Byla 2S-220-796/2017
Dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, V. I., UAB (duomenys neskelbtini)

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, V. I., UAB ( - ),

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas R. I. pateikė antstoliui J. P. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti varžytynes Nr. 125215, per kurias 2016-08-25 už 54 750,00 Eur parduotas jam priklausantis butas su rūsiu, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), neteisėtomis ir jas panaikinti. Taip pat pareiškėjas prašė atidėti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą, iki bus išnagrinėtas šis skundas. Nurodo, kad nesutinka su varžytynėse nustatyta pareiškėjui priklausančio turto pardavimo kaina ir mano, kad pareiškėjui priklausantis turtas antstolio J. P. buvo įkainotas netinkamai, turtas parduotas už daug mažesnę kainą, nei turėtų būti, dėl ko varžytynės yra neteisėtos ir turi būti panaikintos. 2016-06-29 patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių antstolis J. P. nustatė, kad 3 kambarių bendro 70,40 kv. m ploto buto su rūsiu, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 56 700,00 Eur, todėl išvaržomas turtas bus parduodamas pirmosiose varžytynėse už 45 360,00 Eur. Pareiškėjas teigia, kad jam kilo abejonių dėl turto įkainojimo, tačiau tuo metu neturėjo jokių įrodymų, jog turtas įkainotas netinkamai, todėl antstolio patvarkymų dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo neskundė. Vykstant varžytynėms, abejonės dėl netinkamo turto įkainojimo stiprėjo, todėl jis kreipėsi į atestuotus nekilnojamojo turto vertintojus, prašydamas atlikti iš varžytynių parduodamo jam priklausančio turto vertinimą. 2016-09-08 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nustatyta, kad buto su rūsiu, esančio ( - ), rinkos vertė yra 65 500,00 Eur. Skirtumas tarp antstolio nustatytos ir vertinimo išvadoje nustatytos išvaržomo turto rinkos kainos yra 8 800,00 Eur, kas sudaro 13 procentų. Ginčijamose varžytynėse išvaržomas turtas parduotas už 54 750,00 Eur kainą, t. y. už mažesnę nei paties antstolio nustatytą rinkos vertę, o skirtumas tarp maksimalios varžytynėse pasiūlytos kainos ir 2016-09-08 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nustatytos rinkos kainos sudaro net 16,4 procento.
  1. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. ( - ) ir ( - ).
  1. Antstolis nurodė, kad skolininkui ir įkeisto daikto savininkui R. I. 2016 m. birželio 8 d. patvarkymas Nr. ( - ) „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“ registruotąja pašto siunta išsiųstas 2016 m. birželio 9 d., o įteiktas 2016 m. birželio 13 d. Per įstatymo numatytą terminą jokių prieštaravimų ar nušalinimų skiriamo eksperto kandidatūrai nepareiškė, todėl prarado teisę pareikšti nušalinimą ekspertui. 2016 m. birželio 29 d. turto arešto aktas Nr. ( - ) 2016 m. liepos 1 d. išsiųstas registruotąja pašto siunta bei įteiktas skolininkui 2016 m. liepos 5 d., o skundas dėl vertės paduotas tik 2016 m. rugsėjo 9 d. (pasibaigus varžytynėms, varžytynių laimėtojui sumokėjus visą kainą už nupirktą daiktą). Pareiškėjas R. I. praleido terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti, taip pat nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl naujos ekspertizės skyrimo ir nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, manytina, jog pareiškėjas R. I. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o ne gina jas, taip siekdamas vilkinti vykdymo procesą. Antstolis pažymi, kad tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Varžytynėse Nr. ( - ) pasiūlius didžiausią kainą 54 750,00 EUR nebuvo kitų varžytynių dalyvių, siūlančių didesnę kainą, todėl pareiškėjo R. I. teiginys, jog butas su rūsiu, esantis ( - ), buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, yra teisiškai nepagrįstas ir tik pareiškėjo R. I. asmeninė nuomonė. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. ( - ) neturėtų būti pripažįstama tinkamu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu areštuoto turto rinkos vertę. Taip pat antstolis nurodo, kad iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo R. I. 2016 m. rugsėjo 8 d. skundas „Dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. ( - )“ ir bus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tikslinga atidėti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą, taip užtikrinant ne tik kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, bet ir galimo pirkėjo teisių apsaugą.

    5

  1. Suinteresuotas asmuo V. I. pateikė atsiliepimą į skundą, su kuriuo sutiko. Nurodė, jog kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas R. I. pateikė 2016-09-08 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. ( - ), kuria nustatyta, kad buto su rūsiu, esančio ( - ), rinkos vertė yra 65 500,00 Eur. Antstolis J. P.

    62016-06-29 patvarkymu šį butą įvertino tik 56 700,00 Eur, skirtumą sudaro 8 800,00 Eur, o tai yra 15,52 proc. turto vertės. Nurodo, kad toks skirtumas yra esminis, ypač atsižvelgiant į įsiskolinimo kreditorei AB SEB bankui dydį, į R. I. kitus įsiskolinimus ir jo turtinę padėtį.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad J. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. ( - ) pagal 2013-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį

    9Nr. ( - ) dėl 109 044,70 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. I. kreditorės AB SEB banko naudai, parduodant įkeistą turtą, bei vykdomoji byla Nr. ( - ) pagal 2016-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ) dėl 41 355,88 Eur išieškojimo iš skolininko R. I. kreditorės UAB ( - ) naudai. 2016-06-08 antstolio patvarkymu nuspręsta skirti ekspertizę turto – buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės aktu nustatyta, kad buto vertė yra 56 700,00 Eur. 2016-06-29 turto arešto aktu minėtas pareiškėjo butas buvo areštuotas, nurodyta buto vertė – 56 700,00 Eur. 2016-06-29 patvarkymu antstolis nutarė paskelbti pirmąsias buto varžytynes, kuriose pradinė turto pardavimo kaina – 45 360,00 Eur, t. y. 80 proc. nustatytos rinkos vertės. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2016-07-05. Prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, turto rinkos kainos nustatymo per nustatytą terminą skolininkas nepareiškė. Varžytynės vyko nuo 2016-07-26 iki 2016-08-25. Minėtas turtas šiose varžytynėse buvo parduotas už didžiausią varžytynėse pasiūlytą kainą – 54 750,00 Eur.

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, įvertindamas ginčo turtą, antstolis rėmėsi ekspertizės išvada. Antstoliai turtą vertinti gali vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnyje nustatyta tvarka, o kai turtą vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Šiuo atveju antstolio turto arešto aktas ir patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo pareiškėjui įteikti tinkamai.
  1. 2016-06-29 turto arešto aktu pareiškėjo butas buvo areštuotas, buto vertė – 56 700,00 Eur nurodyta remiantis ekspertizės aktu Nr. ( - ). Teismas pažymėjo, kad antstolis 2016-06-29 turto arešto aktu pagrįstai nustatė pareiškėjui priklausančio turto vertę (LR CPK 681 str. 4 d.), kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, keliančių abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės.
  1. Pareiškėjo pateiktoje 2016-09-08 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nurodyta, kad buto su rūsiu, esančio ( - ), rinkos vertė yra 65 500,00 Eur, o buto priverstinio pardavimo vertė turto vertės nustatymo dieną (2016-09-06) yra 49 000,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad kai turtas yra pardavinėjamas priverstinai, tai sumažina jo vertę, todėl antstolio paskirtos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nustatyta 56 700 Eur vertė nelaikytina per maža ir pažeidžiančia pareiškėjo interesus. Nurodė, kad minėtas butas parduotas už didžiausią pasiūlytą 54 750,00 Eur kainą varžytynių laimėtojui M. B. (M. B.), t. y. už didesnę nei nustatytą pradinę turto pardavimo kainą. Konstatavo, kad antstoliui nekilus abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės ir per nustatytą terminą negavus iš vykdomosios bylos šalių motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, 2016-06-29 buvo pagrįstai priimtas turto arešto aktas bei patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. I. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir pripažinti varžytynes Nr. ( - ) neteisėtomis bei jas panaikinti.
  1. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turtas įkainotas tinkamai. Teismas rėmėsi tuo, kad 2016-09-08 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nurodyta ne tik nekilnojamojo turto rinkos vertė – 65 500,00 Eur, bet ir priverstinio pardavimo vertė – 49 000,00 Eur, kuri yra mažesnė nei antstolio nustatyta turto pardavimo kaina. Apeliantė nurodo, jog ekspertizės akte taip pat buvo nurodyta buto rinkos vertė ir butas buvo įkainotas pagal ekspertizės akte nurodomą rinkos vertę, o ne pagal turto priverstinio pardavimo vertę.
  1. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo R. I. skunde nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjas R. I., antstoliui paskelbus varžytynes, neturėjo jokiais rašytiniais įrodymais pagrįstų abejonių dėl turto įkainojimo ir kad šių abejonių kilo tik jau vykstant varžytynėms. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad jei vykdymo proceso dalyvis nepasinaudojo savo teisėmis ir nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, tai nepanaikina jo teisės savo pažeistas teises ginti kitomis procesinėmis priemonėmis, nes prieštaravimų dėl turto įkainojimo pareiškimas / nepareiškimas nėra būtinoji ikiteisminė tokio ginčo nagrinėjimo sąlyga.
  1. Pareiškėja nurodė, kad tik gavus 2016-09-08 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. ( - ) tapo akivaizdu, kad turtas įkainotas netinkamai, tačiau terminai, leidžiantys reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, jau buvo pasibaigę, dėl ko pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise prašyti skirti papildomą ekspertizę ir atšaukti paskelbtas varžytynes.
  1. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę byloje, nors R. I. dėl skunde nurodytų priežasčių negalėjo antstoliui pateikti argumentuotų prieštaravimų, juo labiau kad skirtumas tarp antstolio nustatytos ir pareiškėjo pateiktos vertinimo išvadoje nustatytos išvaržomo turto rinkos kainos yra 8 800,00 Eur, kas sudaro 15 proc.
  1. Taip pat pažymėjo, kad antstolis J. P. yra šališkas dėl pareiškėjo R. I. neobjektyvus, kadangi jau anksčiau yra neteisėtai iš varžytynių pardavęs pareiškėjui priklausantį turtą.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo suinteresuoto asmens V. I. atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 nutartis yra teisėta, teisinga ir pagrįsta. Nurodė, jog antstolio 2016-06-08 patvarkymas Nr. ( - ) dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo pareiškėjui R. I. įteiktas 2016-06-13. R. I. CPK 628 str. 1 d. nustatyta tvarka nušalinimo ekspertui nereiškė. Taip pat nurodo, kad 2016-06-29 gautas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. ( - ), kuriuo nustatyta buto, esančio ( - ), rinkos vertė, kuri 2016-06-27 yra 56 700,00 Eur. Antstolio patvarkymas ir pranešimas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių pareiškėjui R. I. įteikti 2016-07-05. Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių ir dėl ekspertizės išvadų jokių prieštaravimų nereiškė, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neprašė. Pažymi, kad pareiškėjas neskundė ir antstolio 2016-07-26 patvarkymo dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, kuris pareiškėjui įteiktas 2016-08-01, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių antstolis turėtų savo patvarkymu varžytynes atšaukti.
  1. Taip pat atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo nurodė, kad nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita NR. ( - ) negali būti neginčijamu įrodymu, paneigiančiu nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. ( - ) nustatytą minėto buto rinkos vertę 2016-06-27 dieną.

12Teismas

13konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiklą nustatant iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertę.
  3. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, jog kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos A. T. 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Esant minėtai nuostatai, vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kaina.
  4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vertindamas antstolio veiksmus dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, teisingai konstatavo, kad antstoliai turtą vertinti gali vadovaudamiesi LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, o kai turto vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.).
  5. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2016-06-08 patvarkymu antstolis nusprendė skirti ekspertizę turto – buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), rinkos vertei nustatyti (v. b. Nr. ( - ), t. 2, l. 59). Šis patvarkymas skolininkui įteiktas 2016-06-13 (v. b. Nr. ( - ), t. 2, l. 67). Ekspertizės aktu nustatyta, kad buto vertė yra 56 700 Eur. 2016-06-29 turto arešto aktu minėtas pareiškėjo butas buvo areštuotas, nurodyta buto vertė – 56 700 Eur (v. b. Nr. ( - ), t. 2, l. 108–109). 2016-06-29 patvarkymu antstolis nutarė paskelbti pirmąsias buto varžytynes, kuriose pradinė turto pardavimo kaina – 45 360 Eur, t. y. 80 proc. nustatytos rinkos vertės (v. b. Nr. ( - ), t. 2, l. 112). Patvarkymas ir pranešimas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių skolininkui įteikti 2016-07-05 (v. b. Nr. ( - ), t. 2, l. 131). Vadovaujantis LR CPK 681–682 straipsnių nuostatomis, skolininkas turėjo teisę reikšti prieštaravimus, prašyti skirti naują ekspertizę, apmokėdamas jos atlikimo išlaidas, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šiomis savo teisėmis ir neskundė turto įvertinimo, neprašė paskirti papildomos ekspertizės bei atšaukti paskelbtų varžytynių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, turto rinkos kainos nustatymo per nustatytą terminą skolininkas nepareiškė, todėl padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad antstoliui nekilus abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės ir per nustatytą terminą negavus iš vykdomosios bylos šalių motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, buvo pagrįstai priimtas turto arešto aktas ir patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių.
  6. Pažymėtina, kad apeliantė nurodo, jog varžytynės turėtų būti atšauktos, nes turto vertė ekspertizės metu buvo nustatyta per maža, ir tai įrodinėja R. I. pateikta 2016-09-08 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita. R. I. pateiktoje 2016-09-08 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nustatyta buto, esančio ( - ), rinkos vertė, buvusi 2016 m. rugsėjo 6 dieną, o nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. ( - ), kuriuo vadovavosi antstolis, nustatyta minimo buto rinkos vertė, buvusi 2016 m. birželio 27 dieną. Tikėtina, kad skirtingų turto vertintojų nustatoma rinkos vertė gali nežymiai skirtis, nes tarp atliktų turto vertinimų yra didesnis nei dviejų mėnesių tarpas, per kurį vertinamo turto vertė gali svyruoti, tačiau tai neįrodo, jog 2016-06-29 ekspertizės akte buto vertė buvo nustatyta nepagrįstai. Civilinio proceso kodeksas numato, kad eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 212, 216 straipsniai). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Pažymėtina, jog skolininkas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad 2016-06-27 atlikta ekspertizė būtų buvusi neteisinga, nepateikia įrodymų, jog ekspertizės atlikimo metu buto vertė buvo kitokia arba ekspertas pasirinko ir vertindamas turtą taikė netinkamus rinkos vertės nustatymo metodus. Priešingai, skolininkas R. I. nurodo, jog Turto arešto akto surašymo metu, taip pat ekspertizės atlikimo metu jam nekilo abejonių dėl turto įkainojimo ar buto vertės. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nenustatyta, kad buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), ekspertizė buvo paskirta nesilaikant nustatytų procedūrų.
  7. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad skelbiant varžytynes, išvaržomo turto vertė nustatoma pagal to turto rinkos vertę, o ne pagal to turto priverstinio pardavimo vertę, todėl teismas neturėjo vadovautis 2016-09-08 turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta priverstinio buto pardavimo kaina. Skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje šią apeliantės išvadą tik patvirtina, nustatydamas, kad 2016-07-26 paskelbtose pirmosiose varžytinėse parduodamo turto kaina yra 45 360,00 Eur, t. y. 80 proc. turto arešto akte pagal ekspertizės išvadą nustatytos rinkos vertės (CPK 718 str.). Taip pat pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vertino visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, o ne tik apeliantės nurodytą motyvą, jog 2016-09-08 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nurodyta buto priverstinio pardavimo vertė – 49 000 Eur. Įvertinęs visas nutartyje nurodytas faktines aplinkybes ir įstatymų nustatytą reglamentavimą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolio paskirtos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nustatyta 56 700 Eur vertė nelaikytina per maža ir pažeidžiančia pareiškėjo interesus.
  1. Apeliantė nurodė, kad skirtumas tarp maksimalios varžytynėse pasiūlytos kainos – 54 750,00 Eur ir 2016-09-08 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nustatytos rinkos vertės, t. y. 65 500,00 Eur, sudaro 16,4 proc. Kaip minėta anksčiau, skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Net jei teismas vadovautųsi nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nustatyta rinkos verte, tai iš pirmųjų varžytynių parduodamo turto kaina, remiantis CPK 718 str., sudarytų 52 400,00 Eur, kas yra mažiau nei kaina, už kurią realiai parduotas turtas (54 750,00 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių, o galutinę turto pardavimo kainą varžytynėse nustato ir pasiūlo pirkėjai. Šioje byloje, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, didesnės pradinės pardavimo kainos nustatymas nereiškia, jog turtas varžytynėse būtų parduotas už didesnę sumą. Byloje pateikti duomenys, kad antstolis A. S. už didesnę pradinę kainą pardavinėja, skolininko nuomone, analogišką butą, neįrodo, jog ekspertizės aktu buvo nustatyta netinkama išvaržomo buto kaina. Pažymėtina, jog nei skolininkas, nei apeliantė nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad antstolio A. S. pardavinėjamas butas buvo parduotas už didesnę kainą nei skolininko butas.
  1. Apeliantė nurodė, kad teismas neįvertino pareiškėjo R. I. skunde nurodytų aplinkybių, jog jis neturėjo jokiais rašytiniais įrodymais pagrįstų abejonių dėl turto įkainojimo, todėl ir neskundė antstolio veiksmų bei neprašė atlikti papildomos ekspertizės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad turto arešto aktas, kuriuo nustatyta išvaržomo buto rinkos kaina, skolininkui R. I. įteiktas 2016-07-05, tačiau prieštaravimų dėl ekspertizės išvados ir turto rinkos kainos nustatymo per nustatytą terminą skolininkas nepareiškė. Esant abejonių dėl turto vertės, skolininkas R. I. turėjo teisę prašyti skirti naują ekspertizę (CPK 681–682 str.), tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Taip pat skolininkas R. I. neskundė ir antstolio 2016-07-26 patvarkymo dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, kuris jam buvo įteiktas 2016-08-01. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad R. I. tik gavęs 2016-09-08 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. ( - ) įsitikino, kad turtas įkainotas netinkamai, tačiau tuo metu terminai, leidžiantys reikšti prieštaravimus, buvo pasibaigę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad R. I. nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo ir neprašė skirti naujos ekspertizės, yra visiškai nepagrįsti. Tokie pareiškėjos argumentai apeliacinės instancijos teismo vertinami kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tam tikrų procesinių veiksmų atlikimui įstatymai numato konkrečius terminus. Vykdymo procesas negali tęstis neribotą laiką, nes taip būtų pažeidžiamos vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisės bei teisėti interesai.
  2. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino, kad R. I. prašė panaikinti ne turto arešto aktą ir patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, o reiškė reikalavimą LR CPK 602 str. 1 d. 6 p. pagrindu ir prašė pripažinti varžytynes neteisėtomis ir jas panaikinti. Su šiuo apeliantės motyvu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 602 str. 1 d. 6 p. numato, jog turto pardavimo iš varžytynių aktą teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali panaikinti, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 st. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog šio straipsnio nuostatos taikomas nagrinėjant bylas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, o R. I. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Šioje byloje nėra priimtas ir antstolio pasirašytas varžytynių aktas ir buvo nagrinėjamas antstolio veiksmų teisėtumo / neteisėtumo klausimas. Kadangi skolininkas R. I. savo skunde dėl antstolio veiksmų nurodė aplinkybes, susijusias su turto įvertinimu, o šie veiksmai yra įforminami ekspertizės paskyrimu, turto arešto aktu, varžytynių paskelbimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos antstolio veiksmus.
  1. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė R. I. prašymą skirti byloje ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindo skirti teismo ekspertizę dėl minėto buto rinkos vertės nustatymo.
  2. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo R. I. skundo dėl antstolio veiksmų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai