbo palikėjo žemę, mokėjo mokesčius, o savo motinai padėdavo tiek, kiek reikėjo. Kasatorius nemano, kad atliko veiksmus motinos J. B. naudai. Galimybę disponuoti ir valdyti palikėjo turtą kasatorius prarado, kai pareiškėjas užtvėrė įvažiavimo kelią į sodybą, pakeitė namo, kitų pastatų užraktus, su juo ėmė elgtis agresyviai. Šiuo metu sodyba kasatorius negali naudotis, tačiau toliau moka mokesčius už žemę. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus veiksmus pripažintina nustatyta CK 5.50 straipsnio 2 dalies sąlyga, kad kasatorius priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
    2. Teismai, vertindami pirmiau nurodytas aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nesivadovavo įrodymų pakankamumo taisykle. Byloje neįvertinti šalių motinos parodymai, kuriais paneigtas pareiškėjo faktinis turto valdymas po tėvo mirties, jo valia priimti palikimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tokius pat veiksmus vertino skirtingai, pvz., pareiškėjo veiksmus (ir po palikėjo mirties liko gyventi sodyboje, ją tvarkė, prižiūrėjo ir t. t.) vertino kaip palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, o kasatoriaus veiksmų (sodybos priežiūros, remonto, žemės dirbimo) nevertino kaip palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti. Teismo išvados, padarytos netinkamai įvertinus įrodymus, prieštarauja ir logikos dėsniams.
  2. Pareiškėjas D. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo suinteresuoto asmens R. B. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasatorius, grįsdamas palikimo priėmimą, nurodo tuos veiksmus, kuriuos jis atliko po to, kai baigėsi įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Šalių nesutarimai dėl paveldimo turto atsirado tik po to, kai teismo sprendimu buvo nuginčytas bendras tėvų testamentas. Pareiškėjas visada turtą valdė kaip savo, nes jis buvo įsitikinęs, kad po tėvų mirties šis turtas pereis jo nuosavybėn, o kasatorius šio turto ėmė siekti tik po to, kai testamentas buvo nuginčytas.
    2. Kasatorius savo argumentus grindė kitoje byloje J. B. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau šios aplinkybės netirtos ir neįrodytos. Pareiškėjas mano, kad apeliacinės instancijos teismas kruopščiai ištyrė bylos aplinkybes, jas vertino, faktus nustatė tinkamai remdamasis proceso teisės normomis. Pareiškėjas pažymi, kad skunde keliami tik fakto klausimai.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo

  1. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
  2. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
  3. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
  4. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
  5. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.
  6. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; kt.).
  7. Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006).
  8. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).
  9. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vertino kiekvieno pretendento į mirusio tėvo palikimą faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą faktiškai pradedant palikimą valdyti kaip savo.
  10. Kasatorius reikalavimą pripažinti, kad jis po tėvo mirties atsiradusį palikimą (palikėjui priklausiusią nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės sklypų – dalį) priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė savo veiksmais pasiimant tėvui priklausiusius daiktus: nuotraukas, dokumentus, laikrodį, taip pat tuo, kad po tėvo mirties atvažiuodavo į tėvų sodybą ir dirbdavo tėvo turėtą žemę, padėdavo ūkyje senyvai motinai.
  11. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie kasatoriaus veiksmai neįrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą; pagrįstai konstatavo, kad jo veiksmai vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens – motinos – naudai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
  12. Pareiškėjas D. B. reikalavimą pripažinti, kad jis po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė tuo, kad iki tėvo mirties jis su savo šeima gyveno kartu su tėvais ir nors sudarė atskiras šeimas bei vedė atskirus ūkius, tačiau ūkio ir žemės tvarkymo darbus dirbo kartu su tėvu, o po šio mirties sodyboje toliau liko gyventi su šeima ir su motina, toliau tęsė tėvo turėto turto valdymo ir ūkio darbus tokiu būdu priimdamas tėvo palikimą, t. y. pradėdamas faktiškai jį valdyti.
  13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-600/2009, ir joje nurodyta praktika; kt.).
  14. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po tėvo mirties liko gyventi tėvų gyvenamajame name, tėvui priklausiusį turtą – namą, žemę, tvarkė ir valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, deklaravo žemės sklypus įstatyme nustatyta tvarka, sprendė, kad šie veiksmai rodo, jog pareiškėjas D. B. priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti. O kasatorius gyveno atskirai, nekilnojamojo turto po tėvo mirties neperėmė, mokesčius už žemę mokėjo motinos vardu, padėjo jai ūkyje. Sutiktina su teismo išvada, kad paimti tėvo daiktai ir nurodyti veiksmai nesudaro pagrindo spręsti, jog kasatorius po tėvo mirties priėmė palikimą. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo ir kasatoriaus iš esmės tuos pačius veiksmus dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti vertino skirtingai.
  15. Kasatorius savo argumentus dėl J. B. atsiliepime nurodytų aplinkybių vertinimo grindė kitoje byloje pateiktu atsiliepimu, nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad teismui būtų teiktas prašymas tirti šiame atsiliepime nurodytas aplinkybes ar apklausti kaip liudytoją J. B. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, netyręs atitinkamų įrodymų, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles.
  16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme patyrė 150 Eur atstovavimo išlaidų, ir prašo jas priteisti. Atmetus kasacinį skundą, iš suinteresuoto asmens R. B. priteistinas pareiškėjo D. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
  2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,91 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens R. B.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš suinteresuoto asmens R. B. (a. k. ( - ) pareiškėjo D. B. (a. k. ( - ) naudai 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

18Priteisti iš suinteresuoto asmens R. B. (a. k. ( - ) valstybės naudai 13,91 Eur (trylika Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai