Byla 2A-313-781/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas ieškinį atsakovui UAB „Dukantas“ dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: priteisti iš atsakovo UAB „Dukantas“ 20 654, 70 Lt atlyginimo, 186, 74 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. birželio 15 d. šalys sudarė paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo ieškoti pirkėjų patalpoms, esančioms Ulonų g. 5, Vilniuje. Pirkėją surado – UAB „DS Solutions“, turtą aprodė 2010 m. gruodžio 10 d., vėliau vyko derybos dėl turto pardavimo kainos, atsiskaitymo su pardavėju ir AB „SEB lizingas“. 2011 m. balandžio 5 d. pagal skolos perkėlimo sutartį tarp AB „SEB lizingas“, pirkėjo ir atsakovo turtas perleistas UAB „DS Solutions“. Vykdydama sutartį UAB „DS Solutions“ AB „SEB lizingas“ sumokėjo 580 370, 29 Lt, likusią kainą 108 119, 71 Lt UAB „DS Solutions“ įsipareigojo pervesti atsakovo kreditoriui A. M.. Iš viso UAB „DS Solutions“ už turtą sumokėjo 688 490, 00 Lt (su PVM), t. y. 569 000, 00 Lt (be PVM). 2011 m. balandžio 8 d. pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, atlikta teisinė registracija nekilnojamojo turto registre. Kadangi ieškovas surado turto pirkėją, kuriam atsakovas jį perleido, ieškovui priklauso Sutarties 7 p. numatytas atlyginimas už suteiktas paslaugas, kuris yra 3 proc. nuo turto kainos ir PVM. Pagal šalių sudarytą sutartį komisiniai turi būti sumokėti per 10 dienų nuo turto perleidimo sutarties sudarymo, atsiskaičius už turtą. Atsakovui už turtą sumokėta 2011 m. balandžio 26 d., turtas parduotas už 569 000, 00 Lt ir PVM, todėl 2011 m. gegužės 6 d. atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovui 20 654,70 Lt (17 070, 00 Lt + PVM) dydžio komisinius bei 186, 74 Lt palūkanų už 55 dienas.

4Atsakovas UAB „Dukantas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių pasirašyta sutartis galiojo šešis mėnesius, t. y. nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. Šiuo laikotarpiu ieškovas pirkėjo nesurado, atsakovo, kaip nustatyta Sutarties 8 punkte, apie surastą pirkėją neinformavo. Atsakovas lizingo teises į patalpas, esančias Ulonų g. 5, Vilniuje, perleido 2011 m. balandžio mėn., kai sutartis su ieškovu jau buvo seniai pasibaigusi.

5Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovo UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 13, 05 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pagal šalių suderintą valią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui sutartyje nustatytą atlyginimą tik tuo atveju, jeigu bus dvi sąlygos: šis suras pirkėją iki nurodyto termino (Sutarties 1 p.) ir sėkmingai parduos turtą (Sutarties 7 p.), tačiau ieškovui to nepadarius, t. y. nepardavus turto iki nurodyto termino už sutartyje nurodytą kainą, o atsakovui savarankiškai sudarius sutartį dėl patalpų perleidimo (pardavimo), kaltoji šalis (paslaugų teikėjas), kuri turėjo veikti išimtinai kliento interesais ir teikti profesionalias bei kokybiškas paslaugas, pažeidė paslaugų teikimo sutartį, todėl atsakovas turėjo pagrindo nemokėti ieškovui atlyginimo (CK 6.720 str. 3 d.).

6Ieškovas UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas parduodamo Turto kainą, nepagrįstai iš gautos už turtą sumos atėmė 21 proc. PVM, kadangi atsakovas už parduotą Turtą PVM sąskaitą-faktūrą išrašė be PVM. Kadangi atsakovas už parduodamą Turtą faktiškai siekė gauti 598 143, 00 Lt sumą, ši suma ir laikytina nauda, kurią Turto pardavimu siekė gauti atsakovas. Remiantis Sutarties 7 p. nuostatomis, ieškovui priklauso 3 proc. komisinių nuo atsakovui tekusios naudos. Pardavimo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog pardavimas neapmokestinamas PVM pagal PVM įstatymo 32 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu atsakovui pasirinkus neskaičiuoti PVM, Turto pardavimo kaina yra laikytina visa gauta suma. Iš to seka, kad turtas buvo parduotas už 4 489, 08 Lt/kv. m., t. y. didesnę kainą nei nurodyta Sutartyje. Kaina skaičiuojant PVM – 569 000, 00 Lt, kaina neskaičiuojant PVM – 688 490, 00 Lt. Kainų skirtumas, esant skirtingiems pardavėjo (atsakovo) pasirinkimams yra akivaizdus. Pažymi, jog tikrąją Turto pardavimo kainą sužinojo bylos nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Turtas buvo parduotas už 569 000, 00 Lt be PVM kainą, kadangi atsakovui pasirinkus neskaičiuoti PVM, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo šį mokestį iš kainos išskirti. Atsakovas pasinaudojo ieškovo tarpininkavimo paslaugomis, todėl turi pareigą už jas atlyginti. Perleisdamas turtą ieškovo surastam pirkėjui, atsakovas savo veiksmais patvirtino Sutarties pakeitimą. Paslaugų sutarties formai nėra keliami specialūs reikalavimai, dėl to atsakovo veiksmai patvirtina, jog sutartis yra pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, kadangi atsakovas ir toliau naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog pagal Sutartį visi pakeitimai galėjo būti daromi tik raštu. Pažymi, jog CK 6.183 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad abi šalys sutartį pakeitė. Kadangi atsakovas sutiko parduoti Turtą už kitokią nei numatyta Sutartyje kainą, jis prarado teisę remtis Sutarties išlyga dėl rašytinio sutarties keitimo. Atsakovo direktorius patvirtino, jog apie pirkėją jam pranešė ieškovas, todėl sutikdamas parduoti Turtą jo surastam pirkėjui, atsakovas davė pagrindą ieškovui veikti pakeistomis sąlygomis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nesuteikė paslaugų, nurodydamas, jog sumokėjus ieškovui komisinius, atsakovui liktų 17 001, 99 Lt nuostolis. Nustatydamas turto kainą ir pelningumą, teismas be pagrindo vertino tik tiesiogiai atsakovo direktoriui sumokėtą sumą, visiškai neatsižvelgdamas į lizingo bendrovei pervestą sumą, kadangi atsiskaitymas su lizingo bendrove buvo vienas pagrindinių turto perleidimo tikslų, kuris buvo pasiektas. Pažymi, jog paslaugų atlikimo prasme gautos sumos paskirstymas neturi jokios reikšmės, nes šalys susitarė, jog komisiniai mokami nuo Turto pardavimo kainos, o ne nuo atsakovo pelno. Teismas sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas savarankiškai sudarė Turto perleidimo sutartį, kadangi atsakovas ieškovo paslaugomis naudojosi tol, kol buvo pasiektas sutarties tikslas – gauti pinigai už Turtą, atsikaityta su lizingo bendrove, todėl atsakovo elgesys pardavus Turtą pripažintinas nesąžiningu ir negali būti ginamas įstatymo. Mano, jog teismas vadovavosi ir palaikė tik atsakovo teiktus paaiškinimus ir argumentus, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas.

7Atsakovas UAB „Dukantas“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Sutartis buvo sudaryta iki 2010 m. gruodžio 15 d. (Sutarties 15 p.), kuri galėjo būti pakeista tik raštu (Sutarties 18 p.). Pažymi, jog ieškovo tarpininkavimo sąlygos po 2010 m. birželio 15 d. Sutartyje nurodyto jos galiojimo termino pasibaigimo su atsakovu nebuvo aptarinėjamos, ieškovas atsakovui nesiūlė pakeisti ar pratęsti Sutarties galiojimą ar sudaryti naują susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygų, be to, ieškovas net nenurodė atsakovui, kad sutartį su UAB „DS Solutions“ siūlo sudaryti kaip atsakovo, o ne kaip UAB „DS Solutions“ interesais veikiantis tarpininkas. Dėl šių priežasčių atsakovas sąžiningai manė, kad Sutartis yra pasibaigusi, o ieškovas veikia patalpų įgijėjo, su kuriuo siūlo sudaryti sutartį, interesais ir dėl to nesiūlo atsakovui sudaryti jokių susitarimų dėl tarpininkavimo. Taip pat nurodo, kad iki Sutarties pabaigos ieškovas nepranešė apie surastą pirkėją, nors to reikalavo Sutarties 8 ir 11 punktai, to nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai. Dėl nurodytų priežasčių 2010 m. birželio 15 d. Sutartis netaikytina ieškovo tarpininkavimu sudarant 2011 m. balandžio 4 d. skolos perkėlimo sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad po 2011 m. balandžio 4 d. skolos perkėlimo sutartis iškilus nesutarimams tarp atsakovo ir UAB „DS Solutions“ dėl PVM išskyrimo, apeliantas palaikė ne atsakovo, o UAB „DS Solutions“ poziciją ir jų bandymus šį klausimą spręsti atsakovo, kurio interesus jis tariamai atstovavo, sąskaita ir UAB „DS Solutions“ reikalaujamu būdu. Pažymi, jog PVM neišskyrimas, atsakovui papildomų pajamų perleidimo iš esmės nesukūrė. Tai patvirtina atsakovo į bylą pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad beveik visa tiesiogiai atsakovui sumokėta kainos dalis buvo pervesta padengti su patalpų perleidimu susijusioms atsakovo mokestinėms prievolėms. Todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, turto perleidimo kaina buvo mažesnė nei numatytoji 2010 m. birželio 15 d. Sutartyje. Taip pat pažymi, jog ieškovas savo kaip tarpininko paslaugas suteikė netinkamai, iki galo nesuderinęs su turto perleidimu susijusių finansinių klausimų dėl turto įsigijimo kainos, jos struktūros ir mokėjimo būdo. Ieškovas neužtikrino, kad jo teikiamos paslaugos būtų tinkamai įformintos, o jų esmė – aiški ir vienodai suprantama visų nekilnojamojo turto operacijos dalyvių, nors teikdamas paslaugas kaip profesionalus nekilnojamojo turo operacijų tarpininkas, privalėjo tai padaryti. Pažymi, jog atsakovas, iš jo papildomai priskaičiavus dar ir ieškovo komisinius, tokiomis sąlygomis tikrai nebūtų sudaręs sutarties. Šioje situacijoje susidariusias neigiamas pasekmes turi prisiimti būtent ieškovas, netinkamai atlikęs savo kaip profesionalaus tarpininko funkcijas. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovas ginčija ne ką kitą, o teismo sprendimo motyvus, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Tai, kad ieškovo teismo sprendimai netenkina, nėra pagrindas jį laikyti nemotyvuotu.

8Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliaciniame skunde keliami netinkamo bylos faktinių aplinkybių konstatavimo bei paslaugų teikimo sutarties netinkamo aiškinimo klausimai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas (pirkėjo suradimą nekilnojamajam turtui parduoti) pagal Paslaugų teikimo sutartį DT-2010/06/15-12: apeliantas (ieškovas), remdamasis Turto pardavimo kaina, teigia, kad jam priklausantis komisinis atlyginimas sudaro 17 070, 00 Lt (569 000, 00 Lt x 3 %), su PVM – 20 654, 70 Lt; atsakovas ginčija savo pareigą mokėti komisinį atlyginimą, nes turtas parduotas pasibaigus Sutarties galiojimui (Sutarties 15 p.) už mažesnę kainą ne sutarė šalys (Sutarties 6 p.).

11CK 6.716 straipsnio 1 dalis nustato, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Čia pažymėtina, jog paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi, o paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

12Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad 2010 m. birželio 15 d. ieškovas (Agentas) ir atsakovas (Klientas) sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. DT-2010/06/15-12 (toliau nutartyje – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ieškoti atsakovui 153, 37 m² ploto biuro patalpų su 18, 18 m² bendro naudojimo patalpomis, esančių Ulonų g. 5, Vilnius (toliau nutartyje – Turtas), pirkėjų. Pagal Sutarties 7 p. atsakovas įsipareigojo, sėkmingai pardavus Turtą ar bet kurią Turto dalį, per 10 (dešimt) dienų nuo notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir visiško atsiskaitymo, sumokėti 3 proc. ir PVM dydžio komisinius nuo Turto ar jo dalies pardavimo kainos (b. l. 7-8). Pagal Sutarties 15 p. sutartis įsigaliojo ją pasirašius abiems šalims ir galiojo 6 (šešis) mėnesius – iki 2010 gruodžio 15 d. Į bylą ieškovas pateikė 2010 m. gruodžio 10 d. Nekilnojamojo turto apžiūros aktą, kuriame R. B. (potencialus pirkėjas) patvirtino ieškovą aprodžius jam atsakovo patalpas (b. l. 69). 2011 m. balandžio 5 d. AB „SEB lizingas“, UAB „DS Solutions“ ir atsakovas sudarė Skolos perkėlimo sutartį Nr.SP L2005-120005-01, kuria atsakovo negrąžintos skolos AB „SEB lizingas“ dalis buvo perkelta UAB „DS Solutions“, tuo pačiu UAB „DS Solutions“ buvo perleista teisė įgyti lizinguojamą Turtą. Vykdydama šios sutarties sąlygas UAB „DS Solutions“ sumokėjo AB „SEB lizingas“ 580 370, 29 Lt (perimtos skolos dalį), o likusią kainą už Turtą – 108 119, 71 Lt pervedė atsakovo atstovui A. M. (b. l. 18). Turtas parduotas už 688 490, 00 Lt (įskaitant PVM), be PVM – 569 000 Lt (b. l. 14-17). 2011 m. gegužės 23 d. ieškovas pateikė pretenziją atsakovui dėl komisinio atlyginimo sumokėjimo. Atsakovas 2011 m. gegužės 25 d. atsisakė atlyginti ieškovui, nurodydamas, kad per sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas nekilnojamojo turto pirkėjo nesurado ir apie jį atsakovo neinformavo (b. l. 10-11). UAB „DS Solutions“ nuosavybės teisės į Turtą įregistruotos 2011 m. balandžio 15 d. (b. l. 12-13), UAB „DS Solutions“ su atsakovu pagal Skolos perkėlimo sutartį atsiskaitė 2011 m. balandžio 26 d. (b. l. 18).

13Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Sutarties turinio bei jos sąlygų, todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl šalis siejusios Sutarties išaiškinimo atitikties įstatyme ir teismų praktikoje nustatytiems sutarčių aiškinimo taisyklių reikalavimams.

14Kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.–6.195 str.), ne kartą yra nurodęs, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-233/2012). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visumą.

15Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties turinį ir jos sąlygas bylos medžiagos kontekste sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas įsipareigojo sumokėti atsakovui Sutartyje nustatytą 3 proc. (be PVM) komisinį atlyginimą esant dviem sąlygoms: 1) jei ieškovas suras pirkėją iki nurodyto termino (Sutarties 1 p.); ir 2) sėkmingai parduos turtą (Sutarties 7 p.). Kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovas per Sutartyje nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą (nuo 2010-06-15 iki 2010-12-15) savo įsipareigojimo pagal Sutartį neįvykdė: iki Sutarties galiojimo pabaigos Turto pirkėjo už Sutartyje nurodytą kainą nesurado, todėl pagrindo reikalauti komisinio atlyginimo, atsakovui vėliau, t. y. jau negaliojant Sutarčiai sudarius Turto perleidimo (pardavimo) sutartį, neturi.

16Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), kurį įgyvendindamas įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (onus probandi), bet ir šią pareigą šalims paskirstė, nustatydamas, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Taigi šioje byloje pareiga įrodyti aplinkybes, jog šalių sudaryta ginčo Sutartis Turto perleidimo sutarties metu galiojo tenka ieškovui.

17Visų pirma, apeliantas, be 2010 m. gruodžio 10 d. Nekilnojamojo turto apžiūros akto, kuriame UAB „DS Solutions“ direktorius R. B. patvirtino ieškovą aprodžius jam atsakovo parduodamą Turtą, jokių įrodymų, jog apie surastą Turto pirkėją iki Sutarties pabaigos pranešė atsakovui, nors pagal Sutarties 8 ir 11 punktus tai privalėjo padaryti, nepateikė, tuo iš esmės pažeisdamas kliento interesų prioritetą bei tinkamo kliento informavimo pareigą (CK 6.718 str., 6.719 str.). Antra, apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, jog po Sutarties galiojimo termino pasibaigimo buvo aptarinėjamos apelianto tarpininkavimo sąlygos, nėra duomenų, jog apeliantas būtų siūlęs atsakovui pakeisti ar pratęsti Sutarties galiojimą ar sudaryti naują susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygų, o atsakovas toliau naudojosi apelianto paslaugomis. Tuo tarpu paties apelianto parengtos Sutarties 18 punktas numatė, kad ji gali būti pakeista tik raštu, kas leido atsakovui sąžiningai manyti, jog nesant rašytine forma sudaryto susitarimo dėl sutarties pratęsimo, sutartis laikytina pasibaigusia. Atsižvelgiant į tai, sutikti su apelianto teiginiais, jog sutartis buvo pakeista šalių konkliudentiniais (CK 1.71 str.) veiksmais, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Trečia, apeliantas deklaratyviai teigia, jog perleisdamas turtą apelianto surastam pirkėjui, atsakovas savo veiksmais patvirtino Sutarties sąlygos dėl Turto pardavimo kainos pakeitimą. Kaip minėta, Turtas parduotas už 688 490, 00 Lt (įskaitant PVM), be PVM – 569 000 Lt (b. l. 14-17), tuo tarpu pagal Sutarties 6 punktą atsakovas sutiko parduoti Turtą už 3 900, 00 Lt/m² plius PVM kainą, nustatant, kad kaina gali būti keičiama abipusiu šalių susitarimu. Tai reiškia, jog sudarydamas sutartį su apeliantu atsakovas tikėjosi apelianto surastam parduoti turtą už 723 753, 00 Lt su PVM (598 143, 00 Lt (be PVM) (153,37 m² x 3 900, 00 Lt + PVM), t. y. didesnę kainą negu numatyta Sutartyje, įrodymų, jog šalys sulygo dėl Turto pardavimo kainos pakeitimo byloje nėra. Ketvirta, apeliantas nepaneigė atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstų argumentų, jog Sutarties galiojimas ir po jos termino pasibaigimo, atsakovui reikštų 17 001, 99 Lt (20 654, 70 Lt – 3 652, 71 Lt) nuostolį, kas visiškai neatitiktų atsakovo lūkesčių ir lizingo bendrovei įkeisto Turto perleidimo (pardavimo) tikslo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo parduoto turto kainos 688 490, 00 Lt atsakovo kreditoriui AB SEB lizingas sumokėta 580 370, 29 Lt, o atsakovui tiesiogiai – likusi kainos dalis 108 119, 71 Lt, iš kurios, atskaičius mokesčius, atsakovui tenka 3 652, 71 Lt (108 119, 71 Lt – 104 467, 00 Lt) (b. l. 18, 64).

18Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje be apelianto į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo (b. l. 19-32), kuris duoda pagrindo abejoti apelianto lojalumu atsakovui, kitų jo reikalavimus atsakovui pagrindžiančių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantas tarpininkavo atsakovui iki 2011 m. balandžio 4 d. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo nėra. Apelianto teiginys dėl to, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, remdamasis išimtinai atsakovo paaiškinimais bei argumentais, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimą šioje byloje priėmė išklausęs abi puses, tame tarpe ir liudytojus, bei įvertinęs visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta bylos medžiaga, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (CPK 176 str., 185 str.) nepažeidė bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir pakankamai motyvavo savo sprendimą (CPK 270 str. 4 d.).

19Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia apeliantą neįrodžius veikus sąžiningai ir protingai, laikantis CK 6.718 straipsnyje dalyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principų, kad tai labiausiai atitiktų atsakovo kliento interesus, nusistovėjusios praktikos ir tarpininkavimo paslaugų teikimo nekilnojamojo turto srityje standartus bei profesinę etiką, pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo Sutartis neatitiko atsakovo interesų, o apeliantas nesuteikė atsakovui (klientui) profesionalių ir kokybiškų paslaugų, tuo pažeisdamas paslaugų teikimo sutartį, todėl atsakovas mokėti ieškovui komisinį atlyginimą pagrindo neturėjo (CK 6.720 str. 3 d.).

20Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

22Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas kreipėsi į Vilniaus... 4. Atsakovas UAB „Dukantas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė... 5. Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovo UAB... 6. Ieškovas UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas apeliaciniu skundu prašo... 7. Atsakovas UAB „Dukantas“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinio skundo... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už suteiktas... 11. CK 6.716 straipsnio 1 dalis nustato, jog paslaugų sutartimi viena šalis... 12. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad 2010 m. birželio 15 d. ieškovas... 13. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Sutarties... 14. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką dėl sutartinių... 15. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties turinį ir jos sąlygas bylos... 16. Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi... 17. Visų pirma, apeliantas, be 2010 m. gruodžio 10 d. Nekilnojamojo turto... 18. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad vertindamas šalių... 19. Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia... 20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą... 21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 22. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų... 23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą palikti...