Byla 2-1359-823/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2510-585/2016 dalies, kuria teismas atsisakė patvirtinti S. Č. kreditorinį reikalavimą ir A. S. kreditorinio reikalavimo dalį BUAB „Tralas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tralas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mandarlita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2510-585/2016 dalies, kuria teismas atsisakė patvirtinti S. Č. kreditorinį reikalavimą ir A. S. kreditorinio reikalavimo dalį BUAB „Tralas“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilęs dėl A. S. ir S. Č. kreditorinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „Tralas“ bankroto byloje.

4Pareiškėjas A. S. prašė įtraukti jį į BUAB „Tralas“ kreditorių sąrašą su 635 513,21 EUR trečios eilės kreditoriniu reikalavimu. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki 2013 m. vasario 5 d. buvo vieninteliu bendrovės akcininku. Siekdamas užtikrinti apyvartinių lėšų turėjimą ir įmonės veiklos tęstinumą, skolino bendrovei pinigus: 2005 m. paskolino 125 695 EUR (434 000 Lt), 2006 - 2010 m. – 48 656 EUR (168 300 Lt), 2011 m. – 181 302 EUR (626 000 Lt), 2012 m. – 221 849 EUR (766 000 Lt). Paskolų bendrovei suteikimas yra įformintas aštuoniolika paskolų sutarčių. Nebeturėdamas galimybių finansuoti bendrovės veiklą, 2013 m. vasario 5 d. pardavė bendrovės akcijų dalį (49,98 proc.). Bendrovei nebegalint vykdyti veiklos, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Tralas“ iškėlimo.

5Pareiškėjas S. Č. prašė įtraukti jį į BUAB „Tralas“ kreditorių sąrašą su 173 303,99 EUR trečios eilės kreditoriniu reikalavimu. Nurodė, kad nuo 2005 m. spalio 12 d. ėjo BUAB „Tralas“ direktoriaus pareigas, 2013 m. vasario 25 d. įsigijo bendrovės akcijų dalį (24,99 proc.). Trūkstant lėšų atsiskaitymams su tiekėjais, paskolino bendrovei pagal 2013 m. gruodžio 27 d. paskolos sutartį 86 886 EUR (300 000 Lt). 2014 m. liepos 30 d. pagal paskolos sutartį paskolino dar 305 250 Lt. Paskolos bendrovei buvo suteiktos grynaisiais pinigais.

6BUAB „Tralas“ bankroto administratorius nurodė, kad pareiškėjų kreditoriniai reikalavimai yra pagrįsti ir tvirtintini. Pagal administratoriui pateiktus bendrovės finansinės apskaitos dokumentus, pareiškėjai suteikė bendrovei paskolas, kurios buvo naudojamos bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymui užtikrinti.

7BUAB „Tralas“ kreditorė UAB „Finance Group“ prašė netvirtinti pareiškėjų kreditorinių reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjai objektyviai negalėjo turėti ir neturėjo tiek lėšų, kiek jie tariamai paskolino bendrovei. Kreditorės nuomone, paskolos, kurias neva bendrovei suteikė kreditoriai, yra pačios bendrovės uždirbtos, tačiau buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos lėšos.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi A. S. prašymą patenkino iš dalies – patvirtino A. S. 32 727,06 EUR kreditorinį reikalavimą, tenkintiną trečiąja eile; atmetė S. Č. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo; priteisė UAB „Finance Group“ iš A. S. 2 184 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė UAB „Finance Group“ iš S. Č. 616 EUR bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad pareiškėjas A. S. neįrodė, jog turėjo finansines galimybes suteikti bendrovei visas jo nurodomas paskolas. Pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus apie jo pajamų šaltinius (gautas paskolas iš trečiųjų asmenų, dovanojimo sutartį) teismas vertino kritiškai ir pažymėjo, kad pagal Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis 1994 metais Lietuvoje vidutinis mėnesio atlyginimas buvo apie 300 Lt; teiginys, kad vienas fizinis asmuo (pareiškėjo tėvas), nenurodant jokių papildomų išskirtinių aplinkybių, 1994 metais galėjo būti sutaupęs 390 000 Lt sumą, yra neįtikėtinas, todėl vien pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas (paprastos rašytinės formos dovanojimo sutartis) yra akivaizdžiai nepakankamas teismui šią aplinkybę laikyti nustatyta. Paskolų sutartys, pagal kurias, kaip nurodo pareiškėjas A. S., jam buvo perduotos didelės pinigų sumos, yra neatlygintinės. Paskolos suteiktos ilgiems terminams. Paskolų grąžinimas ne tik nėra užtikrintas įstatymo numatytais prievolių vykdymo užtikrinimo būdais, bet sutarčių šalys dar susitarė ir dėl civilinės atsakomybės netesybų forma netaikymo. Pareiškėjas A. S. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis asmeniškai ar kartu su savo sutuoktine nuosavybės teise valdė vertingą turtą, į kurį tokių didelių paskolų negrąžinimo atvejais galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tiek A. S., tiek jo sutuoktinės, pajamos, kurias jie gavo vykdydami atitinkamas darbo funkcijas, nebuvo tokios didelės, kad kreditoriai, teikdami paskolas, būtų galėję protingai tikėtis, jog A. S. ir/ar jo sutuoktinės veiklos pajamų sąskaita bus galimybė susigrąžinti paskolintus pinigus. Be to, visi A. S. nurodomi paskolų davėjai teisme paaiškino, kad žinojo, jog (galimos) paskolos yra reikalingos ir bus (galimai) panaudotos bendrovės nuostolingai veiklai finansuoti. Teismo vertinimu, neįtikėtina, kad vidutiniškai protingas asmuo, net ir esant geriems tarpusavio santykiams, nustatytomis sąlygomis skolintų kitam asmeniui tokias dideles pinigų sumas. Teismas atsižvelgė ir tai, kad nė vienas A. S. nurodomas paskolų davėjas iki šio ginčo nagrinėjimo teisme nepareikalavo paskolų (paskolos) grąžinimo, nors dalies paskolų grąžinimo terminai yra seniai pasibaigę. Teismas sprendė, kad vien A. S. pateiktos rašytinės paskolų sutartys nėra pakankamos konstatuoti, kad A. S. realiai gavo paskolų sutartyse nurodomas pinigų sumas. Teismas taip pat sprendė, kad nėra įrodytos tariamų paskolų davėjų finansinės galimybės suteikti A. S. tokio dydžio paskolas.

11Teismas nurodė, kad pinigų perdavimo pagal A. S. ir bendrovės paskolos sutartis faktai buvo įrodinėjami kasos pajamų orderiais, kasos knygos duomenimis ir banko sąskaitų išrašais. Pastarieji duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. S. 2010 m. kovo 1 d. bankiniu pervedimu perleido bendrovės nuosavybėn 13 000 Lt, 2013 m. sausio 4 d. bankiniu pervedimu perleido bendrovės nuosavybėn 100 000 Lt. Teismui nėra pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad A. S. buvo skolingas bendrovei, todėl, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad A. S. paskolino bendrovei 32 727,06 EUR (113 000 Lt). Teismas pažymėjo, kad nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, jog A. S. buvo grąžinta pinigų suma, kurią jis 2010 m. kovo 1 d. ir 2013 m. sausio 4 d. paskolino bendrovei. Teismui pateiktais kasos pajamų orderiais ir kasos knygos išrašais užfiksuoti didelių pinigų sumų A. S. vardu įnešimai į bendrovės kasą, tačiau, teismo vertinimu, jeigu nurodytos pinigų sumos ir buvo įneštos į bendrovės kasą, šie duomenys anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pakankami išvadai, kad būtent pareiškėjo A. S. lėšos buvo perduotos bendrovei. Kadangi A. S. neįrodė, jog turėjo finansines galimybes suteikti bendrovei visas jo nurodomas paskolas, neįrodžius šios aplinkybės, negali būti nustatytas faktas, kad A. S. suteikė visas paskolas.

12Teismas nurodė, kad pareiškėjas S. Č. ir pareiškėjas A. S. 2006 m. lapkričio 22 d., 2007 m. sausio 5 d., 2007 m. sausio 9 d., 2007 m. lapkričio 1 d., 2008 m. sausio 7 d. ir 2008 m. vasario 1 d. pasirašė paskolos sutartis, pagal kurias S. Č. suteikė paskolas A. S.. Be to, S. Č. ir UAB „Tralas“ 2013 m. gruodžio 27 d. bei 2014 m. liepos 30 d. pasirašė paskolos sutartis, pagal kurias, kaip nurodo S. Č., jis paskolino bendrovei 605 250 Lt. S. Č. savo finansinėms galimybėms suteikti A. S. ir bendrovei paskolas pagrįsti pateikė 2006 m. spalio 3 d., 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. skolų raštelius, sudarytus su Kazachstano piliečiais. Šiuos įrodymus teismas vertino kritiškai ir nurodė, kad vienas iš nurodytų paskolos teikėjų Z. I. skolos raštelio surašymo ir, kaip nurodo S. Č., pinigų perdavimo dieną buvo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys patvirtina, jog Z. I. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 1 d. (2006 m. rugpjūčio 11 d.) deklaravo 7 500 EUR. Šios aplinkybės, nustatytos prima facie įrodymais, paneigia pareiškėjo S. Č. paaiškinimus dėl pirmosios paskolos suteikimo aplinkybių. Migracijos departamento duomenys patvirtina, jog A. A. ir Z. I. antrojo ir trečiojo skolos raštelių surašymo dienomis taip pat buvo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antrosios paskolos davėjas, ką patvirtina Migracijos departamento duomenys, apskritai nėra buvęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra aišku, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasiektas pats susitarimas dėl finansavimo. Visuose skolos rašteliuose nėra numatyti paskolų grąžinimo terminai, nenumatytas palūkanų mokėjimas, pačių paskolų grąžinimas nėra kaip nors užtikrintas. Pareiškėjas S. Č. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis nuosavybės teise valdė vertingą turtą, į kurį (tokių didelių) paskolų negrąžinimo atvejais galėtų būti nukreiptas išieškojimas. S. Č. pajamos, kurias jis gavo, vykdydamas atitinkamas darbo funkcijas, lyginant su nurodomomis paskolų sumomis, buvo labai nedidelės, ir kreditoriai, teikdami paskolas, absoliučiai nebūtų galėję tikėtis, jog S. Č. pajamų sąskaita bus galimybė susigrąžinti paskolintus pinigus. Teismo vertinimu, neįtikėtina, jog vidutiniškai protingas asmuo nustatytomis sąlygomis suteiktų asmeniui tokias dideles paskolas. S. Č. nurodomi paskolų davėjai nėra pareikalavę paskolų grąžinimo, nors nuo nurodomos pirmosios paskolos suteikimo dienos yra praėję daugiau negu devyneri metai. Teismas sprendė, kad pinigų pagal paskolos sutartis perdavimo S. Č. faktai nėra įrodyti, t. y. neįrodyta, kad S. Č. turėjo realią galimybę disponuoti pinigų sumomis, atitinkančiomis jo nurodytas neva suteiktas paskolas. Nepagrindus šių faktų, teismas laikė neįrodyta ir aplinkybę, kad S. Č. suteikė A. S. ir UAB „Tralas“ jo nurodomas paskolas.

13Teismas taip pat kritiškai vertino S. Č. teiginius, kad jis, nors jau buvo pasiekta UAB „Tralas“ veiklos nutraukimo riba, suteikė bendrovei 305 250 Lt paskolą ir nurodė, kad nė vienas protingas asmuo, paskolos teikimo momentu žinodamas, kad nepavyks susigrąžinti paskolos, neskolintų pinigų. Žinodamas, kad bendrovės veikla neišvengiamai baigiasi ir nebegali būti pelninga, nesant veiklos atkūrimo perspektyvų, joks juridinio asmens akcininkas ir/ar vadovas, kuris neprivalo savo lėšomis finansuoti juridinio asmens veiklos ar padengti kreditorinius įsipareigojimus, tokiomis aplinkybėmis bendrovės veiklos nebefinansuotų. Į bylą pateiktais kasos pajamų orderiais ir kasos knygos išrašais užfiksuoti didelių pinigų sumų S. Č. vardu įnešimai į bendrovės kasą, tačiau, teismo vertinimu, jeigu pinigų sumos ir buvo įneštos į bendrovės kasą, šie duomenys visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nėra pakankami išvadai, kad būtent S. Č. lėšos pagal paskolos sutartis buvo perduotos bendrovei.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15UAB „Tralas“ bankroto administratoriaus UAB „Mandarlita“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį ir pareiškėjų A. S. bei S. Č. kreditorinius reikalavimus visiškai tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161) Pareiškėjas A. S. nuo pat įmonės įkūrimo iki 2013 m. vasario 5 d. buvo vienintelis UAB „Tralas“ akcininkas. Kaip įmonės akcininkas A. S. paskolas įmonei suteikė 2005 m. spalio 21 d. – 2012 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu. Minėtomis sutartimis akcininkas skolino pinigus 100 proc. jam priklausančiai įmonei. Nėra ekonominės prasmės, skolinant pinigus iš esmės sau pačiam, numatyti palūkanas, sankcijas bei griežtus paskolos grąžinimo terminus. Praktikoje dažnai naudojamas įmonės finansavimo būdas akcininkams sudarant paskolų sutartis. Valstybinė mokesčių inspekcija apie šias sutartis buvo informuota laiku.

172) Jeigu, tvirtinant kreditorinius reikalavimus, pagrindinis lėšų pagrįstumo įrodymas yra lėšų įnešimas į banką, tuomet teismas, tvirtindamas A. S. kreditorinį reikalavimą, nepriskaičiavo 120 000 Lt (34 754,40 EUR) sumos, kurias A. G., suteikdamas paskolą A. S., pervedė tiesiai į UAB „Tralas“ banko sąskaitą.

183) Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad visos A. S. ir S. Č. įneštos lėšos yra realiai panaudotos įmonės ūkinėje veikloje ir šis panaudojimas yra įformintas BUAB „Tralas“ apskaitos dokumentuose. Teismas nutartyje nieko nepasisakė dėl A. S. ir S. Č. suteiktų paskolų pagrįstumo bei šių pinigų perdavimą įforminančių dokumentų pagrįstumo UAB „Tralas“ apskaitoje. Šių dokumentų realumas, realus pinigų perdavimo fakto įmonei nustatymas, turėtų būti pagrindinis argumentas, teismui priimant sprendimą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. Net kylant abejonėms, ar A. S. ir S. Č. turėjo pakankamai lėšų paskolų suteikimui, iš šių asmenų gautų lėšų panaudojimo įmonės ūkinėje veikloje dokumentai įrodo realiai gautas lėšas iš šių asmenų, todėl jų kreditoriniai reikalavimai yra pagrįsti.

19Kreditorius UAB „Finance Group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti kreditoriaus UAB „Finance Group“ naudai atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidas, nukreipiant šių išlaidų išieškojimą į BUAB „Tralas“ bankroto administravimui skirtas lėšas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

201) Atskirojo skundo teiginys, kad nelogiška, skolinant savo įmonei, paskolos sutartyje numatyti palūkanas, yra visiškai nepagrįstas, nes palūkanų numatymas yra palankus paskolos davėjui (akcininkui) mokestine prasme. Akcininkas, finansuojantis įmonės veiklą, normaliu atveju yra suinteresuotas gauti iš įmonės tam tikrą finansinę grąžą.

212) Siekdamas įvertinti tariamai suteiktų paskolų realumą, teismas pasiūlė tariamiems kreditoriams pateikti įrodymus apie lėšų, neva paskolintų UAB „Tralas“, šaltinius. Tariami kreditoriai nurodė teismui konkrečius sandorius, iš kurių neva buvo gautos lėšos, kurios buvo paskolintos (perskolintos) UAB „Tralas“. Esant tokiai situacijai, suprantama, kad byloje ginčas toliau vyko dėl to, ar šie paskolų lėšų šaltiniai yra realūs. Nutartyje išvardintais motyvais teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šie paskolų šaltiniai nebuvo realūs, t. y. paskolų bei kitų sandorių (pinigų dovanojimo) faktiškai nebuvo, todėl logiška teismo išvada, kad faktiškai negauti (neturimi) pinigai negalėjo būti paskolinti UAB „Tralas“. Civilinio proceso priemonėmis beveik neįmanoma tiesioginiais įrodymais pagrįsti tam tikros pajamų dalies neapskaitymo BUAB „Tralas“ apskaitoje fakto, todėl teismas pagrįstai įvertino byloje surinktų netiesioginių įrodymų visumą, situaciją papildomai analizavo per vidutiniškai protingo asmens (verslininko) elgesio standartą ir tinkamai atsižvelgė į tai, kad kreditoriaus UAB „Finance Group“ įrodinėjimo galimybės šioje situacijoje yra ypač ribotos, nes BUAB „Tralas“ bankroto procedūras vykdantis bankroto administratorius deda visas pastangas, siekdamas apriboti kreditoriaus UAB „Finance Group“ prieigą prie bankrutavusios įmonės duomenų.

223) BUAB „Tralas“ akcininkai ir vadovai reguliavo oficialų BUAB „Tralas“ pelną, laisvai nuspręsdami, kokią pajamų dalį apskaityti oficialiai ir kokią dalį įforminti kaip tariamas akcininkų paskolas. Būtent todėl bendrovė, visą veiklos laikotarpį generuodama milijoninius nuostolius, iki pat 2014 m. pabaigos nestabdė veiklos ir neskelbė bankroto. Joks protingas asmuo, net ir būdamas tokios bendrovės darbuotojas, akcininkas ar vadovas, niekuomet nebūtų sutikęs skolinti asmeninių lėšų, matydamas tokius bendrovės veiklos rezultatus ir jų dinamiką. Įvertinus pajamas, įneštas į banko sąskaitą grynaisiais pinigais iš kasos, galima konstatuoti, kad didžiąją BUAB „Tralas“ lėšų apyvartos dalį sudarė būtent grynieji pinigai ir bendrovė didžiąją dalį pajamų gavo būtent grynaisiais pinigais, o ne banko pavedimais. BUAB „Tralas“ faktiškai uždirbtų neoficialių pajamų įteisinimas atliktas iš esmės vienodomis fiktyviomis schemomis, kai kuriais atvejais net naudojant analogiškus fiktyvių dokumentų šablonus.

234) Pareiškėjo S. Č. pateikti skolos rašteliai, kuriais jis grindžia tariamai paskolintų BUAB „Tralas“ lėšų turėjimą, yra fiktyvūs ir suklastoti, kadangi juose nurodyti skolintojai raštelių surašymo metu nebuvo Lietuvos Respublikoje ir neturėjo (nebuvo į ją įvežę) tariamų paskolų sumų. S. Č. tariamas paskolų teikimas žinomai nemokiai įmonei iš neva pasiskolintų lėšų, kurias be jokio užtikrinimo neatlygintinai neva sutiko paskolinti Kazachstano piliečiai, neatitinka elementarios logikos, o S. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu yra prieštaringi. Tokį nelogišką S. Č. veikimą nesunkiai paaiškina tai, kad tariamų paskolų lėšos iš tiesų jam niekada nepriklausė ir buvo pačios BUAB „Tralas“ uždirbtos bei buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos lėšos.

245) Pareiškėjo A. S. vidutinės mėnesinės pajamos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vos apie 291 Lt. Akivaizdu, jog tokias pajamas gaunantis asmuo negalėjo sukaupti ir vėliau paskolinti milijoninių sumų įmonei.

25Pareiškėjai A. S. ir S. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

261) Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą ir aiškindamasis trečiųjų asmenų, kurie suteikė paskolas pareiškėjams, lėšų kilmę, išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų. Šiuo atveju kreditoriui yra uždedama neproporcingai didelė įrodinėjimo našta, kurios įvykdyti neįmanoma, kadangi kalbama ne apie kreditoriaus asmenines lėšas, o apie trečiojo asmens finansinę padėtį. Teismo pozicija, kad įrodinėjant įmonei paskolintų lėšų faktą reikia įrodyti konkretų lėšų kilmės šaltinį, netaikant grandinės apribojimo, t. y. nagrinėjant ne tik A. S. ir S. Č. pajamų kilmę, bet ir šių asmenų kreditorių pajamų istoriją, yra nepagrįstas ir pernelyg nutolęs nuo bylos nagrinėjimo dalyko.

272) Visiškai neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas dalį kreditorinių reikalavimų pripažino, dalį atsisakė pripažinti. Byloje apklaustas liudytojas A. G. patvirtino paskolos suteikimo faktą, piniginių lėšų įnešimas į bendrovės kasą yra užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje. Dėl kokių priežasčių kreditorinis reikalavimas šios paskolos sumos apimtyje pripažintas tik iš dalies, neaišku. Be to, A. G., suteikdamas paskolą A. S., 2009 m. vasario 26 d. pervedė 120 000 Lt tiesiai į UAB „Tralas“ sąskaitą.

283) Teismo abejonės, ar galima sudaryti paskolos sutartį, kada vienas iš kontrahentų nėra Lietuvoje, yra visiškai nepagrįstos. Reikalavimas įrodyti sandorio šalių susitikimo faktą tam, kad būtų patvirtinta paskolos sutartis, yra neprotingas. Kaip pažymėjo pareiškėjas S. Č., su kontrahentais jis buvo susitikęs anksčiau, be to, nuolat su jais bendravo telefonu. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad Z. I. ne tik nėra fiktyvus asmuo, bet ir valdė dideles pinigines lėšas, kurias nuolat paimdavo iš banko sąskaitų Lietuvoje.

294) Teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingas faktines aplinkybes: BUAB „Tralas“ įsiskolinimai kreditoriams (nepaisant itin didelių ilgamečių nuostolių) yra sąlyginai nedideli, nes nuostoliai buvo dengiami akcininkų lėšomis; byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė, dirbusi nuostolingai, prieš skelbdama bankrotą atsiskaitė praktiškai su visais kreditoriais.

305) Pareiškėjų kreditoriniai reikalavimai pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais ir pakankami skolos faktui konstatuoti. Į bylą pateikti pirminiai apskaitos dokumentai: paskolos sutartys, kasos knygos, išrašai iš banko sąskaitų, VMI deklaracijos, patvirtina paskolos dalyko perdavimą; įrodymai atitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, keliamus ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimui ir registravimui ir patvirtina, kad ūkinės operacijos buvo atliktos į bylą pateiktų paskolos sutarčių pagrindu; pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad lėšos ne tik buvo gautos, bet ir naudojamos bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, atsiskaitymams su BUAB „Tralas“ kreditoriais. Nustačius faktinį paskolos suteikimą paskolos sutarties pagrindu bei nesant kitų duomenų, paneigiančių paskolos suteikimo bankrutuojančiai įmonei faktą, teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti pareiškėjų kreditorinius reikalavimus BUAB „Tralas“ yra neteisėtas ir naikintinas.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

33Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nepatvirtino S. Č. ir dalies A. S. kreditorinių reikalavimų BUAB „Tralas“. Nepatvirtinti kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti paskolos teisinių santykių pagrindu.

34Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl, nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015 ir kt.).

35Aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę, vadovaudamasis nurodytais principais, nustato bylą nagrinėjantis teismas; jis taip pat sprendžia, ar konkrečiu atveju byloje esančių įrodymų pakanka tam tikrai faktinei aplinkybei nustatyti. Faktą yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad šis faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

36Pareiškėjas A. S. savo 635 513,21 EUR kreditorinį reikalavimą BUAB „Tralas“ grindė jo ir bendrovės 2005 m. spalio 21 d., 2005 m. gruodžio 5 d., 2006 m. kovo 2 d., 2007 m. sausio 26 d., 2008 m. vasario 4 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. gegužės 4 d., 2009 m. liepos 8 d., 2009 m. spalio 7 d., 2010 m. sausio 4 d., 2010 m. kovo 1 d., 2011 m. sausio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2012 m. sausio 2 d., 2012 m. liepos 2 d., 2012 m. rugsėjo 20 d. ir 2012 m. lapkričio 30 d. pasirašytomis paskolų sutartimis, pagal kurias A. S. įsipareigojo perduoti UAB „Tralas“ nuosavybėn pinigus (atitinkamai 280 000 Lt, 154 000 Lt, 160 000 Lt, 191 000 Lt, 330 400 Lt, 80 000 Lt, 140 000 Lt, 170 000 Lt, 100 000 Lt, 612 900 Lt, 13 000 Lt, 611 000 Lt, 751 000 Lt, 500 000 Lt, 60 000 Lt, 150 000 Lt ir 320 000 Lt sumas), o UAB „Tralas“ įsipareigojo sutarčių nustatytais terminais grąžinti A. S. tokias pačias pinigų sumas. Byloje kilus ginčui dėl A. S. finansinių galimybių suteikti jo prašyme nurodytas paskolas, A. S. savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti papildomai pateikė 1994 m. lapkričio 13 d. pinigų dovanojimo sutartį, 2000 m. sausio 11 d. buto pirkimo - pardavimo sutartį, 2006 m. vasario 5 d., 2006 m. lapkričio 22 d., 2007 m. sausio 5 d., 2007 m. sausio 9 d., 2007 m. lapkričio 1 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 1 d., 2009 m. sausio 7 d., 2009 m. sausio 15 d., 2009 m. birželio 11 d., 2009 m. birželio 16 d., 2010 m. vasario 5 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. kovo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 10 d. paskolų sutartis, kurios, jo teigimu, patvirtina, kad jis buvo finansiškai pajėgus suteikti bendrovei paskolas. S. Č. savo 173 303,99 EUR kreditorinį reikalavimą BUAB „Tralas“ grindė jo ir bendrovės 2013 m. gruodžio 27 d. bei 2014 m. liepos 30 d. pasirašytomis paskolos sutartimis, pagal kurias jis neva paskolino bendrovei 605 250 Lt (173 303,99 EUR) sumą. S. Č. savo finansinėms galimybėms suteikti paskolas A. S. ir bendrovei pagrįsti pateikė 2006 m. spalio 3 d., 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. skolų raštelius. Apelianto teigimu, nurodyti įrodymai, taip pat BUAB „Tralas“ apskaitos dokumentai, pakankamai patvirtina pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai aiškinosi pareiškėjų lėšų kilmę. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

37Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad dėl viešojo intereso bankroto bylose teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Esant duomenims, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti nepagrįstas, teismas turi imtis visų įmanomų priemonių šio reikalavimo pagrįstumo patikrinimui bei tiek kreditoriaus, tiek bankrutuojančios bendrovės interesų užtikrinimui. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-386-381/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, didesnis teismo aktyvumas nagrinėjamoje byloje buvo būtinas dar ir dėl to, kad pareiškėjai yra asmenys, kurie buvo atsakingi už BUAB „Tralas“ apskaitos tvarkymą ir patys sudarė dokumentus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus įmonei. Vienam iš BUAB „Tralas“ kreditorių ginčijant paskolų suteikimo bendrovei faktą (iš esmės įrodinėjant, kad paskolos buvo fiktyvios), paskolų sumoms (tiek vertinant bendrą paskolų sumą, tiek atskiromis paskolų sutartimis neva suteiktas paskolas) esant labai didelėms fiziniams asmenims, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ėmėsi visų įmanomų priemonių S. Č. ir A. S. finansinių reikalavimų pagrįstumo patikrinimui, o būtent - pareiškėjų finansinių galimybių suteikti bendrovei jų nurodomas paskolas įvertinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje konstatavus, jog finansinių galimybių suteikti nurodytas paskolas pareiškėjai neturėjo, kartu paneigiama ir esminė paskolos sutarties sąlyga – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, kadangi akivaizdu, jog atitinkamos lėšų sumos nuosavybėje neturintis asmuo objektyviai negali šios pinigų sumos perleisti kito asmens nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad lėšų panaudojimo įmonės ūkinėje veikloje dokumentai pakankamai įrodo paskolų suteikimo faktą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lėšų fiksavimas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, jų cirkuliavimas įmonėje, savaime neįrodo, kad šios lėšos iš tiesų buvo pareiškėjams S. Č. ir A. S. nuosavybės teise priklausiusios lėšos, paskolos teisinių santykių pagrindu perleistos bendrovei, ir kad šių (įmonėje cirkuliavusių) lėšų kilmė nėra kitokia.

38Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje išsamiai išanalizavo pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjų galimybėmis suteikti BUAB „Tralas“ nurodyto dydžio paskolas, ir pareiškėjų dėstomą versiją apie jų piniginių lėšų šaltinius pripažino neįtikinama, todėl neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, jų nekartoja, juo labiau, kad atskiruoju skundu šios pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės neginčijamos, apeliantui apsiribojant teiginiu, kad nurodyta aplinkybė tiesiog nėra reikšminga sprendžiant pareiškėjų kreditorinių reikalavimų tenkinimo klausimą, su kuo, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

39Pareiškėjo A. S. teigimu, didžioji dalis jo neva bendrovei suteiktų paskolų (1 740 000 Lt) buvo iš kitų fizinių asmenų pasiskolintos lėšos. Iš dalies sutikdama su apelianto argumentu, kad beprocentinės vienintelio įmonės akcininko paskolos įmonei nėra neįprasta praktika, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, beprocentinės ir be jokio įvykdymo užtikrinimo yra ir pareiškėjo į bylą pateiktos paprastos rašytinės formos paskolų sutartys trečiaisiais asmenimis, kurie nėra susiję su BUAB „Tralas“. Ši aplinkybė, taip pat tai, kad iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama paskolas grąžinti pasibaigus paskolų grąžinimo terminams, paskolų davėjai patvirtino žinoję, jog paskolos teikiamos įmonės, turinčios finansinių sunkumų (pagal bylos duomenis BUAB „Tralas“ dirbo nuostolingai nuo 2008 m.) veiklai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip kelianti pagrįstų abejonių pareiškėjo įrodinėjamos versijos tikrumu ir patikimumu. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad fiziniai asmenys, pareiškėjo nurodyti kaip paskolų davėjai, patys negalėjo disponuoti tokio dydžio pinigų sumomis, kurias neva paskolino pareiškėjui. Šios pirmosios instancijos teismo išvados atskiruoju skundu niekaip nepaneigiamos.

40Pareiškėjas S. Č. byloje įrodinėjo, kad visa BUAB „Tralas“ paskolinta pinigų suma yra gauta grynaisiais pinigais pagal paskolos raštelius iš Kazachstano piliečių Z. I. ir A. A. (atitinkamai 205 000 EUR ir 120 000 EUR). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios pareiškėjo įrodinėjamos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kadangi į bylą pateikti paskolos rašteliai surašyti lietuvių kalba, paskolos neva suteiktos grynaisiais pinigais, tačiau byloje nustatyta, kad paskolų davėjai paskolos raštelių surašymo metu nebuvo atvykę į Lietuvos Respubliką ir nedeklaravo įvežamų didelių sumų grynųjų pinigų. Ta aplinkybė, kad Z. I. nėra fiktyvus asmuo ir turėjo piniginių lėšų bankuose Lietuvoje, niekaip nepatvirtina, kad nurodytos pinigų sumos galėjo būti ir buvo realiai perduotos pareiškėjui Lietuvoje grynaisiais pinigais.

41Pareiškėjai A. S. ir S. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą be kita ko teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis trečiųjų asmenų, kurie suteikė paskolas pareiškėjams, lėšų kilmę, išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad dėl bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso teismas, kilus abejonėms, turi imtis visų įmanomų priemonių kreditorinio reikalavimo pagrįstumui patikrinti. Kadangi patys pareiškėjai savo finansines galimybes suteikti bendrovei paskolas grindė trečiųjų asmenų suteiktomis paskolomis, pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai vertino ir trečiųjų asmenų, neva suteikusių paskolas A. S. ir S. Č., galimybes disponuoti nurodyto dydžio piniginių lėšų sumomis. Pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su trečiųjų asmenų turtine padėtimi, yra išvestiniai, papildomai patvirtinantys teismo išvadas, kad pareiškėjai neturėjo finansinių galimybių suteikti bendrovei paskolų sutartyse nurodyto dydžio pinigų sumas ir kad nurodyto dydžio piniginės lėšos pagal paskolų sutartis negalėjo būti perduotos bendrovei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tokios didelės apimties kreditorinių reikalavimų bankrutuojančiai bendrovei tvirtinimo klausimą, negalėjo ignoruoti akivaizdžiai neįtikinamos pareiškėjų įrodinėjamos versijos apie tai, kokiu būdu gautos bendrovei neva paskolintos lėšos, ir kreditorinius reikalavimus patvirtinti vien dėl formalaus paskolos suteikimo faktą patvirtinančių, pačių pareiškėjų sudarytų, dokumentų egzistavimo fakto.

42Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Pareiškėjams neįrodžius, kad jie turėjo finansines galimybes suteikti bendrovei jų nurodomas paskolas, o tuo pačiu neįrodžius paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui BUAB „Tralas“, tai lėmė nepalankaus jiems teismo procesinio sprendimo priėmimą (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjai A. S. ir S. Č. neturėjo finansinių galimybių suteikti bendrovei paskolų sutartyse nurodyto dydžio paskolas, tokie įrodymai apeliacinės instancijos teismui nepateikti ir su A. S. bei S. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą (CPK 178 straipsnis), todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas atskiruoju skundu nepaneigtas.

43Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, nustatinėjant piniginių lėšų perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn faktą, pinigų perdavimo paskolos gavėjui būdas – grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu, nėra esminė aplinkybė, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria dalis kreditoriaus A. S. kreditorinio reikalavimo pripažinta pagrįsta ir patvirtinta, apeliacine tvarka nėra apskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.

44Apeliantas atskirajame skunde bei pareiškėjai A. S. ir S. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas A. S. kreditorinį reikalavimą, nepagrįstai nepriskaičiavo 120 000 Lt (34 754,40 EUR) sumos, kurią A. G., suteikdamas paskolą A. S., tiesiogiai pervedė į UAB „Tralas“ sąskaitą. Pasak apelianto, minėtą aplinkybę pagrindžia Z. G. 2009 m. vasario 26 d. pavedimas 120 000 Lt sumai, tačiau šiuos apelianto teiginius patvirtinantis įrodymas į bylą nėra pateiktas, todėl kolegija šiuos atskirojo skundo teiginius pripažįsta neįrodytais.

45Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai paskirsčius šalims įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus jų patikimumo ir pakankamumo aspektu. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

46BUAB „Tralas“ bankroto administratoriaus UAB „Mandarlita“ atskirąjį skundą atmetus, kreditorei UAB „Finance Group“ priteisiamos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytų dydžių, t. y. 302,76 EUR (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

47Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

49Priteisti UAB „Finance Group“ iš BUAB „Tralas“ 302,76 EUR (tris šimtus du eurus septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilęs dėl A. S. ir S. Č. kreditorinių reikalavimų... 4. Pareiškėjas A. S. prašė įtraukti jį į BUAB „Tralas“ kreditorių... 5. Pareiškėjas S. Č. prašė įtraukti jį į BUAB „Tralas“ kreditorių... 6. BUAB „Tralas“ bankroto administratorius nurodė, kad pareiškėjų... 7. BUAB „Tralas“ kreditorė UAB „Finance Group“ prašė netvirtinti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi A. S. prašymą... 10. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad... 11. Teismas nurodė, kad pinigų perdavimo pagal A. S. ir bendrovės paskolos... 12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas S. Č. ir pareiškėjas A. S. 2006 m.... 13. Teismas taip pat kritiškai vertino S. Č. teiginius, kad jis, nors jau buvo... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. UAB „Tralas“ bankroto administratoriaus UAB „Mandarlita“ atskiruoju... 16. 1) Pareiškėjas A. S. nuo pat įmonės įkūrimo iki 2013 m. vasario 5 d. buvo... 17. 2) Jeigu, tvirtinant kreditorinius reikalavimus, pagrindinis lėšų... 18. 3) Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad visos A. S. ir S. Č. įneštos... 19. Kreditorius UAB „Finance Group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 20. 1) Atskirojo skundo teiginys, kad nelogiška, skolinant savo įmonei, paskolos... 21. 2) Siekdamas įvertinti tariamai suteiktų paskolų realumą, teismas pasiūlė... 22. 3) BUAB „Tralas“ akcininkai ir vadovai reguliavo oficialų BUAB... 23. 4) Pareiškėjo S. Č. pateikti skolos rašteliai, kuriais jis grindžia... 24. 5) Pareiškėjo A. S. vidutinės mėnesinės pajamos ginčui aktualiu... 25. Pareiškėjai A. S. ir S. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 26. 1) Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditorinių reikalavimų... 27. 2) Visiškai neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas dalį... 28. 3) Teismo abejonės, ar galima sudaryti paskolos sutartį, kada vienas iš... 29. 4) Teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingas faktines aplinkybes: BUAB... 30. 5) Pareiškėjų kreditoriniai reikalavimai pagrįsti į bylą pateiktais... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 33. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas... 34. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 35. Aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos... 36. Pareiškėjas A. S. savo 635 513,21 EUR kreditorinį reikalavimą BUAB... 37. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad dėl viešojo... 38. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje išsamiai išanalizavo... 39. Pareiškėjo A. S. teigimu, didžioji dalis jo neva bendrovei suteiktų... 40. Pareiškėjas S. Č. byloje įrodinėjo, kad visa BUAB „Tralas“ paskolinta... 41. Pareiškėjai A. S. ir S. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą be kita ko... 42. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi... 43. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, nustatinėjant... 44. Apeliantas atskirajame skunde bei pareiškėjai A. S. ir S. Č. atsiliepime į... 45. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo... 46. BUAB „Tralas“ bankroto administratoriaus UAB „Mandarlita“ atskirąjį... 47. Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 3 dalimi,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.... 49. Priteisti UAB „Finance Group“ iš BUAB „Tralas“ 302,76 EUR (tris...