Byla 2-386-381/2016
Dėl kreditorės akcinės bendrovės SEB banko teismo patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo) bankroto byloje Nr.B2-529-553/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FOTOBLYKSTĖ“ buvusio vadovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo prašymą dėl kreditorės akcinės bendrovės SEB banko teismo patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo) bankroto byloje Nr.B2-529-553/2016.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42013 m. rugsėjo 16 d. kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – ir AB SEB bankas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „FOTOBLYKSTĖ“ (toliau – ir BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ arba atsakovė) iškėlimo. Pareiškime kreditorė nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo vienašališkai nutraukė 2006 m. kovo 7 d. finansinio lizingo sutartį, pagal kurią atsakovės skolą sutarties nutraukimo dienai sudarė 674 225,75 Lt.

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „FOTOBLYKSTĖ“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau – ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“), nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 19 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus atsakovės atskirąjį skundą bei palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtintas BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – trečios eilės kreditorės AB SEB banko 662 754 Lt dydžio finansinis reikalavimas, nutartis apskųsta apeliacinės instancijos teismui nebuvo. To paties teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi buvusiam BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vadovui M. M. paskirta 2 000 Lt bauda už teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo – bankrutuojančios bendrovės turto ir visų dokumentų perdavimo, nevykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

62015 m. lapkričio 2 d. buvęs BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vadovas M. M. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl kreditorės AB SEB banko teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo sumažinimo iki 30 000 Lt. Prašyme buvęs bendrovės vadovas nurodė, kad teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtintas kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas nepagrįstas, nes bankroto administratorius pateikė teismui klaidingus duomenis apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kurių teismas tinkamai nepatikrino. Kreditorei AB SEB bankui priklausančio lizinguojamo turto vertė siekia 900 000 Lt (260 658,01 Eur), pagal 2006 m. kovo 7 d. finansinio lizingo sutartį BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ išmokėjo bankui apie 250 000 Lt, iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų bankui pusę metų, todėl bankroto bylos iškėlimo dienai BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ skola bankui siekė vos 30 000 Lt. Tuo tarpu teismo patvirtinto kreditorės AB SEB banko 662 754 Lt dydžio finansinio reikalavimo ir perduoto lizinguojamo turto vertė bendrai sudaro virš 150 000 Lt. Sumažinus kreditorės AB SEB banko finansinį reikalavimą iki 30 000 Lt, atitinkamai sumažėtų bankroto administratoriaus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje 2-655-933/2016 pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo dydis. Apie Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtintą kreditorės AB SEB banko finansinį reikalavimą sužinojo tik tuomet, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje 2-655-933/2016 buvo priimtas bankroto administratoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo (2015 m. liepos mėnesį).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ buvusio vadovo M. M. prašymą dėl kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo) bankroto byloje.

9Teismas nurodė, kad teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti gali tik aukštesnės instancijos teismas. Tai reiškia, kad buvęs bankrutavusios bendrovės vadovas turėtų teisę apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį, jeigu jis būtų įmonės kreditorius ir nebūtų praleidęs įstatymo nustatyto termino šiai nutarčiai apskųsti.

10Teismas konstatavo, kad buvęs bankrutavusios bendrovės vadovas prašo patikslinti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, nors teisė kreiptis į teismą dėl patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo suteikta tik įmonės bankroto administratoriui, esant atitinkamiems pagrindams.

11Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ buvusio vadovo M. M. prašymą dėl kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo) bankroto byloje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Pareiškėjas buvęs BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vadovas M. M. atskirajame skunde prašo tenkinti jo prašymą ir sumažinti kreditorės AB SEB banko teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo dydį iki 30 000 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl kreditorės AB SEB banko patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo, nebuvo aktyvus, neatsižvelgė į tai, kad galimai neteisėto finansinio reikalavimo patvirtinimas įtakoja ne tik bankrutavusios bendrovės buvusio vadovo teises, nes nuo patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio priklauso prašomos atlyginti žalos dydis, bet ir visų su byla susijusių subjektų interesus.

152. Nors teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas yra įsiteisėjusi, tačiau šio patvirtinto finansinio reikalavimo tikslinimas yra galimas iki teismas priims nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Apie patvirtintą kreditorės AB SEB banko finansinį reikalavimą pareiškėjas sužinojęs tik Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo posėdžio metu.

163. Bankroto administratorius, teikdamas teismui tvirtinti kreditorės AB SEB banko finansinį reikalavimą, tinkamai nepatikrino jo pagrįstumo, kas leidžia abejoti jo sąžiningumu, objektyvumu ir nešališkumu bei sudaro pagrindą patvirtintą kreditorės AB SEB banko finansinį reikalavimą tikslinti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 5 dalis).

174. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus pateikto kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo tvirtinimo, nesiėmė priemonių išaiškinti šio finansinio reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes, ko pasėkoje patvirtino nepagrįstą finansinį reikalavimą, kuris prieštarauja viešajam interesui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat finansinio lizingo, kaip sutarties, esmei.

185. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti klausimą dėl nepagrįsto kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo patikslinimo.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas tenkintinas.

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

22Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti bankrutavusios bendrovės buvusio vadovo prašymą dėl vienintelės kreditorės AB SEB banko teismo patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23Dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ir teismo patvirtintų finansinių reikalavimų tikslinimo iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

24Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę patenkinti reikalavimą ir teisę kitų įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių skoloms išieškoti, tačiau tos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

25Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

26Nagrinėjamu atveju buvęs BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vadovas M. M. 2015 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi kreditorės AB SEB banko patvirtinto 662 754 Lt dydžio finansinio reikalavimo patikslinimo. Prašyme buvęs bendrovės vadovas nurodė, kad teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtintas kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas nepagrįstas, nes šio reikalavimo tvirtinimo metu bankroto administratorius pateikė teismui klaidingus duomenis apie negrąžinto turto likutinę vertę, priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas ir delspinigius, o teismas, tvirtindamas tokį finansinį reikalavimą, tinkamai nepatikrino jo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvęs bendrovės vadovas neturi finansinių reikalavimų bankrutuojančiai bendrovei bei yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą nutarčiai dėl kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo, apskųsti, sprendė, kad buvęs bendrovės vadovas neturi teisės skųsti teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtinto BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ trečios eilės kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvęs bendrovės vadovas nėra tinkamas subjektas, galintis skųsti teismo nutartį, kuria patvirtintas kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas bankroto byloje, nesutinka.

27ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik tuo atveju, jei jomis patvirtintų kreditorių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus. Priešingai, nei aiškino pirmosios instancijos teismas, šios normos tikslas yra ne nustatyti asmenis, galinčius skųsti minėtas nutartis, o apriboti mažareikšmių ginčų sprendimą instancine tvarka ir taip užtikrinti spartesnę ir sklandesnę bankroto proceso eigą. Kiekvienu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas ir jos teisėtumo tikrinimas aukštesnės instancijos teisme ilgina bankroto bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nedidelius finansinius reikalavimus turinčių kreditorių teisių ir nutarčių, kuriomis patvirtinti nedideli finansiniai reikalavimai, apskundimo ribojimas pateisinamas ir yra proporcinga priemonė siekiant bankroto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo. Taigi ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nutarčių dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais apskundimo ribojimai susiję ne su bankroto bylos dalyvių procesine padėtimi, o su materialiųjų teisinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžiu. Šioje normoje nenustatyta, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškę asmenys (ieškovai) ar tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, neturi teisės skųsti aptartų nutarčių. Taigi, tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų, kaip ir juos turintys kreditoriai, turi teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais, jeigu ginčijamo patvirtinto ar patikslinto kreditoriaus reikalavimo suma viršija 72 eurus (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Kitoks aptartos ĮBĮ normos aiškinimas pažeistų bankroto bylos trečiųjų asmenų, neturinčių finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turinčių materialųjį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, teises, nes jie, būdami bylos dalyviais, netektų galimybių visa CPK normų nustatyta apimtimi ginti pažeistas teises ir tai reikštų bankroto bylos dalyvių procesinio lygiateisiškumo ribojimą (CPK 17 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

28Nagrinėjamu atveju vienintelės BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ kreditorės AB SEB banko teismo patvirtinto finansinio reikalavimo suma yra 662 754 Lt, t. y. viršija ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatytą ginčijamų kreditorinių reikalavimų dydį, kuriam esant tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų, turi teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui M. M. dėl 28 962 EUR žalos atlyginimo priteisimo, kas patvirtina, jog buvęs bendrovės vadovas M. M. turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, kadangi nuo kreditorės AB SEB banko patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio priklauso kitoje civilinėje byloje reikalaujamos atlyginti žalos dydis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje buvęs BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vadovas yra tinkamas subjektas, turintis teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo.

29Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvęs BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vadovas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą teismo nutarčiai, kuria patvirtintas kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas, apskųsti bei neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl šios kreditorės patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis taip pat nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl praleisto įstatymų nustatyto teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas, apskundimo termino bei buvusio bendrovės vadovo negalėjimo teikti teismui prašymą dėl šios kreditorės patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo, nagrinėjamu atveju padarytos tinkamai neatskleidus sprendžiamo klausimo esmės bei neįvertinus susidariusios situacijos specifiškumo, kai tretysis asmuo, neturintis finansinių reikalavimų bankroto byloje, tačiau suinteresuotas bankroto bylos baigtimi, prašo patikslinti vienintelio bankrutavusios bendrovės kreditoriaus finansinį reikalavimą, patvirtintą supaprastinta tvarka nenagrinėjus jo iš esmės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties, kuri yra įsiteisėjusi, apskundimo termino atnaujinimo, nes įstatymas ir jo aiškinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numato alternatyvų būdą patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumui patikrinti – galimybę kreiptis dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

30Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vienintelės kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas patvirtintas teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo, padarė išvadą, kad dėl šio finansinio reikalavimo ginčo byloje nėra, bankroto administratorius įsitikino šio finansinio reikalavimo pagrįstumu bei kreipdamasis į teismą patvirtino, kad su kreditorės AB SEB banko pareikštu finansiniu reikalavimu sutinka, todėl nėra pagrindo abejoti jo pagrįstumu. Buvusio bendrovės vadovo prašymas patikslinti kreditorės AB SEB banko finansinį reikalavimą teisme gautas 2015 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties duomenimis nustatyta, kad teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis dėl bankroto bylos BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ iškėlimo buvusiam bendrovės vadovui buvo įteikta 2014 m. gegužės 28 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas ar bankroto administratorius būtų supažindinę buvusį bendrovės vadovą su teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi, kuria patvirtintas trečios eilės kreditorės AB SEB banko 662 754 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus kreipimosi į teismą su prašymu patvirtinti vienintelės BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ kreditorės finansinį reikalavimą, prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog iki 2014 m. vasario 26 d. buvęs bendrovės vadovas administratoriui neperdavė jokių bendrovės dokumentų, taip pat kreditorės AB SEB banko 2013 m. gruodžio 3 d. finansiniame reikalavime nurodyta informacija apie negrąžinto turto likutinę vertę, priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas ir delspinigius. Duomenų, kad bankroto administratorius, gavęs BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ kreditorės AB SEB banko finansinį reikalavimą, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų patikrinant šiame finansiniame reikalavime ir kreditorės pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis (lizinguojamo turto (ne)perdavimo faktą, negrąžinto turto likutinę vertę, priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius) bei jų pagrįstumą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo, formaliai remdamasis vien bankroto administratoriaus pozicija, taip pat nevertino šios kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės. Nesant byloje duomenų apie tai, ar kreditorei AB SEB bankui grąžintas lizinguojamas bankrutuojančios bendrovės turtas, kiek bankrutuojanti bendrovė buvo įvykdžiusi įsipareigojimų AB SEB bankui iki bankroto bylos BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ iškėlimo, kaip buvo nustatyta ir apskaičiuota negrąžinto turto (gyvenamojo namo) likutinė vertė bei atitinkamai prašomas patvirtinti 662 754 Lt dydžio įsiskolinimas, taip pat kaip buvo apskaičiuotos kreditorės pateiktuose dokumentuose nurodyti palūkanos ir delspinigiai bei ar šios įmokos yra įskaičiuotos į bendrą įsiskolinimo sumą, pirmosios instancijos teismas neveikė aktyviai, nesiėmė priemonių patikrinti šias reikšmingas aplinkybes bei apsiribojo formaliu kreditorinio reikalavimo patvirtinimu.

31Esant tokiai situacijai, kai bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius betarpiškai pritaria vienintelio bendrovės kreditoriaus finansiniam reikalavimui, o teismas, spręsdamas šio finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, formaliai pritaria bankroto administratoriaus pozicijai nenagrinėdamas šio reikalavimo pagrįstumo iš esmės, susidaro pagrįstos prielaidos abejoti patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje, buvusiam bendrovės vadovui iki bankroto bylos nutraukimo ir sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pateikus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo, taip pat duomenis dėl jo materialiojo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas, gindamas bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, neturėjo apsiriboti vien formaliomis išvadomis dėl ĮBĮ numatytų subjektų, turinčių teisę apskųsti teismo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bei teikti prašymus dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų patikslinimo, tačiau turėjo spręsti klausimą dėl buvusio bendrovės vadovo prašyme nurodytų aplinkybių tinkamo patikrinimo ir įvertinimo. Esant duomenų, jog vienintelio kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas, kurio pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, gali būti nepagrįstas, teismas turėjo imtis visų įmanomų priemonių šio finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimui bei tiek kreditoriaus, tiek bankrutuojančios bendrovės interesų užtikrinimui. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje buvusio bendrovės vadovo pasirinktas galimai pažeistų teisių gynimo būdas (patvirtinto kreditoriaus reikalavimo tikslinimas) atitinka įstatymo reikalavimus (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis), protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl sudaro pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo.

32Minėta, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo galimybė išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to teismas, gavęs kreditoriaus ar trečiojo asmens, turinčio materialųjį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, motyvuotą prašymą peržiūrėti kreditoriaus patvirtinto reikalavimo pagrįstumą, kai šis klausimas nebuvo nagrinėtas teisme iš esmės, ir kreditorinį reikalavimą patikslinti, turi šį klausimą priimti ir perduoti jį nagrinėti iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis, ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis).

33Išnagrinėjus ir įvertinus nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius aspektus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė ĮBĮ įtvirtintas nuostatas dėl subjektų, turinčių teisę apskųsti nutartis dėl kreditorinių reikalavimų (ne)patvirtinimo bei pateikti teismui prašymą dėl teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino faktinių bei teisinių aplinkybių, susijusių su vienintelio BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumu. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ginčo iš esmės, pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl kreditorės AB SEB bankas kreditorinio reikalavimo pagrįstumo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl kreditorės AB SEB bankas kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2013 m. rugsėjo 16 d. kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – ir... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi UAB... 6. 2015 m. lapkričio 2 d. buvęs BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vadovas M. M. pateikė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti... 9. Teismas nurodė, kad teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo... 10. Teismas konstatavo, kad buvęs bankrutavusios bendrovės vadovas prašo... 11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti BUAB... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. Pareiškėjas buvęs BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vadovas M. M. atskirajame skunde... 14. 1. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl kreditorės AB SEB banko patvirtinto... 15. 2. Nors teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditorės AB SEB banko finansinis... 16. 3. Bankroto administratorius, teikdamas teismui tvirtinti kreditorės AB SEB... 17. 4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus pateikto... 18. 5. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Atskirasis skundas tenkintinas.... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 23. Dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų... 24. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės... 25. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo... 26. Nagrinėjamu atveju buvęs BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vadovas M. M. 2015 m.... 27. ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių... 28. Nagrinėjamu atveju vienintelės BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ kreditorės AB SEB... 29. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvęs... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „FOTOBLYKSTĖ“ vienintelės... 31. Esant tokiai situacijai, kai bankrutuojančios bendrovės bankroto... 32. Minėta, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo galimybė išlieka... 33. Išnagrinėjus ir įvertinus nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir...