Byla 3K-3-98/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Pareiškimo esmė

5Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas S. G. (H.) iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdė 1 ha žemės Vilniaus mieste, Didžiųjų Gulbinų kaime; nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisėms į žemę atkurti.

6Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas žemę buvo paveldėjęs iš savo tėvo, pareiškėjos senelio K. G. 1941 m. privalomų pardavimo prievolių byloje, Riešės valsčiaus pieno gamintojų sąraše yra įrašytas jos tėvas S. H., valdęs 1 ha žemės Didžiųjų Gulbinų kaime. Seneliai turėjo tris vaikus – S., A., J. Pareiškėja duomenų apie tai, kada mirė jo senelis, neturi. Kiti senelio vaikai – J. ir A. – gavo žemės po 1,09 ha. Senelis turėjo 1 ha žemės, o senelė – 3 ha.

7II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškimą patenkino.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje.

11Vilniaus miesto 1-asis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje, o 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjos pareiškimą atmetė.

12Teismas konstatavo, kad S. G. valdė ir naudojo 1 ha žemę, esančią Riešės valsčiuje, Didžiųjų Gulbinų kaime, iš to paties 3,27 ha žemės sklypo, nuosavybės teise turėto K. G., kurį vėliau padalijus trims K. G. vaikams, jiems teko po 1,09 ha. Į šį K. G. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą pareiškėjai nuosavybės teisės jau yra atkurtos.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 15 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikino ir paliko galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėvas S. G. (H.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1 ha žemės sklypą Vilniaus mieste, Didžiųjų Gulbinų kaime.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal iki 1940 m. gruodžio 1 d. atitinkamoje Lietuvos vietovėje galiojusį Rusijos imperijos Civilinių įstatymų X tomo 1 dalies 1261 straipsnį buvo pripažintas faktinis palikimo priėmimas, t. y. palikimo turėjimas ir naudojimas savo pelnui. Pagal 1926 m. RTFSR civilinio kodekso, Lietuvos teritorijoje galiojusio nuo 1940 m. gruodžio 1 d., 429 straipsnį įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis, buvęs palikimo atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nepareiškė notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palikimo. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad S. G. nepriėmė palikimo ar būtų pateikęs notarinei įstaigai atsisakymą nuo tėvo palikimo. Pareiškėja savo reikalavimus grindė Lietuvos centrinio archyvo dokumentais. Iš 1941 m. Riešės valsčiaus pieno gamintojų sąrašo matyti, kad į jį įtrauktas A. G. (H.), nurodant apie valdomą 3 ha sklypą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiame sąraše nurodytas asmuo galbūt yra K. G. sūnus. Kadangi į tą patį sąrašą yra įtrauktas ir S. G., nurodant, kad valdo 1 ha žemės, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tai nėra ta pati K. G. valdyta 3 ha žemė. Be to, padalijus K. G. vaikams 3 ha žemę, atsižvelgiant į tai, kad žemė buvo naudojama asmeniniam pelnui, tikėtina, kad į 1941 m. Riešės valsčiaus pieno gamintojų sąraše būtų nurodyti visi jos vaikai. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į liudytojų parodymus ir padarė išvadą, kad pagal pateiktas Lietuvos centrinio archyvo pažymas labiau tikėtina, kad 1941 m. Riešės valsčiaus pieno gamintojų sąraše S. G. valdytas 1 ha žemės sklypas nėra K. G. valdyto 3 ha žemės sklypo dalis.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekiantis ginti viešąjį interesą, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad:

171. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185, 270 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose.

18Teismų praktikoje nustatyta, kad šios kategorijos bylose įrodinėjimo ypatumas yra tas, kad jose naudojami netiesioginiai įrodymai; kai įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, daromos prielaidos; svarbu, kad prielaida būtų motyvuota, t. y. kad būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

19Teismas neįvertino esminės faktinės aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų, jog S. G. tėvas K. G. būtų turėjęs žemės sklypą, kurį S. G. būtų galėjęs paveldėti. Pareiškėjai nepateikus jokių įrodymų, kad jos senelis K. G. turėjo žemės sklypą, darytina išvada, kad jos tėvui S. G. negalėjo atsirasti paveldėjimo į žemės sklypą, t. y. S. G. negalėjo įgyti daugiau teisių, negu turėjo jo tėvas.

20Byloje nepateikta įrodymų apie K. G. mirties faktą, t. y. apie mirties datą ir vietą, kas yra teisiškai svarbu sprendžiant apie galimybę atsirasti paveldėjimo teisiniams santykiams ir apie toje vietoje tuo metu galiojusius teisės aktus.

21Teismas nesiaiškino, ar visi trys K. G. vaikai gyveno tame pačiame kaime ir ar jie galėjo dirbti motinos žemę. Teismas konstatavo, kad S. G. paveldėjo tėvo žemę. Tačiau dėl šių teismo išvadų kyla abejonių, kodėl tada K. G. žemės nepaveldėjo kiti du jo vaikai ir dėl kokių priežasčių jų įpėdiniai nepretenduoja atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą.

22Teismas liudytojų parodymų nevertino tikimybių pusiausvyros principo aspektu, nenustatė, ar Riešės valsčiaus pieno gamintojų 1941 m. sąraše nurodytas A. G. yra būtent K. G. sūnus, nes iš byloje esančio 1924 m. Vilniaus–Trakų apskrities Riešės valsčiaus žemės mokesčių sąrašo matyti, kad Riešės valsčiuje gyveno kelios G. giminės. Be to, liudytojas B. E. Ch. (Ch.) nurodė, kad S. G. turėjo dvi seseris, o tai prieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams, kad S. G. turėjo seserį ir brolį.

232. Teismas pažeidė CPK 444 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimus.

24Byloje liko neišsiaiškinta, kas žemės nacionalizacijos metu galėjo būti žemės sklypo, jeigu toks sklypas ir būtų buvęs, savininku. Atkuriant nuosavybės teisę į žemę, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi būti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d., t. y. jos nacionalizavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-783/2002; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2007).

25Šioje byloje nenustatyta, kad K. G. ar S. G. būtų turėję žemės sklypą ir 1940 m. liepos 22 d. buvo jo savininkas. Taigi faktų nustatymas šioje byloje negali sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių.

26Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

27IV Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

28Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašė kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

291. Kasacinis skundas grindžiamas faktinių aplinkybių interpretavimu. Kasatorius iš esmės nenurodė CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų.

302. Jeigu K. G. nuosavybės teise turėta 3,27 ha žemė būtų padalyta į tris dalis vaikams, kaip teigiama kasaciniame skunde, tai žemė būtų vienoje vietoje, ir ne po 1 ha, o po 1,09 ha.

313. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nepakankamai motyvavo savo nutartis ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, kad netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimą ir atmetė pareiškimą tuo pagrindu, kad pareiškėja neįrodė savo prašymo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja įrodė prašymą. Kasaciniame skunde iš esmės keliami įrodymų vertinimo klausimai, t. y. ar S. G. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdė 1 ha žemės Vilniaus mieste, Didžiųjų Gulbinų kaime, kuriais pasisakys kasacinis teismas.

35Dėl įrodymų vertinimo

36CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingas galutines išvadas, nei tas, kurias padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisė priimti kitokį sprendimą, negu priėmė pirmosios instancijos teismas, įtvirtinta ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą.

37Minėta, kad kasaciniame skunde keliama įrodinėjimo problema. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kesko Agro Lietuva“ v. akcinė bendrovė „Tauragės grūdai“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sekargas ir kompanija“, bylos Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“, bylos Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. P. N., bylos Nr. 3K-3-440/2008; ir kt.).

38CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; ir kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

39Išdėstyta praktika aiškinant įrodinėjimo taisykles yra suformuluota bylose, kurios buvo nagrinėjamos ginčo teisena. Tuo tarpu bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Tačiau bylų nagrinėjimo procesui ypatingą reikšmę turi šio straipsnio 1 dalis, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymą reglamentuojančios įstatymo normos.

40CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Kartu tai reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti.

41Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. K. v. K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Tokia formuluojama teismų praktika buvo remiamasi ir vėliau priimtose nutartyse, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M., bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S., G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, H. G., S. G., bylos Nr. 3K-3-324/2008.

42Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad S. G. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdė 1 ha žemės Vilniaus mieste, Didžiųjų Gulbinų kaime. Kasacinis teismas konstatuoja, kad ši išvada padaryta nepažeidžiant CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad nenustatyta K. G., gimusio XIX amžiaus pabaigoje, mirties data ir vieta, kartu kaip ir aplinkybė, kas žemės nacionalizacijos metu galėjo būti žemės sklypo, jeigu toks sklypas ir būtų buvęs, savininku, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo konstatuotos esminės aplinkybės, kad pareiškėjos senelis K. G. nuosavybės teise valdė 1 ha žemės sklypą Vilniaus mieste, Didžiųjų Gulbinų kaime, ir ją paveldėjo jo sūnus, pareiškėjo tėvas S. G.

43Dėl materialiosios teisės normos taikymo

44Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1261 straipsniu, kuriame buvo detalizuota palikimo priėmimo tvarka. Pareiškėja prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl žemės, kuri buvo prie Lenkijos prijungtame Vilniaus krašte ir tuo laiku, kai jame galiojo teisės šaltinis – Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis – Rytų žemių civilinė teisė, išdėstyta dviejų tomų leidinyje (Prawo cywilne ziem wshodnich. Tom X cz. I zwodu praw rosijskich. Warszawa – 1932). Jame skelbiamas rusų sąvado tekstas lenkų kalba su pataisomis ir papildymais, padarytais Lenkijos įstatymų leidėjo, taip pat Aukščiausiojo Teismo bei rusų Senato teismų praktika. Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1261 straipsnis, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, savo turiniu atitinka lenkų nurodyto leidinio 1261 straipsnį. Tačiau nebūtų teisinga naikinti šio teismo nutartį vien tik dėl to, kad nurodytas ne tas įstatymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tik neteisingas teisės normos nurodymas, kai tai neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft Korporacijos (JAV), Symantec Korporacijos (JAV) ir kt. v. UAB ,,Fima“, V. B., D. L., bylos Nr. 3K-3-132/2003; 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Unilever N. V. (Olandija) v. UAB „Varta“ (Lietuva), bylos Nr. 3K-3-150/2005; 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir UAB „Kriptonika“ v. I. D., A. D., V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-135/2008; 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-105/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; ir kt.) Tokios nutarties panaikinimas taip pat prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

45Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl šios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Pareiškimo esmė... 5. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos... 6. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas žemę buvo paveldėjęs iš savo tėvo,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 21 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 10. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį... 11. Vilniaus miesto 1-asis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartimi atnaujino procesą... 12. Teismas konstatavo, kad S. G. valdė ir naudojo 1 ha žemę, esančią Riešės... 13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal iki 1940 m. gruodžio 1 d. atitinkamoje... 15. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekiantis ginti... 17. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio... 18. Teismų praktikoje nustatyta, kad šios kategorijos bylose įrodinėjimo... 19. Teismas neįvertino esminės faktinės aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų,... 20. Byloje nepateikta įrodymų apie K. G. mirties faktą, t. y. apie mirties datą... 21. Teismas nesiaiškino, ar visi trys K. G. vaikai gyveno tame pačiame kaime ir... 22. Teismas liudytojų parodymų nevertino tikimybių pusiausvyros principo... 23. 2. Teismas pažeidė CPK 444 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos... 24. Byloje liko neišsiaiškinta, kas žemės nacionalizacijos metu galėjo būti... 25. Šioje byloje nenustatyta, kad K. G. ar S. G. būtų turėję žemės sklypą... 26. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė... 27. IV Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašė kasacinį skundą... 29. 1. Kasacinis skundas grindžiamas faktinių aplinkybių interpretavimu.... 30. 2. Jeigu K. G. nuosavybės teise turėta 3,27 ha žemė būtų padalyta į tris... 31. 3. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas... 32. Teisėjų kolegija... 33. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo... 35. Dėl įrodymų vertinimo... 36. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 37. Minėta, kad kasaciniame skunde keliama įrodinėjimo problema. CPK 178... 38. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 39. Išdėstyta praktika aiškinant įrodinėjimo taisykles yra suformuluota... 40. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl... 41. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri... 42. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų... 43. Dėl materialiosios teisės normos taikymo... 44. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Rusijos imperijos Civilinių... 45. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...