Byla 2A-292-330/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-927-413/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ ieškinį atsakovui A. J. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Kraujo donorystės centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tarp ieškovo ir atsakovo sudarytus šiuos sandorius: 2008 m. sausio 9 d. paskolos sutartį Nr. S-001; 2008 m. vasario 1 d. paskolos sutartį Nr. S-014; 2008 m. liepos 3 d. paskolos sutartį Nr. S-178; 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutarčių pakeitimą Nr. 1; 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimą, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1 339 043,45 Lt.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas – buvęs BUAB „Kraujo donorystės centras“ vadovas ir akcininkas, 2008 m. sausio 9 d. sudarė paskolos sutartį Nr. S-001 (toliau – ir paskolos sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 907 080 Lt; 2008 m. vasario 1 d. sudarė paskolos sutartį Nr. S-014 (toliau – ir paskolos sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 75 001 Eur (ekvivalentas litais – 258 963,45), 2008 m. liepos 3 d. sudarė paskolos sutartį Nr. S-178 (toliau – ir paskolos sutartis Nr. 3), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 173 000 Lt. Paskolos buvo suteiktos nenustatant palūkanų ir draudžiant ieškovui reikalauti paskolų grąžinimo anksčiau nei prieš dešimt metų. Šalys 2009 m. sausio 5 d. sudarė paskolos sutarčių pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir pakeitimas Nr. 1), kuriuo pakeitė paskolos sutarčių valiutą į eurus, nustatydamos formalias palūkanas, kurių dydis Euribor + 0,1 procento, papildė paskolos sutartis mokėjimo grafiku. Atsakovas pagal paskolos sutartis yra sumokėjęs 666 882,87 Lt, tačiau didžioji dalis grąžintinų sumų buvo atliktos pagal užskaitas su avansinėmis apyskaitomis, t. y. realiai lėšos ieškovui nebuvo grąžintos. Ieškovas ir atsakovas 2012 m. lapkričio 23 d. sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas grąžino skolą ieškovui, perduodamas įmonės nuosavybėn gilaus šaldymo šaldiklį kraujo plazmai šaldyti.

6Bendrovės ūkinė-komercinė veikla buvo nesusijusi su paskolų teikimu, nes bendrovė vykdė veiklą medicinos srityje. Ieškovas 2008 m. patyrė 1 431 984 Lt nuostolių, turėjo turto už 12 474 233 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 7 418 998 Lt. Ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovės turtinė padėtis buvo sunki, o sudaryti sandoriai sumažino jos galimybes vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, sumažino ūkinės veiklos efektyvumą. Be to, atsakovas 2008 m. bendrovės vardu sudarė paskolos sutartis ir su sau artimais asmenimis, kuriems paskolino žymias sumas: atsakovo dukrai K. V. 2008 m. balandžio 2 d. paskolos sutartimi Nr. S-037 paskolinta ne mažiau nei 50 000 Lt; atsakovo sutuoktinei A. V. 2008 m. sausio 2 d. paskolos sutartimi Nr. S-015 ir 2008 m. vasario 19 d. paskolos sutartimi Nr. S-022 paskolinta ne mažiau nei 50 000 Lt; G. M. 2008 m. sausio 2 d. paskolos sutartimi Nr. S-009, 2008 m. vasario 19 d. paskolos sutartimi Nr. S-021, 2008 m. kovo 31 d. paskolos sutartimi S-035 ir 2008 m. gegužės 14 d. paskolos sutartimi Nr. S-049 paskolinta ne mažiau nei 275 000 Lt. Atsakovas bendrovės vardu sudarė ir kitų sandorių, kuriais sistemingai ir nuosekliai buvo išimamos ieškovo lėšos ir kurie lėmė ieškovo nemokumą bei bankrotą. Paskolos sutartys akivaizdžiai pažeidžia ieškovo ir jo kreditorių interesus, nes tokių sandorių pagrindu bendrovės turtas buvo perleistas atsakovui, kuris įgijo teisę naudotis bendrovės lėšomis neatlygintinai, o po sutarčių pakeitimo sudarymo – mokėdamas itin minimalias (formalias) palūkanas. Be to, atsakovas pagal paskolos sutartyse nurodytą terminą galėjo negrąžinti pinigų itin ilgą laiką, o tai apsunkino ieškovo kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Sudarant paskolos sutartis buvo pažeistas ieškovo pagrindinis veiklos tikslas siekti pelno, o atsakovui, kaip įmonės vadovui ir akcininkui, ieškovo finansinė padėtis buvo gerai žinoma. Paskolos sutartys pažeidžia CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose įtvirtintus bendruosius teisės principus.

7Pasak ieškovo, ginčijamas 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimas sudarytas atgaline data, siekiant atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, pateisinti jam patikėtų lėšų pasisavinimą. Susitarimas sudarytas ne anksčiau kaip 2013 m. balandžio 30 d., kai Kauno apygardos teisme jau buvo pareikštas ieškinys dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2902-260/2012 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ieškovo nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei lėšos. Ginčijamo susitarimo pasirašymo dieną atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-2902-260/2012, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, konstatavo, kad draudžiama A. J. V. iki įmonės turto ir dokumentų perdavimo teismo paskirtam bankroto administratoriui disponuoti įmonės turtu, sudarinėti, nutraukinėti ir keisti bet kokius sandorius įmonės vardu. Atsakovas nevykdė šių įpareigojimų, todėl Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi nušalino atsakovą nuo vadovo pareigų. Teismas numatė, kad atsakovas gali sudarinėti sutartis atgaline data. Būtent dėl šių priežasčių atsakovas iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui dokumentų, turto ir įmonės antspaudo, tokiu būdu pasilikdamas galimybę bendrovės vardu, atgaline data, sudarinėti sandorius, siekiant pateisinti bendrovės turto ir lėšų pasisavinimą, iššvaistymą ar sunaikinimą. Bendrovės dokumentuose (registruose) nėra jokių įrašų apie tokio susitarimo sudarymą, nėra jo originalo ir kopijų (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis). Susitarimas akivaizdžiai pažeidžia bendrovės (ieškovo) ir jos kreditorių interesus, nes šio sandorio pagrindu ieškovui už 816 575,30 Lt buvo perleistas neidentifikuotas ir neaiškios vertės turtas. Susitarime nurodoma, kad bendrovei perduodamas gilaus šaldymo šaldiklis kraujo plazmai šaldyti, esantis bendrovės patalpose ( - ), tačiau tokią vertę atitinkantis turtas ieškovui nebuvo perduotas. Be to, nuo 2013 m. sausio 1 d. bendrovė nebegalėjo vykdyti kraujo donorystės veiklos, taigi jai nebuvo ir poreikio įsigyti papildomus šaldytuvus kraujo plazmai šaldyti.

8Ieškovo nuomone, tiek ginčijamos paskolos sutartys, tiek susitarimas negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, taip pat prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), be to, ginčijama susitarimas negalioja, kaip sudarytas tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento tarp UAB „Kraujo donorystės centras“ ir atsakovo A. J. V. sudarytus šiuos paskolos sandorius: 2008 m. sausio 9 d. paskolos sutartį Nr. S-001; 2008 m. vasario 1 d. paskolos sutartį Nr. S-014; 2008 m. liepos 3 d. paskolos sutartį Nr. S-178; 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutarčių pakeitimą Nr. 1, 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimą; taikė restituciją ir priteisė ieškovui UAB „Kraujo donorystės centras“ iš atsakovo A. J. V. 672 160,58 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė.

11Dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

12Teismas nustatė, kad UAB „Kraujo donorystės centras“, kurios vadovu ir vienu iš savininkų buvo atsakovas, 2008 m. sausio 9 d., 2008 m. vasario 1 d. ir 2008 m. liepos 3 d. sudarė su atsakovu tris paskolos sutartis, pagal kurias išmokėjo atsakovui 1 339 043,45 Lt bendrovės lėšų, o atsakovas įsipareigojo paskolintas lėšas grąžinti per dešimties metų terminą, sumokėdamas jas į ieškovo kasą grynais pinigais arba pavedimu į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke.

13Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie ieškovo finansinę padėtį sandorių sudarymo metu ir vėliau, sprendė, kad dėl minėtų sandorių ieškovas jau turėjo finansinių sunkumų ir nebuvo pajėgus vykdyti įsipareigojimus tiek savo darbuotojams, tiek ir kitiems kreditoriams, ginčijamais sandoriais buvo sumažintas ieškovo turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Kreditoriams turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ieškovas, neatsižvelgdamas į savo veiklos sritį, iš įmonės kasos išdavė (paskolino) atsakovui dideles lėšų sumas ir pažeidė įmonės kreditorių teises. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamus sandorius.

14Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumas yra akivaizdus. Atsakovas sandorių sudarymo metu buvo ir įmonės vadovas, ir akcininkas, todėl laikytina, kad paskolos sandorius atsakovas sudarė su pačiu savimi. Iš paskolintų lėšų atsakovas grynaisiais grąžino tik nedidelę dalį pinigų, todėl, teismo nuomone, akivaizdu, kad įmonei šie sandoriai buvo nuostolingi, lėmę ir kreditorių teisių pažeidimą. Kai yra pagrindas konstatuoti skolininko nemokumą, didelės pinigų sumos išmokėjimas jos vadovui, sutartimi nustačius nepagrįstai ilgus ir neprotingus paskolos grąžinimo terminus, nereikalaujant užstato ar kitų sandorio užtikrinimo priemonių, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio reiškia jų nesąžiningumą. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendė, kad tiek skolininkas (įmonė), tiek atsakovas, sudarydami ginčijamus paskolos sandorius, buvo nesąžiningi.

15Ieškovui bankroto byla iškelta 2013 m. birželio 27 d., bankroto administratorius į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 1 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

16Kadangi egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, teismas ginčijamus paskolos sandorius pripažino negaliojančiais.

17Teismas pažymėjo, kad 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutarčių pakeitimas Nr. 1 yra sudėtinė ginčijamų sandorių dalis, todėl pripažinus pagrindinius sandorius negaliojančiais, negaliojančiu pripažintinas ir šių sandorių pakeitimas.

18Konstatavus sandorio šalių nesąžiningumą ir šių sandorių prieštaravimą pagrindiniams įmonės tikslams ir jos veiklai, teismas sutiko su ieškinio argumentais, kad pripažinti paskolos sandorius negaliojančiais egzistuoja ir kitas teisinis pagrindas, numatytas CK 1.82 straipsnio 1 dalyje.

19Dėl 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu

20UAB „Kraujo donorystės centras“, atstovaujamas personalo vadovės A. J., ir atsakovas (įmonės vadovas ir jos akcininkas) 2012 m. lapkričio 23 d. sudarė susitarimą, kurio pagrindu atsakovo negrąžinta pagal ieškovo ginčijamas paskolos sutartis 672 160,58 Lt suma, bei kitos ieškovo, atstovaujamo paties atsakovo, paskolintos artimai su atsakovu susijusiems asmenims (dukrai, sutuoktinei, draugei) pinigų sumos – 144 414,72 Lt (iš viso 816 575,30 Lt), grąžinamos įmonei atsakovo turtu, t. y. perduodant ieškovui nuosavybėn šaldiklį.

21Teismas nustatė, kad minėtas sandoris į įmonės finansinę apskaitą nebuvo įtrauktas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, todėl konstatavo imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimą. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę ir darbo vietoje nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki lapkričio 26 d. nebuvo, todėl teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad susitarimas pasirašytas atbuline data, tikėtina po to, kai buvo inicijuotas įmonės bankrotas, nes nei įmonės antspaudas, nei susitarimas bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Tai leido teismui spręsti apie tokio sandorio fiktyvumą.

22Be to, šio susitarimo sudarymo metu įmonės turtui, įskaitant ir turtines teises, galiojo areštas, o sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant teismo nutartimi nustatytą draudimą, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

23Sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, sandoris sudarytas po to, kai nebuvo pritarta įmonės pertvarkymui, t. y. ir įstatyme įtvirtintai galimybei tęsti tokio pobūdžio įmonės veiklą, sudarytas neužilgo iki bankroto bylos iškėlimo, įmonei nuosavybės teise turint tokios pačios rūšies įrenginį, kuris buvo nenaudojamas jau nuo 2010 metų ir sandėliuojamas kitoje vietoje. Be to, buvo pažeista paskolų sutarčių sąlyga, kuria atsakovas įsipareigojo jam suteiktą paskolą grąžinti grynaisiais pinigais į įmonės kasą ar pavedimu į įmonės banko sąskaitą. Sudarant ginčijamą sandorį nebuvo nustatyta atsakovo perleidžiamo turto priklausomybė, nes iki šiol nėra pateikti šio turto įgijimą patvirtinantys dokumentai, jo tikroji vertė (įvertinus įrenginio nusidėvėjimą). Šios aplinkybės įgalino teismą daryti išvadą, kad toks sandoris įmonei buvo akivaizdžiai nenaudingas, prieštaravo įmonės tikslams, pažeidė kitų kreditorių teises gauti savo reikalavimų patenkinimą pinigais (pvz. įmonės darbuotojų), o atsakovas, pasinaudodamas tuo ir siekdamas asmeninės naudos (išvengti prievolės grąžinti įmonei pinigus ir vietoje to perduoti neaiškios vertės ir priklausomybės turtą), buvo nesąžiningas. Todėl teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad šiam sandoriui nuginčyti egzistuoja ir CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatytas sandorio negaliojimo pagrindas. Teismas ginčijamą susitarimą pripažino negaliojančiu 1.80, 1.81, 1.82 ir 6.66 straipsniuose įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais.

24Dėl restitucijos

25Pagal byloje esančius duomenis iš atsakovui suteiktos 1 339 043,45 Lt paskolos sumos, remiantis įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis (kurie nėra ginčijami) atsakovas yra grąžinęs ieškovui 666 882,82 Lt sumą, todėl ieškovui liko skolingas 672 160,58 Lt. Neturėdamas neginčijamų duomenų, kad visas kraujo plazmos šaldymo įrenginys nuosavybės teise priklauso atsakovui, bet priešingai – byloje nustačius, kad dalį šio įrenginio įgijo ne atsakovas, bet ieškovas, teismas sprendė, jog byloje taikytina vienašalė restitucija, grąžinant (priteisiant iš atsakovo) ieškovui 672 160,58 Lt, o atsakovui suteikiant galimybę pareikšti finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje, pateikus duomenis apie šaldymo įrangos nuosavybę patvirtinančius dokumentus ir jos vertę.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27Atsakovas A. J. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti galiojančiais sandorius, kuriuos teismas pripažino negaliojančiais, netaikyti restitucijos ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

28Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl ginčijamų sandorių ieškovo mokumas nesumažėjo. Actio Pauliana institutas taikomas perleidimo sandoriams, o atsiskaitymo su kreditoriais užtrukimas nėra pagrindas taikyti šį sandorių negaliojimo institutą. Dėl paskolos sutarties sudarymo paskolos davėjo mokumas nekinta. Įmonės turtą, be kita ko, sudaro finansinis įmonės turtas, įskaitant pagal paskolos sutartis gautinas lėšas. Paskolos sutartis apskritai nelaikytina perleidimo sandoriu pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana institutas taikytinas tik perleidimo sandoriams, kuriuos pripažinus negaliojančiais, atkuriamas pažeistas skolininko mokumas ir tokiu būdu apginami kreditoriaus interesai.
  2. Teismas, vertindamas sudarytų sandorių įtaką įmonės mokumui, rėmėsi finansiniais rodikliais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutartys realiai įmonės turto nesumažino, nes buvo įgytos reikalavimo teisės, kurios yra laikomos finansiniu turtu. Kadangi ginčijamos sutartys nelaikytinos perleidimo sandoriais CK prasme, jų sudarymas ieškovo mokumui įtakos neturėjo, taigi nepažeidė ir įmonės ar jos kreditorių teisių.
  3. Nesant pagrindo taikyti actio Pauliana, nėra pagrindo pripažinti 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimą negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Atsakovas visiškai atsiskaitė su įmone, perduodamas bendrovei didelės vertės turtą, todėl susitarimas neprieštarauja nei bendrovės, nei jos kreditorių interesams.
  4. Bankroto administratoriui apie tai, kad įmonei perduotas turtas – šaldiklis, buvo gerai žinoma, be to, šis turtas buvo būtinas įmonės veiklai ir įmonei davė didžiulį pelną.
  5. Pagal paskolos sutartis atsakovui buvo paskolinta viso 1 339 043,45 Lt, iš jų 666 882,87 Lt bendrovei buvo grąžinti. Dėl 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo sudarymo buvo įvykdytos prievolės pagal paskolos sutartis, taip pat prievolės pagal skolos perkėlimo sutartis. Taigi iš esmės iki ieškinio padavimo bendrovei jau buvo grąžinta tai, ką atsakovas įpareigotas grąžinti restitucijos pagrindu. Šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju taikyti restituciją nėra pagrindo.

29Ieškovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ilgametis bendrovės vadovas, t. y. atsakovas nuolat atlikinėjo nesąžiningus veiksmus ir vengė tinkamai vykdyti savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigas, mažino bendrovės turtą, vilkino atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais bei sistemingai ėmėsi kitų priešingų bendrovės ir jos kreditorių interesams veiksmų.
  2. Bendrovės direktoriui ir akcininkui buvo perduotos bendrovei priklausančios didelės lėšų sumos, kurios pradžioje buvo perduotos neatlygintinai (nenustatant palūkanų ir itin ilgam dešimties metų terminui), o pakeitimo Nr. 1 pagrindu buvo fiksuotos itin mažos (formalios) palūkanos. Be to, paskolos sutartimis, kaip ir pakeitimu Nr. 1, buvo numatytas itin ilgas bendrovės išmokėtų lėšų grąžinimo terminas. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos bendrovės lėšas perleisti kitiems asmenims ir suteikti jiems galimybes naudotis bendrovės turtu, iš pradžių nemokant jokio atlyginimo, vėliau nustatant tik formalaus dydžio palūkanas. Bendrovės ūkinė-komercinė veikla buvo nesusijusi su paskolų tiekimu, bendrovė vykdė su medicina susijusią veiklą.
  3. Ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovės turtinė padėtis buvo sunki, o sudaryti sandoriai sumažino jos galimybes vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, sumažino ūkinės veiklos efektyvumą. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ginčijamais sandoriais buvo sumažintas bendrovės turtas (realus turtas), į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, tokia apimtimi, jog jo neužteko kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės.
  4. Paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, pagal kurį atsiranda šalių tarpusavio prievoliniai teisiniai santykiai ir jo pagrindu yra perleidžiamas turtas. Tokio sandorio esmė ir yra perleidimas, šio sandorio dalyku yra rūšiniais požymiais apibūdinti daiktai, kurie yra perleidžiami kito asmens nuosavybėn, kuris įsipareigoja vėliau grąžinti jau kitus, bet tais pačiais požymiais apibūdintus daiktus. CK nėra išskiriama, kokius konkrečius sandorius kreditorius gali ginčyti actio Pauliana pagrindu, todėl tai reiškia, kad bet kokie kreditorių teises pažeidžiantys sandoriai, nepriklausomai nuo jų rūšies, gali būti ginčijami actio Pauliana pagrindu.
  5. 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimas ne tik kad pažeidė kreditorių interesus, bet jo sudarymas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir tai labai aiškiai bei motyvuotai konstatuota teismo sprendime. Atsakovas net neginčija teismo išvadų, kad šis susitarimas buvo pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.80, 1.81 straipsnius.
  6. Byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kad 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimas buvo sudarytas atgaline data, todėl teismas pagrįstai šį sandorį pripažino negaliojančiu ir CK 1.86 straipsnio pagrindu.
  7. Apelianto teiginys, kad gilaus šaldymo šaldiklis kraujo plazmai šaldyti buvo būtinas įmonės veiklai ir įmonei davė didžiulį pelną, yra nelogiškas, prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymu Nr. XI-1147 dėl Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo buvo pakeista minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, todėl atsakovui nuo šio įstatymo priėmimo buvo žinoma, kad bendrovė nuo 2013 m. sausio 1 d. negalės vykdyti kraujo donorystės veiklos, tačiau atsakovas bendrovei vis tiek tariamai perdavė visiškai nereikalingą ir neaiškios kilmės bei vertės šaldymo įrangą.
  8. Kadangi ginčijami sandoriai yra negaliojantys tiek actio Pauliana, tiek kitais teisiniais pagrindais, restitucija buvo taikyta pagrįstai.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apelianto A. J. V. apeliaciniame skunde apibrėžtų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

33Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Kraujo donorystės centras“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2013 m. birželio 27 d. (I t., b. l. 13-22, 23-31).

34Ieškovas, kaip paskolos davėjas, ir atsakovas A. V., kaip paskolos gavėjas, 2008 m. sausio 9 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią pasiskolino iš ieškovo 907 080 Lt iki 2018 m. vasario mėnesio. Paskolos sutarties dalyje „Šalių įsipareigojimai“ buvo nustatyta nereikalauti grąžinti pinigų pirmiau nustatyto termino, neprieštarauti, jeigu paskolos gavėjas paskolą grąžins pirmiau nustatyto termino (I t., b. l. 51). Analogiškos paskolos sutartys buvo sudarytos ir 2008 m. vasario 1 d. bei 2008 m. liepos 3 d., pagal kurias ieškovas paskolino atsakovui atitinkamai 75 001 Eur ir 173 000 Lt (I t., b. l. 52, 53). Pinigai atsakovui buvo perduoti (I t., b. l. 54, 55, 56). 2009 m. sausio 5 d. šios paskolų sutartys buvo pakeistos, t. y. 2008 m. sausio 8 d. ir 2008 m. liepos 3 d. paskolos sutarčių valiuta buvo pakeista iš litų į eurus, sutartys papildytos sutarties sąlyga dėl palūkanų, nustatant kintamas palūkanas: paskola eurais; marža – 0,1; Euribor; 6 mėnesiai; palūkanos keičiamos kiekvieną kredito laikotarpio metų liepos 5, sausio 5; taip pat sutartys papildytos priedu Nr. 1 „Kredito grąžinimo grafikas“ (I t., 57-60). Šiame priede nustatyta, kad ilgalaikis kreditas yra 387 813,78 eurai (1 339 043,45 Lt), kurio mokėjimas išdėstytas nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Atsakovas nuo 2008 m. sausio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. grąžino ieškovui 666 882,87 Lt, iš kurių tik 32 478 Lt grąžinta grynaisiais pinigais, kita šios sumos dalis buvo „sudengta su avansinėmis apyskaitomis“ arba „sudengta su tiekėjo skola“ (I t., b. l. 61). Šių aplinkybių ieškovas neginčijo

352012 m. lapkričio 23 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą, kuriame konstatavo, kad tą dieną atsakovo įsiskolinimas ieškovui buvo 816 575,30 Lt (į šią įsiskolinimo sumą įskaičiuota ir tą dieną buvusi skolos suma pagal šioje byloje ginčijamas paskolos sutartis). Šalys susitarimu susitarė, kad paskolos gavėjas grąžina paskolos davėjui pagal skolos perkėlimo sutartis perkeltas skolas, negrąžinta paskolos davėjo suteiktų paskolos gavėjui paskolų sumą – iš viso 816 575,30 Lt, kad pagal sutartis priskaičiuotos palūkanos sumokamos turtu, t. y. perduodamas ieškovui nuosavybės teise šaldiklis. Susitarime nurodyta, kad paskolos gavėjui nuosavybės teise priklauso šaldymo šaldiklis kraujo plazmai šaldyti, sumontuotas paskolos davėjo patalpose, esančiose ( - ). Susitarimo 2 punkte pažymėta, kad šaldiklis yra paskolos davėjo patalpose ir paskolos davėjo dispozicijoje, todėl atskiras šio turto priėmimo-perdavimo aktas nesurašomas ir šio susitarimo pasirašymo metu laikomas šaldiklio nuosavybės teisių perėjimo bei visiško paskolos gavėjo atsiskaitymo su paskolos davėju momentas. Šalys susitarė ir patvirtino, kad pasirašius šį susitarimą, paskolos gavėjas laikomas tinkamai atsiskaičiusiu su paskolos davėju pagal susitarime išvardytas skolas (I t., b. l. 134-135).

36Dėl ginčijamų sandorių pripažino negaliojančiais actio Pauliana pagrindu

37CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Neabejotina, kad ginčijamos paskolos sutartys yra sandoriai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo sandorio rūšies, jeigu dėl tokio sandorio sudarymo sumažėja skolininko mokumas arba tokiu sandoriu sumažinama skolininko turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, arba sudaromas sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiu sandoriu yra pažeidžiamos tiek įmonės, tiek kreditoriaus teisės ir tokiam sandoriui ginčyti gali būti taikomas actio Pauliana institutas. Apeliantas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsiskaitymo su kreditoriais užtrukimas nėra pagrindas taikyti actio Pauliana.

38Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo, todėl apelianto argumentas, kad atsiskaitymo su kreditoriais užtrukimas nėra pagrindas taikyti actio Pauliana, nėra pagrįstas.

39Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamų paskolų sutarčių sudarymas, kai įmonės finansinė padėtis blogėjo ir ieškovas neturėjo galimybių įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ir darbuotojus, pažeidė kreditorių teises, nes po ginčijamų sandorių sudarymo sumažėjo įmonės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinti įmonės kreditorių reikalavimai. Apeliantas skunde neteigia ir neįrodinėja, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas neturėjo finansinių sunkumų ir buvo pajėgus vykdyti įsipareigojimus tiek savo darbuotojams, tiek ir kitiems kreditoriams. Tai reiškia, kad, įvertinus paskolų sutarčių sąlygas, ginčijamais sandoriais buvo sumažintas turtas (pinigai), į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Taigi sandorių sudarymo metu ieškovo kreditoriai turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimas teises į ieškovą, o paskolos sutarčių sąlygos (sutartys sudarytos itin ilgam dešimties metų terminui, ieškovas įsipareigojo nereikalauti grąžinti pinigų anksčiau nustatyto termino, jose nenustatytos palūkanos) patvirtina, kad, net jei sutartys būtų buvusios įvykdytos jose nurodytu būdu (grąžintos skolos pinigais), ieškovui turint kreditorių, įskaitant ir darbuotojų reikalavimus, dėl paskolos sutarčių sudarymo atsiskaitymas su kreditoriais būtų užtrukęs žymiai ilgiau. Nežiūrint to, byloje buvo nustatyta, kad iš paskolintų lėšų atsakovas pinigais grąžino tik 32 478 Lt sumą (I t., b. l. 61). Nors apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog paskolos sutartys realiai įmonės turto nesumažino, nes buvo įgytos reikalavimo teisės, kurios laikomos finansiniu turtu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimo teisės vertė priklauso nuo skolininko mokumo, o apelianto apeliacinio skundo dalyje „Dėl mokėtino žyminio mokesčio“ nurodytos aplinkybės patvirtina sunkią atsakovo turtinę padėtį. Be to, šiuo atveju didelė paskolos dalis apskritai buvo grąžinta ne pinigais, o fiksuojant šaldiklio perdavimą, o tokio turto perleidimo, kaip atsakovo įsipareigojimų ieškovui įvykdymo, sandoris buvo pripažintas įmonei akivaizdžiai nenaudingu, prieštaravusiu įmonės tikslams ir pažeidusiu kreditorių teises gauti savo reikalavimų patenkinimą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad paskolinus pinigus (pradžioje apskritai nenustatant jokių palūkanų, vėliau paskolų sutartis pakeičiant – jose nustatant 0,1 Euribor kintamas palūkanas) buvo įgytas tokios pačios vertės turtas – reikalavimo teisės.

40Apelianto nuomone, actio Pauliana taikytinas tik skolininko sudarytiems turto / turtinių teisių perleidimo sandoriams, o paskolos sutartis nelaikytina perleidimo sandoriu. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pagal įstatyme pateiktą paskolos sutarties apibrėžtį, tai yra sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką. Taigi ši sisteminė paskolos sutartį reglamentuojančių teisės normų analizė paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad paskolos sutartys nelaikytinos perleidimo sandoriais, nes pagal paskolos sutartį, kaip dvišalį sandorį, sukuriami prievoliniai teisniai santykiai ir kaip jų pasekmė įvyksta turto (pinigų) perdavimas. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, CK 6.66 straipsnyje yra įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, nedetalizuojant, kokius konkrečiai sandorius kreditorius gali ginčyti actio Pauliana pagrindu. Taip pat apeliantas nepaneigė ir to, kad ginčijamų sandorių sudarymas pažeidė įmonės kreditorių teises.

41Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įmonės mokumo sumažėjimo bei kreditorių teisių pažeidimo sudarius ginčijamus sandorius.

42Dėl 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį ir CK 1.82 straipsnį

43Apeliantas, nesutikdamas su 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo pripažinimu negaliojančiu, visų pirma nurodo, kad nesant pagrindo byloje taikyti actio Pauliana, nėra pagrindo pripažinti 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimą negaliojančiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Apeliantas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovui buvo perduotas didelės vertės turtas, todėl susitarimas esą neprieštarauja nei ieškovo, nei jo kreditorių interesams, tačiau nenurodo ir nepateikia tokį teiginį pagrindžiančių aplinkybių bei duomenų.

44Nors apeliantas nesutinka ir su tuo, kad minėtas susitarimas buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, tačiau tokį argumentą grindžia taip pat deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, t. y. kad pagal susitarimą perduotas turtas buvo puikiai žinomas bankroto administratoriui, šaldiklis buvo būtinas įmonės veiklai ir įmonei davė didžiulį pelną. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantas šios įstatyme įtvirtintos pareigos neįvykdė. Be to, 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymu Nr. XI-1147 dėl Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo buvo pakeista Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, iš kurios turinio matyti, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. (šios įstatymo nuostatos įsigaliojimo) kraujo donorystės veiklą gali vykdyti tik viešosios įstaigos, o ieškovas buvo ir iki šiol yra uždaroji akcinė bendrovė. Dėl šios priežasties sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu argumentu, kad atsakovui nuo šio įstatymo priėmimo jau buvo žinoma, kad ieškovas, nepakeitus įmonės teisinio statuso, negalės vykdyti savo pagrindinės veiklos, tačiau 2012 m. lapkričio 23 d. atsakovas perdavė šaldiklį kraujo plazmai šaldyti, t. y. įrenginį, reikalingą veiklai, kurios nuo 2013 m. sausio 1 d. ieškovas nebegalėjo vykdyti.

45Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamą 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimą pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu ir CK 1.80, 1.81 straipsniuose įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau dėl tokių teismo sprendime padarytų išvadų atsakovo apeliaciniame skunde nepasisakoma.

46Dėl restitucijos taikymo

47Apeliantas argumentą, kad byloje nėra pagrindo taikyti restitucijos, sieja su tuo, jog sandoriai nepagrįstai pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, tačiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pirmiau šis klausimas jau buvo aptartas. Savarankiškų (kitų) argumentų, kurie sudarytų pagrindą peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su restitucijos taikymu, apeliantas nepateikė.

48Esant tokioms šioje nutartyje pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl apelianto A. J. V. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas – buvęs BUAB „Kraujo donorystės... 6. Bendrovės ūkinė-komercinė veikla buvo nesusijusi su paskolų teikimu, nes... 7. Pasak ieškovo, ginčijamas 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimas sudarytas... 8. Ieškovo nuomone, tiek ginčijamos paskolos sutartys, tiek susitarimas... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis... 12. Teismas nustatė, kad UAB „Kraujo donorystės centras“, kurios vadovu ir... 13. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie ieškovo finansinę... 14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ginčijamų... 15. Ieškovui bankroto byla iškelta 2013 m. birželio 27 d., bankroto... 16. Kadangi egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, teismas... 17. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutarčių pakeitimas Nr.... 18. Konstatavus sandorio šalių nesąžiningumą ir šių sandorių... 19. Dėl 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu... 20. UAB „Kraujo donorystės centras“, atstovaujamas personalo vadovės A. J.,... 21. Teismas nustatė, kad minėtas sandoris į įmonės finansinę apskaitą nebuvo... 22. Be to, šio susitarimo sudarymo metu įmonės turtui, įskaitant ir turtines... 23. Sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, sandoris sudarytas po to, kai... 24. Dėl restitucijos ... 25. Pagal byloje esančius duomenis iš atsakovui suteiktos 1 339 043,45 Lt... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. Atsakovas A. J. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 28. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Dėl... 29. Ieškovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ atsiliepime į atsakovo... 30. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
      31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 33. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d.... 34. Ieškovas, kaip paskolos davėjas, ir atsakovas A. V., kaip paskolos gavėjas,... 35. 2012 m. lapkričio 23 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą, kuriame... 36. Dėl ginčijamų sandorių pripažino negaliojančiais actio Pauliana pagrindu... 37. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 38. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 39. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamų... 40. Apelianto nuomone, actio Pauliana taikytinas tik skolininko sudarytiems turto /... 41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines... 42. Dėl 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK... 43. Apeliantas, nesutikdamas su 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo pripažinimu... 44. Nors apeliantas nesutinka ir su tuo, kad minėtas susitarimas buvo pripažintas... 45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamą 2012 m. lapkričio 23 d.... 46. Dėl restitucijos taikymo... 47. Apeliantas argumentą, kad byloje nėra pagrindo taikyti restitucijos, sieja su... 48. Esant tokioms šioje nutartyje pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą....