Byla e2-3611-215/2016
Dėl turtinės žalos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Stulginskas,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. P., trečiajam asmeniui D. R. dėl turtinės žalos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

3ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. P., trečiajam asmeniui D. R. dėl 834,69 € turtinės žalos, 35,13 € palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4Atsakovei ir trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešai paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, atsakovė ir trečiasis asmuo per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

5Ieškinys atmestinas.

6CK 6.1015 straipsnyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti kitas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

7Iš bylos medžiagos, t. y. Būsto draudimo liudijimo, turto sunaikinimo, sugadinimo akto, šio akto priedo, nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo, lokalinės sąmatos, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Trečiasis asmuo 2015-08-15 buvo sudaręs būsto draudimo sutartį su ieškove, kuria buvo apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis butas, esantis ( - ). 2015-09-20 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo aplietas trečiojo asmens D. G. butas. Draudėjos (naudos gavėjos) teigimu jos butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto ( - ), surašytas turto sugadinimo, sunaikinimo aktas ir šio akto priedas. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo naudos gavėjui L. J. 818 € draudimo išmoką, kurią ir papildomai 25,20 € už komodos nuvertėjimą, prašo priteisti iš atsakovės S. P., kaip atsakingo už padarytą žalą asmens.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

9Nagrinėjamu atveju turto sugadinimo, sunaikinimo akte nurodyta, jog draudėjos teigimu butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto ( - ). To paties akto įvykio aprašymo skiltyje nurodyta, jog draudėja, pastebėjusi, jog aplietas jos butas, buvo nuėjusi į viršuje esantį butą ( - ), tačiau buto durų niekas neatidarė, į šį butą nepateko nei avarinė tarnyba, nei policija; pažymėta, jog apžiūros metu į butą ( - ) patekti nepavyko. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog butas, esantis ( - ), yra ketvirtame aukšte, pastatas, kuriame yra butas, yra penkiaaukštis.

10Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog trečiojo asmens, kuriam išmokėta draudimo išmoka, buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis, atsakovei S. P. priklausantis butas, o ne kiti šaltiniai, t. y., kad už padarytą žalą yra atsakinga būtent atsakovė S. P., todėl ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 178, 185, 285 str.).

11Ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmetus, išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo, taip pat atmestini.

12Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovės S. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi ir 285 - 287 straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškinį atmesti.

15Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

16Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai