Byla 2-3328-848/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje, – R. B

1Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Vaidai Ambrozevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“ atstovei Robertai Ruzgytei, atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Skandeka“ atstovui advokatui Vadimui Makušinui, atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolantai Jankauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skandeka“ ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje, – R. B..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pripažinti negaliojančiais tarp UAB „SRJ“, UAB „Skandeka“ ir AB „ESO“ (buvusi AB „Lesto“) sudarytus sandorius: 2014-04-23 dėl 1004,30 Lt (290,87 Eur), 2014-07-03 dėl 1089 Lt (3015,40 Eur) ir 2014-09-23 dėl 1076,90 Lt (311,90 Eur), kurių pagrindu UAB „Skandeka“ pervedė AB „ESO“ (buvusi AB „Lesto“) bendrą 918,17 Eur sumą ir taikyti pilną restituciją – priteisti iš atsakovų UAB „Skandeka“ ir AB „ESO“ (buvusi AB „Lesto“) 918,17 Eur sumą BUAB „SRJ“ naudai bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė ieškinyje bei ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad UAB „SRJ“ pateikė prašymus UAB „Skandeka“ 2014-04-23 dėl 1 004,30 Lt sumos apmokėjimo, 2014-07-03 dėl 1 089,00 Lt sumos apmokėjimo ir 2014-09-23 – dėl 1 076,90 Lt sumos apmokėjimo į AB „ESO“ sąskaitą, pagal PVM sąskaitas-faktūras pagal kurias UAB „SRJ“ įmonei „Skandeka“ suteikė smėliavimo, paruošimo ir dažymo paslaugas viso už 3 170,20 Lt (918,17 Eur). UAB „SRJ“ yra nemoki eilę metų, veiklą vykdė nuostolingai bei turi kreditorinių įsiskolinimų bendrai 73 599,91 Eur sumai. Pagal mokėjimų eiliškumą UAB „SRJ“ pirmiausia turėjo padengti įsiskolinimus VSDFV Kauno skyriui ir VMI prie LR FM, tačiau teikė prašymus UAB „Skandeka“ dėl sąskaitų apmokėjimo AB „ESO“. UAB“SRJ“ minėtų sandorių sudaryti neprivalėjo, sudarytais sandoriais buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės, nes buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių – AB „ESO“ bei pažeistas mokėjimų eiliškumo įstatymas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei egzistuojant visoms actio Pauliana sąlygoms prašo ieškinį tenkinti (b.l.3-11).

6Atsakovė AB „ESO“ teismui pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008-04-02 ieškovė su AB „RST“ (kurios visas teises ir pareigas perėmė AB „Lesto“, o nuo 2016-01-01 – atsakovė), sudarė Elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį dėl elektros energijos į patalpas, esančias Panevėžio r., Ramygalos sen., Barklainių I k., tiekimo. Sutartis buvo nutraukta 2015-04-14. Laikotarpiu nuo 2013-12-31 iki 2014-12-01 už objektui tiektą elektros energiją buvo susidariusi skola. Atsakovė ieškovei siuntė įspėjimus, kad nesumokėjus įsiskolinimo ir nesusitarus dėl skolos grąžinimo sąlygų, elektros energijos tiekimas bus nutrauktas. Ieškovė ginčija trečiojo asmens vienašalius sandorius, atsakovė niekam jokių prašymų neteikė, jokių sandorių, išskyrus sutartį bei su ja susijusius dokumentus, nesudarė, todėl neaišku, kokiu pagrindu ir dėl kokių motyvų atsakovė yra patraukta dalyvauti byloje, nes jokie atsakovės neteisėti veiksmai nėra įrodinėjami. Su ieškiniu pateiktame ieškovės 2014 m. balanse nurodyta, kad įmonė iš viso turi turto už 98 646,32 Eur (340 606 Lt). Ginčo sandoriais atsakovei pervesta 918,17 Eur (3 170,20 Lt), t. y. 0,935 proc. viso turto vertės, todėl negalima teigti, kad ginčo sandoriai žymiai sumažino turtą ar dėl šių sandorių ieškovė tapo nemokia. Bankroto byla ieškovei iškelta tik 2016-04-04, o ginčo sandoriai sudaryti 2014 m., duomenų, jog įmonė tapo nemokia anksčiau nėra, pats faktas, kad įmonė nereguliariai mokėjo socialinio draudimo įmokas, nereiškia įmonės nemokumo. Ginčo sandoriai nelaikytini pažeidžiančiais kitų kreditorių interesų ir dėl to, kad jų sudarymas leido ieškovei tęsti veiklą, t. y., gauti elektros energiją, toliau veikti, gauti iš veiklos pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė, siekdama tęsti įmonės veiklą, gauti elektros energiją, ginčo sandorius sudaryti privalėjo. Elektros energijos nutraukimas būtų sukėlęs neigiamas ekonomines pasekmes, įmonė nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos, dėl ko skolos kitiems kreditoriams būtų ne sumažėjusios, o išaugusios. Tiek atsakovės, tiek trečiasis asmuo buvo sąžiningi ir nei vienas iš jų nesiekė nei sumažinti ieškovės turto, nei pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesų. Vertinant, ar pirmenybės suteikimas vienam kreditoriui pažeidė kitų kreditorių interesus ir teises, reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, o vien nustatytos atsiskaitymų tvarkos pažeidimo konstatavimo neužtenka. Atsiskaitymas su atsakove buvo būtinas, nes ieškovei nemokant už elektros energiją, atsakovė turi teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, dėl ko ieškovės veikla būtų nutrūkusi dar 2014 m. (b. l. 51-58).

7Atsakovė UAB „Skandeka“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad dalyje su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais sutinka, nesutinka, dėl prašomos taikyti restitucijos. Atsakovės nuomone ieškinį tenkinus ir taikant restituciją 918,15 Eur UAB „Skandeka“ pervesti pinigai AB „ESO“ turėtų būti priteisti UAB „Skandeka“ ir gavus pinigus iš UAB „ESO“ priteisti UAB „SRJ“ arba minėta suma turėtų būti priteista iš AB „ESO“ tiesiogiai BUAB „SRJ“. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas savo poziciją pakeitė, nurodydamas, jog nėra įrodytos visos actio Pauliana sąlygos, sandorius ieškovė sudaryti privalėjo, todėl prašė ieškinį atmesti (b. l. 74-78).

8Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 85–87). Atsiliepime nurodoma, kad įstatymais nėra draudžiama, esant kreditoriaus prašymui, kad skolininkas apmokėtų kitam kreditoriui ir tokiu būdu padengtų pirminio kreditoriaus skolą. 2014-03-23 – 2014-09-23 laikotarpiu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, todėl dėl apmokėjimo kreditoriams tvarkos ir eiliškumo turėjo teisę spręsti pats ūkio subjektas. Ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, kad minėtu laikotarpiu ieškovė turėjo įsiskolinimų. 73 599,91 Eur skola konstatuota tik Kauno apygardos teismo 2016-06-10 nutartimi patvirtinus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad įvertinus apyvartines lėšas ir esantį bendrovės balanse turtą ieškovė buvo nemoki. Verslo logika reikalavo ieškovei išsaugoti tarp jos ir atsakovės AB „ESO“ partnerystės teisinių santykių tęstinumą, nes nuo šios įmonės, teikiančios ieškovei elektros energiją, visiškai priklausė gamybos procesas, sutarčių su kitais užsakovais savalaikis vykdymas. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo sąžininga ir pagal galimybes atsiskaitė su visais kreditoriais. 918,17 Eur skolos padengimas minėtu būdu buvo padarytas su vieninteliu tikslu, išvengti sunkesnės ieškovės finansinės padėties. Elektros energijos tiekimo nutraukimas grėstų ir gamybos proceso sustabdymu. Trečiojo asmens nuomone nėra visų CK 6.66 str. numatytų sąlygų (b. l. 68-70).

9Trečiojo asmens atstovas advokatas S. L. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 95), apie teisminį procesą informuotas tinkamai.

10Teismas

konstatuoja:

11Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB-1362-260/2016 iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratore buvo paskirta UAB „Kirkiliavas“ (b. l. 12). Ieškovė UAB „Skandeka“ 2014 m. atliko smėliavimo, paruošimo ir dažymo darbus, tai patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros 2014-04-23 Nr.01015 (b. l. 40), 2014-07-03 Nr.01045 (b. l. 42) ir 2014-09-23 Nr.01094 (b. l. 44) viso 918,17 Eur sumai. 2014-04-23 ieškovė pateikė prašymą UAB „Skandeka“ 1 004,30 Lt sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.01015 už suteiktas paslaugas apmokėti į AB „Lesto“ sąskaitą (b. l. 39), 2014-07-03 pateikė prašymą 1 089 Lt sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.01045 už suteiktas paslaugas apmokėti į AB „Lesto“ sąskaitą (b. l. 41) ir 2014-09-23 ieškovė pateikė prašymą 1 076,90 Lt sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.01094 už suteiktas paslaugas apmokėti į AB „Lesto“ sąskaitą (b. l. 43) nurodant ieškovės įmonės vartotojo kodą Nr. 204727. Atsakovė UAB „Skandeka“ pagal pateiktas sąskaitas-faktūras pinigus pervedė į ieškovės nurodytą sąskaitą. Šių aplinkybių byloje šalys neginčija.

12Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

13Teismų praktikoje yra nuosekliai suformuluota taisyklė, kad actio Pauliana ieškinys gali būti tenkinamas nustačius: 1) kreditoriaus neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nustačius šias sąlygas kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina kreditoriaus reikalavimui patenkinti, tačiau nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-25/2012).

14Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Ginčo sandoriai buvo sudaryti 2014-04-23, 2014-07-03 ir 2014-09-23 ir tais pačiais metais įvykdyti. UAB „SRJ“ turėjo įsiskolinimų šiems kreditoriams: VMI prie LR FM 46 709,98 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009-01-26, b.l.25-27, 38), VSDFV Kauno skyriui 21 903,36 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2008-12-15, b. l. 28-30, 38), UAB „Infomedia“ 205,05 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2008-12-26, b. l. 31, 38); UAB „Maridana“ 1 843,46 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2008-10-29, b. l. 32, 38); AB „Anykščių kvarcas“ 1 158,48 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009-07-25, b. l. 33, 38); UAB „FCR Media Lietuva“ 871,40 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2008-09-31, b. l. 34, 38); VĮ Aleksandro Stulginskio universitetui 289,62 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009-04-03, b. l. 35, 38); UAB „Stiklita“ 156,39 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009-11-13, b. l. 36, 38); UAB „AGA“ 462,17 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009-11-21, b. l. 37-38). Byloje nėra ginčo nei dėl aukščiau aptartų kreditorinių reikalavimų atsiradimo laiko, nei dėl jų apimties. Taigi pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, jog kreditoriai ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę yra nustatyta.

15Dėl kreditorių teisių pažeidimo sudarant ginčijamus sandorius. Šioje byloje kilęs ginčas dėl antrosios actio Pauliana sąlygos ‑ kreditorių teisių pažeidimo. CK 6.66 str. 1 d. nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

162014 m. ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems devyniems kreditoriams, kuriems įsiskolinimas iš viso sudarė 73 599,91 Eur (b. l. 20-38), 2014 metais ieškovė turėjo turto už 98 646,32 Eur (340 606 Lt), kurį praktiškai visą 95 717,68 Eur (330 494 Lt) sudarė trumpalaikis turtas, ilgalaikio turto balanse buvo apskaityta 2 928,64 Eur (10 112 Lt) sumai (b. l. 17). Įvertinus įmonės turimo turto ir pradelstų kreditorinių įsipareigojimų santykį matyti, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taigi, ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d.) nepaisant to, kad bankroto byla teismo nutartimi dar nebuvo iškelta. Siekiant ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais, faktinio nemokumo nepakanka, būtina nustatyti, kad ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių teises ir interesus. Ieškovės teigimu buvo pažeisti kreditorių, konkrečiai VMI ir VSDFV, interesai, nes buvo pažeista atsiskaitymų tvarka, t. y. visų pirma turėjo būti atsiskaityta su šiomis kreditorėmis ir tik tada su paskesnės eilės kreditore atsakove AB „ESO“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar pirmenybės suteikimas vienam kreditoriui pažeidė kitų kreditorių interesus ir teises, reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, o vien nustatytos atsiskaitymų tvarkos pažeidimo konstatavimo neužtenka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-178/2016; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-339-241/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2002). Teismų praktikoje akcentuojama, kad net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-178/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

17Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarbu įvertinti ne tik, kokia buvo faktinė įmonės turtinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu, tačiau ir aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, ginčijamo sandorio sudarymo metu. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2014 m. balandžio, liepos ir rugsėjo mėnesiais, o bankroto byla įmonei iškelta tik 2016 -04-04, t. y. po dviejų metų po ginčijamų sandorių sudarymo. Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad įmonė vykdė veiklą, o jis, kaip įmonės vadovas, stengėsi, išsaugoti įmonę ir išvengti įmonės bankroto. Administratoriaus įgaliotas asmuo neginčijo, kad įmonė ir po ginčijamų sandorių sudarymo tęsė veiklą. Šioje byloje yra ginčijami sandoriai, kuriais įmonė atsiskaitė už elektros energiją. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 13-14, 40, 42, 44) nustatyta, kad UAB „SRJ“ teikė smėliavimo ir dažymo paslaugas, todėl elektros energija įmonei buvo gyvybiškai būtina tam, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą. AB „LESTO“ 2014-04-16 (b. l. 59) 2014-05-16 (b. l. 63), 2014-07-16 (b. l. 61), 2014-08-19 (b. l. 68), 2014-09-16 (b. l. 65) siuntė ieškovei įspėjimus dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo. Įvertinus UAB „SRJ“ veiklos pobūdį pripažintina, kad elektros energijos nutraukimas būtų sukėlęs neigiamas ekonomines pasekmes, įmonė nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos. Taigi ginčo sandoriai nelaikytini pažeidžiančiais kitų kreditorių interesus, nes jų sudarymas leido ieškovei tęsti veiklą, t. y. gauti elektros energiją. Nuo įmonės, teikiančios ieškovei elektros energiją, visiškai priklausė gamybos procesas, sutarčių su kitais užsakovais savalaikis vykdymas. Poreikį atsiskaityti su vienu iš kreditorių gali padiktuoti paprasčiausia verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto ir tęsti įmonės veiklą. Iš jau aptarto 2014 metų balanso duomenų matyti, kad praktiškai visą įmonės turimą turtą sudarė trumpalaikis turtas. Iš kurio 60 048, 66 Eur (207 336 Lt) – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys ir 35 669,02 Eur (123 158 Lt) – per vienerius metus gautinos sumos. Įvertinus įmonės turėto turto sudėtį nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto būtų geriausiai atitikęs kreditorių interesus. Nutraukus įmonės veiklą nebūtų buvusios jokios objektyvios galimybės didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Nes įmonės turtą sudarė būsimų pajamų gavimas iš nebaigtų vykdyti sutarčių, o įmonės veikloje naudotų atsargų pardavimas būtų sugeneravęs mažesnes pajamas nei galutinio produkto (paslaugų) pardavimas. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įmonė tiek prieš ginčo sandorius, tiek po jų sudarymo iš dalies dengė įsiskolinimus VMI ir VSDFV (b. l. 27-30). Todėl, priešingai nei teigia bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, būtent įmonės veiklos tęsimas, kuriam sąlygas sudarė ginčijami sandoriai, buvo naudingesnis įmonės kreditoriams. Pažymėtina, kad AB „ESO“ pervesti 918,17 Eur, kas sudarė 0,93 proc. įmonės turto vertės. Tokio dydžio suma nei įmonės turto apimtyje, nei kitų kreditorių galimybėms patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, turint galvoje jų dydį, esminės reikšmės neturėtų. Kreditoriaus teisių pažeidimui pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Šiuo atveju akivaizdu, kad tokio dydžio lėšų suma apskritai nebūtų turėjusi jokios įtakos nei įmonės mokumui, nei kreditorių realioms galimybėms patenkinti turimus kreditorinius reikalavimus. Be to, UAB „Skandeka“ už UAB „SRJ“ atsiskaičius su elektros energijos tiekėju tokiu pačiu dydžiu sumažėjo ne tik įmonės turtas, bet ir įsiskolinimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė antrosios actio Pauliana sąlygos egzistavimo.

18Dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo. Ieškovės teigimu, UAB „SRJ“ neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių, nes įmonė elektros energiją veiklos vykdymui galėjo gauti kitais būdais, sandoriai sudaryti tik šalių iniciatyva.

19Pasisakant dėl privalomumo sudaryti sandorį pažymėtina, kad ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas, tačiau vien tai, kad ginčijamo sandorio sudarymas nebuvo nulemtas teisinės prievolės savaime nelemia šio sandorio neteisėtumo ir nėra pakankamas, kad konstatuoti vienos iš būtinų actio Pauliana sąlygos egzistavimą.

20Kaip jau minėta anksčiau, ginčo sandorių sudarymas buvo nulemtas verslo logikos. Atsakovė UAB „Skandeka“ pirko iš ieškovės smėliavimo, paruošimo ir dažymo paslaugas. Ieškovė pateikė atsakovei prašymus dėl prievolės įvykdymo atsakovei AB „ESO“. Atsakovė UAB „Skandeka“, vadovaudamasi CK 6.44 str. 1 d., įvykdė prievolę apmokėti už atliktus darbus kreditorės paskirtam asmeniui – atsakovei AB „ESO“. Kaip jau minėta atsakovė AB „ESO“ siuntė ieškovei įspėjimus dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo. Elektros energijos nutraukimas būtų sukėlęs neigiamas ekonomines pasekmes, įmonė nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos. Vykdydama veiklą ieškovė atsiskaitinėjo su kreditorėmis, o veiklai nutrūkus būtų didėjusi ieškovės skola. Būtent nuo įmonės, teikiančios ieškovei elektros energiją, visiškai priklausė gamybos procesas, sutarčių su kitais užsakovais savalaikis vykdymas. Vertinant nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamų sandorio sudarymas nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Tai, kad galutiniame rezultate ieškovei vis tik buvo iškelta bankroto byla nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Aplinkybė, kad įmonės vadovui, nepaisant pastangų, nepavyko atkurti įmonės mokumo, nesudaro pagrindo naikinti įmonės sudarytus sandorius. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Pati ūkinė komercinė veikla visada yra susijusi su tam tikra rizika.

21CK 6.50 str. 1 d., 3 d. nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką, išskyrus atvejus kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šioje normoje nurodytų aplinkybių, kurios lemtų ginčijamo sandorio sudarymo negalimumą, byloje nenustatyta. Pagal CK 6.44 str. 1 d. kreditorius turi teisę nurodyti asmenį, kuriam prievolė turi būti įvykdyta. Taigi pats savaime šalių sudarytas ir įvykdytas sandoris, kuomet ieškovės skolininkas atsikaitė už ieškovę su jos kreditoriumi, įstatymo nėra draudžiamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo sandorius ieškovė sudaryti privalėjo.

22Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo. Ieškinyje atsakovių nesąžiningumas grindžiamas tuo, kad jos nepasidomėjo įmonės finansine padėtimi.

23Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sandorių sudarymo metu duomenų apie ieškovės nemokumą nebuvo, ginčijami sandoriai sudaryti 2014 m., o bankroto byla ieškovei iškelta beveik po 2 metų. Todėl atsakovėms negalėjo būti žinoma apie ieškovės kreditorių teisių pažeidimą.

24Informacija apie Turto areštus yra prieinama tik atlygintinai, išrašų užsakymas privalo būti pagrįstas teisėtu gavimo pagrindu, kurių sąrašas nėra pateiktas, o vertinamas kiekvienu atveju atskirai (Lietuvos Respublikos Turto areštų registro nuostatų 60 p., 61 p., 62 p.). Todėl reikalavimas kiekvieno mokėjimo atlikimui tikrinti tiekėją turto areštų registre užsisakant ir mokant už išrašus, apsunkintų įmonės veiklą tiek laiko prasme, tiek piniginės lėšos tokiems patikrinimams būtų labai didelės.

25Atsakovės sudarant 2014-04-23 ir 2014-07-03 sandorius net ir negalėjo žinoti apie ieškovės skolas VSDFV Kauno skyriui, kadangi tik nuo 2014-07-24 VSDFV internetinėje svetainėje galima rasti informaciją apie juridinio asmens skolas Sodrai (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. V-446 91 punktas). Skolas VMI internetinėje svetainėje galima sužinoti nuo 2014-07-03.

26Be to, tiek ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė UAB „Skandeka“ negalėjo patikrinti ieškovės finansinės būklės, nes įmonės balansas už 2014 m. VĮ „Registrų centras“ dar nebuvo pateiktas, metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1 d.). Informacija apie Turto areštus yra prieinama tik atlygintinai, o išrašų užsakymas privalo būti pagrįstas teisėtu gavimo pagrindu.

27Be to pažymėtina, jog ieškovė pateikė prašymus dėl prievolės įvykdymo atsakovei AB „ESO“. Atsakovė UAB „Skandeka“, vadovaudamasi CK 6.44 str. 1 d., įvykdė prievolę apmokėti už atliktus darbus kreditorės paskirtam asmeniui – atsakovei AB „ESO“. Įstatymo nėra draudžiama, esant kreditoriaus prašymui, kad skolininkas apmokėtų kitam kreditoriui ir tokiu būdu padengtų pirminio kreditoriaus skolą.

28Taip pat pažymėtina, kad buvo sudarytas 918,17 Eur vertės sandoris. Pasisakant dėl atsakovės UAB „Skandeka“ pareigos domėtis įmonės finansine padėtimi, konstatuotina, jog reikalavimas, kad verslo subjektai, vykdydami tokios nedidelės vertės sandorius, itin detaliai analizuotų kontrahento finansinę būklę būtų iracionalus, ne tik, kad apsunkintų civilinę apyvartą, tačiau iš esmės ją padarytų praktiškai neįmanomą. Šiuo atveju nei paties sandorio esmė (skolininkas atsikaitė su kreditoriaus skolininku) nei jo vertė, nebuvo tokie, kad suponuotų pareigą analizuoti ieškovės turtinę padėtį. Būtina įvertinti ir tai, kad AB „ESO“ yra specifinis subjektas bei pakankamai didelė įmonė, teikianti elektros tiekimo paslaugas daugiau nei pusantro milijono vartotojų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog objektyviai yra neįmanoma patikrinti kiekvieną kartą kai yra pervedamas mokėjimas. Visų duomenų patikrinimas užima nemažai laiko ir reikalauja pakankamai ženklių materialių sąnaudų. Todėl kiekvienu tokiu atveju duomenų paieška pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų.

29Neabejotina, kad 918,17 Eur skolos padengimas ginčo būdu buvo padarytas vieninteliu tikslu – siekiant išvengti sunkesnės ieškovės finansinės padėties. Elektros energijos tiekimo nutraukimas būtų sąlygojęs gamybos proceso sustabdymą.

30Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad actio Pauliana prasme tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo buvo sąžiningi.

31Dėl sandorių, kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimo. Ieškovės atstovas akcentuoja, jog ieškovei sudarius ginčijamus sandorius ir atsiskaičius su viena iš atsakovių buvo pažeistas mokėjimų eiliškumo įstatymas.

32CK 6.9301 str. 1 d. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (3 p.), ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti (4 p.), o penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (5 p.).

33Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).

34CK 1.80 str. 1 d. numatytą sandorių negaliojimo pagrindą galima taikyti nustačius tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką, ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas, t. y. būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-249-330/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Šiuo atveju atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina.

35Byloje nustatyta, kad sandorių sudarymo metu įmonė turėjo įsiskolinimų VSDFV ir VMI, o dėl šių įsiskolinimų buvo vykdomas priverstinis išieškojimas. Iš atsakovių atstovų duotų paaiškinimų bei byloje esančių duomenų nustatyta, kad po sandorių sudarymo tiek su VSDFV, tiek su VMI buvo atsiskaitinėjama (b. l. 25-30). Pripažintina, kad įmonė pilnai nebuvo atsiskaičiusi su pirmesnės eilės kreditoriais, kuomet sudarė ginčijamus sandorius, taip atsiskaitydama su paskesnės eilės kreditoriumi. Tačiau, kaip jau buvo minėta, jeigu nebūtų atliktas mokėjimas elektros energiją tiekiančiai įmonei, įmonė būtų buvusi priversta nutraukti gamybą, kas atitinkamai būtų lėmę pajamų negavimą, o įvertinus tuo metu buvusią įmonės turto sudėtį – kreditoriai nebūtų gavę jokių lėšų. Tik ginčo sandorio sudarymas leido įmonei ir toliau tęsti veiklą, generuoti pajamas, kurios, nors ir nebuvo pakankamos atstatyti įmonės mokumą, tačiau leido bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais. Pažymėtina, kad po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė neįgijo naujų kreditorių (b. l. 38), tai patvirtina ir ieškovės ieškinyje nurodyti laikotarpiai apie įsiskolinimų kreditoriams susidarymą.

36Esant šioms aplinkybėms ir formaliai taikant CK 6.9301 str. nuostatas būtų sukuriama teisiškai ir logiškai ydinga situacija, kuomet būtų pripažįstamas negaliojančiu sandoris, atitikęs rūpestingo ir protingo asmens standartą, leidęs įmonei tęsti veiklą, generuoti pajamas ir didesne apimtimi atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Vadovaujantis išdėstytu reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl pažeisto atsikaitymų eiliškumo negali būti tenkinamas.

37Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei ieškovės byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad nesant visų actio Pauliana instituto taikymui keliamų sąlygų ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

38Dėl ieškinio senaties ir restitucijos taikymo teismas nepasisako, nes nenustačius actio Pauliana taikymo sąlygų ir atmetus ieškinį, tai neturi įtakos sprendimo priėmimui.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l.72-73). Atsakovė UAB „Skandeka“ patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas (b .l. 124-129). Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui ir atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

40Valstybė patyrė 8,42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 6 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, kuomet pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutuojanti įmonė, tokios išlaidos yra priteisiamos iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-538-330/2015).

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Nutarė

42ieškinį atmesti.

43Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“ (juridinio asmens kodas 300971633) atsakovei UAB „Skandeka“ (juridinio asmens kodas 168953764), buveinė Pramonės g. 16, 35100 Panevėžys, atsisk. sąsk. Nr. LT407044060002765818, AB SEB bankas, banko kodas 70440, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui R. B., a. k. 304151376, gyv. Aguonų g.24, 03212 Vilniuje, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

44Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“ (juridinio asmens kodas 300971633) valstybei 8,90 Eur (aštuonis eurus 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

45Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pripažinti... 5. Ieškovė ieškinyje bei ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad UAB... 6. Atsakovė AB „ESO“ teismui pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti... 7. Atsakovė UAB „Skandeka“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad dalyje... 8. Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir... 9. Trečiojo asmens atstovas advokatas S. L. prašė bylą... 10. Teismas... 11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-04-04 nutartimi... 12. Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko... 13. Teismų praktikoje yra nuosekliai suformuluota taisyklė, kad actio Pauliana... 14. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Ginčo sandoriai buvo... 15. Dėl kreditorių teisių pažeidimo sudarant ginčijamus sandorius. Šioje... 16. 2014 m. ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų... 17. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarbu įvertinti ne tik, kokia buvo... 18. Dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo. Ieškovės teigimu, UAB... 19. Pasisakant dėl privalomumo sudaryti sandorį pažymėtina, kad ši sąlyga... 20. Kaip jau minėta anksčiau, ginčo sandorių sudarymas buvo nulemtas verslo... 21. CK 6.50 str. 1 d., 3 d. nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę... 22. Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo. Ieškinyje atsakovių... 23. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sandorių sudarymo metu duomenų apie... 24. Informacija apie Turto areštus yra prieinama tik atlygintinai, išrašų... 25. Atsakovės sudarant 2014-04-23 ir 2014-07-03 sandorius net ir negalėjo žinoti... 26. Be to, tiek ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė UAB „Skandeka“... 27. Be to pažymėtina, jog ieškovė pateikė prašymus dėl prievolės įvykdymo... 28. Taip pat pažymėtina, kad buvo sudarytas 918,17 Eur vertės sandoris.... 29. Neabejotina, kad 918,17 Eur skolos padengimas ginčo būdu buvo padarytas... 30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad actio... 31. Dėl sandorių, kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms,... 32. CK 6.9301 str. 1 d. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo,... 33. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sandorio pripažinimas... 34. CK 1.80 str. 1 d. numatytą sandorių negaliojimo pagrindą galima taikyti... 35. Byloje nustatyta, kad sandorių sudarymo metu įmonė turėjo įsiskolinimų... 36. Esant šioms aplinkybėms ir formaliai taikant CK 6.9301 str. nuostatas būtų... 37. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei ieškovės byloje... 38. Dėl ieškinio senaties ir restitucijos taikymo teismas nepasisako, nes... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo patyrė 150 Eur bylinėjimosi... 40. Valstybė patyrė 8,42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 42. ieškinį atmesti.... 43. Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 44. Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...