Byla 2A-219-340/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. S., Z. S. K. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. S., Z. S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys: Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), V. Z., T. R., M. S., M. P., T. S., R. S., R. S., V. S., G. V., E. V., V. V., M. V., S. V., D. T., S. D., K. S., I. K., A. K., M. T. R., S. S., D. R., A. G., V. S., I. M., E. Z., M. L., M. L., J. M., V. R., I. S., V. R., S. S., V. M., A. Š., V. V. S., G. S., D. R., J. B., K. D., J. Š., V. V., K. R., L. Š., F. S., J. D., M. G., J. S., J. K., V. U., G. T., H. B., J. B., S. Š., E. C., B. M., J. J., D. R., T. U., H. U., J. U., I. B., I. B., K. B., K. B., Č. G., J. G., J. O., L. M., A. Z., S. M., V. N., J. N., A. V., Z. K., G. B., S. S.; A. S., J. K., S. M., I. Š., I. S., G. B., K. B., E. B., R. D., K. Z., Z. Z., J. L., O. Z., M. K., K. K., G. G., A. Z.; I. Z.; V. K., M. S., G. S., G. Z., Z. G., V. P., S. S., V. F., J. B., K. B., L. S., D. M., A. A.; V. J., V. A., V. D..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. gegužės 18 d. sprendimu nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. (S.) po tėvo M. S. ir motinos E. S. mirties paveldėjo ir iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11 dešimtinių žemės ( - ) pagal dabartinį administracinį suskirstymą ( - ). Faktas nustatytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu. Teismas taip pat nusprendė atnaujinti pareiškėjai S. S., Z. S. K., G. B., (G. S., mirusios ( - ), turtinių teisių paveldėtojai) įstatymų nustatytą terminą pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus (teismo sprendimą) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą ( - ), pagal dabartinį administracinį suskirstymą ( - ).

5Suinteresuotas asmuo Z. Z. pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, įtraukti Z. Z. byloje suinteresuotu asmeniu, apklausti liudytojus ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą atmesti. Paaiškino, jog kaimas yra rėžinis, todėl visi pretendentai yra suinteresuoti asmenys šioje byloje. Ji nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, teismas sprendė dėl jos teisių ir pareigų, todėl procesas atnaujintinas. Teismas spręsdamas dėl turėtos žemės kiekio neteisingai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. nustatė, jog pareiškėjai jos turėjo daugiau, nei faktiškai turėjo, dėl to sumažėjo galimybė atkurti suinteresuoto asmens Z. Z. turėtą žemės kiekį. Kaime gyveno trys M. S., kurie turėjo žemės, todėl pareiškėjai nepagrįstai reikalauja žemės, turėtos M. S., kuris buvo pareiškėjų tėvo bendravardis ir bendrapavardis. Apie teismo sprendimą, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, sužinojo 2008 m. balandžio pabaigoje įvykusiame pretendentų atkurti žemės nuosavybę susirinkime ir nedelsiant kreipėsi į teismą. Be to teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nes rėmėsi liudytojų, kurie nieko nežinojo apie faktines aplinkybes parodymais.

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino iš dalies, nusprendė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir ją išdėstyti taip: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. (gimusi ( - )) po tėvo M. S. ir motinos E. S. mirties paveldėjo ir iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 dešimtines žemės ( - ). Likusioje dalyje sprendimą teismas paliko nepakeistą. Teismas priteisė suinteresuotam asmeniui Z. Z. iš pareiškėjų S. S., Z. S. K., G. B. lygiomis dalimis 943 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 314,33 Lt iš kiekvieno.

9Teismas konstatavo, kad tikslių duomenų ir neabejotinų įrodymų, kiek pareiškėjų senelis M. S. turėjo žemės, kiek ir kam paliko, byloje nėra. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, jog kaime gyveno trys asmenys turintys vienodus vardus ir pavardes – M. S.. Ginčo dėl to nėra. Byloje yra neabejotini duomenys, jog 1923 m. ( - ) M. S. (eilės Nr. 48) turėjo 9 dešimtines žemės, M. S. (eilės Nr. 54) turėjo 2 dešimtines žemės, M. S. (eilės Nr. 76) turėjo 3 dešimtines žemės. Byloje taip pat yra neginčijami duomenys, kad S. M., gimęs 1889 metais, turėjo 3 dešimtines žemės, paveldėtas iš tėvo J.. Teismas sprendė, jog ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar M. S. nurodytas 1923 m. sąraše eilės Nr. 48 ir 54 yra tas pats asmuo.

10Pareiškėjai nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, jog žemės sklypų sąrašuose būdavo įrašomas kiekvieno asmens atskiras sklypas atskiru eilės numeriu. Byloje yra neabejotini duomenys, jog mirus M. S., po jo mirties našlė E. S. paveldėjo 2 dešimtines žemės ir pastatus. Taigi archyvuose yra išlikę duomenys, kad po M. S. mirties įvyko paveldėjimas ir 2 dešimtines paveldėjo E. S.. Archyvuose nėra duomenų apie V. (S.) K. M. dukros ( - ) turėtą ar paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Pagal suinteresuotų asmenų paaiškinimus, ( - ) gyveno trys M. S., kurių vienas, pareiškėjų senelis, turėjo 2 dešimtines, kare žuvęs M. S. turėjo apie 3-4 ha, į Lenkiją išvykęs M. S. turėjo virš 10 ha. Kadangi visi gyvenantys ( - ) M. S. turėjo žemės, ant kurios buvo jų namai ir esant duomenims, jog visi trys M. S. yra nurodyti archyvo dokumentuose, darytina labiausiai tikėtina išvada, jog ( - ) žemės sklypų 1923 metų sąraše eilės Nr. 48 ir Nr. 54 nurodyti M. S. nėra tas pats asmuo. Teismas sprendė, jog šią išvadą sustiprina ir kiti byloje esantys duomenys. V. K. kartu su vyru 1948 metais turėjo 4,1 ha, kurių 1,197 ha buvo nuomojama žemė. Iš suinteresuotų asmenų ir pareiškėjų parodymų teismas darė išvadą, kad V. K. tėvai neturėjo daug žemės, turėjo apie 2 dešimtines prie namų. Kitoje byloje duodami parodymus pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys nurodė, jog tėvai (seneliai) turėjo du gabalus žemės prie namo ir prie geležinkelio. Be to, atsižvelgiant į E. S. paveldėtą dalį – 2 dešimtines, 9 dešimtinės, kurios galimai galėjo likti dukrai V. S., nėra ¾ palikimo. Pareiškėjų atstovo nurodoma aplinkybė, jog E. S. liko pastatai, o V. S. dėl to liko 0,75 dešimtinės daugiau žemės teismo buvo atmesti kaip mažai tikėtini, nes paveldint pagal įstatymą turtas dalijamas idealiosiomis dalimis, o pasidalinant realiosiomis dalimis, turėjo išlikti kokie nors objektyvūs duomenys apie pasidalijimą arba V. S. įgyto turto turėjimą, tuo labiau, jog E. S. paveldėto turto dalies duomenys yra išlikę ir nekelia abejonių. Teismas pabrėžė, kad aplinkybę, jog K. apie 1940 metus turėjo du žemės sklypus, kuriuos padėdavo apdirbti giminaitė, paliudijo ir pareiškėjo liudytoja S., kuri pati dirbdavo pareiškėjų tėvų žemės sklypuose. Ši liudytoja padėdavo dirbti kartu su vyru, t. y. apie 1947 metus. Pareiškėja S. S. nurodo, jog jos tėvas buvo įsigijęs žemės, todėl liudytoja S. galėjo padėti apdirbti pareiškėjos motinos ir pareiškėjos tėvo turėtus du sklypus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, įrodymus vertindamas didesnės tikimybės principu, teismas sprendė, jog labiausiai tikėtina aplinkybė, kad V. K. (S.) po tėvo ir motinos mirties paveldėjo ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 dešimtines žemės ( - ), kurias paveldėjo po motinos mirties.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Pareiškėjai S. S., Z. S. K., G. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. iki nacionalizacijos 1940 metais nuosavybės teise valdė 11 dešimtinių žemės ( - ). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

131. Remiantis 2010 m. balandžio 12 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-2647)P2-2636, vienas iš M. S. buvo gimęs 1912 metais. Atitinkamai sudarant 1923 metų žemės sklypų sąrašus, pastarajam M. S. buvo tik 11 metų ir jis negalėjo nuosavybės teise turėti žemės bei būti įtrauktas į 1923 metų savininkų sąrašus, juolab, kad 1923 metų žemės sklypų savininkų sąraše yra nurodytas jo tėvas J. S.. Todėl galima teigti, kad kaimo žemės sklypų 1923 metų sąraše yra tik du skirtingi M. S..

142. Remiantis 2009 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvusio ( - ) rėžinio kaimo savininkų sąrašu, M. S. (sąraše įrašytas 29 numeriu), kuris nėra V. K. tėvas, yra atkuriamos nuosavybės teisės į 3 dešimtines žemės. Dėl šiam M. S. priklausiusios žemės kiekio niekada jokių ginčų nėra kilę. Todėl logiška, kad V. K. tėvas M. S. yra įrašytas eil. nr. 48 ir 54. Tą patvirtina, ir tai, jog 1923 metais M. S. yra įrašytas trijose pozicijose. Tuo tarpu 1925 metų žemės savininkų sąraše yra įrašytas tik vienas M. S., kuris turėjo 3 dešimtines žemės, bei E. S. turinti 2 dešimtines žemės paveldėtas po vyro mirties. Tai leidžia teigti, kad kaimo žemės sklypų 1923 metų savininkų sąraše eil. Nr. 48 ir 54 įrašytas M. S. yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. V. K. tėvas.

153. M. S. iki mirties 1922 m. gruodžio 10 d. nuosavybės teise valdė 11 dešimtinių žemės. Po jo mirties žemę paveldėjo jo sutuoktinė E. S. bei dukra V. S.. Paveldėjimas vyko pagal tuo metu galiojusį Rusijos Imperijos civilinių įstatymų sąvadą, pagal kurio X tomo I dalies 56 skyriaus 1148 str. E. S. paveldėjo 2 dešimtines žemės, ką patvirtina Lietuvos centrinio archyvo pažyma Nr. R4-5063, likusią – 9 dešimtines paveldėjo V. S.. Po motinos mirties visą žemę iki pat 1940 metų valdė V. S..

164. Aplinkybes, susijusias su V. K., nuosavybės teise valdytu žemės kiekiu nuosekliai ir išsamiai paaiškino tiek pareiškėjai, tiek liudytojai P. Z. bei B. S.. Nė vienas iš suinteresuotų asmenų negalėjo nurodyti, kiek žemės nuosavybės teise valdė M. S.. J. S. parodymai iš esmės prieštaravo 2009 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvusio ( - ) rėžinio kaimo savininkų sąraše nurodytiems duomenims bei Lietuvos centrinio archyvo pažymai Nr. R4-5063. Nors minėta liudytoja teigė gerai žinanti apie V. K. turėtą žemę, tačiau absoliučiai nieko nežinojo apie kitų buvusio ( - ) rėžinio kaimo gyventojų turėtą žemę. Liudytojos G. Z. parodymai taipogi kelia abejonių dėl jų tikrumo ir objektyvumo, nes liudytoja iškart nurodė tikslų galimai V. K. turėtos žemės kiekį. Liudytojo K. B. parodymai leidžia teigti, kad K. žemė buvo prie ( - ), kas patvirtina pareiškėjų nurodomas aplinkybes.

17Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ir visapusiškai analizavo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytus duomenis ir jų įtaką juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymui; objektyviai įvertino šalių bei liudytojų paaiškinimus ir rašytinius dokumentus, visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes.

18Suinteresuoti asmenys V. Z., R. S., V. S., G. V., E. V., V. V., S. V., A. K., I. S., S. S., J. S., H. B., K. B., K. B., J. G., A. Z., E. B., M. S., K. Z., A. G., V. S., V. R., V. M., V. V. S., J. K., G. T., Č. G., F. S., A. S., J. K., R. D., J. L., M. K., K. K., G. G., V. K., M. S., G. S., V. J., V. A., M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti. Paaiškina, kad M. ir E. S. turėjo labai nedidelį žemės režį palei savo namą. Liudytojas P. Z. gimė 1940 metais, todėl apie paveldėtą V. K. turtą galėjo žinoti tik iš trečiųjų asmenų. E. ir M. S. turėjo 2 dešimtinių dydžio rėžį, kurį ir valdė V. K. iki 1940 metų.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20Apeliantai pagrindžia savo apeliacinį skundą netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi ypatumų – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad valdymo nuosavybės teise faktas gali būti įrodinėjamas visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių priemonių reikšmę įrodinėjimo procese suponuoja įrodinėjamo fakto specifika. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-98/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009)

21Po proceso atnaujinimo byloje ginčas kilo dėl M. S. nuosavybės teise turėtos žemės kiekio. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai (apeliantai) įrodinėjo du faktus: faktą, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-12-07 pažymoje Nr. R4-5063 nustatyta, kad ( - ) žemės sklypų savininkų 1923 m. sąraše įrašyti eil. Nr. 48 S. M., turėjęs 9 dešimtinės žemės ir Nr. 54 – S. M. yra tas pats asmuo, V. K. tėvas; jis turėjo 11 dešimtinių žemės, padalintus į du sklypus – 2 ir 9 dešimtinių; bei faktą, kad po vyro ir tėvo M. S. jo našlė ir dukra priėmė palikimą dalimis – 1/4 dalį (2 dešimtinės) priėmė našlė, ¾ arba 9 dešimtinės – dukra V..

22Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ( - ) gyveno trys žemės savininkai, turintys vienodus vardus ir pavardes – M. S.; apeliantai teigia, kad, remiantis 2010-04-12 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-2647)P2-2647, vienas iš M. S. buvo gimęs 1912 m.; atitinkamai sudarant 1923 m. žemės savininkų sąrašus jam buvo 11 metų ir jis negalėjo būti įtrauktas į žemės savininkų sąrašus juolab į šį sąrašą įtrauktas jo tėvas J. S.. Apeliantų vertinimu, tokios bylos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad žemės savininkų su vienodais vardais ir pavarde buvo trys, o tai reiškia, kad žemės sklypų savininkų 1923 m. sąraše įrašyti eil. Nr. 48 S. M., turėjęs 9 dešimtinės žemės ir Nr. 54 – S. M. yra tas pats asmuo, V. K. tėvas, palikęs 11 dešimtinių žemės. Civilinėje byloje Nr. 2-478-820/2010 pateiktame 1925 m. archyvinio dokumento fragmente 9 iš 10 išvardintų asmenų pavarde yra S. (civilinė byla Nr. 2-478-820/2010, t.1, b.l. 97-100), taigi pagal logikos dėsnius faktas, kad ( - ) 1912 m. gimė M. S., J. s., nepaneigia teismo išvados ir neįrodo fakto, jog 1923 m. žemės savininkų sąraše įrašyti eil. Nr. 48 S. M., turėjęs 9 dešimtinės žemės ir Nr. 54- S. M. yra tas pats asmuo, V. K. tėvas.

23Bylos duomenimis V. K. (S.) gimė 1898 m. (b.l. 7, t.1), ištekėjo 1926 m. vasario 7 d. (b.l. 8, t.1) Jos tėvas M. S., J. s. gimė 1858 m., mirė ( - ) (b.l. 21, 26, t.1), motina E. S. (iki santuokos J.) mirė ( - ) 62 metų amžiaus (b.l. 28, t.1)

24Kai mirė tėvas M. S., jo dukrai V. buvo 24 m., ji buvo pilnametė tačiau ji buvo netekėjusi; ji ištekėjo 1926 m., tais pačiais metais mirė jos motina. Apeliantai įrodinėjo, kad palikimą po tėvo mirties V. K. (S.) priėmė pradėjusi faktiškai valdyti ūkį, dirbti žemę. Tačiau kolegijos vertinimu labai mažai tikėtina, kad po tėvo mirties netekėjusi mergina atsiskirtų nuo motinos ūkio ir viena pradėtų dirbti žemę ir atskirai valdyti ūkio dalį, labiau tikėtina, kad visą palikimą priėmė našlė, o dukra liko gyventi kartu su motina; tai netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad į 1925 m. žemės savininkų sąrašą buvo įtraukta tik E. S. kaip našlė, paveldėjusi po vyro mirties 2 dešimtinės žemės, o V. S., tariamai priėmusi po tėvo mirties 9 dešimtinės žemės, į šiuos sąrašus nebuvo įtraukta.

25Apeliantai savo poziciją pagrindžia liudytojo P. Z., apklausto 2007 m. teismo posėdžio metu parodymais. Liudytojas P. Z. parodė, kad paveldėtą žemę V. K. perėmė valdyti, su vyru V. K. ją dirbo. Kadangi V. K. ištekėjo 1926 m. ir tais pačiais metais mirė jos motina, labiau tikėtina, kad liudytojas P. Z. pasakojo apie palikimo priėmimą po motinos E. S. mirties. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas P. Z. gimęs 1940 m.; teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad faktai apie K. turėtą žemę jam žinomi todėl, kad būdamas vaikas, jis su motina eidavo jiems padėti (b.l. 74, t.1). Taigi liudytojo P. Z. parodymai nėra susiję su tariamu palikimo priėmimu po V. tėvo M. S. mirties 1922 m. atskirai ir palikimo priėmimo fakto neįrodo; šio liudytojo parodymai yra susiję su naudojimusi žeme jau po nacionalizacijos.

26Apeliantų vertinimu, teismas netinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimus ir liudytojos B. S. nuoseklius parodymus apie tai, kad V. K. tėvas M. S. nuosavybės teise valdė didelį žemės kiekį ir nepagrįstai vadovavosi suinteresuotų asmenų paaiškinimais, tuo tarpu kai suinteresuoti asmenys J. S., G. Z., K. B. negalėjo nurodyti, kiek žemės turėjo ar valdė M. S. ar jo duktė V. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir liudytojos B. S., gimusios 1923 m., parodymai apie tai, kad ji kartu su vyru padėdavo K. šeimai ūkininkauti, dirbti žemę apie 1947 m., taip pat yra silpnai susiję su teisiškai reikšmingomis bylos aplinkybėmis; kaip jau buvo paminėta, nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas žemės valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų paaiškinimų ir liudytojų parodymų, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, didesnio nei 2 dešimtinės žemės sklypo valdymo nuosavybės teise iki nacionalizavimo faktui konstatuoti nepakanka, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog labiau tikėtina, kad V. K. (S.) po tėvo ir motinos mirties paveldėjo ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 dešimtines žemės ( - ), kurias paveldėjo po motinos mirties.

27Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

28Iš apeliantų valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 194, t.4) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš pareiškėjų S. S., Z. S. K. ir G. B. 13,45 Lt (trylika litų keturiasdešimt penkis centus) dokumentų siuntimo išlaidų valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. gegužės 18 d. sprendimu... 5. Suinteresuotas asmuo Z. Z. pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi bylos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu prašymą... 9. Teismas konstatavo, kad tikslių duomenų ir neabejotinų įrodymų, kiek... 10. Pareiškėjai nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, jog žemės sklypų... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Pareiškėjai S. S., Z. S. K., G. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 13. 1. Remiantis 2010 m. balandžio 12 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo... 14. 2. Remiantis 2009 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko... 15. 3. M. S. iki mirties 1922 m. gruodžio 10 d. nuosavybės teise valdė 11... 16. 4. Aplinkybes, susijusias su V. K., nuosavybės teise valdytu žemės kiekiu... 17. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 18. Suinteresuoti asmenys V. Z., R. S., V. S., G. V., E. V., V. V., S. V., A. K.,... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 20. Apeliantai pagrindžia savo apeliacinį skundą netinkamu byloje surinktų... 21. Po proceso atnaujinimo byloje ginčas kilo dėl M. S. nuosavybės teise... 22. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ( - ) gyveno trys žemės... 23. Bylos duomenimis V. K. (S.) gimė 1898 m. (b.l. 7, t.1), ištekėjo 1926 m.... 24. Kai mirė tėvas M. S., jo dukrai V. buvo 24 m., ji buvo pilnametė tačiau ji... 25. Apeliantai savo poziciją pagrindžia liudytojo P. Z., apklausto 2007 m. teismo... 26. Apeliantų vertinimu, teismas netinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimus... 27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais,... 28. Iš apeliantų valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti...