Byla 2A-1406-826/2015
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur (10 000 Lt) skolą, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2014-02-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovas įsipareigojo 2014-03-19 grąžinti ieškovui 10000 Lt. Kadangi atsakovas nustatytu terminu skolos negrąžino, ieškovas 2014-07-27 pranešimu paragino atsakovą sumokėti susitartą pinigų sumą. Ieškovas patvirtino, kad atsakovas šios sumos jam iki šiol nėra sumokėjęs. Prašoma iš atsakovo priteisti skola atsirado dėl to, kad ieškovas pardavė atsakovui butą ir už buto pardavimą nebuvo sumokėta visa susitarta kaina. Ieškovas nurodė, jog susitarime nurodyta papildoma 10000 Lt suma buvo tam, kad būtent atsakovas, o ne kitas asmuo turėtų teisę įsigyti ieškovui nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu ( - ), Klaipėdoje. Ieškovas pripažino, jog susitartu terminu 2014-03-19 jis iš buto neišsikraustė, vėlavo apie dvi–tris savaites.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-12 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 202,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad įvertinęs 2014-02-26 atsakovo pasirašytame rašte išdėstytas sąlygas, teismas daro išvadą, jog 2014-02-26 susitarimas neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytų reikalavimų vekseliui ir negali būti laikomas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo prasme. Tarp šalių 2014-02-26 raštelio pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ginčas kilo dėl 2014-02-26 susitarimo sąlygų esmės ir įsipareigojimų apimties. 2014-02-26 buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 000 Lt su sąlyga, jog ieškovas iki 2014-03-19 išsikels iš buto, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje, ir jam šį butą perduos. Susitarime numatytos sąlygos išdėstytos aiškiai, konkrečiai, jų lingvistinė konstrukcija aiški ir nedviprasmiška. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad susitarimo pasirašymo metu jis suprato surašytas sąlygas ir sąlygos tuo metu ieškovą tenkino. Ieškovo paaiškinimai apie skolos susidarymo pagrindą bylos nagrinėjimo metu buvo netikslūs, nenuoseklūs, ieškovas neteikė teismui duomenų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sąlyga, kurią turėjo įvykdyti ieškovas, siekdamas gauti iš atsakovo 10 000 Lt, buvo ta, kad ieškovas turėjo iki 2014-03-19 išsikraustyti iš buto, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje, ir šį butą perduoti atsakovui. Teismas padarė išvadą, kad 2014-02-26 susitarime numatyta sąlyga atitinka įstatymų reikalavimus ir gali būti vykdoma. Siekiant nustatyti, ar atsakovui atsirado prievolė ir pareiga sumokėti ieškovui 2014-02-26 susitarime numatytą sumą, būtina įvertinti, ar buvo įvykdyta susitarime numatyta sąlyga. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas iki 2014-04-18 neperdavė ginčo buto ir šio buto raktų atsakovui, todėl atsakovui norint patekti į buto vidų teko išlaužti senas buto duris. Nagrinėjamu atveju dėl ieškovo neveikimo ir sąlygos neįvykdymo buvo pažeistas atsakovo teisėtų lūkesčių principas ir atsakovas negavo, ko pagrįstai tikėjosi. Duomenų, patvirtinančių, kad susitarimo sąlygos ieškovas negalėjo įvykdyti dėl atsakovo kaltės, byloje nepateikta.

4Ieškovas G. K. pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, neatsižvelgė į sutarties esmę, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį. Teismas nenustatė esminę reikšmę turinčių aplinkybių, susijusių su skolos susidarymu, ieškovo sąžiningumu, nenurodė motyvų, kodėl vienus įrodymus vertino, o kitus atmetė. Nors ieškovas buto ir neatlaisvino iki 2014-03-19, tačiau apie tai įspėjo atsakovą. Iš byloje esančio 2015-03-27 telefoninio pokalbio matyti, kad ieškovas skambino atsakovui, o tai patvirtina, kad atsakovas sutiko vekselyje nurodytą sąlygos įvykdymą nukelti. Atsakovas taip pat pokalbio metu nurodė, kad sutinka sumokėti 5000 Lt. Be to, atsakovas neginčijo 2014-07-27 pranešimo apie vekselio apmokėjimą, o tai tik patvirtina, kad skolos faktą jis pripažino.

5Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas teigdamas, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nenurodo, kokios konkrečiai taisyklės buvo pažeistos. Nei vienas ieškovo pateiktas įrodymas nepatvirtina fakto, jog atsakovas pripažino skolą. Taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovas būtų sutikęs nukelti 2014-02-26 susitarime numatytą sąlygą. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas neįvykdė 2014-02-26 susitarime nustatytos sąlygos atlaisvinti butą, dėl to atsakovas neturi pareigos mokėti 10 000 Lt.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

8Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

9Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir vertino tik atsakovui palankius įrodymus. Ši skundo nuostata nepagrįsta.

10Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

11Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

12Apeliantas teigia, kad teismas vertino tik atsakovui palankius įrodymus ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog įrodymai buvo įvertinti nepalankiai ieškovui, savaime nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai ar pažeidžiant CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus, bylai reikšmingus įrodymus. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nenustatė esminę reikšmę turinčių aplinkybių, susijusių su skolos susidarymu ir ieškovo sąžiningumu. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismas įvertino ieškovo paaiškinimus dėl skolos susidarymo ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovo paaiškinimai apie 2014-02-26 susitarimo atsiradimą yra prieštaringi. Ieškovas nurodė, kad 2014-02-26 susitarimu šalys sutarė sumokėti dalį ieškovo parduodamo buto kainos, vėliau ieškovas teigė, kad 2014-02-26 susitarimas dėl 10 000 Lt sumokėjimo ieškovui buvo sudarytas tam, kad ieškovas butą parduotų būtent konkrečiam asmeniui, šiuo atveju atsakovo tėvui. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas aiškinosi susitarimo sudarymo aplinkybes ir jas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

13Apeliantas teigia, kad jis elgėsi geranoriškai, susisiekė su atsakovu ir paaiškino jam priežastis, dėl kurių negali iki 2014-03-19 įvykdyti 2014-02-26 numatytos sąlygos, t. y. nurodė, kodėl negali išsikelti iš parduodamo buto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė patvirtina patį faktą, kad ieškovas pripažino negalintis įvykdyti susitarimo išsikelti iki 2014-03-19, tačiau tai nereiškia, kad 2014-02-26 numatytos sąlygos atsiradimas buvo nukeltas neribotam laikui ar konkrečiam momentui, kada ieškovas galbūt būtų gera valia išsikėlęs (CPK 185 straipsnis). Apeliantas teigia, kad atsakovo sutikimą dėl sąlygos įvykdymo nukėlimo momento patvirtina pateiktos pokalbių išklotinės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pateiktos išklotinės ir stenograma neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Iš pateiktų išklotinių nėra jokios galimybės patikimai identifikuoti pokalbio dalyvius.

14Byloje nepaneigtas faktas, jog ieškovas neįvykdė 2014-02-26 sąlygos iki 2014-03-19, t. y. iki nurodytos datos neišsikėlė iš buto. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad ieškovo išsikėlimas būtų nukeltas vėlesniam laikui, taip pat nėra duomenų, kurie būtų pakankami daryti išvadą, kad ieškovas nustatytos sąlygos negalėjo įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (CK 6.30 straipsnis). Tam, kad ieškovas įgytų teisę į atsakovo mokėtinus 10 000 Lt, jis privalėjo išsikelti iš buto iki 2014-03-19. Kadangi šių veiksmų jis neatliko, jis neteko teisės ir reikalauti prievolės sumokėti 10 000 Lt iš atsakovo. Įvertintina ir tai, jog ieškovas gera valia buto atsakovui taip ir neperdavė, nes tam, kad atsakovas galėtų patekti į iš ieškovo nupirktą butą, jam teko laužti duris ir montuoti naujas. Paminėtas faktas liudija tai, kad ieškovas sąlygos įvykdymu nebuvo suinteresuotas net ir suėjus nustatytam terminui. Aplinkybė, kad atsakovas, ieškovo teigimu, pripažino skolą, neturi įtakos atsakovo prievolei sumokėti ieškovui 10 000 Lt, nes ši atsakovo prievolė baigėsi ieškovui neišsikėlus iš buto iki

152014-03-19.

16Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.), nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai