Byla e2-1254-820/2017

Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui T. V., atsakovui D. Š. ir jo atstovei advokatei E. T. (paskutiniame posėdyje nebedalyvavo), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1. Priteisti iš atsakovo 2 354,69 nesumokėtų mokėjimų;
2. 1 239,04 EUR delspinigių.
3. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog savo reikalavimus kildina iš su atsakovu sudarytų lizingo sutarčių Nr. LT039053 (2006-09-21), LT054550 (2007-06-14) (toliau taip pat vadinama - Lizingo sutartimis), pagal kurias Ieškovas įsipareigojo iš Atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyse nurodytą turtą - 1 (vieną) traktorių ( - )3; 1 (vieną) diskinę sėjamąją SPU-6DC; 1 (vieną) automobilį SSANG YONG KYRON XDI 2.0 L, valst. Nr. ( - ) (toliau kartu taip pat vadinamas - Turtu) ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Kadangi atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, tai Lizingo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl sutartys buvo nutrauktos ne vieną kartą, tačiau ankstesni sutarčių nutraukimai buvo anuliuoti šalių susitarimu, o 2011-09-21 įvykdęs sutarčių nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu teismo sprendimu, kuriuo Lizingo sutarčių galiojimas ir buvo atnaujintas. Sutarčių atnaujinimo pagrindas yra teismo sprendimas ir šių sutarčių šalims nereikia imtis jokių papildomų veiksmų. Vienašališkai nutraukęs sutartis ieškovas įgijo teisę pasinaudoti viena iš CK 6.574 straipsnyje nustatytų alternatyvų, t. y. arba reikalauti grąžinti Turtą, arba sumokėti visas įmokas, kurios nebuvo sumokėtos pagal Lizingo sutartis. Šiuo atveju Ieškovas pasirinko reikalauti sumokėti visas likusias, atsakovo nesumokėtas sutartines įmokas.
3. Nei viena iš Lizingo sutarčių nėra pasibaigusi tinkamu įvykdymu. Atsakovas teisingai nurodo, jog yra sumokėjęs visas einamąsias įmokas pagal lizingo sutartį, kurios Nr. LT039053, tačiau nėra sumokėjęs 391,55 eurų dydžio delspinigių, priskaičiuotų pagal šią sutartį, kurių priteisimo ir yra reikalaujama nagrinėjamoje byloje. Atsakovas pažeidė finansinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, kurios Nr. LT039053, vykdymo terminus, todėl remiantis šios sutarties nuostatomis buvo paskaičiuoti delspinigiai. Nors vėliau atsakovas ir įvykdė pagrindinę prievolę, delspinigiai liko nesumokėti, todėl ši suma Ieškovo naudai turi būti priteista iš atsakovo.
4. Atsakovas nepagrįstai ignoruoja faktą, kad 2011-04-15 Ieškovas ir Atsakovas sudarė priedą prie Lizingo sutarčių „Susitarimą dėl Lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti Lizingo sutartis papildymo“ (toliau taip pat vadinamas - Susitarimu), kuriuo šalys susitarė, jog nuosavybės teisę į Turtą atsakovui bus perleidžiama tik tuo atveju, jei atsakovas tinkamai įvykdysite visus įsipareigojimus pagal abi sutartis. Be to, buvo susitarta, jog abi Lizingo sutartys bus laikomos tinkamai įvykdytomis tik tuomet, kai bus sumokėtos visos įmokos, mokėtinos pagal abi sutartis. Atsakovui taip pat yra žinoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-26 spendimu civilinėje byloje 2-1583-728/2013 buvo atmestas atsakovo ieškinys dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo po to kai Vilniaus apygardos teismo 2014-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-46-450/2014 (2 priedas) buvo paliktas galioti nepakeistas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtas atsakovo ieškinys, kuriuo pastarasis reikalavo įpareigoti ieškovą perduoti atsakovui pagal 2006-09-21 lizingo sutartį Nr. LT039053 visus reikalingus dokumentus tam, kad būtų galima įregistruoti (perregistruoti) atsakovo nuosavybės teisę į traktorių ( - )3, valstybinis Nr. 5608LI ir diskinę sėjamąją SPU - 6DC, serijos Nr. 7317. Atsakovas teigė, jog yra visiškai įvykdęs savo prievoles pagal aptariamą lizingo sutartį, todėl ieškovas turėtų būti įpareigotas perleisti atsakovui sutarties dalyku buvusio turto nuosavybės teisę. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-18 sprendimu buvo atsakovo ieškinį patenkinęs, šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1197-553/2015 ir priimtas naujas sprendimas - atsakovo ieškinį atmesti. taigi, įsitiesėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, jog atsakovas nėra tinkamai įvykdęs visu savo įsipareigojimu pagal abi Lizingo sutartis ir yra skolingas ieškovui.
6. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog po to kai įsitiesėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog Atsakovas nėra tinkamai įvykdęs savo prievolių ieškovui, atsakovas sumokėjo kokias nors sumas ieškovui ir taip baigė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.
7. Ieškovas pažymi, kad visos atsakovui išrašytos sąskaitos buvo išsiųstos atsakovo gyvenamosios vietos adresu - Upytės g. 10, Upytės k. Panevėžio raj. Tokį savo gyvenamosios vietos adresą atsakovas nurodo ir procesiniuose dokumentuose, todėl darytina išvada, jog nurodytu adresu siunčiamą korespondenciją atsakovas gauna. Išrašytų sąskaitų kopijos buvo siunčiamos neregistruotu paštu, todėl dokumentų išsiuntimo įrodymų pateikti negali. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 2.4 punktas numato, jog sąskaitos negavimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti sutartines įmokas. Atsakovas privalėjo elgtis aktyviai ir kreiptis į ieškovą su prašymu patikslinti mokėtiną sumą, tačiau atsakovas taip nepasielgė.
8. Atsakovo pateikti duomenys iš Lietuvos Banko tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės (toliau taip pat vadinama - PRDB) nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo prievolės yra visiškai įvykdytos. PRDB yra tik informacinė sistema, kuri yra skirta informuoti kitus kreditorius, turinčius teisę gauti duomenis iš PRDB, apie tam tikro asmens turimų įsipareigojimų dydį. Šioje duomenų bazėje pateiktos informacijos neatitikimas faktinei situacijai gali reikšti tik tai, kad turėtų būti pataisomi PRDB pateikti duomenys, o ne tai, kad pasikeitė faktinė padėtis. Informacijos apie tam tikros paskolos grąžinimą pateikimas į PRDB nereiškia ir negali reikšti skolininko atleidimo nuo pareigos grąžinti atitinkamą skolą ir nereiškia skolininko prievolės pabaigos. Kadangi visų atsakovui išrašytų sąskaitų mokėjimo terminai jau buvo suėję (nors pačios sąskaitos nebuvo apmokėtos) dėl techninės klaidos į PRDB buvo nusiųsti duomenys apie tai, kad sutartys buvo įvykdytos, nors faktiškai tai nebuvo padaryta. Atsakovui atkreipus dėmesį į PRDB esančių duomenų netikslumą, šie duomenys bus ištaisyti taip, kad atitiktų realią padėtį

4II. Atsakovo atsikirtimų santrauka

9. Atsakovas D. Š. pateikė atsiliepimą ir tripliką, kuriuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012 nusprendė Ieškovo UAB „Swedbank lizingas" ieškinį atmesti, o Atsakovo D. Š. priešieškinį tenkinti iš dalies, t y.: pripažinti, jog force majeure aplinkybių egzistavimo laikotarpiu (nuo 2010 m. liepos 28 d. iki sutarčių nutraukimo dienos) delspinigiai už netinkamai įvykdytas prievoles pagal 2006 m. rugsėjo 21 d. Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir 2007 m. birželio 14 d. Lizingo sutartį Nr. LT054550 Atsakovui Ieškovo buvo skaičiuojami ir priskaičiuoti nepagrįstai bei neteisėtai; pripažinti Atsakovo ir Ieškovo 2006 m. rugsėjo 21 d. Lizingo sutarties Nr. LT039053 ir 2007 m. birželio 14 d. Lizingo sutarties Nr. LT054550 vienašališką nutraukimą nuo 2011 m. rugsėjo 21d. nepagrįstu ir neteisėtu; pripažinti, kad ieškovo atsakovui išrašytose 2010 m. lapkričio 5 d. sąskaitose Nr. 8589072629 ir Nr. 8589072658, 2012 m. sausio 5 d. sąskaitoje Nr. 8005713844 nurodytos išlaidos 4.500,00 Lt dydžio sumai yra nepagrįstos. Šioje civilinėje byloje Ieškovas nurodė, kad traktorių ketina atiduoti atsakovui nuosavybėn, tačiau nuosavybės teisė į minėtą turtą Ieškovui iki šiol nėra perduota. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 1402-590/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeitė tik dalyje dėl delspinigių force majeure laikotarpiu, t. y. panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas - pripažinti, jog force majeure aplinkybių egzistavimo laikotarpiu (nuo 2010 m. liepos 28 d. iki sutarčių nutraukimo dienos) delspinigiai už netinkamai įvykdytas prievoles pagal 2006 m. rugsėjo 21 d. Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir 2007 m. birželio 14 d. Lizingo sutartį Nr. LT054550 Atsakovui Ieškovo buvo skaičiuojami ir priskaičiuoti nepagrįstai bei neteisėtai.
11. Paskutinė įmoka buvo 2011 m. gegužės 30 d., o Lizingo sutarties Nr. LT054550 paskutinė įmoka pagal įmokų grafiką - 2012 m. birželio 30 d. Pažymėtina, kad po 2012 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012, įsiteisėjimo (2013 m. birželio 4 d.), Sutartis 1 ir/ar Sutartis 2 nebuvo atnaujintos, o suėjus įmokų mokėjimo grafikuose nurodytiems terminams, atitinkamai atsakovui dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo visiškai įvykdžius įsipareigojimus pagal abi Lizingo sutartis, laikytina, kad abi Lizingo sutartys pasibaigė. Kadangi abi Lizingo sutartys yra pasibaigusios (tiek dėl įsipareigojimų įvykdymo, tiek dėl sutarčių terminų pabaigos, atitinkamai ir dėl jų „neatnaujinimo"), nėra suprantama, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu Ieškovas: 1) išrašė atsakovui pažymoje apie įsiskolinimą nurodytas Einamojo mokėjimo sąskaitas, kurių apmokėjimo terminas neva buvo 2013 m. rugpjūčio 30 d.; 2) priskaičiavo delspinigius už neva neapmokėtas Einamojo mokėjimo sąskaitas, kurių atsakovas nėra gavęs (atitinkamos sąskaitos, kaip tariamas ieškinio reikalavimų pagrindas, taip pat nėra pateiktos kartu su ieškiniu į bylos medžiagą), 3) 2015 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu vienašališkai nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutraukė Lizingo sutartį Nr. LT039053 (pats ieškovas ankstesniuose teisminiuose procesuose yra pripažinęs, kad visi atsakovo įsipareigojimai pagal minėtą sutartį yra pilnai įvykdyti) ir Lizingo sutartį Nr. LT054550 (bet kuriuo atveju, ji yra pasibaigusi, niekada nebuvo atnaujinta, todėl negalėjo būti ir nutraukta).
12. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo (jeigu pagal ieškovą Lizingo sutartys dar nebuvo įvykdytos) tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl Lizingo sutarčių atnaujinimo, mokėjimo grafikų patvirtinimo (nes mokėjimo grafikų terminai baigėsi dar 2011 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. birželio 30 d.). Minėtu teismo sprendimu tik buvo pripažinta, kad vienašalis Lizingo sutarčių nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau juo nebuvo atnaujintas Lizingo sutarčių galiojimo terminas, kuris teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo dienai jau buvo pasibaigęs, t. y. ieškovas klaidingai supranta vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimą neteisėtu ir sutarties atnaujinimą. Esant pasibaigusioms Lizingo sutartims (tiek pagal terminą, tiek dėl to, kad jos buvo tinkamai įvykdytos) ir ieškovui jų neatnaujinus, Lizingo sutartys negalėjo būti vėl nutrauktos ieškovo vienašališku 2015 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu.
13. Priešingai nei nurodo ieškovas, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, nei Vilniaus apygardos teismo sprendime nebuvo konstatuota, kad atsakovas yra skolingas ieškovui atitinkamo dydžio sumą arba kad nėra tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimų pagal abi Lizingo sutartis. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vieno iš išlizinguotų turto objektų grąžinimo. Ir nors pastarojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovui neturi būti perduoti dokumentai ir išlizinguotas turtas dėl minėto 2011 m. balandžio 15 d. Susitarimo egzistavimo, tačiau teismas sprendime taip ir nenurodė konkrečių faktų dėl atitinkamų įsipareigojimų neįvykdymo bei jų apimties, nes jų nenagrinėjo.
14. Ieškovas detaliai nenurodo, už kokį konkrečiai laikotarpį atsirado skolos ir kiti prašomi priteisti mokėjimai.
15. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovui buvo siųstos jo išrašytos sąskaitos (CPK 178 str.). Ieškovo argumentai, kad atsakovui buvo žinomi Lizingo sutarčių mokėjimų grafikai ir jų turinys, todėl net ir sąskaitų negavimas, negali būti pagrindas neatlikti mokėjimo prievolių, konkrečioje situacijoje, kai: 1) atsakovas laikosi pozicijos, kad jis yra tinkamai įvykdęs visas prievoles pagal abi Lizingo sutartis; 2) mokėjimų grafikų terminai suėjo dar 2011 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. birželio 30 d.; 3) sąskaitos išrašomos 2013 m. rugpjūčio 9 d. ar 2013 m. rugsėjo 13 d.; yra nepagrįsti.
