Byla 2A-766-661/2013
Dėl žalos atlyginimo, teismas, išnagrinėjęs bylą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“ (buvusi UAB „Šnipiškių ūkis“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Šnipiškių ūkis“ dėl žalos atlyginimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

2I Ginčo esmė

3Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 7286 Lt žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad būsto draudimo sutartimi buvo apdraudęs butą, esantį ( - ), Vilniuje. 2010 m. gegužės 31 d. šis butas buvo apgadintas užpylimo metu. Ieškovas draudiminį įvykį pripažino draudžiamuoju ir remdamasis lokalinėmis sąmatomis, turto sunaikinimo aktu, patikrinimo aktu, UAB „Avarija“ pranešimu žalą patyrusiam buto savininkui išmokėjo 7286 Lt draudimo išmoką. Nurodė, kad vandens prasiskverbimas įvyko iš karšto vandens tiekimo stovo, ką konstatavo UAB „Avarija“. Pagal UAB „Šnipiškių ūkis“ patikrinimo aktą, namo, esančio ( - ), Vilniuje, bendro naudojimo vamzdžius prižiūri atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“. Kadangi buto užliejimas įvyko dėl karšto vandentiekio vamzdžio trūkimo, kuris nepriklauso nė vienam buto savininkui nuosavybės teise, todėl tai yra bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūrą atlieka administratorius. Atsakovas nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, todėl ieškovas, išmokėjęs pagal būsto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl turto apgadinimo, perėmė šią draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingų už žalą asmenų.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovo prie ieškinio pridėtos sąmatos yra neaiškios ir nepagrįstos. UAB „Šnipiškių ūkis“ 2010 m. birželio 2 d. gavęs buto ( - ), Vilniuje, savininko prašymą, atliko buto apžiūrą ir surašė patikrinimo aktą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad butas buvo užlietas vandeniu, trūkus karšto vandentiekio vamzdžiui perdangoje tarp pirmo ir antro aukšto, dėl ko buvo sugadinta virtuvės siena, lubos, koridoriaus lubos ir sienos, vonios lubos, virtuvėje ir koridoriuje sugadintos grindys, kito sugadinimo nenustatyta. Atsakovui nesuprantama, kokiu pagrindu į lokalinę sąmatą buvo įtraukti tokie darbai, kaip durų staktų išėmimas, medinių durų blokų montavimas mūrinėse sienose, išlaidos už šarvuotas grindis, išlaidos už parketinių grindų išardymą, parketlenčių grindų dangų įrengimą, medinių grindjuosčių pakeitimą ir sieninės spintos demontavimą. Nurodė, kad ieškovo pateiktas turto sunaikinimo akto priedas buvo surašytas 2010 m. rugpjūčio 2 d., t.y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po įvykio. Atsakovas nesutinka, jog yra atsakingas už žalą, kadangi šiuo atveju administratoriaus galimybė įvertinti netinkamą vandentiekio vamzdžių kokybę buvo apsunkinta, nes minėti vamzdžiai yra butų savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, į kurias administratorius neturi galimybės nevaržomas patekti. Prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ 7286 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 461 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Teismas nurodė, kad atsakovui nepateikus duomenų apie tai, kad namo priežiūrą jis būtų pavedęs atlikti kitam asmeniui, darytina išvada, kad atsakovui neprižiūrint karšto vandentiekio vamzdžių, nesiimant jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu, jis atsako už atsiradusią žalą dėl bendrojo naudojimo karšto vandentiekio vamzdžio trūkimo. Aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, atsakovas byloje neįrodė. Atsakovo veiksmai (neveikimas) liudija, kad jis, būdamas atsakingas už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti, bendrojo naudojimo vamzdžiams prižiūrėti, todėl teismas atmetė atsakovo teiginį, jog jis neatsakingas už žalą, nes užlieto buto savininkas uždengė bendrojo naudojimo vamzdžius gipso kartono plokšte, dėl ko namo administratoriaus galimybė įvertinti netinkamą vandentiekio vamzdžių kokybę buvo apsunkinta. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateikta lokaline darbų sąmata, turėjo teisę teikti savo padarytos žalos dydžio paskaičiavimus; laikydamas ieškovo pateiktą žalos paskaičiavimo aktą niekiniu, prašyti teismo skirti ekspertizę tiksliam žalos dydžio nustatymui, tačiau tokia savo teise atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.) patirtos žalos dydį turėjo įrodyti ieškovas, teismas konstatavo, jog iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas žalos dydį pagrindė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo prašo: 1) taikyti ieškinio senaties terminą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-18 sprendimą panaikinti. 2) Apeliacinės instancijos teismui nenustačius ieškinio senaties termino taikymo pagrindų, grąžinti bylą nagrinėti 1 instancijos teismui dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. 4 ir 7 p.; 3) Apeliacinės instancijos teismui nenustačius absoliučių ieškinio negaliojimo pagrindų, ieškinį, apeliacinio skundo 4 dalyje nurodytais motyvais, dalyje dėl darbų nurodytų 2010-06-03 lokalinėje sąmatoje 4 punkte (durų staktų išėmimas iš medinių pertvarų), 6 punkte (grindų išlyginamųjų sluoksnių įrengimas naudojant plokštes), 12 punkte (medinių durų blokų montavimas mūrinėse sienose), 13 punkte (minkštos medienos grindjuostės), 14 punkte (šarvuotos durys), bei visų darbų numatytų 2010-08-02 lokalinėje sąmatoje, atmesti kaip nepagrįstą, o kitoje dalyje atmesti esant aplinkybėms numatytoms LR CK 6.270 str. 1 d., t.y. nukentėjusiojo asmens dideliam neatsargumui.

10Apeliantas nurodė:

111. Teismas, nors ir buvo informuotas, buvo siusti procesiniai dokumentai, iš kurių matosi, kad UAB „Šnipiškių ūkis“ jau neegzistuoja, nes bendrovės pavadinimas nuo 2012-03-01 yra pakeistas į UAB „Žirmūnų būstas“, be to yra vieša Juridinių asmenų registro informacija, ieškinį tenkino UAB „Šnipiškių ūkis“ atžvilgiu ir ši sprendimo klaida nebuvo ištaisyta CPK nustatyta tvarka, todėl ši klaida daro šį sprendimą nepagrįstu ir rodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir priėmė skubotą bei nepagrįsta sprendimą.

122. Teismas visai nepasisakė dėl atsakovų argumento, kad ieškovas praleido sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, t.y. buvo išspręsti ne visi reikalavimai ir atsikirtimai pateikti byloje, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 7 p. Savo atsiliepime atsakovas aiškiai pabrėžė, kad vadovaujantis CK 1.125 str. 7 d. reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Butas ( - ), Vilniuje buvo užlietas 2010-05-31, draudimo išmokas AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui A. S. išmokėjo 2010-06-14 ir 2010-08-03, o ieškinys dėl žalos, teismui pateiktas tik 2011-12-05, todėl ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ praleido tokios rūšies ieškiniams taikomą senaties terminą.

133. Šio ginčo teisiniam kvalifikavimui ir ieškinio senaties taikymui yra svarbus subrogacijos ir regreso atribojimas. Nuo to ar reikalavimo teisės kreditoriui pereina subrogacijos būdu, ar jis įgyja regreso teisę, priklauso įstatyme nustatytų terminų skaičiavimas bei taikytina teisė. Subrogacijos atveju naujasis kreditorius įstoja į pradinio kreditoriaus vietą perimdamas jo jau egzistuojančios prievolės teises. Tokiu atveju nesikeičia nei taikytinų terminų skaičiavimo tvarka, nei taikytina teisė.

144. Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jame nėra atsakyta į jokius atsakovo išreikštus argumentus dėl priskaičiuotų remonto darbų pagrįstumo ir jų atitikimo faktinei situacijai, todėl yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai numatyti CPK 329 str. 2 d. 4 p. ir byla turi būti grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes šį klausimą išsprendus apeliacinės instancijos teisme, bus apribota atsakovo teisė pasisakyti dėl motyvų apeliacine tvarka.

155. Ieškovo prie ieškinio pridėtos 2010-06-03 ir 2010-08-02 lokalinės sąmatos yra neaiškios ir nepagrįstos. Atsakovas 2010-06-02 gavo buto ( - ) savininko A. S. prašymą, atliko buto apžiūrą ir surašė buto patikrinimo aktą. Minėtos apžiūros metu buvo nustatyta, kad butas buvo užlietas vandeniu trūkus karšto vandentiekio vamzdžiui perdangoje tarp pirmo ir antro aukšto. Apžiūros metu nustatyta, kad buvo sugadinta virtuvės siena ir lubos (dažytos), koridoriaus lubos ir sienos (dažytos), vonios lubos (dažytos), virtuvėje ir koridoriuje sugadintos grindys, kito turto sugadinimo nebuvo nustatyta. Atsakovui taip pat nesuprantama, kokiu pagrindu į 2010-06-03 lokalinę sąmatą buvo įtraukti tokie darbai kaip 4 punkte nurodytas durų staktų išėmimas iš medinių pertvarų, 12 punkte nurodytas medinių durų blokų montavimas mūrinėse sienose, kurie sudaro didžiąją sąmatoje paskaičiuotos sumos dalį, taip pat priskaičiuotos išlaidos už šarvuotas duris. Taip pat niekaip negrįstos ieškovo pateiktoje 2010-08-02 lokalinėje sąmatoje įtrauktos išlaidos už parketinių grindų išardymą, parketlenčių grindų dangų įrengimą, medinės grindjuostės pakeitimą ir sieninės spintos demontavimą/montavimą. Atsakovas nesutinka su nurodytų darbų reikalingumu, nes 2010-06-02 UAB „Šnipiškių ūkis“ atliktos buto apžiūros metu tokių sugadinimų nebuvo nustatyta.

166. Ieškinio reikalavimas dėl darbų nurodytų 2010-06-03 lokalinėje sąmatoje 4 punkte (durų staktų išėmimas iš medinių pertvarų), 6 punkte (grindų išlyginamųjų sluoksnių įrengimas naudojant plokštes), 12 punkte (medinių durų blokų montavimas mūrinėse sienose), 13 punkte (minkštos medienos grindjuostės), 14 punkte (šarvuotos durys), bei visų darbų numatytų 2010-08-02 lokalinėje sąmatoje, turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes po įvykusios avarijos tokie sugadinimai nebuvo konstatuoti, todėl negalimas ir žalos atlyginimas.

177. Atsakovas nesutinka su vieninteliu teismo sprendime išdėstytu motyvu, kad įvykis įvyko dėl atsakovo neveikimo, nes ir pats nukentėjusysis yra atsakingas dėl įvykusios žalos ir yra aplinkybės numatytos CK 6.270 str. 1 d., t.y. nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, nes jis aklinai uždarė priėjimą prie vamzdyno, dėl ko atsakovai net ir fiziškai negalėjo prieiti prie jo ir jį prižiūrėti.

188. Teismas priteisė 9,65 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, tačiau pagal nustatytą tvarką nėra priteisiama suma mažesnė nei 10 Lt, todėl ši sprendimo dalis yra naikintina.

19Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė:

201. Ieškinys pirmos instancijos teismui dėl žalos priteisimo buvo paduotas apeliantui dar nepakeitus pavadinimo iš „Šnipiškių ūkis“ į „Žirmūnų būstas“. Pats apeliantas skunde nurodo, kad pavadinimą pakeitė tik bylos nagrinėjimo eigoje, t.y. 2012-03-01. Teismas nutartimi 2012-06-19 atsakovo pavadinimą pakeitė tinkamu.

