Byla eI-419-821/2018
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant atsakovės atstovui P. S., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovei R. L.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“, dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas R. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija), priteisti jam 977,40 Eur turtinę žalą už nesuteiktas turizmo paslaugas ir 5 procentus metinių palūkanų.

5Skunde nurodo, kad jis 2014 m. spalio 31 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004054 dėl kelionės į Hurgadą. Sutartyje kelionės išvykimo data buvo numatyta 2014 m. lapkričio 15 d., grįžimo data 2014 m. lapkričio 21 d. Bendra kelionės vertė 1024,39 Eur (3537 Lt). Kelionė neįvyko UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai. Pareiškėjas siekdamas, kad būtų grąžinti pinigai už neįvykusią kelionę, kreipėsi į Valstybinio turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas, Departamentas), tuomet draudimo bendrovė į pareiškėjo sąskaitą pervedė 46,99 Eur. Likusi negrąžinta suma sudaro 977,40 Eur (1024,39 – 46,99=977,40).

6Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nebuvo pakankamos ir neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Tai rodo, jog valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, kas sudaro pagrindą teigti, jog buvo padarytas pakankamai rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

7Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ūkio ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjos atžvilgiu.

8Atsakovės atstovė mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai turtinę žalą, kuri atsirado dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Komisija ar Teisingumo Teismas būtų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, atitinkamai taip pat nėra pagrindo pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą.

9Pažymėjo, kad pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą, ar garantiją, kurie esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad į šio straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę.

10Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjo pateikta turizmo paslaugų teikimo sutartis nėra pasirašyta abiejų šioje sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad paslaugų sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjas turtinės žalos atlyginimo turėtų reikalauti iš UAB „Freshtravel“ bankroto byloje, o ne iš valstybės.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

12Dėl prašomos priteisti žalos Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turėtų siekti reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kuri iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs apskaičiuoti pareiškėjui priteistinos žalos dydį, iš sumokėtų už kelionę pinigų turėtų būti išskaičiuojamos vizos ir išmokėta draudimo išmoka.

13Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ bankroto administratorius atsiliepimo nepateikė.

14Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

15Teismas

konstatuoja:

16Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės netinkamo Tarybos 1990 m. birželio 13 d. direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo.

17Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr.PT004054 dėl kelionės į Egiptą, Hurgadą (el. b. l. 6–12). Pagal minėtą sutartį pareiškėjo įsigyta poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. į Turizmo agentūros UAB „Kelionių gurmanai“ sąskaitą vietiniu lėšų pervedimu Nr.409 už kelionę pervedė 3297,00 Lt (954,88 Eur) (mokėjimo paskirtis už Kelionę į Egiptą 11.15–11.22 PLIUS 5AI DBL+CHD).

18Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ (el. b. l. 26) sustabdė pažymėjimo Nr. 13769 (el. b. l. 23), patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą.

19Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 (el. b. l. 28–29) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos.

202014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (el. b. l. 27) Departamentas panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą nuo 2014 m. lapkričio 29 d.

21Pareiškėjas nurodo, kad Departamentui pateikė prašymą dėl pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimo.

22ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui sumokėjo 46,99 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (el. b. l. 5). Pareiškėjas nurodo, jog jam liko negrąžinta 977,40 Eur suma (įskaičiuojant už vizas sumokėtą 240 Lt sumą), tačiau nepateikia teismui mokėjimo dokumentų šiai sumai, nors teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjui siūlyta juos pateikti.

23Teismui, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjo nurodytą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta pareiškėjui.

24Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjo patirtą žalą.

25Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog atsakovė Lietuvos valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, jog įmokėti pinigai bus grąžinti, dėl ko pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjo iš esmės analogišką ginčą ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog „nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos <...>“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, „<...> kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį. <...>“. Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas. Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinių teismų. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai, nors de jure tokio pobūdžio bylos ir neatitinka modelinių bylų sampratos ABTĮ 127 straipsnio prasme, tačiau de facto tokiomis gali būti traktuojamos ir valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos kiekvienoje tokio pobūdžio byloje naujai nebenustatinėtinos ir nebeįrodinėtinos.

27Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato materialinio ar procesinio pobūdžio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyvią būtinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto teisės aiškinimo ir nukrypti nuo analogiškose bylose priimtų sprendimų esminio turinio, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjui jo patirtą žalą.

28Dėl pareiškėjui priteistinos turtinės žalos

29Lietuvos valstybę atstovaujančio Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti jam prašomo dydžio turtinę žalą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, esant šalių (UAB „Freshtravel“ ir pareiškėjo) nepasirašytai abiejų šalių Paslaugų sutarčiai bei šios sutarties dalies kainos sumokėjimo ne į UAB „Freshtravel“ banko sąskaitą faktui, neegzistuoja ir pagrindas pareiškėjos skundui patenkinti.

30Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Atsiliepime teigiama, jog 2014 m. spalio 31 d. Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr.PT004054 nėra pasirašyta abiejų sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad ji apskritai buvo sudaryta. Ūkio ministerija savo nuomonei pagrįsti remiasi Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punkte įtvirtinta turizmo paslaugų teikimo sutarties definicija, pagal kurią minėta sutartis yra „rašytinis susitarimas, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas“. Teismo vertinimu, įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiškia, jog rašytinės formos nesilaikymas tokio pobūdžio sutartį daro negaliojančią.

31Iš šios sutarties teksto matyti, jog sandorio šalys gali būti aiškiai identifikuojamos, kas neleidžia teigti, jog sutartis nebuvo sudaryta (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iš tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formą reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau, įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra, kas reiškia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikštų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjimu atveju, pastaroji įstatymo norma nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro išvadą, jog sandorio sudarymo faktą pareiškėjas įrodė leistinais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog pareiškėjui fiziškai pasirašyti Turizmo paslaugų sutarties objektyviai nebuvo reikalinga. Dėl to teismas pripažįsta nepagrįstu Ūkio ministerijos argumentą, kad ginčo Paslaugų sutarties šalys turėjo ginčo sutartį pasirašyti, o nesant rašytinės sutarties, ji vertintina kaip nesudaryta, kas reikštų, jog tarp šalių nesusiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

32Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. į Turizmo agentūros UAB „Kelionių gurmanai“ sąskaitą vietiniu lėšų pervedimu Nr.409 už kelionę pervedė 3297,00 Lt (954,88 Eur) (mokėjimo paskirtis už Kelionę į Egiptą 11.15–11.22 PLIUS 5AI DBL+CHD), likusiai sumai 240 Lt (69,51 Eur), kuri buvo sumokėta už vizas, mokėjimo dokumentų nepateikė, tačiau iš Paslaugų sutartyje esančių prierašų akivaizdu, kad už vizas sumokėjo ne pareiškėjas, o kartu turėjusi vykti A. Š.. Šios sumos sutampa su Turizmo paslaugų sutarties kaina – 1024,39 Eur (3537 Lt) (el. b. l. 10).

33Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi, pagal įstatymą, Turizmo paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjos turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebūdamas sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai.

34Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 409 pervedė 954,88 Eur (3297 Lt) sumą į Turizmo agentūros UAB „Kelionių gurmanai“ banko sąskaitą kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už įsigytą kelionę į Hurgadą.

35Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjas patyrė 954,88 Eur (3297 Lt) dydžio turtinę žalą, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Turizmo paslaugų sutarties sudarymo tinkamą formą bei pagal sutartį atlikto mokėjimo tinkamumą pagrindžia ir tai, jog pareiškėjas, sutarties neįvykdymo iš UAB „Freshtravel“ pusės pagrindu, iš ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas gavo 46,99 Eur dydžio draudimo išmoką, mokėjimo paskirtyje nurodant – „Draudimo išmoka dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų“ (el. b. l. 5).

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimo priteisti jo naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės žalos atlyginimą teisinis ir faktinis pagrįstumas laikytinas teismo nustatytu. Vertindamas, kokio dydžio materialinės žalos atlyginimas turėtų būti priteistas pareiškėjo naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, teismas konstatuoja, jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pareiškėjui sumokėjus 46,99 Eur dydžio draudimo išmoką, laikytina, jog pareiškėjui liko negrąžinta 907,89 Eur suma (neįskaitant sumos, sumokėtos už vizas).

37Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 69,51 Eur (240 Lt) sumokėtos sumos už vizas. Atsakovės atstovė ir Departamentas nurodė, jog ši suma nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, kadangi vizos išdavimas nėra kelionės organizatoriaus sutartinės prievolės dalis. Teismas sutinka su atsakovės atstovės bei Departamento pozicija, jog išlaidos vizoms turi būti atimtos iš kelionės kainos, nes pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių.

38Dėl pareiškėjo prašomų priteisti procesinių palūkanų

39Pareiškėjas prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, jo naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

40Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756–2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA872–556/2017).

41Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2017 m. rugsėjo 11 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Nutarė

43Pareiškėj o R. V. skundą tenkinti iš dalies.

44Priteisti R. V. (asmens kodas ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 907,89 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 89 centus) turtinei žalai atlyginti.

45Priteisti R. V. (asmens kodas ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

46Kitą pareiškėjo R. V. skundo dalį atmesti.

47Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjas R. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos... 5. Skunde nurodo, kad jis 2014 m. spalio 31 d. su kelionių organizatoriumi UAB... 6. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir... 7. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ūkio ministerija su pareiškėjo... 8. Atsakovės atstovė mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti... 9. Pažymėjo, kad pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kelionių... 10. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų,... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas su skundu nesutinka,... 12. Dėl prašomos priteisti žalos Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ bankroto administratorius... 14. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su... 15. Teismas... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjo teigimu,... 17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d. su... 18. Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių... 19. Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 (el. b. l. 28–29)... 20. 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (el. b. l. 27) Departamentas... 21. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentui pateikė prašymą dėl pinigų už... 22. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui... 23. Teismui, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga... 24. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjo patirtą... 25. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog atsakovė Lietuvos valstybė į... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr.... 27. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato materialinio... 28. Dėl pareiškėjui priteistinos turtinės žalos... 29. Lietuvos valstybę atstovaujančio Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjo į... 30. Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Atsiliepime... 31. Iš šios sutarties teksto matyti, jog sandorio šalys gali būti aiškiai... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. į Turizmo... 33. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog... 35. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjas patyrė 954,88 Eur (3297 Lt) dydžio... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo... 37. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 69,51 Eur (240 Lt) sumokėtos sumos... 38. Dėl pareiškėjo prašomų priteisti procesinių palūkanų... 39. Pareiškėjas prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 41. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, bylose dėl... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Pareiškėj o R. V. skundą tenkinti iš dalies.... 44. Priteisti R. V. (asmens kodas ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 45. Priteisti R. V. (asmens kodas ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 46. Kitą pareiškėjo R. V. skundo dalį atmesti.... 47. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...