Byla e2S-261-254/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TURTO GARANTAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-153-647/2016 (Nr. e2-4777-647/2015) pagal ieškovų A. I. ir L. I. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TURTO GARANTAS“ dėl teisę pažeidžiančių veiksmų, kuriais sukeliama žala, uždraudimo, bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai Vilniaus rajono apylinkės teisme pareiškė prevencinį ieškinį (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.255 straipsnis) atsakovei ir prašė priteisti 166,81 Eur turtinės ir po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei procesines palūkanas. Taip pat prašė uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti atsakovei jai priklausančiame pramogų komplekse „( - )“, esančiame adresu Vilniaus r., ( - ) sen., ( - ) vs. (toliau pramogų kompleksas „( - )“), pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksą tokiai veiklai, nustatant, kad atsakovei už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) skiriama 800 Eur bauda ieškovų naudai (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 273 straipsnio 3 dalis).

4Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė, vykdydama renginių organizavimo ir / ar komplekso „( - )“ nuomos pobūviams veiklą, nuolat grubiai pažeidžia ieškovų teises dėl šiame pramogų komplekse po 22 val. leidžiamos muzikos, grojimo muzikiniais instrumentais, garsinės informacijos skleidimo (į mikrofoną kalbančių renginių vedėjų ir svečių), naudojamų civilinės pirotechnikos priemonių. Atsakovė po nustatytų pažeidimų toliau reklamuoja savo pramogų komplekso veiklą, nėra įdiegusi jokių triukšmo mažinimo priemonių, kurios kompetentingų institucijų būtų įvertintos kaip pakankamos ieškovų teisių pažeidimams išvengti, po pažeidimų nustatymo bei administracinės nuobaudos atsakovės vadovei paskyrimo, atsakovės veikla buvo toliau tęsiama ir nustatyti analogiški teisės aktų pažeidimai, todėl darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė toliau savo ieškovų teises pažeidžiančią veiklą tęs. Atitinkamai atsakovei toliau vykdant analogišką veiklą, būsimi ieškovų teisių pažeidimai ir jų daroma žala yra akivaizdūs.

5Šiam reikalavimui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ‑ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovei jai priklausančiame pramogų komplekse „( - )“, pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksą tokiai veiklai. Ieškinio reikalavimu yra siekiama nutraukti atsakovės neteisėtus veiksmus. Ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra susijęs su minėtų veiksmų atlikimo ribojimu, visų pirma, ieškovų sveikatos apsaugos tikslu. Nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei tęsiant ieškovų teises pažeidžiančią veiklą, toliau būtų pažeidžiama ieškovų teisė į būsto neliečiamybę ir privataus gyvenimo gerbimą, daroma žala ieškovų sveikatai, o šių pažeidimų padaryta žala negalės būti atitaisoma. Dėl to darytina išvada, kad būsimo teismo spendimo įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovų prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir ieškovų ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovei jai priklausančiame pramogų komplekse „( - )“ pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22:00 val. iki 6:00 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksą tokiai veiklai. Teismas nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, atsakovės veiksmai leidžiant muziką ir skleidžiant kitą garsinę informaciją, naudojant civilinės pirotechnikos priemones tikėtinai daro žalą ieškovų sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytą bei tai, kad asmenų sveikata yra traktuojama vienu iš svarbiausių teisinių gėrių, kad žala padaryta sveikatai gali būti nebeatitaisoma, ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo tenkintas, nes egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovė (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo 2015-10-15 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti šiais argumentais:

101. Nėra grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Vienintelis motyvas, kodėl teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovų sveikata, kuri neva nukentėtų, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Nėra įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovų sveikatai galėtų būti padaryta žala. Ieškovai galimą žalą sveikatai ieškinyje grindžia iš esmės vienu įrodymu - ieškovo medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nuorašu (ieškinio priedas Nr. 36) (toliau Išrašas). Pačiame Išraše nurodoma, kad ieškovui jau 2013 metais diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija. Tuo tarpu ieškinyje nurodoma, kad „su ieškiniu pateikti įrodymai leidžia teigti, kad 2014‑2015 m. apeliantės pramogų komplekse buvo organizuojami renginiai, ne tik visiškai ignoruojant ieškovų teises, pažeidžiant bendro gyvenimo taisykles, tačiau ir daugybę kartų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus “ (9 punktas). Taigi ieškovas jam apeliantės neva neteisėtais veiksmais padarytą žalą kildina iš 2014‑2015 m. laikotarpio, t. y. praėjus metams po to, kai ieškovui buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija. Taigi tas faktas, kad liga atsirado anksčiau nei galimi neteisėti apeliantės veiksmai paneigia, jog minėta liga atsirado ar paūmėjo būtent dėl apeliantės neteisėtų veiksmų, o ne nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, streso, patiriamo ieškovo įtemptame teisėjo darbe, t. y. neįrodytas priežastinis ryšys tarp apeliantės veiksmų ir ieškovui daromos žalos, todėl negalima teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo sveikatai bus padaryta žala. Be to, minėtame Išraše ligoniu įvardijamas A. M. I., t. y. galimai ne pats ieškovas, o jo sūnus. Išraše nenurodomas nei ligonio asmens kodas, nei jo gimimo metai, kurie leistų spręsti, jog kalbama apie patį ieškovą, o ne apie kitą asmenį - jo sūnų.

112. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neįgyvendinamos, neproporcingos ir nepagrįstai riboja apeliantės veiklą.

122.1. Apeliantei laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta nurodytu laiku leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją apskritai, o ne tik viršijant teisės aktuose nustatytus triukšmo dydžius. Tai reiškia, kad apeliantė negali atlikti šių veiksmų net ir neviršydamas teisės aktuose numatytų triukšmo ribinių dydžių.

132.2. Apeliantės nuomone, ribojimas - nuomoti kompleksą - yra visiškai nepagrįstas. Apeliantė visada įspėja svečius, kad šie turi laikytis viešosios tvarkos reikalavimų ir ji negali iš anksto žinoti, ar jo svečiai pažeis ar nepažeis viešąją tvarką leisdami muziką ar fejerverkus, todėl sunku suprasti, kaip praktiškai būtų galima įgyvendinti teismo nutartyje nustatytą reikalavimą nenuomoti komplekso tokiai (turbūt reikia suprasti “neteisėtai ir ieškovų sveikatai žalą darančiai”) veiklai. Nesant aiškumo, kaip atskirti tuos nuomininkus, kurie „leis garsiai muziką ir fejerverkus” ir kurie „neleis garsiai muzikos ir fejerverkų” apeliantės galimybė vykdyti veiklą (nuomoti kompleksą svečiams) yra visiškai nepagrįstai ribojama, nes siekiant nepažeisti teismo nustatyto draudimo, galimai reiktų apskritai komplekso nenuomoti, tačiau tai būtų visiškai neproporcinga, nes galimai 9 iš 10 nuomininkų apskritai nepažeistų viešosios tvarkos reikalavimų, tačiau jiems vis tiek kompleksas negalėtų būti nuomojamas. Laikantis ekonomiškumo principo, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Akivaizdu, kad tuo metu kol bus nagrinėjama ši byla (o tai gali užtrukti ne vienerius metus) draudimas nuomoti kompleksą „( - )” neabejotinai padarys didelių nuostolių apeliantei, nes ji negaus nuomos pajamų, tačiau iš kitos pusės nėra pateikta jokių įrodymų, kad neuždraudus apeliantei nuomoti kompleksą „( - )” ieškovams tikrai bus padaryta neatitaisoma žala sveikatai. Todėl toks teismo nustatytas ribojimas vykdyti veiklą, kuris bus labai nuostolingas apeliantei, yra visiškai neproporcingas daugiau teorinei nei praktinei galimybei, kad dėl kelių triukšmingų vakarėlių ar fejerverkų ieškovams bus padaryta žala sveikatai.

142.3. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad sodyboje, esančioje šalia apeliantės pramogų komplekso „( - )“, su šeima gyvena tik šiltuoju metų laiku. Taigi patys ieškovai pripažįsta, kad jiems žala gali būti daroma tik šiltuoju metų laiku.

15Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2015-10-15 nutartį nepakeistą šiais argumentais:

161. Informuojame, kad formuojant išrašą buvo padaryta techninė klaida, nurodant ieškovų sūnaus, o ne ieškovo anketinius duomenis, tačiau medicininė informacija yra apie ieškovą, todėl siekdami išsklaidyti abejones teikiamas pataisytas ieškovo medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nuorašą. Ieškovai niekada neįrodinėjo ir neteigė, kad būtent apeliantės veiksmai sukėlė ieškovui hipertenziją, tačiau teigė ir teigia, kad nuolatinė, tęstinė su triukšmu susijusi apeliantės veikla daro žalą ieškovų sveikatai, net nepriklausomai nuo to, ar jie būtų sveiki ar sergantys, tačiau toji žala yra ypač pavojinga, nes ieškovas, sergantis hipertenzija (liga, kuriai ypač reikalingas poilsis ir streso vengimas) yra priverstas būti triukšmingoje aplinkoje dieną ir naktį. Maksimalius leidžiamus triukšmo ir infragarso lygius gyvenamuosiuose namuose ir jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos normos, todėl šių ribinių dydžių viršijimai reiškia visiems žinomą neigiamą poveikį ir žalą sveikatai, kuris papildomai neįrodinėtinas (CPK 183 straipsnio 1 dalis).

172. Ieškovai nesutinka, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neįgyvendinamos, neproporcingos ir nepagrįstai riboja apeliantės veiklą.

182.1. Apeliantės teigimu, ginčijama nutartimi nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantei draudžiama elgtis teisėtai, t. y. skleisti triukšmą, neviršijantį Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Tačiau, ieškovų nuomone, šiuo argumentu iš esmės yra bandomas spręsti ne laikinųjų apsaugos priemonių, bet pagrindinio ginčo reikalavimo klausimas. Nepaisant to, apeliantai plačiau pasisako ir šiuo aspektu. Pirma, apeliantės veikla nuolat pažeidžia ne tik Lietuvos higienos normą HN 33:2011, nustatančią triukšmo ribinius dydžius, bendro pobūdžio pareigą savo veiksmais nedaryti žalos kitiems asmenims, tačiau ir Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisykles, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T3-235 (toliau Taisyklės), kuriose nustatyta, kad teikiant paslaugas viešosiose vietose (tokiomis pagal Taisyklių 21 p. laikoma ir gyvenamųjų namų aplinka bei laisvalaikio leidimo įstaigos) draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, išskyrus renginius, kuriems yra išduotas leidimas (Taisyklių 40 p.); Taisyklių 40 punkto reikalavimai netaikomi uždarose patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai, jei patalpose įrengti langai ir durys yra uždaryti, o garsas nesklinda į išorę (Taisyklių 41 p.). Taigi, užsiimti tokia veikla, kokia užsiima apeliantė, pagal Taisykles galima tik turint savivaldybės išduotą leidimą arba tais atvejais, kai dėl patalpos įrengimo garsas nesklinda į išorę. Atsižvelgiant į tai, Taisyklių pažeidimas, leidžiant muziką ir kitą garsinę informaciją atviroje palapinėje ir lauke, apeliantės veiksmais bet kuriuo atveju daromas. Apeliantės veikloje yra nustatyta visa eilė triukšmo ribinių dydžių pažeidimų nakties metu ieškovų gyvenamojoje aplinkoje atvejų, tačiau pastaroji nesiėmė jokių priemonių identifikuoti jo keliamą triukšmą, įsidiegti skleidžiamo triukšmo kontrolės prietaisus, kurių pagalba galėtų kontroliuoti savo skleidžiamo triukšmo lygius, todėl teiginys, kad apeliantei uždrausta atlikti teisėtus veiksmus, t. y. skleisti triukšmą, neviršijantį maksimalių leidžiamų triukšmo lygių, yra tiesiog deklaratyvus, nes apeliantė neturi techninių galimybių užtikrinti tokios savo veiklos teisėtumo. Antra, iš apeliantės argumento, kad už ieškovų teisių pažeidimus tariamai atsakingas ne jis ar jo darbuotojai, bet patalpų nuomininkai ar renginių svečiai, matyti, kad apeliantė apskritai neketina realiai užtikrinti, jog nebūtų viršijami triukšmo ribiniai dydžiai ieškovų gyvenamojoje aplinkoje. Šiuo argumentu taip pat iš esmės yra bandomas spręsti ne laikinųjų apsaugos priemonių, bet pagrindinio ginčo reikalavimo klausimas, tačiau dėl šio argumento nepagrįstumo pasisako tiek, kiek tai susiję su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumu. Būtent šis apeliantės argumentas, kad ji negali būti atsakinga už komplekso svečius / nuomininkus, kurie tariamai yra įspėjami apie pareigą laikytis viešosios tvarkos reikalavimų, todėl apeliantė, negalėdama jų kontroliuoti, praktiškai negali užsiimti nuomos veikla, rodo tai, kad apeliantė ketina tęsti analogišką komercinę veiklą, prisidengdama tariamai kitų asmenų atliekamais neteisėtais veiksmais, ir tik ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios nuomoti kompleksą triukšmingai veiklai, gali užkirsti kelią žalos ieškovų sveikatai darymui. Šis apeliantės argumentas yra ne tik visiškai nepagrįstas ir panašiais atvejais teismų praktikoje įvertintas kaip piktnaudžiavimas teise, apie ką bus pasisakyta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau ir neatitinkantis tikrovės. Pirma, iš apeliantės sudaromų sutarčių (2014-09-29 Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. ( - )-TG-AIS-Nr. 9; 2014-10-06 Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. ( - )-TG-EVAL_Nr. 10; 2015-01-27 Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. ( - )-TG-ALE_Nr. 15) matyti, kad apeliantė teikia ne patalpų nuomos, bet renginių organizavimo paslaugas, nurodydama, kad „turi Kliento reikalavimus atitinkančias patalpas, įrangą ir personalą, turintį reikiamą kvalifikaciją, žinias ir patirtį renginių organizavimo, aptarnavimo paslaugų teikimo srityje ir ketina jas panaudoti teikdamas paslaugas“. Antra, visų renginių metu fizinę komplekso apsaugą vykdo apeliantės darbuotojai, todėl akivaizdūs pažeidimai (pavyzdžiui, civilinių pirotechnikos priemonių naudojimas draudžiamu metu) yra daromi su jų žinia. Trečia, apeliantė su klientais sudarytose sutartyse nėra jokių įpareigojimų dėl civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo ar triukšmingos veiklos apribojimų nakties metu. Ketvirta, net jei sutartyse ir būtų kokie nors deklaratyvūs klientų įpareigojimai neviršyti triukšmo ribinių dydžių, jie klientų ar renginio dalyvių nebūtų galimi užtikrinti, nes nėra jokių apeliantės parūpintų techninių priemonių įvertinti skleidžiamo triukšmo lygį, kas atviroje palapinėje arba lauke skleidžiant triukšmą apskritai yra praktiškai neįmanoma užtikrinti, kai ieškovų gyvenamasis namas yra 50 m atstumu.

192.2. Ieškovai neprašė ir teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, ribojančių apeliantės teises daugiau nei yra būtina siekiant užkirsti kelią ieškovų teisių pažeidimams. Kadangi į bylą pateikti įrodymai, kad būtent po 22 val. neuždarose patalpose leidžiama ar grojama muzika, skleidžiama garsinė informacija bei naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės sudaro ieškovų teisių pažeidimų turinį, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti ne apeliantės pobūvių organizavimo veiklą apskritai, bet tik tą, kuri yra susijusi su triukšmu bei civilinių pirotechnikos priemonių naudojimu, tik neuždarose patalpose (palapinėje ir lauke) ir tik po 22 val., t. y. ten ir tuo metu, kur ir kada yra daromi ieškovų teisių pažeidimai. Apeliantės įrodinėjamas tariamas ginčijama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumas yra grindžiamas lyginant iš esmės nepalyginamus dalykus: ieškovų sveikatą, kuri, anot apeliantės, „dėl kelių triukšmingų vakarėlių ar fejerverkų“ labai nenukentės ir apeliantės iš neteisėtų (teisę pažeidžiančių) veiksmų gaunamą komercinę naudą.

202.3. Ieškovai savo gyvenamajame name būna bet kuriuo metų laiku, bet daugiausia vasarą, kaip tik tada, kai apeliantė savo komplekse „( - )“ vykdo ieškovų teises pažeidžiančią veiklą.

21Prieš teismo posėdį gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kurie grindžiami sekančiais argumentais:

221. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą visiškai nepagrįstai nurodė, kad apeliantės vykdoma veikla nuolat kenkia ieškovų sveikatai. Apeliantė savo veiklą pramogų komplekse vykdo jau seniai ir iki 2014-2015 m. jokių skundų iš ieškovų negaudavo, su ieškovais buvo palaikomi normalūs kaimyniški santykiai. Tačiau 2014 m. ieškovai iš apeliantės pradėjo reikalauti „piniginės kompensacijos” už tai, kad neva apeliantės vykdoma veikla pažeidžia ieškovų teises (Priedas Nr. 1). Tik apeliantei atsisakius mokėti „kompensacijas”, ieškovai ėmė tvirtinti, kad apeliantės vykdoma veikla kenkia jų sveikatai. Ieškovai didžiąją dalį laiko praleidžia Vilniuje, o ne šalia apeliantei priklausančio žemės sklypo, todėl, net jeigu bylos eigoje būtų įrodytas sistemingas triukšmo viršijimas, nebūtų galima teigti, kad toks viršijimas nuolat daro kokią nors žalą ieškovams, kurie pastoviai gyvena Vilniuje, o ne prie apeliantės valdomo pramogų komplekso. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantei priklausančioje teritorijoje vyksta palyginus nedaug renginių, pavyzdžiui, 2015 metais vyko tik 7 renginiai (Priedas Nr. 2), todėl ieškovai galėjo netrukdomai ilsėtis savo sklype.

232. Toks draudimas, t. y. užsiimti teisėta patalpų nuomos veikla nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, apeliantei daro didelę žalą, nes apeliantė negali sudaryti sutarčių su klientais, kurie jau dabar kreipiasi su prašymais dėl galimybės išsinuomoti patalpas 2016 metams (Priedas Nr. 3). Taip pat, kaip matyti iš Priedo Nr. 2, per 2015 m. apeliantė iš pramogų komplekso nuomos gavo 12 021 Eur pajamų, todėl tikėtina, kad ir 2016 m. vasarą iš komplekso nuomos gaus ne mažesnes pajamas, kas patvirtina, kad teismo pritaikytas draudimas turės labai konkrečias neigiamas pasekmes apeliantei.

243. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas, kuriuo nustatyti galimi triukšmo dydžių viršijimai, yra apskųstas administracine tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Bylos Nr. eI-5272-764/2016, šiuo metu yra skundžiama nutartis dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą skundui priimti). Be to, šio patikrinimo akto pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skirta bauda yra apskųsta Vilniaus rajono apylinkės teismui (Bylos Nr. II-18-927/2016, byla dar yra nagrinėjama). Ieškovų pareiškimo pagrindu užvesta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pirotechnikos naudojimo bei priimtas nutarimas apeliantės vadovei skirti baudą taip pat yra apskųstas Vilniaus rajono apylinkės teismui (Bylos Nr. II-23-927/2016, byloje dar tik bus pirmasis teismo posėdis).

254. Apeliantė ėmėsi veiksmų, kuriais galima būtų identifikuoti skleidžiamo garso lygį, pavyzdžiui, 2015-07-11 kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyrių dėl garso lygio matavimo vykstant renginiui (Priedas Nr. 4). Identifikavus, kad garso lygis neviršija ribinių dydžių dienos metu, klientams, kurie naudojosi tą dieną patalpomis, buvo paaiškinta, kad vakaro ir nakties metu garso lygis turės būti atitinkamai sumažintas, kad neviršytų ribinių dydžių, kurie yra nustatyti vakaro ir nakties metu. Vadinasi apeliantė, priešingai nei teigė ieškovai, ėmėsi priemonių, t. y. atliko matavimus, kurios padėtų identifikuoti garso lygį. Pramogų komplekse apeliantė teikia tik patalpų nuomos, renginių, konferencijų aptarnavimo paslaugas, tačiau muziką transliuojančios ar atkuriančios įrangos neturi ir nenuomoja. Ieškovų prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtose apeliantės sutartyse įvardinta įranga apima įvairią patalpų tinkamam funkcionavimui skirtą techninę įrangą, pavyzdžiui, vėdinimo, virtuvės. Dėl šios priežasties draudimas nuomoti kompleksą teisėtai veiklai atrodo neproporcingas apeliantės atžvilgiu dar ir dėl to, kad ieškovų išvardintus teisės aktų pažeidimus (pirotechnikos priemonių naudojimas ir triukšmo skleidimas) padarė ne pati apeliantė ar jo klientams suteikiama įranga arba apeliantės darbuotojai, o klientai, kurie pažeidė viešąją tvarką ir padarė administracinės teisės pažeidimus. Tuo tarpu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės kyla apeliantei.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

28Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29Nagrinėjamu atveju ieškovų prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti apeliantei jai priklausančiame pramogų komplekse „( - )“ pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksą tokiai veiklai, sutampa su CK 6.255 straipsnio pagrindu šioje byloje pareikštu ieškinio reikalavimu – uždrausti apeliantei atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus, kuriais sukeliama žala, t. y. uždrausti apeliantei jai priklausančiame pramogų komplekse „( - )“ pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksą tokiai veiklai. Tačiau prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).

30CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja teismą, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; ir kt.).

31Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad apeliantė vykdo pobūvių organizavimo veiklą, tą pagrindžia ir prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktos Atlygintinų paslaugų sutartys Nr. ( - )-TG-AIS-Nr. 9; Nr. ( - )-TG-EVAL_Nr. 10 ir Nr. ( - )-TG-ALE_Nr. 15), iš kurių matyti, kad apeliantė teikia renginių organizavimo paslaugas, nurodydama, kad „turi Kliento reikalavimus atitinkančias patalpas, įrangą ir personalą, turintį reikiamą kvalifikaciją, žinias ir patirtį renginių organizavimo, aptarnavimo paslaugų teikimo srityje ir ketina jas panaudoti teikdamas paslaugas Klientui“. Ieškovai nurodė, kad gyvena 50 m. atstumu nuo pramogų komplekso ir atsakovės skleidžiamas triukšmas pažeidžia jų teises į būsto neliečiamybę ir privataus gyvenimo gerbimą, daro žalą ieškovų sveikatai. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, kad apeliantei priklausančioje teritorijoje vyksta palyginus nedaug renginių, pavyzdžiui, 2015 metais vyko tik 7 renginiai, todėl ieškovai galėjo netrukdomai ilsėtis savo sklype. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, siekdama pagrįsti nurodomas aplinkybes dėl mažo renginių kiekio, prideda pažymą apie renginių kiekį ir prašymus organizuoti renginius, tačiau pagal šiuos duomenis negalima spręsti apie sutarties šalių įsipareigojimų turinį (CPK 178 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas Konstitucijos 24 straipsnyje garantuojamos teisės į būsto neliečiamumą turinį, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją, aiškinant Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, formuoja teisminę praktiką, jog turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009).

33Maksimalius leidžiamus triukšmo ir infragarso lygius gyvenamuosiuose namuose ir jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, todėl šių ribinių dydžių viršijimai reiškia visiems žinomą neigiamą poveikį ir žalą sveikatai, kuris papildomai neįrodinėtinas (CPK 183 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo tikslas ‑ reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Ieškovai ieškinio 5 punkte, kurį sudaro 21 papunktis, išvardino sąrašą aplinkybių, susijusių su apeliantės keliamo triukšmo ribinių dydžių pažeidimais nakties metu ieškovų gyvenamojoje aplinkoje ir kompetentingų institucijų atliktus tyrimus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovai tikėtinai pagrindė savo argumentus dėl pramogų komplekse keliamo triukšmo. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant ginčo klausimą esminės įtakos ieškovų sveikatos būklė neturi, bet neabejotina, kad nuolatinė, tęstinė su triukšmu susijusi apeliantės veikla daro žalą sveikatai, net nepriklausomai nuo to, ar ieškovai būtų sveiki ar sergantys. Tuo labiau, kad platesnė tokių argumentų analizė bus atlikta sprendžiant ginčą iš esmės, o ne šioje laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje, kuomet reikalinga tik preliminariai pagrįsti ieškinį.

34Ieškovai atsiliepime nurodė, kad apeliantė nesiėmė priemonių identifikuoti jos keliamą triukšmą, įsidiegti skleidžiamo triukšmo kontrolės prietaisus, kurių pagalba galėtų kontroliuoti skleidžiamo triukšmo lygius. Apeliantė, siekdama paneigti šiuos argumentus, prie rašytinių paaiškinimų pridėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių 2015-07-14 tyrimo protokolą, iš kurio matyti, kad garso slėgio lygis neviršijo maksimalaus garso slėgio lygio. Tačiau toks tyrimas buvo atliktas tik vieną dieną (2015-07-14) ir tik dienos metu, todėl niekaip nėra susijęs su ieškovų nurodomais jų teisių pažeidimais būtent nakties metu, kuriems išvengti yra prašomos taikyti ginčo laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apeliantės argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių (pvz.: apeliantei draudžiama elgtis teisėtai, t. y. skleisti triukšmą, neviršijantį Lietuvos higienos normose HN 33:2011 nustatytų triukšmo ribinių dydžių, ar dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodomų aplinkybių, kad ieškovai siekia tik galimai pasipelnyti ar ginčija administracines nuobaudas, kas jau yra papildomi apelianto argumentai, teikiami pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytus draudimus) atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343/2013). Ar ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

35Kita vertus, šioje proceso stadijoje apeliantės teiginys, kad jai uždrausta atlikti teisėtus veiksmus, t. y. skleisti triukšmą, neviršijantį maksimalių leidžiamų triukšmo lygių, yra deklaratyvus, nes apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji turi technines galimybes užtikrinti tokios savo veiklos teisėtumą (CPK 178 straipsnis). Iš apeliantės atskirojo skundo argumento, kad už ieškovų teisių pažeidimus atsakingi kiti asmenys (pvz.: klientai), spręstina, kad apeliantė nėra linkusi realiai užtikrinti, kad nebūtų viršijami triukšmo ribiniai dydžiai ieškovų gyvenamojoje aplinkoje. Būtent apeliantė, vykdanti ūkinę komercinę veiklą – teikdama pobūvių organizavimo paslaugas, turi būti pakankamai rūpestinga, visiškai kontroliuoti pramogų komplekse viešinčius svečius, kurie trikdo viešąją rimtį. Tačiau prie ieškinio ieškovai pateikė duomenis, kuriais jie grindžia argumentus, kad apeliantai savo teise vykdyti ūkinę – komercinę veiklą naudojosi pažeisdama įstatymus ir varžydama ieškovų konstitucinę teisę į ramų naudojimąsi būstu (Konstitucijos 24 straipsnis, 28 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys) bei, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tikėtinai daro žalą ieškovų sveikatai. Šios aplinkybės pakankamos konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį, prašydami uždrausti ne apeliantės pobūvių organizavimo veiklą apskritai, bet tik tą, kuri yra susijusi su triukšmu bei civilinių pirotechnikos priemonių naudojimu, tik neuždarose patalpose (palapinėje ir lauke) ir tik po 22 val., t. y. ten ir tuo metu, kur ir kada yra daromi ieškovų teisių pažeidimai ir nėra imtasi jokių priemonių daromiems ieškovų teisių pažeidimams išvengti. Taigi, dabartinėje susiklosčiusioje situacijoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nelaikytinos perteklinėmis ir pažeidžiančiomis apeliantės teisėtus interesus.

36Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą apeliantei jai priklausančiame pramogų komplekse „( - )“ pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22:00 val. iki 6:00 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksą tokiai veiklai, laikyti neatitinkančia ekonomiškumo, teisingumo principų nėra pagrindo. Kaip teisingai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantės įrodinėjamas tariamas ginčijama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumas yra grindžiamas lyginant iš esmės nepalyginamus dalykus, t. y. ieškovų sveikatą ir apeliantės gaunamą komercinę naudą. Apeliantei nurodytina, kad ji turi galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis), ir ši priemonė sudaro jai galimybę iš dalies apsaugoti savo interesus. Kita vertus, civilinio proceso įstatymas numato, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013). Tuo tarpu ieškovų turtiniai interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti, ir jie šiuo atveju neturi alternatyvių savo interesų užtikrinimo būdų. Todėl ir šių teisės normų reglamentavimas leidžia spręsti, kad taikius laikinąją apsaugos priemonę nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra.

37Papildomai apeliacinės instancijos teismas dėl teismo posėdžio dieną apeliantės gautų rašytinių paaiškinimų nurodo, kad CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog, pasibaigus apeliacinio (šiuo atveju atskirojo (CPK 338 straipsnis) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuose apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės patvirtinta jos teisinė pozicija, kuri jau yra suformuluota anksčiau pateiktame atskirajame skunde. Kaip jau šioje nutartyje minėta, nauji dalykai, kuriuos apeliantė įrodinėja paaiškinimuose – aplinkybė, kad ieškovai siekia tik galimai pasipelnyti, ar apeliantė ginčija administracines nuobaudas. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokiu būdu apeliantė, priešingai CPK 323 straipsniui, prašo suteikti jai galimybę papildyti atskirąjį skundą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina šių argumentų, pateiktų CPK apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų nenustatytuose apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose, pagrįstumo.

38Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos naujos aplinkybės, kad apeliantė ėmėsi priemonių identifikuoti jos keliamą triukšmą, nes, kaip ji pagrįstai pažymėjo, ieškovai tik savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantė neturi techninių galimybių užtikrinti savo veiklos teisėtumo. Dėl šį apelianto atsikirtimą pagrindžiančio įrodymo ‑ Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių 2015-07-14 tyrimo protokolo – apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė (CPK 314 straipsnis). Kitas iš naujų dalykų, kurį apeliantė įrodinėja paaiškinimuose ‑ aplinkybė, kad ji ne nuolat pažeidinėja teisės aktuose numatytus ribinius triukšmo dydžius, nes, kaip ji pagrįstai nurodė, ieškovai tik savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovai nuolat yra priversti būti triukšmingoje aplinkoje. Dėl šį apelianto atsikirtimą pagrindžiančio įrodymo – pažymos apie renginių kiekį ir prašymus organizuoti renginius – apeliacinės instancijos teismas taip pat šioje nutartyje pasisakė (CPK 185 straipsnis).

39Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai Vilniaus rajono apylinkės teisme pareiškė prevencinį ieškinį... 4. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė, vykdydama renginių organizavimo ir / ar... 5. Šiam reikalavimui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi ieškovų prašymą... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovė (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo 2015-10-15 nutartį... 10. 1. Nėra grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai... 11. 2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neįgyvendinamos,... 12. 2.1. Apeliantei laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta nurodytu laiku... 13. 2.2. Apeliantės nuomone, ribojimas - nuomoti kompleksą - yra visiškai... 14. 2.3. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad sodyboje, esančioje šalia apeliantės... 15. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti... 16. 1. Informuojame, kad formuojant išrašą buvo padaryta techninė klaida,... 17. 2. Ieškovai nesutinka, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra... 18. 2.1. Apeliantės teigimu, ginčijama nutartimi nustatytomis laikinosiomis... 19. 2.2. Ieškovai neprašė ir teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos... 20. 2.3. Ieškovai savo gyvenamajame name būna bet kuriuo metų laiku, bet... 21. Prieš teismo posėdį gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kurie... 22. 1. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą visiškai nepagrįstai nurodė,... 23. 2. Toks draudimas, t. y. užsiimti teisėta patalpų nuomos veikla... 24. 3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas, kuriuo nustatyti... 25. 4. Apeliantė ėmėsi veiksmų, kuriais galima būtų identifikuoti... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę... 30. CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja teismą, sprendžiant... 31. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad apeliantė vykdo pobūvių... 32. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas Konstitucijos 24 straipsnyje... 33. Maksimalius leidžiamus triukšmo ir infragarso lygius gyvenamuosiuose namuose... 34. Ieškovai atsiliepime nurodė, kad apeliantė nesiėmė priemonių... 35. Kita vertus, šioje proceso stadijoje apeliantės teiginys, kad jai uždrausta... 36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios... 37. Papildomai apeliacinės instancijos teismas dėl teismo posėdžio dieną... 38. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl apeliantės... 39. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos... 40. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337... 41. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015...