212. Apelianto motyvai, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 7 p. reikalavimus, kad netinkamai aiškino ginčo atveju taikytinus senaties terminus, nepagrįsti. Pirmos instancijos teismo išvados pagrįstos ir teisingos. Šio ginčo atveju akivaizdžiai taikytinas 3 metų senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 8 d., kadangi ginčo šalis sieja ne sutartiniai civiliniai, bet deliktiniai civiliniai santykiai (reikalavimas atlyginti padarytą žalą kyla iš žalos padarymo fakto, o ne sutarties pagrindu). Tą ne kartą yra išaiškinęs ir Kasacinis teismas (2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005, 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 ir kt.). Vadinasi ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

223. Ieškovas nesutinka su apelianto motyvais, kad skundžiamas sprendimas yra tariamai nemotyvuotas, kad pirmos instancijos teismas neatsakė į apelianto argumentus dėl reikalaujamos priteisti žalos, kad į 2010-06-03 bei 2010-08-02 lokalines sąmatas kai kurie darbai ir medžiagos įtraukti visiškai nepagrįstai, ieškovas nesutinka. Apelianto skundo motyvai, kad jam nėra suprantama, kokiu pagrindu į lokalines sąmatas buvo įtraukti tam tikri darbai ir medžiagos, nesudaro pagrindo panaikinti 2012-05-18 sprendimo.

232010-06-01 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog žala buvo padaryta prasiskverbus vandeniui į ieškovo apdraustą butą pro patalpų lubas ir sienas (b.l. 11-12). 2010-08-02 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede (kuris buvo parengtas pakartotinai apžiūrėjus patalpas) konstatuota, jog patalpose yra išbrinkę tarpai tarp grindų, reikalinga keisti grindis, perdažyti lubas, o avarijos likvidavimui reikalinga pjauti sieną (b.l. 13-14). Byloje liudytoju apklaustas draudiko AB „Lietuvos draudimas“ atstovas - žalų ekspertas G. N. patvirtino, kad per pirmąją užlietų patalpų apžiūrą nebuvo galima tiksliai įvertinti ir nustatyti visos žalos, nes tik praėjus tam tikram laiko tarpui po užpylimo vandeniu, pasimatė visi padaryti sugadinimai, tame tarpe ir grindų. Taip pat parodė, jog apžiūrėjus patalpas vietoje, išaiškėjo, kad yra pažeista šarvuotų durų apdaila bei sugadintos vidaus kambarių durys. Liudytojas taip pat nurodė, kad ginčo duris remontuoti buvo neekonomiška ir netikslinga, todėl buvo nuspręsta duris pakeisti. Taigi į bylą pateikti įrodymai bei liudytojo G. N. duoti parodymai patvirtina, kad padaryta žala buvo nustatyta pagrįstai, o 7286 Lt dydžio draudimo išmoka paskaičiuota tinkamai.

24Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad apeliantas nenuginčijo ieškovo reikalaujamos priteisti sumos, o nesutikdamas su 2010-06-03 bei 2010-08-02 lokalinėse sąmatose nurodytais skaičiavimais bei kitais duomenimis nepateikė savo paskaičiavimų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo žala yra paskaičiuota netinkamai ar nepagrįstai, be to, neprašė byloje skirti ekspertizės, kuri pašalintų kilusius ginčus dėl žalos dydžio. Taigi apeliantas pats nesirūpino tinkamu savo pažeistų teisių gynimu, neįrodė ir nepagrindė savo atsikirtimų į ieškovo pareikštus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-08-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-649-345/2011 yra išaiškinęs, kad žalos (nuostolių) dydžio buto užliejimo įvertinimo aktas yra ekspertinio pobūdžio aktas, kuris yra gaunamas atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Toks ekspertinio pobūdžio aktas, nepaisant jo tiriamojo- mokslinio pobūdžio, laikomas rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Kadangi ieškovo į bylą pateikti turto sunaikinimo-sugadinimo aktai bei lokalinės sąmatos buvo sudarytos asmenų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, žalos nustatymo metodai neprieštaringi, darytina išvada, kad padarytos žalos dydis (nuostoliai) nukentėjusiajam buvo paskaičiuotas ir išmokėtas visiškai pagrįstai. Šios nurodytos aplinkybes ir pateikti motyvai tik dar sykį patvirtina, kad ieškovas įrodė ir pagrindė (LR CPK 12 str., 135 str., 178 str.) reikalaujamos priteisti žalos dydį, o apeliantas nepagrindė savo atsikirtimų.

254. Apeliaciniame skunde pateikti motyvai, kad ieškovas nekvietė apelianto į sugadinto turto apžiūras, kad byloje nėra pateikta įrodymų (rangos sutarčių, atliktų darbų aktų ir kt.) patvirtinančių, jog remonto darbai iš tiesų buvo atlikti, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo kaip nepagrįsto. Užlieto turto apžiūra buvo atlikta 2010-06-01 bei 2010-08-02. Tą patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedas (b.l. 11-12, 13-14). Pakartotinė turto apžiūra 2010-08-02 buvo atlikta todėl, kad kai kurie 2010-05-31 įvykusio užliejimo padariniai (išbrinkę grindų tarpai) išaiškėjo tik vėliau. Tą patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas žalų ekspertas G. N.. Šių aplinkybių ir pakartotinės apžiūros būtinumo apeliantas nenuginčijo (LR CPK 178 str.). Ieškovas būdamas draudiku ir vykdydamas žalos administravimo procedūras nebuvo saistomas pareigos kviesti apeliantą dalyvauti apgadinto turto apžiūrose, kadangi apeliantas nėra nekilnojamojo turto ekspertas ar vertintojas. Apelianto dalyvavimas apžiūrint aplietą turtą ir nustatant padarytos žalos dydį neturėjo ir negalėjo turėti jokios reikšmės ieškovo, kaip draudiko, administruojamos draudiminės žalos bylos eigai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių teisės normų ar atitinkamų institucijų patvirtintų taisyklių, kurias ieškovas būtų tariamai pažeidęs, nekviesdamas apelianto į apgadinto turto apžiūras.

265. Apelianto motyvai, kad jis, kaip pastato administratorius, nėra atsakingas dėl kilusios žalos, nes pats nukentėjusysis būdamas neatsargiu sąlygojo užliejimą, visiškai nepagrįsti. Apeliantas neįrodė, kad užliejimas kilo dėl ieškovo apdrausto buto savininko ir valdytojo didelio neatsargumo ar LR CK 6.270 str. 1 d. nurodytų aplinkybių.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas netenkintinas.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

30Byloje sprendžiamas ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sugadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens – patalpų savininko (sutarties pagrindu), jo civilinės atsakomybės draudiko bei iš statinių valdytojo (delikto pagrindu).

31Dėl ieškinio senaties

32Atsakovas prašo taikyti vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

33Taigi apelianto prašymas taikyti senatį netenkintinas, nes šiuo atveju - ginčas tarp šalių kildinamas iš delikto, t. y. draudikui perėmus reikalavimo teisę jau po draudimo atlyginimo išmokėjimo, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal CK 1.125 straipsnio 8 punkto nuostatas, numatančias 3 metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas nepraleido.

34Dėl apelianto atsakomybės

35Apeliantas neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo. Byloje pateiktas 2010-06-19 UAB „Avarija“ pranešimas Nr. 507 patvirtina, kad ieškovo drausto turto užliejimas įvyko dėl pastato bendrose patalpose įvykusios avarijos. Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu ginčo atveju pastatą adresu ( - ), Vilnius, administruoja ir prižiūri atsakovas.

36Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 punktu, viena iš administratoriaus funkcijų yra atlikti namo inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus, 5.5. punkte numatyta pareiga organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą; 5.6. punkte numatytas šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties vykdymas ir kontrolė. Taigi, pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus. Namo karšto vandentiekio vamzdis yra bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūrą ir vykdo namo administratorius (CK 4.84 str.). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, kaip namo, esančio ( - ), Vilniuje, administratorius, privalo prižiūrėti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

37Apeliantas minėtų prievolių nustatytų Nuostatų 4 p., 5.3 p., 5.5.p. bei 5.11 p. neįvykdė, ir būtent dėl jų neįvykdymo buvo apgadintas ieškovo draustas turtas. Atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (CK 6.256 str. 3 d.). Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo stengtis pastatą prižiūrėti ir remontuoti dedant maksimalias pastangas. Esant nustatytam pažeidimui, atsakovui, kaip verslininkui, atsakomybė kyla be kaltės.

38Be to, apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad namo priežiūrą jis pavedė atlikti kitam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui neprižiūrint karšto vandentiekio vamzdžių, nesiimant jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu, jis atsako už atsiradusią žalą dėl bendrojo naudojimo karšto vandentiekio vamzdžio trūkimo. Aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, atsakovas byloje neįrodė.

39Dėl žalos dydžio

40Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovas nekvietė apelianto į sugadinto turto apžiūras, byloje nėra pateikta įrodymų (rangos sutarčių, atliktų darbų aktų ir kt.) patvirtinančių, jog remonto darbai iš tiesų buvo atlikti. Apeliantas ginčija žalos dydį tačiau savo skaičiavimų nepateikė.

41Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 14 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis.

42Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Šioje byloje patirtą žalą ir jos atlyginimą patvirtina ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos bei mokėjimo nurodymai. Ieškovui kaip draudikui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui draudiminio įvykio metu padarytą žalą, tačiau draudikui nekyla pareiga įrodinėti ir pagrįsti, ar būsimo remonto darbai iš tiesų buvo atlikti, po to kai nukentėjęs asmuo gavo draudimo išmoką, t.y. kompensaciją būsimo remonto kaštams padengti bei padarytiems nuostoliams atlyginti. Todėl atsakovo motyvai dėl įrodymų pagrindžiančių žalos dydį nebuvimo netenkintini.

43Kiti apelianto argumentai dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra nepagrįsti. Ieškinys pirmos instancijos teismui dėl žalos priteisimo buvo paduotas apeliantui dar nepakeitus pavadinimo iš „Šnipiškių ūkis“ į „Žirmūnų būstas“. Pats apeliantas skunde nurodo, kad pavadinimą pakeitė tik bylos nagrinėjimo eigoje, t.y. 2012-03-01. Teismas nutartimi 2012-06-19 atsakovo pavadinimą pakeitė tinkamu.

44Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

46Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I Ginčo esmė... 3. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 7286 Lt žalos, 6 procentų... 4. Ieškovas nurodė, kad būsto draudimo sutartimi buvo apdraudęs butą, esantį... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, su juo nesutiko ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 10. Apeliantas nurodė:... 11. 1. Teismas, nors ir buvo informuotas, buvo siusti procesiniai dokumentai, iš... 12. 2. Teismas visai nepasisakė dėl atsakovų argumento, kad ieškovas praleido... 13. 3. Šio ginčo teisiniam kvalifikavimui ir ieškinio senaties taikymui yra... 14. 4. Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jame nėra atsakyta į jokius... 15. 5. Ieškovo prie ieškinio pridėtos 2010-06-03 ir 2010-08-02 lokalinės... 16. 6. Ieškinio reikalavimas dėl darbų nurodytų 2010-06-03 lokalinėje... 17. 7. Atsakovas nesutinka su vieninteliu teismo sprendime išdėstytu motyvu, kad... 18. 8. Teismas priteisė 9,65 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, tačiau pagal... 19. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su skundu... 20. 1. Ieškinys pirmos instancijos teismui dėl žalos priteisimo buvo paduotas... 21. 2. Apelianto motyvai, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 329 str. 2... 22. 3. Ieškovas nesutinka su apelianto motyvais, kad skundžiamas sprendimas yra... 23. 2010-06-01 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog žala buvo padaryta... 24. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad... 25. 4. Apeliaciniame skunde pateikti motyvai, kad ieškovas nekvietė apelianto į... 26. 5. Apelianto motyvai, kad jis, kaip pastato administratorius, nėra atsakingas... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Byloje sprendžiamas ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal... 31. Dėl ieškinio senaties... 32. Atsakovas prašo taikyti vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties... 33. Taigi apelianto prašymas taikyti senatį netenkintinas, nes šiuo atveju -... 34. Dėl apelianto atsakomybės... 35. Apeliantas neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo. Byloje pateiktas... 36. Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.... 37. Apeliantas minėtų prievolių nustatytų Nuostatų 4 p., 5.3 p., 5.5.p. bei... 38. Be to, apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad namo priežiūrą jis... 39. Dėl žalos dydžio... 40. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovas nekvietė apelianto į... 41. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos... 42. Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį,... 43. Kiti apelianto argumentai dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra... 44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 46. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti...