Byla 2A-2923-450/2011
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos Kooperatyvų sąjunga apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui Kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Z. V. prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo DK 125 str. pagrindu neteisėtu, negrąžinti jos į darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo formuluotę ir nustatyti, kad ieškovė atleista pagal DK 297 str. 4 d., priteisti procesines palūkanas, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Ieškovė paaiškino, kad jai 2011-02-01 buvo pateiktas 2011-01-27 datos atsakovo pasiūlymas nuo 2011-02-01 nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 7 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Su pasiūlymu buvo pateiktas iš anksto atsakovo parengtas ir pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Ant pateikto pasiūlymo ieškovė pasirašė, kad kopiją gavo, o ant susitarimo parašė, kad su juo nesutinka. 2011-02-03 vyr. vadybininkas K. G. jėga išreikalavo ieškovės sutikimą darbo sutartį nutraukti pagal 2011-01-27 pasiūlymą.

6Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, sukrėtimą, stresą, pablogėjo jos sveikatos būklė. Ieškovė negalėjo atsigauti po patirto šoko, jos indėlio į įmonės veiklą nuvertinimo. Nuo atleidimo iš darbo dienos ieškovė iki šiol yra priversta nuolat lankytis pas gydytojus, jai atliekami tyrimai dėl padidėjusio kraujo spaudimo, gydytojai nurodo daryti širdies kraujagyslių šuntavimą, tačiau dėl prastos sveikatos būklės jis vis atidedamas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo DK 125 str. pagrindu neteisėtu, nutraukė darbo sutartį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 14 771,74 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-02-07) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 3 000 Lt žalos atlyginimo ir 881,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-08-05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 142,86 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du Lt 86 ct) per dieną už penkių darbo dienų savaitę, procesines palūkanas. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė.

9Teismas nustatė, kad 2011-01-27 raštu išdėstytą pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu pagal DK 125 str. 2011-02-01 ieškovei įteikė atsakovas. Ši aplinkybė pakankamai svariai patvirtina, jog iniciatyva dėl darbo sutarties nutraukimo tokiu būdu kilo ne iš ieškovės, ką teismo posėdžio metu teigė liudytojas R. K., o būtent iš atsakovo. Teismas sprendė, kad esant nustatytai aplinkybei, jog iniciatyva dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu su ieškove kilo iš atsakovo, o ne iš ieškovės pusės, būtina įvertinti tai, kas lėmė 2011-01-27 pasiūlyme nurodomų sąlygų turinį. Liudytojas R. K. teigė, kad 7 mėnesių išmokos dydį lėmė pačios ieškovės nurodymas. Teismas tokį teiginį atmetė kaip nepagrįstą, kadangi 2011-01-27 pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu ieškovei pasirašytinai buvo įteiktas tik 2011-02-01, be to, ieškovė, žinodama, kad inžinierės technologės pareigos atsakovui tapo nereikalingos, o atsakovo siūlomas kito pobūdžio darbas jai nėra priimtinas, kaip galimas vertino darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. pasekmes ir jų pagrindu formavo savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu pagal DK 125 str..

10Kaip nustatyta, ieškovė po ilgai trukusios ligos į darbą atėjo 2011-01-24 ir tik jai atėjus į darbą 2011-01-24, 2011-01-25 atsakovo direktorius pakvietė ją aptarti ieškovės darbo sutarties nutraukimo aplinkybes. Jas aptaręs, po dviejų dienų, 2011-01-27, atsakovas pasirašė rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Šiame pasiūlyme darbo sutarties nutraukimo datą atsakovas nustatė ne mažiausiai po septynių dienų, kaip numato DK 125 str., o po penkių dienų, 2011-02-01. Be to, atsakovas nesiėmė nei spręsti 2011-01-31 ieškovės pateikto prašymo išleisti ją kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2011-01-31 iki 2011-02-19 teisės aktų nustatyta tvarka, nei keisti atitinkamai siūlomo šalių susitarimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 str. sąlygas, atsižvelgiant į DK 175 str. įtvirtintą darbuotojo teisę nukelti darbo sutarties nutraukimo datą suteikiant jam nepanaudotas atostogas. 2011-01-27 surašytą pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu pagal DK 125 str. nuo 2011-02-01 atsakovas įteikė ieškovei 2011-02-01. 2011-02-01 negavęs jos sutikimo dėl pateikto 2011-01-27 pasiūlymo, atsakovas ir vėl nesprendė ieškovės pakartotinai 2011-02-03 iš ryto pateikto prašymo suteikti jai kasmetines mokamas atostogas nuo 2011-02-03 iki 2011-02-19, nors prašymas buvo paremtas itin pablogėjusia ieškovės sveikata, numatoma 2011-02-07 atlikti širdies operacija. 2011-02-03 po pietų ieškovei padarius įrašą 2011-01-27 pasiūlyme, įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo atsakovas priėmė nedelsdamas, nepasirašęs atskiro susitarimo, numatyto DK 125 str., su ieškove. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės akivaizdžiai liudija atsakovo skubą, siekį kaip įmanoma greičiau išspręsti ieškovės atleidimo iš darbo klausimą, nesilaikant DK įtvirtintų terminų ir reikalavimų, negerbiant darbuotojo interesų, veikiant nesąžiningai, piktnaudžiaujant savo kaip stipresnės šalies teise.

11Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007 pateiktu išaiškinimu konstatavo, kad tuo atveju, kai pažeidžiama DK 125 straipsnyje nustatyta darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu procedūra, kilus ginčui dėl to, teisėtai nutraukta darbo sutartis šiuo pagrindu ar ne, pareigą įrodyti, kad kita sutarties šalis išreiškė sutikimą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu ir susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo išreikšta tikroji suderinta šalių valia, turi šalis, pažeidusi įstatymo nustatytą darbo sutarties nutraukimo procedūrą.

12Atsakovas akivaizdžiai pažeidė DK 125 str. įtvirtintą darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu tvarką. 2011-02-01 pateikdamas pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu pagal DK 125 str., kuriame buvo nurodyta sutarties nutraukimo data – 2011-02-01, atsakovas nesuteikė ieškovei jokios galimybės apsvarstyti pateikto pasiūlymo. Atsakovo įrodinėjama aplinkybė, kad tokia galimybė buvo suteikta, jos teisę sutikti su pasiūlymu ar ne išaiškinant ieškovei žodžiu, pripažintina ne tik neįrodyta, bet ir neatitinkančia DK 125 str. raidės, kuri numato pareigą pasiūlymą išdėstyti ne žodžiu, o raštu. 2011-02-03 atsakovas gavęs 2011-01-27 pasiūlymą su ieškovės įrašu „sutinku su Jūsų pasiūlymu nutraukti darbo sutartį (pagal susitarimą) nuo š.m. vasario 7 d.“, atsakovas ne tik nesiaiškino, kokios priežastys lėmė tokį ieškovės įrašą, ar jis atitiko tikrąją jos valią, bet ir nepateikė ieškovei pasirašyti pačio susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta ieškovės ir atsakovo valia dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu ir jų sąlygų, o tą pačią dieną priėmė įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo DK 125 str. įtvirtintu pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovė byloje įrodė, kad 2011-01-27 pasiūlyme dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu esantis įrašas neatitiko jos tikrosios valios, buvo nulemtas kryptingų ir nuoseklių atsakovo veiksmų, neatitinkančių DK 35 str. reikalavimų.

13Teismas atsakovo veiksmus vertino kaip neleistinai nuoseklų ir kryptingą poveikį ieškovei sutikti su 2011-01-27 pasiūlymu: atsakovas, prieš pateikdamas 2011-01-27 pasiūlymą ieškovei, dėl nenurodytų priežasčių nesprendė 2011-01-31 prašymo išleisti ją kasmetinių atostogų nuo 2011-01-31 iki 2011-02-19, nors išspręsti tokį prašymą, priimdamas atitinkamą sprendimą, privalėjo; 2011-01-31 jai išvykus į polikliniką būtiniems tyrimams atlikti, informavus apie išvykimą K. G., esant pateiktam prašymui išleisti atostogų, atsakovas įpareigojo ieškovę pateikti pasiaiškinimą, nesant jokio tarnybinio pranešimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo; 2011-01-27 esant parengtam atsakovo pasiūlymui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu pagal DK 125 str., kuris faktiškai įteiktas ieškovei 2011-02-01, atsakovas dar 2011-01-31 priima įsakymą Nr. 6P-06 „Dėl pareiginių nuostatų papildymo ir pakeitimo“, kuriuo nuo 2011-02-01 (2011-01-27 pasiūlyme nurodytos atleidimo dienos) ieškovė skiriama kuruoti UAB „Jurbarko duona“, UAB „Prienų duona“ ir kontroliuoti, kad kuruojamos įmonės vykdytų Lietkoopsąjungos valdybos patvirtintus biudžetus, su kuo ieškovė nurodo nesutinkanti, nes keičiasi jos darbo sąlygos. Neleistiną atsakovo nuoseklų ir kryptingą poveikį ieškovei su tokiu pasiūlymu sutikti, net ir praėjus jame nurodytai darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu datai, patvirtina ir tolimesni atsakovo veiksmai: atsakovas nesvarsto ieškovės 2011-02-03 pakartotinai pateikto prašymo išleisti ją kasmetinių apmokamų atotogų nuo 2011-02-03 iki 2011-02-22 dėl nuo 2011-01-31 labai pablogėjusios sveikatos ir 2011-02-07 ruošiamos širdies operacijos.

14Teismas konstatavo, kad dėl įrodymų nepakankamumo negali nustatyti, koks dokumentas 2011-01-27 dieną buvo pateiktas Z. V. prie byloje esančio 2011-01-27 pasiūlymo bei aplinkybių, susijusių su 2011-02-03 ieškovės pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu įteikimo atsakovui fakto, ieškovės skundimosi p. T. dėl jai daromo atsakovo psichologinio spaudimo išeiti iš darbo, 2011-01-31 atsakovo direktoriaus įsakymo Nr. 6P-06 įteikimo ieškovei susipažinti momento, įrašo ant 2011-01-27 pasiūlymo padarymu.

15Teismas taip sprendė, kad atsakovo kryptingiems bei neleistiniems veiksmams darant poveikį ieškovei nepriskirtina atsakovo neišleidimas ieškovės 2010 m. rugpjūčio 4 d. suplanuotų kasmetinių atostogų, o siuntimas šiuo laikotarpiu į komandiruotes į UAB „Pasvalio duona“, ir atsakovo neskyrimas ieškovei 2010 m. gruodžio mėn. papildomos išmokos.

16Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas bei įvertinęs visas aplinkybes sprendė, kad teisingas ir pagrįstas ieškovei priteistinas neturtinės žalos dydis yra 3 000 Lt.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovas Kooperatinė bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjunga prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-05 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai netyrė, nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė ir šios bylos kontekste neįvertino ieškovės ir atsakovo generalinio direktoriaus R. K. 2010 m. lapkričio mėn. įvykusio pokalbio dėl darbo sutarties nutraukimo, šio pokalbio metu pasiektus susitarimus, kurie atspindi šalių valios dėl darbo sutarties nutraukimo formavimąsi.
  2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nepagrįstai ieškovės paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę prieš kitus bylos įrodymus.
  3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 125 str. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Iš ieškovės ir atsakovo generalinio direktoriaus paaiškinimų, taip pat iš byloje esančio ieškovės rašytinio papildyto paaiškinimo matyti, kad 2010 m. lapkričio mėn. tarp šalių buvo pasiektas žodinis susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2011-01-01. Ieškovė nuo 2011-01-08 iki 2011-01-24 buvo nedarbinga, todėl sutartis 2011-01-01 nebuvo nutraukta. Ieškovei grįžus į darbą 2011-01-24 vyko pokalbiai dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, tai nebuvo joks spaudimas.
  4. Ieškovė neteisingai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. ji reikalavo būtent 10 mėn. vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos, nes ji nežinojo, kad jai priklausytų 4 mėnesių įspėjamasis laikotarpis, taip pat buvo susitarta, kad ieškovė atleidžiama nuo 2011-01-01 ieškovei atidirbant dviejų mėnesių įspėjimo laikotarpį ir už tai gaunant darbo užmokestį. Tai patvirtina, kad 2010 m. lapkritį šalys sulygo sutartį nutraukti nuo 2011-01-01 ir ieškovė reikalavo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos.
  5. Nors ieškovė teigia, kad 2011-02-01 atsakovas be 2011-01-27 pasiūlymo įteikė dar vieną dokumentą – sutikimą, ant kurio ieškovė iš karto pasirašė, kad nesutinka, tai visiškai nepagrįsta. Šis ieškovės teiginys pagrįstas tik jos pačios parodymais. Ieškovė atsakovui 2011-02-03 pasiūlymo nepateikė. 2011-02-03 ieškovė pati savo ranka parašė, kad sutinka būti atleista pagal 2011-01-27 pasiūlymą nuo 2011-02-07. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės sutikimas su 2011-01-27 pasiūlymu buvo išgautas jėga.
  6. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo 2011-01-27 pasiūlyme nurodytą darbo sutarties nutraukimo datą. Pagal DK 125 str. 1 d. šalys privalo į pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu atsakyti per 7 dienas, kas reiškia, kad maksimalus atsakymo terminas yra 7 dienos, o minimalus terminas nėra nustatytas. Kadangi ieškovė pati laisva savo valia 2011-02-03 pranešė, kad sutinka darbo sutartį nutraukti atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, laikytina, kad dvi dienos ieškovei buvo pakankamas laiko tarpas susipažinti su pateiktu raštišku atsakovo 2011-01-27 pasiūlymu.
  7. Teismas netinkamai vertino tą aplinkybę, kad ieškovei nebuvo suteiktos atostogos pagal jos 2011-01-31 ir 2011-02-03 prašymus. 2011-01-31 prašymo administracijai ieškovė neįteikė. Tai, kad 2011-02-03 ieškovė pateikė ir prašymą dėl atostogų ir pasirašė sutikimą būti atleista iš darbo nieko nekeičia, kadangi sutikimas su 2011-01-27 buvo išreikštas vėliau, o ieškovė papildomai neprašė nukelti atleidimo datos suteikiant atostogas, todėl atsakovas pagrįstai nesvarstė prašymo dėl atostogų suteikimo. Atleidimo iš darbo dieną 2011-02-07 ieškovė gavo ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Todėl teismo išvada, kad atsakovas nesuteikė ieškovei galimybės apsvarstyti pasiūlymo ir jog ieškovė 2011-02-03 pasirašydama, kad sutinka su atsakovo 2011-01-07 pasiūlymu neišreiškė tikrosios savo valios, yra visiškai nepagrįsta.
  8. Nesuprantama teismo išvada, kad ieškovei 2011-02-03 sutikus su atsakovo 2011-01-27 pasiūlymu, atsakovas ne tik nesiaiškino, kokios priežastys lėmė tokį ieškovės sutikimą, ar tai atitiko tikrąją valią, bet ir nepateikė ieškovei pasirašyti pačio susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta ieškovės ir atsakovo valia dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir jų sąlygų. Neaišku, kaip atsakovas turėjo papildomai aiškintis ir kokius veiksmus atlikti, kad įsitikinti, jog ieškovė tikrai sutinka su atsakovo pasiūlytomis sąlygomis.
  9. Jeigu ieškovei būtų buvęs daromas spaudimas ir iš darbo ji būtų atleista prieš savo norą, ji nebūtų organizavusi išleistuvių ir su K. G., kuris neva ieškovei darė psichologinį spaudimą, nebūtų aptarinėjusi išleistuvių dovanos.
  10. Ieškovės teiginiai apie jos patirtus išgyvenimus, pažeminimą, sukrėtimą, stresą yra tik deklaratyvūs teiginiai, kurie jokiais įrodymais nėra pagrįsti. Kadangi ieškovė iš darbo buvo atleista šalių susitarimu ir gavo šalių suderinto dydžio išeitinę kompensaciją, todėl ji jokios neturtinės žalos negalėjo patirti.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad 2010 m. lapkričio mėn. nebuvo tartasi dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal DK 125 str., tačiau kalbėta apie darbo sutarties pakeitimą (funkcijų pakeitimą) arba darbo sutarties nutraukimą pagal įstatymų nustatytą pagrindą – nesant darbuotojo kaltės dėl struktūrinių pertvarkymų pagal DK 129 str. Tą patvirtina ir tai, kad 2010 m. lapkričio mėn., kai ieškovė atsisakė dirbti puse etato ir tą pripažįsta pats atsakovas, kad atsirado pagrindas atleisti ieškovę pagal DK 129 str.

20Ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas išeiti tik šalių susitarimu su atsakovo diktuojamomis sąlygomis, kadangi nebuvo suteiktos atostogos pagal 2011-01-31 ir 2011-02-03 prašymus; 2011-01-31 už buvimą poliklinikoje pareikalautas rašytinis pasiaiškinimas; 2011-02-01 keičiamos darbo sąlygos įsakymu Nr. 6P-06 „Dėl pareiginių nuostatų papildymo ir pakeitimo“, kad ieškovė būtų atsakinga už įmonių, kurios dirbo nuostolingai ir jas kuravo K. G., biudžeto vykdymus. Psichologinio spaudimo faktą patvirtina, tai kad ieškovei dėl sveikatos problemų atostogos nebuvo suteiktos 2010-08-03, 2010-08-27, 2011-01-31, 2011-02-03; lyginant su kitais darbuotojais buvo neadekvačiai vertinamas ieškovės darbas; visiems Lietkoopsąjungos darbuotojams išmokami gruodžio mėnesio priedai, nežiūrint į dirbtą laiką, ieškovei – ne; ieškovei vieninteliai taikyti „išskirtiniai“ kriterijai atleidžiant iš darbo; ženkliai didesnis nei kitų darbuotojų komandiruočių krūvis; nepagrįstas apkaltinimas, pažeminimas, sumenkinimas, apšmeižimas prieš valdybos narius dėl UAB „Pasvalio duona“ sužlugdymo; psichologinis spaudimas nutraukti darbo sutartį ženkliai nepalankiomis sąlygomis – ką patvirtino ir K. G. 2011 m. liepos 14 d. teismo posėdyje.

21Su atsakovo pasiūlymu nutraukti darbo sutartį ieškovė sutiko tik dėl to, kad buvo apimta streso, nerimo dėl blogėjančios sveikatos, 2011-02-07 rengiamos operacijos iki kurios buvo būtina atlikti medicininius tyrimus ir kurių neįmanoma atlikti negavus atostogų, esant kritiškai sveikatos būklei bei psichologiniam spaudimui, gąsdinimui. Aplinkybes, kad dėl darbo sutarties nutraukimo buvo išreikšta tikroji ieškovės valia turėjo įrodyti būtent atsakovas, kaip tą teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Ginčo byloje nedviprasmiškai nustatyta, kad ieškovės sutikimas neatitiko jos tikrosios valios, valia formavosi ne laisvai, tačiau buvo paveikta atsakovo neteisėtų bei nesąžiningų veiksmų, psichologinio spaudimo.

22Priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ieškovei padarymo buvimą patys savaime apsprendžia teismo sprendime išvardinti motyvai, kuriais aptariamas atsakovo tendencingas elgesys ir noras ieškovę atleisti iš darbo neteisėtomis priemonėmis ir ypač nepalankiu darbuotojui teisiniu pagrindu, atostogų nesuteikimas medicininiams tyrimams bei širdies operacijai atlikti, kad sukėlė sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, pablogino sveikatos būklę.

23IV. Šalių prašymai

24Ieškovė Z. V. pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškina, kad ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl ieškovei nepalankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas gali turėti jai neigiamų pasekmių.

25Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors byloje kilęs ginčas iš darbo teisinių santykių, ir tokiems ginčams yra nustatyti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, tačiau tokie argumentai patys savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka [CPK 322 str.]. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, bei teismo padarytų išvadų visapusiškai išnagrinėjus bylą, teismui pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, pagrindo nėra, todėl ieškovės prašymas atmestinas ir vadovaujantis CPK 321 str. apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

26V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 str. 1 d.), atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą šalių sutarimu, tinkamai, visapusiškai vertinant į bylą pateiktus įrodymus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

29Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, pripažintas ieškovės atleidimas iš darbo pagal DK 125 str. 1 d. neteisėtu, negrąžinant jos į darbą, laikant, kad su ieškove darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos argumentuodamas tuo, kad teismas, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus dėl ieškovės tikrosios valios nutraukiant darbo sutartį; teismas netinkamai taikė bei aiškino DK 125 str. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pernelyg sureikšmino 2011-01-27 atsakovo pasiūlyme dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nurodytą siūlomą darbo sutarties nutraukimo datą ir netinkami vertino faktą, kad ieškovei 2011-02-03 sutikus su pasiūlymu, nebuvo sudarytas atskiras raštiškas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje, netinkamai aiškino bei taikė CK 6.250 str., DK 250 str. dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

30Pagal Darbo kodekso 125 straipsnyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.) (1 d.). Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas (2 d.). Kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalys darbo santykius nutraukia, kai suderina savo valią joms tuo metu rūpimomis ir naudingomis ar priimtinomis (kiekvienos iš jų požiūriu) sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2004). Darbo sutartis negali būti laikoma nutraukta šalių suderinta valia, jeigu viena iš sutarties šalių primeta savo valią kitai šaliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005-05-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-290/2005, pažymėjo, kad šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir pasekmes.

32Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės darbo sutartis pagal DK 125 str. nutraukta neteisėtai, nesant tikrosios Ieškovės valios. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovės tikrąją valią nutraukti darbo sutartį patvirtina 2010 m. lapkričio mėnesį vykęs pokalbis su vadovu, taip pat nurodytas argumentas, kad ieškovei nebuvo daromas joks spaudimas, bei atsakovas šioje situacijoje elgėsi kaip sąžiningas, atidus bei rūpestingas darbdavys. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad dar 2010 m. lapkričio mėn. vyko pokalbiai dėl ieškovės darbo pas atsakovą, jai buvo pasiūlyta dirbti pakeistomis sąlygomis bei informuota, kad jai nesutikus su darbo sąlygomis, pastaroji bus atleista iš darbo. Ieškovė nesutiko su pasiūlymu dirbti pakeistomis sąlygomis, šalys kalbėjo dėl galimų darbo funkcijų pakeitimo, ar darbo sutarties nutraukimo nesant darbuotojo kaltės, tačiau šiuo laiku nebuvo tartasi dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal DK 125 str. Šios aplinkybės pagrįstos šalių paaiškinimais, analizuotos pirmos instancijos sprendime, visapusiškai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo ieškovei daromas joks spaudimas, dėl darbo sutarties nutraukimo buvo tariamasi abipusiai ir geranoriškai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad darbdavys darė spaudimą ieškovei išeiti iš darbo, sudarydamas nelygias darbo sąlygas, tai patvirtina sekančios aplinkybės: nebuvo suteiktos atostogos pagal 2011-01-31 ir 2011-02-03 prašymus, nors ieškovės sveikata buvo pablogėjus, jai turint neįgalumą ir nustatytai širdies koronarografijai, ji buvo ruošiama širdies operacijai; 2011-01-31 už buvimą poliklinikoje pareikalautas rašytinis pasiaiškinimas; 2011-02-01 keičiamos darbo sąlygos įsakymu Nr. 6P-06 „Dėl pareiginių nuostatų papildymo ir pakeitimo“, kad ieškovė būtų atsakinga už įmonių, kurios dirbo nuostolingai ir jas kuravo K. G., biudžeto vykdymus. Psichologinio spaudimo faktą patvirtina tai, kad ieškovei dėl sveikatos problemų atostogos nebuvo suteiktos 2010-08-03, 2010-08-27, 2011-01-31, 2011-02-03; lyginant su kitais darbuotojais buvo neadekvačiai vertinamas ieškovės darbas; visiems Lietkoopsąjungos darbuotojams išmokami gruodžio mėnesio priedai, nežiūrint į dirbtą laiką, ieškovei – ne; ieškovei vieninteliai taikyti „išskirtiniai“ kriterijai atleidžiant iš darbo; ženkliai didesnis nei kitų darbuotojų komandiruočių krūvis; nepagrįstas apkaltinimas, pažeminimas, sumenkinimas, apšmeižimas prieš valdybos narius dėl UAB „Pasvalio duona“ sužlugdymo; psichologinis spaudimas nutraukti darbo sutartį ženkliai nepalankiomis sąlygomis – ką patvirtino ir K. G. 2011 m. liepos 14 d. teismo posėdyje. Sutiktina su argumentais, kad su atsakovo pasiūlymu nutraukti darbo sutartį ieškovė sutiko tik dėl to, kad buvo apimta streso, nerimo dėl blogėjančios sveikatos, 2011-02-07 rengiamos operacijos iki kurios buvo būtina atlikti medicininius tyrimus ir kurių neįmanoma atlikti negavus atostogų. Pagrįsti ieškovės argumentais, kad jei būtų suteiktos atostogos, ieškovė būtų atlikusi reikiamus medicininius tyrimus prieš širdies koronarografiją [2011-02-07]. Šių aplinkybių kontekste sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad tik ieškovei 2011-02-03 sutikus su atsakovo 2011-01-27 pasiūlymu, atsakovas ne tik nesiaiškino, kokios priežastys lėmė tokį ieškovės sutikimą, ar tai atitiko tikrąją jos valią, bet ir nepateikė ieškovei pasirašyti pačio susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta ieškovės ir atsakovo valia dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir jų sąlygų.

33Pažymėtina, kad Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt). Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikintas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvadą dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai nebūtų galima pripažinti faktų nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus.

34Aplinkybes, kad dėl darbo sutarties nutraukimo buvo išreikšta tikroji ieškovės valia turėjo įrodyti būtent atsakovas, kaip tą teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Ginčo byloje nedviprasmiškai nustatyta, kad ieškovės sutikimas neatitiko jos tikrosios valios, valia formavosi ne laisvai, tačiau buvo paveikta atsakovo neteisėtų bei nesąžiningų veiksmų, psichologinio spaudimo.

35Atmestinas ir atsakovo argumentas dėl to, kad „jei ieškovei būtų buvęs daromas spaudimas ir iš darbo ji būtų atleista prieš savo norą, ji nebūtų organizavusi išleistuvių ir su K. G., kuris neva ieškovei darė psichologinį spaudimą, nebūtų aptarinėjusi išleistuvių dovanos“. Bylos duomenys nepatvirtina šių argumentų [CPK 178 str.]. Priešingai, byloje surinkti įrodymai [paaiškinimai] ir pirmos instancijos padarytos išvados visapusiškai juos ištyrus ir įvertinus leidžia teigti, kad pastaroji jokių išleistuvių neorganizavo, pageidavimų neišreiškė, žinant jos sveikatos pobūdį ir stovį, bei atleidimo iš darbo aplinkybes, tokios išvados pagrįstos ir teisingos.

36Atsakovo argumentai dėl to, kad 2011-02-04 ieškovei neatvykus į darbą ir atsakovui nepranešus priežasčių, ieškovė neatsakinėjo į telefoninius skambučius, darbuotojams nuvykus į jos namus, pastaroji patvirtinusi, kad turi nedarbingumo lapelį, tačiau pasak atsakovo nepatvirtino, kad atšaukia šalių susitarimą dėl jos atleidimo iš darbo, pačios savaime rodo atsakovo pernelyg didelį dėmesį, o šioje situacijoje tai traktuotina, kaip spaudimas ieškovei. Kita vertus, tokie argumentai neturi esminės reikšmės, sprendžiant ieškovės atleidimo iš darbo pagrįstumo klausimą, be to, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į pareikštą apeliacinį skundą, tokie argumentai ne visiškai atitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi ieškovė darbdaviui pranešė apie tai, kodėl ji neatvyko į darbą, tai patvirtina atsakovo 2011-02-21 atsakyme Dėl prašymo panaikinti darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Ieškovės paaiškinimas, kad jai paslydus ir griuvus, ne tik sušlapo jos rūbai, bet ji dėl skausmo kreipėsi į polikliniką, ką patvirtina byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, leidžia sutikti su ieškovės paaiškinimais, kuriuos pagrindžia rašytiniai įrodymai.

37Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir nukrypo nuo DK 125 str. aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t.y. teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, nurodydamas, kad pareiga įrodyti, kad sutikime ieškovės išreikšta tikroji valia būti atleistai iš darbo 2011-01-27 pasiūlyme nurodytomis sąlygomis tenka atsakovui, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2005 ir 2007-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007, nėra būtina darbdavio pasiūlyme dėl darbo sutarties nutraukimo suteikti darbuotojui ne mažesnį kaip 7 dienų terminą apsisprendimui išreikšti, nėra būtina sudaryti atskirą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jei kitos šalies sutikimas išreikštas ant pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu.

38Kasacinio teismo išaiškinimai gali būti taikomi tik tose bylose, kurių nustatytos aplinkybės sutampa [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008], o atsakovo įvardytų ir nagrinėjamos bylų aplinkybės skiriasi.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007 konstatuota, kad pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu gali sutapti viename dokumente, tačiau nurodyta, kad tokia situacija gali susiklostyti tada, kai tokia procedūra atitinka šalių valią. Tuo atveju, kai pažeidžiama DK 125 str. nustatyta darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu procedūra, kilus ginčui dėl to, pareigą įrodyti, kad sutarties šalis išreiškė sutikimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo išreikšta tikroji suderinta šalių valia, turi šalis, pažeidusi įstatymo nustatytą darbo sutarties nutraukimo procedūrą. Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, šiuo atveju, kai 2011-01-27 pasiūlymas nutraukti darbo sutartį nuo 2011-02-01 buvo įteiktas ieškovei 2011-02-01, darbuotojai nebuvo suteiktas minimalus 7 dienų terminas apsispręsti ar sutikti su darbdavio pasiūlymu, vėliau nebuvo pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl remiantis aukščiau cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007 praktika, teisingai pirmos instancijos teismas sprendė, kad aplinkybes, kad dėl darbo sutarties nutraukimo buvo išreikšta ieškovės tikroji valia turi įrodyti atsakovas [darbdavys]. Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK 125 str. ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant šį įstatymą.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo sprendimo argumentams, motyvams, kurie padaryti visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, įvertinus įrodymus, bei tinkamai taikant įstatymo normas, bei remiantis teismų praktika.

41Dėl netinkamo DK 250 str. ir CK 6.250 str. aiškinimo

42LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturtinės žalos kompensacijos sąlygos, pagrindai ir dydis nustatomi vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais kriterijais bei pagrindais. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnioji teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresniajai darbo teisinių santykių šaliai, suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, atleidžiant darbuotoją iš darbo ir t.t., tad ir keliami griežtesni teisių ir pareigių bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti įgalinimais. Tai ypač svarbu dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso socialinė, materialinė ir psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-10/2006).

43Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, nebuvus jos tikrosios valios, esant nurodytoms aplinkybėms dėl jos sveikatos būklės, planuojamos atlikti širdies operacijos, o tuo pačiu ir vienintelio pragyvenimo šaltinio netekimo, neabejotinai patyrė stiprius neigiamus išgyvenimai, negatyvius emocinius potyrius, stresą, dvasinius bei organizacinius nepatogumus, nuoskaudos, nevilties, netikrumo dėl ateities jausmą, spaudimą, įtampą, ir tą patvirtina tiek paties ieškovės paaiškinimai, kuriais netikėti pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo. Natūralu, kad ir taip pakankamai rimtas sveikatos problemas turinčiai ieškovei darbo neteikimas, be kita ko, darbdaviui nesiėmus pakankamų priemonių saugioms ir sveikoms darbo sąlygoms užtikrinti, pažeidė dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei sukėlė neturtinę žalą, kuri turi būti teisingai bei adekvačiai kompensuota.

44Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo darbo bylose specifika pasireiškia tuo, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus orientacinius (universalius) kriterijus, tokius kaip žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo asmeninės savybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines ir reikšmingas darbo santykius apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos ar teigiamas elgesys darbe, jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir pan.

45Kaip matyti, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kiekvienas neteisėtas atleidimas iš darbo yra stresinė situacija, kaip nurodyta teismų praktikoje, jos įrodinėti nereikia. Sutiktina su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad ieškovei turinti nurodytus sveikatos sutrikimus, planuojant atlikti širdies operaciją, kiekvienas asmuo yra jautrus bet kokiems kitiems veiksmams, kurie susiję tiek su bendra jo kasdiena, tiek su pragyvenimo šaltinio netekimu, užkirtimu kelio atlikti būtinus medicininius tyrimus. Teismas teisingai padarė išvadą, kad dvasinių išgyvenimų pobūdis dėl negalimumo atlikti būtinus medicininius tyrimus, atostogų nesuteikimas, stresas, sukrėtimas dėl darbdavio neatsižvelgimo į ieškovės valią, kryptingi atsakovo veiksmai atleisti ją iš darbo tik atsakovui priimtinomis sąlygomis, bei atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, jog darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo truko ilgai, ieškovė dirbo atsakovo įmonėje nuo 1986 m., t.y. apie 25 metus, darbdavys jokių pretenzijų darbuotojai neturėjo, ieškovė faktiškai patyrė nurodomą neturtinę žalą. Ta aplinkybė, kad ieškovė, vykdydama tiesiogines funkcijas, kuruodama UAB „Pasvalio duona“, ir nesant šioje bendrovėje paskirto direktoriaus, tiek atsakovo direktoriaus įsakymais, tiek UAB „Pasvalio duona“ valdybos nutarimais kelis kartus buvo paskirta laikinai eiti šios įmonės direktoriaus pareigas rodo, kad ši darbuotoja įmonėje buvo gerbiama ir vertinama, užėmė pakankamai aukštas pareigas įmonėje. Tuo tarpu neteisėtas darbo sutarties nutraukimas sukėlė ieškovei sunkias turtines bei neturtines pasekmes.

46Kita vertus, vertinant ieškovės patirtą neturtinę žalą, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir padarė teisingą išvadą, kad neturi pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėto ieškovės atleidimo bei ieškovei diagnozuotos stabilios įtampos II kl. Krūtinės anginos, t.y. jos minimų sveikatos susirgimų.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, kompleksiškai įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos kompensacijai nustatyti kriterijus, bei įvertinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat pažeistos vertybės pobūdį ir vietą kitų teisės saugomų vertybių kontekste, bei teismų praktiką panašiose bylose, teisingai sprendė, kad 3000 Lt neturtinės žalos kompensacija būtų pakankama ir adekvačia ieškovės pažeistų teisių gynimo priemone, juo labiau, kad šiuo atveju greta turtinės sankcijos darbdaviui taikymo, ieškovės, kaip darbuotojos, pažeistos teisės ginamos ir kitomis teisinėmis priemonėmis, visų pirma, atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu.

48Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

49Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato pagalbą, viso 1500 Lt [CPK 93 str.]. Pateikta teisinių paslaugų ataskaita patvirtina išlaidų pagrįstumą. CPK bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos 10 Lt, kuri nustatyta LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-7 įsakymu Nr. 1R-261/1K-356 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

51Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

52Priteisti ieškovei Z. V. ( - ) iš atsakovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos Kooperatyvų sąjunga ( - ) 1500 Lt [vieną tūkstantį penkis šimtus litų] bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Z. V. prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo DK 125 str.... 5. Ieškovė paaiškino, kad jai 2011-02-01 buvo pateiktas 2011-01-27 datos... 6. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad 2011-01-27 raštu išdėstytą pasiūlymą nutraukti... 10. Kaip nustatyta, ieškovė po ilgai trukusios ligos į darbą atėjo 2011-01-24... 11. Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartyje... 12. Atsakovas akivaizdžiai pažeidė DK 125 str. įtvirtintą darbo sutarties... 13. Teismas atsakovo veiksmus vertino kaip neleistinai nuoseklų ir kryptingą... 14. Teismas konstatavo, kad dėl įrodymų nepakankamumo negali nustatyti, koks... 15. Teismas taip sprendė, kad atsakovo kryptingiems bei neleistiniems veiksmams... 16. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas Kooperatinė bendrovės Lietuvos kooperatyvų... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. V. prašo apeliacinį skundą... 20. Ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas išeiti tik šalių susitarimu... 21. Su atsakovo pasiūlymu nutraukti darbo sutartį ieškovė sutiko tik dėl to,... 22. Priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ieškovei... 23. IV. Šalių prašymai... 24. Ieškovė Z. V. pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio... 25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors byloje kilęs ginčas iš darbo... 26. V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 29. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo buvo iš dalies patenkintas... 30. Pagal Darbo kodekso 125 straipsnyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalys darbo santykius... 32. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog... 33. Pažymėtina, kad Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką –... 34. Aplinkybes, kad dėl darbo sutarties nutraukimo buvo išreikšta tikroji... 35. Atmestinas ir atsakovo argumentas dėl to, kad „jei ieškovei būtų buvęs... 36. Atsakovo argumentai dėl to, kad 2011-02-04 ieškovei neatvykus į darbą ir... 37. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmos instancijos teismas neteisingai... 38. Kasacinio teismo išaiškinimai gali būti taikomi tik tose bylose, kurių... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 41. Dėl netinkamo DK 250 str. ir CK 6.250 str. aiškinimo... 42. LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai... 43. Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo,... 44. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo darbo bylose specifika... 45. Kaip matyti, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kiekvienas... 46. Kita vertus, vertinant ieškovės patirtą neturtinę žalą, pirmos... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, kompleksiškai... 48. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 49. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės naudai iš atsakovo... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 51. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimą... 52. Priteisti ieškovei Z. V. ( - ) iš atsakovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos...