Byla 2-964-381/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties dalies, kuria jam apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo buvusio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ vadovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties dalies, kuria jam apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei “Timera“ (toliau – BUAB “Timera“) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bankrotas“ (toliau – UAB „Bankrotas“ arba bankroto administratorė), įpareigojo įmonės valdymo organus ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 13 d.
  2. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi BUAB „Timera“ nutarta pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti.
  3. 2015 m. vasario 6 d. bankroto administratorė pateikė teismui prašymą, kuriame prašė: 1) išduoti vykdomąjį raštą Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties pagrindu; 2) skirti buvusiam BUAB „Timera“ vadovui A. Š. baudą už Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus nevykdymą; 3) taikyti buvusiam BUAB „Timera“ vadovui A. Š. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją – asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą. Nurodė, kad įmonės valdymo organai per teismo nustatytą terminą bankroto administratorei neperdavė nei įmonės turto, nei dokumentų.
  4. 2015 m. vasario 11 d. bankroto administratorei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi įmonės valdymo organams nustatyto įpareigojimo ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
  5. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė bankroto administratorės prašymą dėl baudos buvusiam įmonės vadovui skyrimo bei apribojimo jam teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Teismas konstatavo, kad prašymo pateikimo dienai bankroto administratorės dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties įvykdymo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, t. y. prašydama skirti buvusiam įmonės vadovui baudą, bankroto administratorė nebuvo pateikusi antstoliui prašymo dėl šios teismo nutarties priverstinio įvykdymo (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis).
  6. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi BUAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas konstatavo, kad įmonės vadovas A. Š., vykdydamas nusikalstamas veikas, nuosekliai ir kryptingai veikė siekiant įmonės nemokumo, vengiant atsiskaitymų su kreditoriais, dėl neatsakingų jo veiksmų buvo prarastas ir bankroto administratorei neperduotas įmonei priklausantis turtas, įmonės dokumentai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 10 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus buvusio įmonės vadovo atskirąjį skundą.
  7. Bankroto administratorė 2017 m. vasario 6 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė: 1) skirti buvusiam BUAB „Timera“ vadovui A. Š. iki 2 896 Eur dydžio baudą už Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus nevykdymą; 2) taikyti BUAB „Timera“ vadovui A. Š. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją – asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą; 3) skirti buvusiam BUAB „Timera“ vadovui A. Š. iki 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną 2015 m. vasario 11 d. vykdomojo rašto neįvykdymo dieną.
  8. Bankroto administratorė nurodė, kad BUAB „Timera“ valdymo organai iki kreipimosi į teismas su prašymu dienos neįvykdė Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo M. K. 2014 m. gegužės 26 d. kartu su antstole R. G. nuvyko įmonės buveinės adresu Partizanų g. 33-1, Kaunas, tačiau nurodytu adresu bankrutuojančios įmonės ar jos valdymo organų nerado. Šiuo pagrindu buvo surašytas 2014 m. gegužės 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.0090/14/9. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad įmonės direktoriumi nuo 2007 m. spalio 24 d. buvo A. Š.. 2014 m. gegužės 26 d. įmonės direktoriui A. Š. buvo išsiųstas raginimas dėl teismo nutarties vykdymo ir įmonės dokumentų bei turto perdavimo, tačiau jokio atsakymo negauta. 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo kreiptasi į VĮ „Regitra“ su prašymu pateikti duomenis apie įmonei priklausančias transporto priemones bei gauta informaciją, kad įmonės vardu buvo registruotos keturios transporto priemonės. 2010 m. birželio 18 d. UAB „Timera“ ir UAB „Kauno keliai“ pasirašė Mechanizmų nuomos sutartį, kuria įmonei priklausančios transporto priemonės buvo išnuomotos UAB „Kauno keliai“. Ši įmonė jai išnuomotomis transporto priemonėmis naudojosi iki 2011 m. gruodžio 30 d. Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio duomenimis įmonei priklausančios transporto priemonės buvo perduotos saugoti buvusiai A. Š. sutuoktinei O. Š. (Adomaitytei). Įsiteisėjus šiam nuosprendžiui (2012 m. lapkričio 16 d.), transporto priemonės buvo konfiskuotos. Kaip buvo naudojamos įmonei priklausančios transporto priemonės laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. duomenų nėra. Teismo 2015 m. vasario 6 d. išduotas vykdomasis raštas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi įmonės valdymo organams nustatyto įpareigojimo pateiktas vykdyti antstolei R. G.. Įmonės turtas ir dokumentai bankroto administratorei nėra perduoti iki šiol. Be to, buvęs įmonės vadovas nevykdė pareigos organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus. Tai yra konstatuota įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartyje, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai vilkina bankroto procesą, pažeidžia bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, taip pat neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymą iš dalies: 1) paskyrė buvusiam BUAB „Timera“ vadovui A. Š. 580,00 Eur dydžio baudą; 2) įpareigojo buvusį BUAB „Timera“ vadovą A. Š. nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 30 d., įvykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; 3) apribojo A. Š. teisę 3 (tris) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
  2. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Timera“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“ (nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 13 d.), Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi UAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu (nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 10 d.).
  3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos buvusiam įmonės vadovui skyrimo už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratorei, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi įmonės valdymo organams buvo nustatytas įpareigojimas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bankroto administratorei pateikti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir dokumentus.
  4. Remdamasis Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, teismas konstatavo, kad A. Š. nuo 2007 m. spalio 24 d. iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo įmonės vadovu, todėl turėjo pareigą vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą, tačiau šio įpareigojimo nevykdė.
  5. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu buvęs įmonės vadovas paaiškino, jog įmonę tikrino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kad dalis dokumentų buvo perduota tyrėjams, automobiliai palikti saugoti aikštelėje, kad buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė įmonės buhalterė turėdama kompiuterinę programą, taip pat pripažino, jog pats jokių veiksmų dėl įmonės dokumentų ir turto suradimo bei jų perdavimo bankroto administratorei neatliko.
  6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad A. Š. teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo metu ėjo įmonės vadovo pareigas ir buvo atsakingas už šia teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus bei turtą įvykdymą, tačiau sąmoningai įpareigojimo neįvykdė, todėl jam skirtina 580 Eur bauda (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), kuri turės būti išieškota iš jo asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).
  7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys ir nurodyti motyvai dėl BUAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu patvirtina akivaizdų įmonės vadovo (ir akcininko) aplaidumą vykdant pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus.
  8. Teismas, remdamasis įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-332/2011, duomenimis konstatavo, kad A. Š. pripažinus kaltu, kaip nusikalstamos veikos priemonė ir rezultatas buvo konfiskuotas UAB „Timera“ priklausęs turtas – žemės sklypas su statiniais bei keturios krovininės transporto priemonės; kad įmonė buvo įsteigta 2007 m. spalio 24 d. jau vykdant nusikalstamą veiką; kad A. Š. tuo pat metu, tame pačiame pastate vadovavo tiek įmonei, tiek dalyvavo nusikalstamame susivienijime (CPK 182 straipsnio 2 punktas); įmonės vadovas netinkamai vykdė įstatymines pareigas – buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, bankroto administratorei nebuvo perduoti visi įmonės buhalteriniai dokumentai ir turtas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai).
  9. Teismas, nesant byloje duomenų apie Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties įvykdymą ir po bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat buvusiam vadovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, priežastis (CPK 178 straipsnis), sprendė, kad buvusiam BUAB „Timera“ vadovui A. Š. apribotina teisė 3 (tris) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
  10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus prašymo skirti buvusiam įmonės vadovui baudą už kiekvieną vykdomojo rašto nevykdymo dieną, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas vykdyti antstolės R. G. kontorai. Antstolė išsiuntė A. Š. reikalavimą pateikti įmonės turtą ir dokumentus, pastarasis pateikė antstolei atsakymą, tačiau nei turto, nei dokumentų nepateikė.
  11. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti šio bankroto administratorės prašymo (CPK 771 straipsnis).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Buvęs BUAB „Timera“ vadovas A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria nutarta jam apriboti teisę 3 (tris) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, koks konkretus įmonės turtas neperduotas bankroto administratorei.
    2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes, kad dar Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu buvo konfiskuotas visas įmonei priklausantis turtas. Šis nuosprendis įsiteisėjo nuo paskelbimo momento, todėl nuo šio momento visas įmonei priklausęs turtas perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Iki 2012 m. gruodžio mėnesio, kai buvęs įmonės vadovas pradėjo atlikinėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, konfiskuoto įmonės turto niekas taip ir neatvyko perimti. Prieš pradėdamas atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, įmonės vadovas visus finansinės atskaitomybės dokumentus paliko įmonės patalpose, adresu Ramučių k., Kauno g. 30. Šioje dalyje reikalavimus ir pretenzijas dėl įmonei priklaususio turto galėtų reikšti tik Lietuvos Respublikos atstovai, o ne bankroto administratorė, kadangi jai nebuvo pavesta perimti Lietuvos Respublikos naudai konfiskuotą įmonės turtą. Kadangi turto konfiskavimo vykdymo procesas ne dėl buvusio įmonės vadovo kaltės užtruko, pastarajam pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę vilkikai dingo. Dėl turto dingimo fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris tęsiamas iki šiol. Buvusiam įmonės vadovui jokie įtarimai dėl vilkikų pasisavinimo ar dingimo nėra pareikšti. Taigi, BUAB „Timera“ nepriklausančio turto nepateikimas bankroto administratorei, kuri perduotino turto net neidentifikuoja, nesudaro ir negali sudaryti pagrindo skirti buvusiam įmonės vadovui trijų metų apribojimą eiti vadovo pareigas.
    3. Skirtas apribojimas nėra adekvati sankcija padarytiems pažeidimams, kadangi nėra ir negali būti nustatyta A. Š. tiesioginė tyčia - nepateikti bankroto administratorei įmonės turto ar dokumentų. Šiuo atveju turto ir dokumentų nepateikimas yra nulemtas trečiųjų asmenų, o ne buvusio įmonės vadovo neveikimo pasekmė. Buvusio įmonės vadovo rūpestingumą ir elgesio atitiktį bona fide standartams patvirtina faktas, jog prieš pradėdamas atlikinėti laisvės atėmimo bausmę jis įmonės sąskaitoje paliko ženklią pinigų sumą, kuri buvo skirta atsiskaityti su valstybės institucijomis, tačiau galimai nesąžiningam kreditoriui A. M. kreipusis į teismą dėl neva esančios skolos priteisimo, šie pinigai buvo išieškoti A. M.. Būtent dėl dokumentų nepateikimo įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o A. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimas pradėtas ne dėl nusikalstamo bankroto, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvusio įmonės vadovo veiksmuose nusikalstamo bankroto požymių neįžvelgė, tačiau dėl galimo aplaidaus apskaitos tvarkymo, kuriame yra tiriamas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų dingimas. Nustačius asmenis, galimai prisidėjusius prie įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų dingimo, buvęs įmonės vadovas nagrinėjamoje bankroto byloje būtų nubaustas nepagrįstai, kadangi bauda būtų paskirta netinkamam subjektui.
    4. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į teismo posėdžio metu apelianto išsakytus argumentus, kad dokumentų, kurie dingo jam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir kuriais disponuoja teisėsaugos institucijos, jis gauti negali, nes iškėlus įmonei bankroto bylą, jis buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų ir šiuo metu šie įgaliojimai yra suteikti būtent bankroto administratorei, o ne apeliantui, kuris jais nedisponuoja ir nedisponavimo priežastis jau yra nurodęs bankroto administratorei. Bankroto administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo bent menkiausias pastangas ir siekė surasti įmonės dokumentus, išsiaiškinti, ar dokumentai yra (ar buvo) apelianto nurodytoje vietoje.
    5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tikruosius bankroto administratorės tikslus teikiant tokio pobūdžio prašymą. Šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-508-XX/2017 pripažino, kad A. M., kurio reikalavimas BUAB „Timera“ bankroto byloje sudaro 99,4 proc. visų kreditorių reikalavimų ir kurio iniciatyva buvo paskirta įmonės bankroto administratorė, yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pritaikęs restituciją, grąžino įmonei beveik 15 000 Eur. Susidaro įspūdis, kad bankroto administratorė (kuri iš tiesų galimai veikia to paties A. M. interesais, kadangi apeliacine tvarka apskundė tokį, iš pažiūros, įmonei ir jos kitiems kreditoriams (išskyrus A. M.) palankų teismo sprendimą), suvokia, jog Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, t. y. pripažinus sandorį, kurio pagrindu iškelta įmonei bankroto byla, neteisėtu bei įgyvendinus restituciją, įmonė galės atsiskaityti su likusiais įmonės kreditoriais ir bus neabejotinai keliamas pačios bankroto administratorės veiksmų teisėtumo klausimas, mėgina to išvengti, be to, tokiu būdu ir bando užkirsti kelią įgaliojimų grąžinimui A. Š., kaip įmonės direktoriui.
    6. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatos buvusiam įmonės vadovui negali būti taikomos, kadangi tokiu būdu jis būtų baudžiamas du kartus už tą patį pažeidimą. Pripažinus BUAB „Timera“ bankrotą tyčiniu yra pradedamas ikiteisminis tyrimas ir sprendžiamas asmens atsakomybės klausimas, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo paskirtas apribojimas būti juridinio asmens vadovu trejus metus, suponuoja aukščiau nurodytos teisės normos pažeidimą ir non bis per idem principo pažeidimą apelianto atžvilgiu.
  1. BUAB „Timera“ bankroto administratorė atsiliepime į buvusio įmonės vadovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Bankroto administratorės atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. Š., būdamas įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 24 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą perduoti bankroto administratorei dokumentus ir turtą, tačiau šio įpareigojimo iki šiol neįvykdė.
    2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bankroto administratorė neindividualizavo jai perduotino turto. 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo kreiptasi į VĮ „Regitra“ su prašymu pateikti duomenis apie įmonei priklausančias transporto priemones bei gauta informaciją, kad įmonės vardu buvo registruotos keturios transporto priemonės. 2010 m. birželio 18 d. UAB „Timera“ ir UAB „Kauno keliai“ pasirašė Mechanizmų nuomos sutartį, kuria įmonei priklausančios transporto priemonės buvo išnuomotos UAB „Kauno keliai“. Ši įmonė jai išnuomotomis transporto priemonėmis naudojosi iki 2011 m. gruodžio 30 d. Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio duomenimis įmonei priklausančios transporto priemonės buvo perduotos saugoti buvusiai A. Š. sutuoktinei O. Š. (A.). Turimais duomenimis nuo 2011 m. gruodžio 30 d. įmonei priklausančius automobilius perėmė tuometinis įmonės vadovas A. Š. arba jo sutuoktinė. Šių asmenų žinioje automobiliai buvo iki 2012 m. lapkričio 16 d., kai įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuspręsta automobilius konfiskuoti. Šiuo metu nėra žinoma šių automobilių buvimo vieta. Įmonė nėra pateikusi VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės už 2012 ir 2013 metus, todėl objektyviai nustatyti kokį konkretų turtą ir kokios vertės turi bankrutavusi įmonė nėra galimybės.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria bankrutavusios įmonės buvusiam vadovui apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Apelianto teigimu, paskirta sankcija nėra adekvati jo padarytam pažeidimui, sudaro prielaidas jį bausti du kartus už to paties pažeidimo padarymą, parinkta neįvertinus svarbių faktinių aplinkybių, kad įsiteisėjusiu teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu visas įmonei priklausantis turtas buvo konfiskuotas bei perėjo valstybės nuosavybėn, kad prieš pradėdamas atlikinėti laisvės atėmimo bausmę jis tinkamai pasirūpino įmonės turtu ir dokumentais, tačiau kol atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įmonei priklausančios transporto priemonės ir dokumentai dingo.
  4. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, susijusias su bankroto administratorei perduotino įmonei priklausančio turto individualizavimu, buvusio įmonės vadovo elgesiu bei jo realiomis galimybėmis pateikti reikalaujamus įmonės dokumentus ir turtą. Teismo vertinimu, šių faktinių aplinkybių tinkamas išaiškinimas turi tiesioginės reikšmės apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, elgesio įvertinimui, tačiau nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi iš esmės padaryta teisinga ir pagrįsta išvada dėl pagrindo buvusiam įmonės vadovui taikyti griežčiausią ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją.
  5. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalimi, teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nustatęs bent vieną iš neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų: 1) buvęs vadovas, privalėdamas pagal įstatymą, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, 2) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, 4) kitaip trukdė vykdyti bankroto procedūras. Nurodytoje teisės normoje numatyta galimybė taikyti griežtesnę sankciją – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą už analogišką pažeidimą, kaip ir numatytą ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo turto ir (ar) dokumentų neperdavimą.
  6. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo taisyklių ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.
  7. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojančios įmonės vadovui taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti dėl netinkamo įmonės valdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-974/2014; 2015 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015). Sprendžiant ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų.
  8. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 24 d. iki bankroto bylos UAB „Timera“ iškėlimo (teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, įsiteisėjo 2014 m. gegužės 13 d.) įmonės vadovo pareigas ėjo A. Š., kuriam ir teko pareiga vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą. Taip pat nėra ginčo, kad per teismo nustatytą terminą ir iki šiol buvęs įmonės vadovas šio įpareigojimo neįvykdė.
  9. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. UAB „Timera“ vardu buvo registruotos keturios transporto priemonės: „M. B. 4141“, valstybinis Nr. ( - ) (2007 m.), M. B. 4141“, valstybinis Nr. ( - ) (2007 m.), „M. B. 4141“, valstybinis Nr. ( - ) (2008 m.), „M. B. 4141“, valstybinis Nr. ( - ) (2008 m.) (t. 2, b. l. 17-18). Laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. kovo 20 d. A. Š. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (t. 1, b. l. 67).
  10. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-332/2011, A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Nuosprendžiui įsiteisėjus teismas nusprendė konfiskuoti UAB „Timera“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais ( - ). VĮ „Registrų centras“ 2014 m. gegužės 23 d. duomenimis, BUAB „Timera“ nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, ( - ), pastatas-siuvykla, unikalus ( - ), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, ( - ), esantys ( - ), 2013 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo – perdavimo aktu perleistas valstybės nuosavybėn, perleidimo pagrindas – Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendis (t. 1, b. l. 143-147).
  11. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š. – pripažino jį kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisė galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu ketveriems metams. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nusprendė papildomai konfiskuoti UAB „Timera“ priklausančias transporto priemones: 2007 m. laidos krovininį automobilį „M. B. 4141“ (valstybinis Nr. ( - ) 2007 m. laidos krovininį automobilį „M. B. 4141“ (valstybinis Nr. ( - ) 2007 m. laidos krovininį automobilį „M. B. 4141“ (valstybinis Nr. ( - ) 2007 m. laidos krovininį automobilį „M. B. 4141“ (valstybinis Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 67-176).
  12. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi BUAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas konstatavo, kad buvęs įmonės vadovas A. Š., vykdydamas nusikalstamas veikas, nuosekliai ir kryptingai veikė siekiant įmonės nemokumo, vengiant atsiskaitymų su kreditoriais, dėl neatsakingų vadovo veiksmų buvo prarastas ir bankroto administratorei neperduotas įmonei priklausantis turtas bei įmonės dokumentai. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs buvusio įmonės vadovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
  13. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir neindividualizavo BUAB „Timera“ turto ir dokumentų, kurie iki šiol nėra perduoti bankroto administratorei, tačiau tai nepaneigia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos teisingos išvados, kad įmonės turto ir dokumentų buvęs įmonės vadovas neišsaugojo ir bankroto administratorei neperdavė, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, tokiais veiksmais trukdydamas vykdyti bankroto procedūras.
  14. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus, kad jis prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tinkamai pasirūpino įmonės dokumentais, palikdamas juos įmonės buveinėje, pažymi, jog objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Taip pat nėra aišku, kokius konkrečiai dokumentus apeliantas galimai paliko įmonės buveinėje, kokia dalimi įmonės dokumentų disponuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Vien apelianto pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir surašyta specialisto išvada, dokumentai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota vyriausiajam tyrėjui, nepatvirtina fakto, kad dalis įmonės dokumentų yra neatsiejama ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis bei sudaro teismo reikalaujamus pateikti dokumentus. Įmonės dokumentų neperdavimo faktas konstatuotas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. įsiteisėjusioje nutartyje, kuria BUAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Kaip minėta, laisvės atėmimo bausmę A. Š. atlikinėjo laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. kovo 20 d. (t. 1, b. l. 67). Šios aplinkybės patvirtina, kad prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvęs įmonės vadovas tinkamai nepasirūpino įmonės kasdieninės veiklos organizavimu, neužtikrino, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai būtų laiku parengti, surašyti ir būtų įmonėje ar įmonės žinioje. Taigi, vien apelianto deklaratyvūs teiginiai, kad jis elgėsi rūpestingai, siekdamas apsaugoti įmonės turtą ir išsaugoti įmonės dokumentus, nesudaro pakankamo pagrindo laikyti tokius argumentus objektyviomis priežastimis, dėl kurių įmonės vadovas neturėjo realios galimybės pateikti teismui reikalaujamus dokumentus.
  15. Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai bankroto administratorei iki šiol nėra perduotos UAB „Timera“ priklausiusios keturios transporto priemonės, kurių buvimo vieta nėra žinoma bei dėl kurių dingimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nors šios transporto priemonės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir yra konfiskuotos, tačiau faktiškai jos nėra perduotos ir valstybei. Apelianto argumentai, kad prieš atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis tinkamai pasirūpino įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis ir dokumentais, palikdamas transporto priemones aikštelėje, o dokumentus įmonės buveinėje, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais bei nepaneigia jo neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu įmonei priklausantis turtas nebuvo tinkamai apsaugotas. Be to, apeliantas iki teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (2012 m. gruodžio 14 d.) turėjo pakankamai laiko pasirūpinti įmonės turto perdavimu įgaliotam asmeniui, nes nuosprendis jo byloje įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 16 d.
  16. Priešingai nei teigia apeliantas, bankroto administratorė elgėsi pakankamai rūpestingai, bandydama nustatyti įmonei priklausančių transporto priemonių buvimo vietą bei kaltus dėl šio turto dingimo asmenis. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, remiantis kuriais 2016 m. sausio 13 d. bankroto administratorė pateikė buvusio įmonės vadovo sutuoktinei O. Š. prašymą iki 2016 m. sausio 18 d. pateikti informaciją, kur yra laikomos jai perduotos saugoti BUAB „Timera“ priklausančios transporto priemonės (t. 4, b. l. 29), tačiau pastaroji jokio atsakymo nepateikė; 2016 m. kovo 24 d. pateikė pareiškimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, prašydama nustatyti kaltus asmenis ir ištirti, kokiomis aplinkybėmis dingo BUAB „Timera“ priklausančios transporto priemonės (t. 4, b. l. 31-32); 2014 m. lapkričio 24 d. pateikė dar vieną pareiškimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio įmonės vadovo galimai padarytų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu pats apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendradarbiavo su bankroto administratore, teikė jai prašomą informaciją, susijusią su dingusiomis transporto priemonėmis, bei dėjo pakankamai pastangų, išsiaiškinant bei nustatant įmonei priklausiusių transporto priemonių buvimo vietą.
  17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantui nėra pareikšti jokie įtarimai dėl įmonei priklaususių transporto priemonių dingimo, nepaneigia fakto, patvirtinto įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, kad apeliantas, veikdamas neteisėtai, kartu su kitais bendrininkais organizuotoje grupėje, neteisėtai pagamino ir įmonei priklausančiame pastate (Kauno g. 53, Ramučių k., Kauno r.) laikė įrenginius narkotinei medžiagai kanapėms gaminti (auginti), neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (t. 2, b. l. 25-66), netinkamai rūpinosi įmonei priklausančiu turtu bei dėl tokių jo tyčinių neteisėtų veiksmų šis įmonei priklausantis turtas buvo konfiskuotas, šiuo metu jo buvimo vieta nežinoma. Pagal CPK 755 straipsnio nuostatas, vykdant teismo nuosprendį dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos 1 dalis); jeigu nuosprendyje išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka (2 dalis).
  18. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvęs įmonės vadovas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymines pareigas – neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymo, juridinių asmenų registrui neteikė metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, įmonė prie bankroto buvo privesta tyčiniais veiksmais, ką patvirtina įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai), dėl ko galiausiai bankroto administratorei nebuvo perduoti visi įmonės buhalteriniai dokumentai bei turtas ir nėra galimybės atsiskaityti su įmonės kreditoriais.
  19. Tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai ir neveikimas nesuderinami su įmonės vadovui keliamais aukštesniais veiklos ir atsakomybės standartais, reikalavimu veikti išimtinai įmonės interesais, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Esant tokiai situacijai yra pakankamas pagrindas konstatuoti akivaizdų įmonės vadovo nerūpestingumą einant savo pareigas ir sąmoningą pareigų netinkamą vykdymą, kas turėjo tiesioginės įtakos įmonei priklausančio turto praradimui. Toks buvusio įmonės vadovo elgesys neatitinka sąžiningo verslo standarto, todėl siekiant apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningo vadovo, nevykdančio imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, veiksmų (neveikimo) padarinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam taikė teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą.
  20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatos jam negali būti taikomos, kadangi tokiu būdu jis būtų baudžiamas du kartus už tą patį pažeidimą. Pirmiausia, pažymėtina, kad tyčinio bankroto pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, kaltinamasis aktas nėra surašytas, apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu nėra priimtas, todėl vien prielaidomis paremta pozicija, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime apeliantas bus nuteistas, nėra pagrįsta. Antra, baudžiamoji atsakomybė už galimai nusikalstamą bankrotą ar kitus finansinius nusikaltimus ir teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvesnį įmonių bankroto instituto tikslų įgyvendinimą, yra skirtingos teisinės atsakomybės priemonės, todėl tvirtinti, jog tokiu būdu yra taikomas dvigubas baudimas už tą patį pažeidimą nėra pagrindo.
  21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimo rezultatui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

11Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria buvusiam bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės vadovui A. Š. apribota teisė 3 (tris) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai