Byla 2K-274/2013
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 24 straipsnio 6 dalį 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 182 straipsnio 3 dalį 40 parų arešto

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 24 straipsnio 6 dalį 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 182 straipsnio 3 dalį 40 parų arešto.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams

4Šiuo nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 3 dalį keturiasdešimt parų arešto.

5Nuosprendžiu paskirtąsias bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

6Paskirtąsias bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

7Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1. 3 dalimis subendrinta su 2009 m. gruodžio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

8Iš nuteistųjų A. P. ir R. D. nukentėjusiajai I. P. priteista 300 Lt.

9Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria nuteistųjų R. D. ir A. P. gynėjų advokatų V. S. bei L. R. apeliaciniai skundai atmesti.

10R. D. teismų sprendimų kasacine tvarka neskundžia.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Nustatė

12A. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas kartu su R. D., iš anksto žinodamas, kad R. D. vyks į Kauną daryti sunkaus nusikaltimo – I. P. plėšimo, 2010 m. lapkričio 20 d., nuo 13.11 iki 14.30 val., savo vardu registruotu automobiliu ,,Mercedes Benz-300“ (duomenys neskelbtini) iš Alytaus atvežė R. D. į nusikaltimo vietą Kaune esančią Piliakalnio g. prie gyvenamojo namo Nr. 9, kur jo laukė ir stebėjo aplinką, kad esant būtinumui būtų galima perspėti R. D. ir su juo kartu greitai, nesulaikytiems pasišalinti iš įvykio vietos; R. D. tiesiogiai vykdant nusikaltimą palaikė tarpusavio ryšį mobiliojo ryšio telefonu, t. y. šiam apie 14.30 val. nuėjus į nuomojamą butą Kaune, ( - ) ir panaudojus fizinį bei psichinį smurtą, pagrasinus šaunamuoju ginklu, taip atėmus galimybę I. P. priešintis ir pagrobus svetimą jos turtą, jis su R. D. telefonu aptarė aplinkybes, ką daryti su nukentėjusiąja iš jos pagrobtais pinigais, kitais daiktais; po to R. D. palikus bute surištą I. P. ir grįžus su pagrobtais iš jos daiktais į A. P. vairuojamą automobilį, šis R. D. išvežė, taip padėjo padaryti nusikalstamą veiką ir pasišalinti iš nusikaltimo padarymo vietos.

13Be to, A. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas, kartu su R. D. 2010 m. lapkričio 20 d., apie 15.25 val., savo automobiliu atvežė R. D. prie AB SEB banko bankomato (duomenys neskelbtini), esančio Kauno rajone, Akademijos miestelyje, Universiteto g. 10. Tuo metu, kai R. D. nuėjo apie 15.29 val. neteisėtai panaudojęs mokėjimo instrumentą – AB banko ,,DnB NORD“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“, pagrobtą iš I. P. ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. įdėjęs pagrobtą mokėjimo kortelę į AB SEB bankui priklausantį bankomatą (duomenys neskelbtini) ir pasinaudojęs tikrais mokėjimo kortelės identifikavimo skaičiais – PIN kodu (slaptažodžiu), pateikęs save kaip I. P., apgaule savo naudai užvaldė nedidelės vertės svetimą I. P. turtą – 150 Lt; A. P. buvo automobilyje, kur jo laukė ir stebėjo aplinką, kad esant būtinumui būtų galima perspėti R. D. ir su juo kartu greitai, nesulaikytiems pasišalinti iš įvykio vietos ir esant būtinumui buvo iš anksto aptaręs, kad perspės apie gresiantį pavojų, o R. D. grįžus į jo vairuojamą automobilį, jis šį parvežė į Alytų – taip padėjo padaryti nusikalstamą veiką ir pasišalinti iš nusikaltimo padarymo vietos.

14Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę, nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti, grąžinti ikiteisminio tyrimo metu paimtus asmeninius daiktus.

15Kasatorius neigia savo kaltę dėl veikų padarymo. Pasak nuteistojo, jo kaltė grįsta vien tik prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, nors ji savo parodymuose mini tik R. D., ir trimis mobiliojo telefono skambučiais. Pačių skambučių buvimo fakto nuteistasis neneigia, tačiau, jo manymu, jie negali būti jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, nes skambučių tikslas buvo susitarti su R. D., kur jo laukti nežinant apie nusikalstamą veiką. Kasatorius nesutinka, kad jo veiksmai kvalifikuoti kaip padėjėjo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, nes jis neatliko nė vieno iš straipsnyje išvardytų veiksmų: nepadėjo R. D. padaryti nusikaltimų, nežinojo apie jo planus juos padaryti, nedavė jokių patarimų nusikaltimui įvykdyti, neteikė jokių priemonių, nešalino nusikaltimo įvykdymo kliūčių, nieko nesaugojo, nežadėjo ir nesitarė su R. D. slėpti nusikaltimą, jo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikaltimo metu įgytus daiktus. Kasatorius ginčija, kad buvo įrodytas jo buvimas Kaune, Piliakalnio gatvės 9 namo kieme. Teismai nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kodėl veika vertintina kaip padėjėjo. Byloje, pasak nuteistojo, neįrodyta tiesioginė tyčia padėti padaryti plėšimą, taip pat ar jis suprato inkriminuojamus veiksmus, ar jis turėjo tikslą padėti R. D. padaryti nusikaltimą.

16Kasaciniame skunde nurodomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo pažeidimas, nes nuteistasis ir gynėjas buvo pateikę prašymus pirmosios instancijos teismui dėl liudytojos R. D. apklausos, tačiau prašymai buvo nepagrįstai atmesti. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo nuteistojo R. D. parodymus apeliaciniame skunde, kur jis pripažįsta savo kaltę ir nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo A. P..

17Taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą, neatsakė į kai kuriuos apeliacinio skundo motyvus. Vieną iš tokių motyvų kasatorius nurodo šaunamojo ginklo inkriminavimo pagrįstumo ginčijimą. Kasatorius nesutinka su ginklo požymio inkriminavimu, nes byloje joks ginklas (nei šaunamasis, nei nešaunamasis) nusikaltimo vietoje nerastas, nėra eksperto ar specialisto išvados dėl to. Teismai šį požymį inkriminavo remdamiesi vieninteliais nukentėjusiosios parodymais, kad jai buvo grasinta ginklu, nors, nuteistojo manymu, šios nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik tais nukentėjusiosios parodymais, kuriuose ji teigia, jog A. P. buvo žinoma, kad R. D. 2010 m. lapkričio 20 d. turėjęs su savimi ginklą ir kad su juo ruošiasi daryti nusikaltimą, todėl A. P. tyčia apėmė ir ginklo panaudojimą. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė šiuo klausimu tik dėl R. D., tuo tarpu A. P. skundo argumentas liko neišnagrinėtas. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog reikia vertinti ne tiek paties ginklo tikrumo faktą, kiek nukentėjusiojo asmens suvokimą apie ginklo panaudojimo galimybę ir pavojų, o šiuo atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji, matydama ginklą, realiai jautė didelę grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų vertinant BK 180 straipsnio 3 dalies kvalifikavimą (skunde nurodomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. dienos nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 18 punktas).

18Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo skundą atmesti.

19Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais neigiama kaltė dėl veikų padarymo, nesutinkant su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nesudaro bylos kasacinėje instancijoje nagrinėjimo pagrindo ir turi būti palikti nenagrinėti.

20Prokuroras nesutinka, kad buvo pažeistas rungimosi principas, nes buvo atmestas prašymas apklausti R. D., kuri, pasak kasatoriaus, galbūt pažinojo nukentėjusiąją I. P.. Prokuroras pažymi, kad nuteistojo prašymas buvo grindžiamas tik prielaida, kad R. D. galbūt pažinojo nukentėjusiąją, tačiau nukentėjusioji parodė, kad R. D. nėra mačiusi, pirmą kartą apie ją išgirdo apklausos metu, todėl nuteistojo prašymas buvo atmestas motyvuotai ir pagrįstai.

21Atsiliepime pritariama veikų kvalifikavimui, pažymint, kad teismų sprendimuose pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Sprendimuose išdėstyti faktiniai duomenys, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad A. P. žinojo, jog padeda R. D. įvykdyti plėšimą, taip pat žinojo, kad plėšimo metu bus panaudotas šaunamasis ginklas, ir taip veikė dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai praturėti. Visi bylos įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. P. padėjo įvykdyti inkriminuotus nusikaltimus. Bylos įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teismų sprendimuose motyvuotai išdėstyta, kodėl vienais įrodymais tikima, o kiti atmetami.

22Prokuroras nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl neteisingo šaunamojo ginklo požymio inkriminavimo, teigia, kad tokie teiginiai neatitinka tiesos. Byloje nustatyta, kad A. P., iš anksto žinodamas, jog R. D. vyks į Kauną daryti sunkaus nusikaltimo, savo automobiliu iš Alytaus atvežė R. D. į nusikaltimo vietą Kaune, kur jo laukė ir stebėjo aplinką, kad esant būtinumui būtų galima perspėti R. D. ir su juo kartu pasišalinti iš įvykio vietos. Taip pat byloje nustatyta, kad R. D. vykdant nusikaltimą jis tiesiogiai palaikė ryšį su A. P. telefonu – aptarė aplinkybes, ką daryti su nukentėjusiąją ir iš jos pagrobtais pinigais, kitais daiktais. Taigi prokuroras mano, kad A. P. jau iš anksto buvo žinomos visos planuojamo įvykdyti plėšimo aplinkybės, t. y. kad plėšimas buvo įvykdytas įsibraunant į nukentėjusiosios butą bei panaudojant šaunamąjį ginklą, todėl nėra pagrindo kalbėti apie vykdytojo ekscesą. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad iš tiesų ginklas nebuvo rastas, vadinasi, nenustatyta, kad tai tikrai buvo šaunamasis ginklas. Tačiau, pasak prokuroro, lemiamą reikšmę turi ne pats šaunamojo ginklo tikrumas, bet nukentėjusiosios suvokimas apie ginklo panaudojimo galimybę ir pavojų, t. y. kad nukentėjusioji, matydama ginklą, būdama įsitikinusi, kad jis yra tikras, realiai jautė didelę grėsmę savo sveikatai ir gyvybei ir dėl to nesipriešino R. D..

23Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Dėl BPK pažeidimų

25Kasaciniame skunde nurodomi procesiniai pažeidimai dėl rungimosi principo atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas reagavo į kaltinamųjų bei jų gynėjų prašymus ir ėmėsi veiksmų iškviesti liudytoją R. D. į teismą, aiškinosi jos neatvykimo priežastis, paskyrė jai atvesdinimą, tačiau paaiškėjus, kad liudytoja Lietuvoje nebegyvena, teismas perklausė proceso dalyvių nuomonės dėl tolesnio bylos nagrinėjimo be papildomos šios liudytojos apklausos teisme. Prokuroras pritarė, kad liudytojos iškviesti neįmanoma, prašė perskaityti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kiti proceso dalyviai sutiko, kad byla būtų tęsiama be šios liudytojos apklausos. Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, patys apeliantai to neprašė, jokių papildomų prašymų nepateikė, apeliacinės instancijos teismas nutartyje motyvuotai atsakė į skundo teiginius dėl liudytojos R. D. parodymų, todėl nėra pagrindo teigti apie neišnagrinėtus jų prašymus dėl liudytojų apklausos ir rungimosi principo pažeidimo. Nors apeliaciniame skunde R. D. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę, kad apkalbėjo A. P., ir remiantis tuo prašė pripažinti jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patikrinti šios naujos versijos atliekant įrodymų tyrimą neprašė nė vienas proceso dalyvis, o byloje esantys duomenys apkalbėjimo versiją paneigė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, nėra pagrindo manyti, jog nagrinėjant bylą buvo padaryti skunde nurodyti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą.

26Dėl šaunamojo ginklo požymio inkriminavimo

27Kasaciniame skunde nesutinkama su kvalifikuojamojo požymio – šaunamojo ginklo inkriminavimu vykdant plėšimą, nurodant, kad byloje nebuvo įrodytas šaunamojo ginklo panaudojimo požymis.

28Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį atsako tas, kuris plėšimą įvykdė panaudodamas šaunamąjį ginklą. Šaunamojo ginklo panaudojimas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaltininkui inkriminuojamas tada, kai: 1) plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų ginklų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) šaunamasis ginklas nusikaltimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-164/2007, 2K-254/2008, 2K-86/2009). Daikto, panašaus į ginklą, naudojimas nepripažintinas kvalifikuojamuoju požymiu. Tokia situacija gali susiklostyti, kai ginklas nerandamas ir negalima nustatyti, ar jis tikrai yra šaunamasis ginklas (kasacinė nutartis Nr. 2K-288/2009).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad šaunamojo ginklo, sudarančio kvalifikuojamąjį nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, požymį, panaudojimas yra inkriminuojamas ir tiems asmenims, kurie patys to ginklo neturėjo ir jo nepanaudojo, tačiau 1) pritarė jo panaudojimui arba, 2) jei ir nepritarė, bet suvokdami, kad nusikalstama veika vykdoma panaudojant ginklą, toliau dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, po jo padarymo pasidalijo pagrobtu turtu. Taigi norint inkriminuoti šį požymį kaltininko veikoje, turi būti nustatytos minėtos aplinkybės ir teismo nuosprendyje aiškiai motyvuotas požymio inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

30Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, jame turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

31Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad ginklo požymio buvimą R. D. ir A. P. veikoje patvirtina nukentėjusiosios parodymai, pagal kuriuos R. D. grasino jai pistoletu, daugiau jokių motyvų, kurie patvirtintų šaunamojo ginklo požymio įrodytumą teismas nuosprendyje nenurodė. Taigi kasatoriaus teiginys, kad šaunamojo ginklo požymis inkriminuotas remiantis išimtinai nukentėjusiosios parodymais, kurie, priešingai negu nurodė teismas, iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo nuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje nurodė, kad kaltininkas išsitraukė daiktą, panašų į ginklą; vėliau sekusių apklausų metu tvirtino, kad kaltininkas jai grasino ginklu; teismo posėdžio metu iš pradžių patvirtino, mačiusi ginklą, o vėliau parodė, kad ar ginklas buvo tikras pasakyti negali, be to, atsakydama į advokatės V. S. klausimą dėl ginklo, nukentėjusioji parodė, kad tikro ginklo ji nėra mačiusi, todėl R. D. rodytas ,,ginklas“ galėjo būti medinis ar žaislinis, tuo metu ji buvo išsigandusi), atitinka nuosprendžio turinį. Be nukentėjusiosios subjektyvių vertinamojo pobūdžio teiginių, jokių kitų įrodymų apie tinkamą naudoti pagal paskirtį šaunamojo ginklo buvimą ir jo panaudojimą plėšimo metu byloje nėra. Pažymėtina, kad R. D.namuose buvo atliekama krata, tačiau jos metu nerasta nieko, kas liudytų apie šaunamojo ginklo buvimą, padarinių, kurie patvirtintų ginklo panaudojimą prieš nukentėjusiąją taip pat nenustatyta, be to, byloje nenustatyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkai būtų taręsi dėl ginklo (šaunamojo, ar nešaunamojo) naudojimo.

32Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teismas pažymėjo, kad ginklo buvimo faktas yra patvirtintas ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų parodymais, tačiau teismas visiškai nevertino, jog šių liudytojų parodymai buvo išvestiniai iš to, ką jiems parodė nukentėjusioji, be to, teismas nieko nepasisakė apie tai, kad pareigūnų parodymai nėra vienodi (vienas pareigūnas parodė, girdėjęs iš nukentėjusiosios minint ginklą, kitas parodė, girdėjęs iš nukentėjusiosios, kad buvo panaudotas daiktas, panašus į ginklą). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šaunamojo ginklo panaudojimo požymio, neanalizavo nei aplinkybių, kurios patvirtintų minėtą požymį, nei susitarimo tarp bendrininkų dėl ginklo panaudojimo buvimo aplinkybių, konstatuodamas, kad reikia vertinti ne patį ginklo tikrumą, o nukentėjusiojo asmens suvokimą apie ginklo panaudojimo galimybę ir pavojų.

33Kvalifikuojamųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais neginčijamais įrodymais ir apimti kiekvieno bendrininko tyčią. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šaunamojo ginklo požymio inkriminavimui pakanka vien nukentėjusiojo asmens suvokimo apie pavojaus galimybę, visiškai nevertinant aplinkybių, kurios liudytų apie šaunamojo ginklo tinkamumo naudoti požymį, neatitinka šio kvalifikuojamojo požymio esmės.

34Toliau vertinant teismų sprendimų turinį, matyti, kad teismai kvalifikuojamojo požymio (šaunamojo ginklo panaudojimą) inkriminavimą padėjėjui A. P. tiesiogiai susiejo su veikos vykdytojui inkriminuota veikos požymių sudėtimi, neatsižvelgdami į tai, kad, vertinant padėjėjo veiką, turi būti įrodymais pagrįstos išvados apie susitarimo, žinojimo ar suvokimo buvimą dėl inkriminuojamojo požymio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169/2011, 2K-444/2012).

35Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad iš teismų sprendimų turinio negalima daryti išvados, jog buvo įrodyta, kad plėšimo metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas, nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, ar kaltininkai iš anksto tarėsi dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, ar A. P. žinojo, apie R. D. galbūt turėtą šaunamąjį ginklą. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kokie bylos duomenys patvirtina A. P. tyčią dėl šaunamojo ginklo panaudojimo.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Kartu kasacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje buvo nuteisti A. P., kurio skundo pagrindu nagrinėjama byla kasacine tvarka, bei R. D., kuris kasacinio skundo nepadavė. Pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį, jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo vykdoma bendrininkų grupe ir nors kito nuteistojo R. D. kasacinis skundas nėra paduotas, tačiau šaunamojo ginklo požymio inkriminavimo klausimo sprendimas gali turėti įtakos ir šio nuteistojo teisinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, teismas šaunamojo ginklo požymio inkriminavimo klausimą sprendžia tiek dėl A. P., tiek dėl nuteistojo R. D..

38Teismai nustatė, jog R. D. plėšimą įvykdė įsibrovęs į butą. Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valią (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Nagrinėjamu atveju į nukentėjusiosios nuomojamo buto vidų buvo patekta pro neužrakintas buto duris prieš naudotojos valią, turint tikslą smurtu užvaldyti svetimą turtą, todėl R. D. veika atitinka plėšimą kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą, ir jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

39Šiuo atveju veikos vykdytojo R. D. veikos padarymo būdas, nusikalstamos veikos padėjėjui A. P. neabejotinai buvo aiškiai suvokiamas, nes teismų nustatyta, kad jis atvežė R. D. prie nukentėjusiosios buto, laukė jo automobilyje, vadinasi, negalėjo nesuprasti, jog R. D. plėšimą įgyvendins būtent įsibrovęs į svetimą butą. Teismų nustatytos aplinkybės, kad R. D., būdamas nukentėjusiosios bute, kelis kartus buvo susisiekęs su A. P. derino tolesnių veiksmų eigą, paneigia nuteistojo A. P. skundo teiginius, jog jis neatliko nė vieno iš BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytų padėjėją apibūdinančių veiksmų. Tai leidžia daryti išvadą, kad įsibrovimo į patalpą požymis apima ir A. P., veikusio kaip padėjėjo, tyčią, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.

40Dėl bausmių skyrimo

41Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą teismas skiria tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis).

42BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas iki septynerių metų.

43Teisėjų kolegijos nuomone, perkvalifikavus R. D. ir A. P. veiką, atsirado pagrindas koreguoti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Bausmės jiems skiriamos vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

45Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį pakeisti:

46R. D. veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

47Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtomis subendrintomis bausmėmis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

48Šią paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti su 2009 m. gruodžio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

49A. P. veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

50Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtomis subendrintomis bausmėmis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir taikant dalinį bausmių sudėjimo principą paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

51Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 4. Šiuo nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės... 5. Nuosprendžiu paskirtąsias bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182... 6. Paskirtąsias bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos... 7. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1. 3... 8. Iš nuteistųjų A. P. ir R. D. nukentėjusiajai I. P. priteista 300 Lt.... 9. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 10. R. D. teismų sprendimų kasacine tvarka neskundžia.... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą ir... 12. A. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas kartu su R. D., iš... 13. Be to, A. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas, kartu su R. D.... 14. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti teismų sprendimus ir... 15. Kasatorius neigia savo kaltę dėl veikų padarymo. Pasak nuteistojo, jo kaltė... 16. Kasaciniame skunde nurodomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 17. Taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai... 18. Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 19. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais neigiama kaltė... 20. Prokuroras nesutinka, kad buvo pažeistas rungimosi principas, nes buvo... 21. Atsiliepime pritariama veikų kvalifikavimui, pažymint, kad teismų... 22. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl neteisingo šaunamojo... 23. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Dėl BPK pažeidimų... 25. Kasaciniame skunde nurodomi procesiniai pažeidimai dėl rungimosi principo... 26. Dėl šaunamojo ginklo požymio inkriminavimo... 27. Kasaciniame skunde nesutinkama su kvalifikuojamojo požymio – šaunamojo... 28. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį atsako tas, kuris plėšimą įvykdė... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad šaunamojo ginklo, sudarančio... 30. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, jame turi... 31. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad ginklo požymio buvimą... 32. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teismas pažymėjo, kad ginklo buvimo... 33. Kvalifikuojamųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje... 34. Toliau vertinant teismų sprendimų turinį, matyti, kad teismai... 35. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad iš teismų sprendimų turinio... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų teismų... 37. Kartu kasacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje buvo nuteisti... 38. Teismai nustatė, jog R. D. plėšimą įvykdė įsibrovęs į butą.... 39. Šiuo atveju veikos vykdytojo R. D. veikos padarymo būdas, nusikalstamos... 40. Dėl bausmių skyrimo... 41. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą teismas... 42. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, perkvalifikavus R. D. ir A. P. veiką, atsirado... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį ir Kauno... 46. R. D. veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į 180 straipsnio 2... 47. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kauno... 48. Šią paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis,... 49. A. P. veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 180 straipsnio 3 dalies... 50. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kauno... 51. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....