16. Tai, kad ieškovas piktnaudžiauja teise ir reiškia visiškai nepagrįstą ieškinį dėl tariamos skolos ir delspinigių priteisimo atsakovui, patvirtina ir Lietuvos banko pateikta informacija iš PRDB, kurioje kaupiami bankų ir kitų kredito įstaigų (Lietuvos banko, Lietuvos Respublikoje įregistruotų komercinių bankų, užsienio bankų filialų, kredito unijų, Centrinės kredito unijos) privalomai teikiami duomenys apie kiekvieną paskolos gavėjui suteiktą 289,62 EUR arba didesnę paskolą. Vadovaujantis PRDB tvarkymo taisyklių nuostatomis (12 p.), kredito įstaigą privalo pateikti Lietuvos bankui teisingus duomenis ne tik apie paskolos suteikimą, bet ir apie jos grąžinimą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo faktinio paskolos suteikimo ar grąžinimo. Vadovaujantis PRDB tvarkymo taisyklių 27 p., „Už duomenų teisingumą, pateikimą laiku ir konfidencialumą atsako duomenų teikėjas.". Šiuo atveju, kaip matyti iš Lietuvos banko pateiktos PRDB informacijos, 2015 m. rugsėjo 9 d. duomenimis atsakovo D. Š. įsipareigojimai ieškovui UAB „Swedbank lizingas" pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir Lizingo sutartį Nr. LT054550 buvo priskirti prie buvusių įsipareigojimų, t. y. 2015 m. gegužės 15 d. prie abiejų Lizingo sutarčių PRDB fiksuoti įrašai pagal kredito įstaigos pateiktus duomenis - ..Paskolos būsena - Visa gražinta". Analogiška informacija apie įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir Lizingo sutartį Nr. LT054550 įvykdymą fiksuojama ir aktualiame 2016 m. liepos 14 d. PRDB išraše.

2. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

17. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
18. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
19. Šalys sudarė dvi Lizingo sutartis Nr. LT039053 (1 t., p. 6-14) bei Lizingo sutartį Nr. LT054550 (1 t., p. 15-23).
20. Ieškovas 2012 m. vasario 08 d. raštu (1 t., p. 49) suinteresuotiems asmenims nurodė, jog pagal Lizingo Sutartį LT039053 per visą sutarties laikotarpį sumokėjo 116 850,48 LTL arba 33 842,24 EUR (iš jų 96 500,10 LTL arba 27 948,36 EUR turto išpirkimo; 579 LTL arba 167,69 EUR – sutarties mokesčio; 10 338,85 LTL arba 2 994,34 EUR palūkanų; 3 357 LTL arba 972,25 EUR kitų mokėjimų ir 6 075,531 759,60 EUR delspinigių). Ieškovo teigimu pagal 2012 m. vasario 08 d. duomenis neišpirkto turto vertė buvo lygi 0,00 EUR. Pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 per visą sutarties laikotarpį buvo sumokėta 98 091,11 LTL arba 28 409,15 EUR (iš jų 80 750 LTL arba 23 386,82 EUR – turto išpirkimo; 400 LTL arba 115,85 EUR sutarties mokesčio; 11 367,65 LTL arba 3 292,30 EUR palūkanų; 1 500 LTL arba 434,43 EUR kitų mokėjimų ir 4 073,46 LTL arba 1 179,76 EUR delspinigių). 2012 m. vasario 08 d. duomenimis neišpirkto turto vertė buvo 14 250,12 LTL arba 4 127,12 EUR.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu byloje Nr. 2-1133-592/2012 (1 t., p. 69-74) nusprendė ieškovo ieškinį, kuriuo buvo reikalauta įpareigoti atsakovą įvykdyti prievolę per 10 dienų grąžinti ieškovui daiktą gautą pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550, atmesti. Reikalavimo dėl daikto išreikalavimo pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 ieškovas atsisakė, nes atsakovas sumokėjo neišpirktą vertę. Teismas patenkino atsakovo priešieškinį ir nusprendė pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 28 d. iki sutarčių nutraukimo dienos 2011 m. rugsėjo 21 d. ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo atsakovui delspinigius. Teismas taip pat pripažino, jog ieškovas 2011 m. rugsėjo 21 d. nepagrįstai vienašališkai nutraukė abi Lizingo sutartis.
22. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 04 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1402-590/2013, pakeitė minėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012. Teismas panaikino sprendimo dalį, kuria teismas buvo nusprendęs pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 28 d. iki sutarčių nutraukimo dienos 2011 m. rugsėjo 21 d. ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo atsakovui delspinigius. Likusi sprendimo dalis palikta nepakeista.
23. Teismo sprendimai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo ir teisines pasekmes sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Todėl, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui byloje Nr. 2-1133-592/2012, kuriuo buvo pripažintas neteisėtu 2011 m. rugsėjo 21 d. Lizingo sutarčių nutraukimas, šis nutraukimas neteko galios ir šalys atsidūrė situacijoje, buvusioje iki Lizingo sutarčių nutraukimo, t. y. Lizingo sutartys tapo galiojančiomis ir jokių papildomų veiksmų ar susitarimų, kuriais būtų pripažintas Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimas, šalims nebuvo reikalingas. Ta aplinkybė, jog anksčiau šalys, nutraukus sutartis pasirašydavo jų atnaujinimo dokumentus neturi reikšmės šiai aplinkybei, nes, šiuo atveju, sutarčių atnaujinimas buvo atliktas teismo sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai atsakovo teiginiai, jog Lizingų sutarčių galiojimo atnaujinimui buvo reikalinga pasirašyti jų atnaujinimo dokumentus, atmestini, kaip nepagrįsti.
24. Atsakovas teigia, jog Lizingo sutartys pasibaigė, nes baigėsi jų vykdymo terminai nurodyti grafike. Su šiais teiginiai negalima sutikti. Pagal Lizingo sutarčių bendrosios dalies 2.1. punktą Lizingo sutartys galiojo iki jose nustatytų sąlygų pilno įvykdymo arba nutraukimo Lizingo sutartyse nustatyta tvarka. Pagal Lizingo sutarčių 10.1.1 punktą sutartis pasibaigia klientui visiškai ir laiku apmokėjus visas sumas lizingo davėjui. Taigi, lizingo sutartys galėjo pasibaigti tinkamu įvykdymu. Atsakovas teigia, jog tinkamai įvykdė Lizingo sutartis, todėl jos turėjo pasibaigti tinkamu įvykdymu. Tinkamo įvykdymo aplinkybės nagrinėjamos toliau sprendime.
25. 2013 m. spalio 03 d. ieškovas pateikė pretenziją atsakovui (1 t., p. 24) iš kurios matyti, jog ieškovo duomenimis atsakovo skola - 9 516,91 LTL arba 2 756,29 EUR.
26. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1197-553/2015, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atsakovo ieškinį, kuriuo atsakovas reikalavo įpareigoti ieškovą perduoti jam daiktą, gautą pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir visus reikalingus dokumentus nuosavybės teisėms įregistruoti, atmesti.
27. 2015 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą dėl įsiskolinimo (1 t., p. 25), iš kurio matyti, jog atsakovo skola ieškovo duomenimis 5 819,01 EUR. Šiuo raštu ieškovas informavo, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. vienašališkai nutraukia Lizingo sutartis. Taigi Lizingo sutartys nutrauktos nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d.
28. 2016 m. sausio 15 d. ieškovo Reikalavime atsakovui (1 t., p. 28) nurodyta, jog atsakovo pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 neišpirkto turto vertė buvo 4 165,95 EUR, delspinigiai 1 261,71 EUR, pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 delspinigiai 391,35 EUR, iš viso 5 819,01 EUR.
29. 2016 m. gegužės 09 d. ieškovo Pažymoje apie įsiskolinimą (1 t., p. 26) nurodyta, jog atsakovas skolingas 2 354,69 EUR skolos pagal einamojo mokėjimo sąskaitas ir 391,35 EUR delspinigių, iš viso 2 746,04 EUR.
30. 2016 m. gegužės 09 d. Delspinigių paskaičiavimo detalizacijoje (1 t., p. 27) matyti, jog delspinigių suma pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 yra 847,69 EUR.
31. Iš Lietuvos banko 2016 m. liepos 14 d. PRDB duomenų (1 t., p. 47-48, 58-59) matyti, jog pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 sutarties suma buvo 23 756,09 EUR ir paskola visa yra grąžinta ir buvo vėlavimas vykdyti įsipareigojimus. Pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 paskolos suma 24 762,50 EUR yra visa grąžinta, bet buvo vėlavimai vykdant atsakovui savo įsipareigojimus.
32. Atsakovas atsikirtinėja, jog PRDB duomenų bazėje yra nurodyta, jog paskolos yra visos grąžintos, todėl ieškovas nebegali reikalauti paskolos grąžinimo. Šie teiginiai nepagrįsti. Pagal PRDB tvarkymo taisyklių 9 punktą, keliami duomenys apie suteiktas paskolas, tačiau nekeliami duomenys apie palūkanas, delspinigius, netesybas, todėl pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 PRDB yra teisingai nurodyta, jog paskola yra grąžinta, nes paskola yra grąžinta, o delspinigiai nėra nurodomi. Pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 visa paskola nėra grąžinta ir ieškovo PRDB pateikti duomenys nėra teisingi, tačiau tai neįrodo paskolos grąžinimo fakto. Atsakovas, teigdamas, jog prievolę įvykdė, privalo įrodyti, jog ją įvykdė tinkamai (CPK 178 str.). Duomenis PRBD teikia ieškovas, ieškovas nurodė byloje, jog duomenys yra klaidingi, todėl negalima remtis PRBD duomenimis, siekiant pagrįsti prievolės įvykdymą. Šioje byloje atsakovas turėjo prievolę sumokėti pinigus pagal Lizingo sutartis, todėl jis privalėjo įrodyti, jog pinigus sumokėjo laiku ir sumokėjo tiek, kiek privalėjo sumokėti pagal Lizingo sutartis. Atsižvelgiant į tai, teiginiai, jog prievolė yra pasibaigusi, nes taip nurodyta PRBD bazėje, yra atmestini. Ieškovui gali kilti atsakomybė dėl duomenų PRBD bazei teikimo neteisingumo, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo jo prievolių tinkamo vykdymo.
33. Atsakovas atsikirtinėja, jog po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 04 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1402-590/2013, suėjus įmokų mokėjimo grafike nurodytiems terminams ir atsakovui sumokėjus visas įmokas, Lizingo sutartys buvo pasibaigusios, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti delspinigius. Su šiais teiginiais nesutiktina. Teismas šiame sprendime nustatė, jog po teismų sprendimų Lizingo sutarčių galiojimas buvo atnaujintas ir Lizingo sutartys tapo galiojančiomis. Pagal Lizingo sutarčių bendrosios dalies 2.1. punktą Lizingo sutartys galiojo iki jose nustatytų sąlygų pilno įvykdymo arba nutraukimo Lizingo sutartyse nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nebuvo įvykdęs Lizingo sutarčių tinkamai, todėl jos nesibaigė tinkamu įvykdymu ir galiojo iki ieškovo vienašalio jų nutraukimo 2015 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu Nr. 01-30-6907. Taigi byloje nesant duomenų, jog atsakovas buvo tinkamai laiku vykdęs savo prievoles, todėl ir Lizingo sutartys nebuvo pasibaigę tinkamu įvykdymu, o pasibaigė ieškovui vienašališkai nutraukus jas.
34. Pagal Lizingo sutarčių bendrųjų dalių 2.9., 2.10., 2.14., 2.15. punktus ieškovas turėjo teisę dengti atsakovo įsipareigojimus pagal bet kurią iš Lizingo sutarčių, nepriklausomai ką pavedime buvo nurodęs atsakovas, pirmiausia dengiant netesybas ir vėliau kitas įmokas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad ieškovas netinkamai atliko įskaitymus iš atsakovo sumokėtų sumų.
35. Ieškovas pagal Lizingo sutartį LT039053 priskaičiavo atsakovui 1 325,26 LTL delspinigių arba 391,35 EUR (2 t., p. 16), o neišpirkto turto vertė lygi nuliui, nes pagal šią sutartį visa turto vertė jau buvo sumokėta, tačiau sumokėta pavėluojant 98 dienas. Ši ieškovo išrašyta sąskaita 8214246212 sumai 1351,26 LTL arba 391,35 EUR delspinigiams padengti pagal sąskaitą 8601137840, kurios apmokėjimo terminas buvo 2011 m. gegužės 30 d. Pastaroji sąskaita buvo skirta įmokai pagal Lizingo sutartį LT039053 sumai 6 894,17 LTL padengti. Ši įmoka atsakovo buvo sumokėta tik 2011 m. gruodžio 08 d., t. y. pavėlavus 98 dienas, kai atsakovas pravedė 8800 LTL. Iš šios gautos sumos buvo padengta ši įmoka ir prieš tai buvę delspinigiai ir įmokos: pagal Lizingo sutartį LT054550 dvi įmokos pagal grafiką 89,73, 163,19 ir 89,73 Lt, delspinigiai pagal šią sutartį 460,32 Lt ir pagal Lizingo sutartį LT039053 delspinigiai 247,98LTL, 427,44 LTL, 427,44 LTL, todėl už pavėluotas 98 dienas pagrįstai ieškovas išrašė naują sąskaitą 391,35 EUR sumai. Taigi pagal Lizingo sutartį LT 039053 atsakovas liko nesumokėjęs 391,35 EUR delspinigių, kurie priteistini ieškovui iš atsakovo (CK 6.71 str.).
36. Atsakovas atsikirtinėja, kad ieškovas netinkamai paskaičiavo 4 500 LTL paskirstymą. Iš Pažymos apie atsakovo įsipareigojimų vykdymą (2 t., p. 2-8) matyti, jog tarpininkavimo išlaidų sąskaitos, kurios buvo panaikintos teismų sprendimais nebuvo apmokamos atsakovo lėšomis ir jų ieškovo pateiktoje ataskaitoje nėra. Priešingai iš minėtos pažymos matyti, jog atsakovo gauta suma 3 000 LTL buvo paskirstyta Lizingo sutarčių įmokoms ir delspinigiams padengti: Lizingo sutartyje LT039053 4,56 LTL padengiami delspinigiai, o likusia suma - 2995,44 LTL dengiamos Lizingo sutarties LT054550 įmokos pagal sąskaitas LS 0003923304, 0003923305, 0003923339, 0003923340. Taigi ieškovas 4 500 LTL tarpininkavimo išlaidų nėra nurašęs nuo mokėtų įmokų pagal Lizingo sutartis, kaip teigia atsakovas.
37. Atsakovas atsikirtinėja tuo, jog ieškovas padengdavo skolas, kurių terminas dar nebūdavo pasibaigęs ir priskaičiuodavo delspinigius už skolas, kurių mokėjimo terminas jau būdavo pasibaigęs, todėl nepagrįstai buvo padidinta atsakovo skola ieškovui. Įrodymų, patvirtinančių šiuos atsakovo teiginius atsakovas nepateikė. Su šiais teiginiais negalima sutikti. Kaip matyti iš pažymos apie atsakovo įsipareigojimų vykdymą (2 t., p. 7), atsakovas nuolat vėlavo atlikti mokėjimus pagal Lizingo sutartis. Atsakovas Lizingo sutarčių vykdymo laikotarpiu nebuvo atlikęs mokėjimų į priekį, t. y. nebuvo sumokėjęs daugiau, nei buvo privalėjęs sumokėti pagal abi Lizingo sutartis, išskyrus vieną permoką 2 252,55 LTL. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas atliko perskaičiavimus po teismo sprendimo, t. y. įvykdė teismo sprendimą, todėl perskaičiavimai buvo atliekami vėlesnėmis datomis. Atsižvelgiant į tai atsakovo teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
38. Pažymėtina, jog teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodė, jog byloje yra ieškovo teiginius pagrindžiantys įrodymai ir nėra atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai teismas pasiūlė atsakovui spręsti klausimą dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo ar kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus (nurodytus neatitikimus), pateikimo (CPK 179 str. 1 d.), tačiau atsakovas jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius nepateikė. Ieškovas buvo aktyvus ir pateikė detalesnius savo ankstesnių pažymų duomenis ir paaiškinimus, kurie yra nuoseklūs ir atitinkantys ankstesnius ieškovo teiginius.
39. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovas pateikė pažymą apie išrašytas delspinigių sąskaitas (2 t., p. 150-155). Šioje pažymoje yra detalizuoti delspinigių paskaičiavimai, nurodant pradelstų dienų skaičių ir konkrečios sąskaitos, kurias apmokėti pradelsti terminai. Atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo jokių konkrečių sąskaitų, kurios būtų paskaičiuotos neteisingai, nenurodė ir neįrodinėjo, jog delspinigiai paskaičiuoti neteisingai. Taigi, byloje esant ieškovo įrodymams, patvirtinantiems delspinigių paskaičiavimą ir nesant priešingų įrodymų, jog paskaičiavimai neteisingi, atsakovo abstraktūs atsikirtimai, jog ieškovas netinkamai paskaičiavo delspinigius yra atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
40. Iš ieškovo pateiktos pažymos (2 t., p. 156-177) matyti, jog 2011 m. rugsėjo 21 d. (Lizingo sutarčių nutraukimo dienai) atsakovo skola buvo 23 830,20 LTL, kurią sudarė 14 250,12 LTL neišpirkto turto vertė, 542,90 LTL palūkanų pagal įmokų grafiką, 8 209,37 LTL mokėjimų pagal sąskaitas, kurių mokėjimo terminas buvo pasibaigęs 2011 m. rugsėjo 21 d ir 827,81 LTL mokėjimų, kurių mokėjimo terminai, pagal pateiktas sąskaitas, nebuvo pasibaigę minėtai datai. Laikotarpiu nuo Lizingo sutarčių nutraukimo, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 08 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d. buvo gauti du atsakovo mokėjimai: 8 800 LTL ir 3 900 LTL, iš viso 12 7000 LTL. Šia atsakovo gauta suma buvo dengiami minėti 23 830,20 LTL įsipareigojimai, padengus dalį įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai buvo pasibaigę, liko ieškovo 2 252,55 LTL permoka ir 14 882,84 LTL įsipareigojimų. Ieškovas, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, perskaičiavo atsakovo įsipareigojimus (dėl to susidarė perskaičiavimai vėlesne data, nei gauti mokėjimai) ir atliko 4 500 LTL įmokos paskirstymą. Tokiu būdu atsakovo skola liko 8 130,29 LTL arba 2 354,69 EUR (14 882,84 – 2 252,55 – 4500). Kaip minėta, po teismų sprendimo Lizingo sutarčių galiojimas atsinaujino, todėl ieškovas turėjo teisę skaičiuoti atsakovui sutartinius delspinigius ir pagrįstai priskaičiavo 391,35 EUR delspinigių pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 bei 3 072,98 EUR delspinigių pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550, iš viso - 3 464,33 UER delspinigių. Pažymėtina, jog ieškovas pareiškė reikalavimus šioje byloje dėl 391,35 EUR delspinigių pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir dalies - 847,69 EUR delspinigių pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550, iš viso dėl 1 239,04 EUR delspinigių, priteisimo, todėl likusių delspinigių priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Taigi byloje nustatyta, jog atsakovas liko skolingas 8 130,29 LTL arba 2 354,69 EUR skolos bei 1 239,04 EUR delspinigių pagal Lizingo sutartis, todėl ieškovo reikalavimai tenkintini ir iš atsakovo priteistini minėti įsipareigojimai (CK 6.38 str., CK 567 str., CK 6.189 str. 1 d., CK 6.71 str.).
41. Lizingo sutarčių Bendrųjų dalių 2.8.1. punkte šalys sutarė, jog atsakovas, laiku nepervedęs įmokos arba neįvykdęs kitos finansinės prievolės privalo sumokėti 0,2 procento delspinigius per dieną nuo sumos, kurią pavėlavo sumokėti. Atsakovas prašo mažinti netesybų dydį iki 0,02 procentų. Iš Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LT039053/PPS (1 t., p. 12-13) 4.3. punkto matyti, jog ieškovas, pirkdamas daiktą atsakovui buvo įsipareigojęs pardavėjui mokėti 0,2 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Analogiška nuostata yra ir Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 54550/PPS (1 t., p. 21-22) 4.2 punkte. Pardavėjas už nesavalaikį prekių pristatymą taip pat įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio netesybas. Atsakovas taip pat buvo šių sutarčių dalyvis. Tai yra sudėtiniai teisiniai santykiai. Šios aplinkybės rodo, jog tuo metu tokio pobūdžio verslo santykiuose ir konkrečiai šiuose sudėtiniuose teisiniuose santykiuose buvo įprastos 0,2 procentų dydžio netesybos, todėl nėra pagrindo tų pačių verslo santykių vienam dalyviui (atsakovui) taikyti mažesnes netesybas, nei kitiems dalyviams. Kartu pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendime byloje Nr. 2-1133-592/2012, kurioje Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeista, teismas pasisakė dėl delspinigių dydžio ir nurodė, jog nėra pagrindo mažinti 0,2 procentų dydžio delspinigius. Taigi, nėra pagrindo mažinti delspinigių dydį, todėl atsakovo atsikirtimai atmestini.
42. Pagal CK 6.37 straipsnį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
43. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

5Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Ieškovas sumokėjo 81 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 5). Ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.).
45. Teismas patyrė 0,58 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 str.).
46. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Nutarė

6patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ (į. k. 111568069) iš atsakovo ūkininko D. Š. (a. k. ( - ) 2 354,69 EUR (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis euro ir 69 euro centus) nesumokėtų mokėjimų, 1 239,04 EUR (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis euro ir 04 euro centus) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 3 593,73 EUR (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt trijų euro ir 73 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 81 EUR (aštuoniasdešimt vieną euro) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.