Byla e2-2928-541/2015
Dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo, trečiasis asmuo S. P

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

2sekretoriaujant Audrutei Zemlickaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui R. L.,

4atsakovui T. K.,

5atsakovo T. K. atstovei advokato padėjėjai M. M.,

6trečiajam asmeniui S. P.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams T. K., G. J. dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo, trečiasis asmuo S. P.,

Nustatė

8ieškovas UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“) prašo priteisti solidariai iš atsakovų T. K. ir G. J. 1 673,42 Eur (5 778,00 Lt) skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 6,14 Eur (21,20 Lt) kitų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą grindžia su UAB „Sauda“ 2013-10-23 d. pasirašyta Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 11/6, pagal kurią ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovų, t. y. transporto priemonės Volvo 850, valst. Nr. ( - ), savininko ir valdytojo, skolos, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Teigia, jog 2011-08-29 d. buvo surašytas minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė buvo perduota saugoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą imamas 60,82 Eur (210,00 Lt) mokestis, o už automobilio saugojimą imamas mokestis – už pirmą saugojimo mėnesį po 4,34 Eur (15,00 Lt) už kiekvieną parą ir po 69,51 Eur (240,00 Lt) per mėnesį už kiekvieną vėlesnį mėnesį. Ieškovas gera valia sumažino įsiskolinimą iki 1 673,42 Eur (5 778,00 Lt). Ieškovas nurodo, kad ir pirminis kreditorius UAB „Sauda“, ir ieškovas su atsakovais bandė suderinti skolos dengimą ikiteismine tvarka, tačiau su atsakovu G. J. skolos dengimo klausimo suderinti nepavyko, o atsakovas T. K. telefonu informavo ieškovą, kad automobilį yra pardavęs. Ieškovas teigia, jog VĮ „Regitra“ registre ginčo transporto priemonės savininku nurodytas Z. K., kuris mirė 2011-01-01 d., o jo turtą ir prievoles paveldėjo T. K., taigi, ieškovo manymu, skolą turi sumokėti abu atsakovai solidariai (e. b. l. 27-31, I t.).

9Atsakovas T. K. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas teigia, jog po tėvo mirties paveldėtą automobilį Volvo 850, valst. Nr. ( - ), jis pardavė trečiajam asmeniui S. P. autodetalėms išrinkti. Atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį T. K. namuose, ( - ), sumokėjo 700,00 Lt sumą, ką gali patvirtinti tai matę liudytojai. Nuo to laiko atsakovas automobilio nematė ir apie jį nieko nežino, o sudarytą sutartį išmetė. Atsakovo teigimu, kadangi jis auto įvykio metu nebuvo automobilio savininku, jam nepriklauso mokėti įsiskolinimo už stovėjimo aikštelę. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog apie automobilio sulaikymą ir jo nugabenimą bei laikymą stovėjimo aikštelėje jam nebuvo žinoma, jokių pranešimų jis nėra gavęs (e. b. l. 80-82, I t.). Atsakovas papildomai nurodė, jog atsižvelgiant į automobilio vertę, rašytinė sutarties forma nėra būtina, o įvertinus tai, kad automobilis buvo parduotas autodetalėms, atsakovas nematė poreikio jo išregistruoti, taigi įvykio metu automobilis nei teisiškai, nei faktiškai nebepriklausė atsakovui, todėl ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas (e. b. l. 110-113, I t.).

10Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, jog apklaustų liudytojų ir galimo automobilio pirkėjo parodymai nesudaro pagrindo teigti, jog transporto priemonė buvo parduota, taigi ieškinys pareikštas ir transporto priemonės savininkui, o dėl automobilio valdytojo G. J. ginčo nėra, todėl jie turi solidariai atsakyti. Teigia, jog prašomos priteisti kitos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu, yra užklausos valstybiniams registrams, jas prašo priteisti remdamasis CK 6.57 straipsniu. Papildomai paaiškino, jog skolos laikotarpis, t. y. nuo transporto priemonės nuvežimo - 2011-08-29 d. iki skolos perleidimo - 2013-10-23 d., apspręstas susiformavusios jų įmonės praktikos. Teigia, jog atsakovo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, jog automobilio savininkui policija išsiuntė pranešimą, nepagrįsti, kadangi policija neturi pagrindo nurodyti neteisingos informacijos, o įrodymų nepateikimas nereiškia, kad tokio veiksmo nebuvo. Pranešimai atsakovams buvo siųsti ir paties ieškovo, tačiau jokio tinkamos reakcijos sulaukta nebuvo. Be to, atsakovas T. K. buvo atvykęs pas ieškovą ir nurodė, kad pardavė transporto priemonę Sigitui, kuris telefonu informavo ieškovą, jog nieko nepirko. Prašė tenkinti ieškinį (e. b. l. 137, I t.; e. b. l. 1-4, II t.).

11Atsakovas T. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog automobilį pardavė trečiajam asmeniui S. P. Atsakovas nurodė, jog ilgą laiką norėjo parduoti mašiną, ir iš bendro pažįstamo sužinojo, jog S. nori nusipirkti mašiną ardymui. Dėl automobilio pardavimo aplinkybių papildomai paaiškino, kad pirkėjas buvo vieną kartą atvykęs apžiūrėti mašinos su minėtu jų bendru pažįstamu. Vėliau atsakovas paskambino S., kad sutinka parduoti mašiną. S. atvažiavo po poros savaičių 2011 m. rugpjūčio mėnesį, vienas, su savo mašina, pakrovė, sumokėjo pinigus ir išvežė mašiną. Teigė, jog pardavė automobilį už 700,00 Lt kainą, kieme jie sudarė rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, bet jos dabar neranda, išmetė, manė, kad nereikalinga, saugojo tik porą metų. Teigia, jog žino apie VĮ „Regitra“ ir kaip išregistruoti automobilį, nes yra tai daręs anksčiau, tačiau ši mašina nevažiavo, todėl neįregistravo nei jos paveldėjimo, nei pardavimo. Taip pat to nepadarė dėl laiko stokos, sirgo jo motina, tačiau negali pasakyti, kodėl vėliau neišregistravo. Nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutartį rašė Sigitas ant blanko dviem egzemplioriais jam ir S. Mašinos perdavimas įvyko kieme, pinigus, t. y. 700,00 Lt, perdavė S. jam į rankas, S. buvo perduoti tėvo vardu registruoti mašinos dokumentai. Prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti (e. b. l. 137, I t.; e. b. l. 1-4, II t.).

12Atsakovo T. K. atstovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, teigdama, jog T. K. nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi automobilis buvo parduotas trečiajam asmeniui. Atstovė nurodo, jog vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad automobilio pardavimo įrodinėjimas galimas visais būdais, o automobilio perregistravimas kitam savininkui neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Teigia, jog policija neinformavo apie automobilio nuvežimą atsakovo, yra tik įrašas policijos rašte, kad buvo informuotas, bet išsiuntimo fakto patvirtinančių įrodymų nėra, o T. K. iš policijos jokio pranešimo negavo, jokios šaknelės jam palikta nebuvo. Teigia, jog atsakovui pareikštas reikalavimas atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas neturi teisinio pagrindo ir negali būti tenkinamas. Prašė ieškinį atsakovo T. K. atžvilgiu atmesti (e. b. l. 137, I t.; e. b. l. 1-4, II t.).

13Trečiasis asmuo S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pažįstamas jam pasiūlė nupirkti ginčo mašiną, vieną kartą nuvažiavo apžiūrėti jos pas T. namuose, vėliau, suderinus kainą, nuvažiavo vienas, apie 2011 m. rugpjūčio 14-16 d., surašė pirkimo-pardavimo sutartį ir išsivežė automobilį techninės pagalbos autovežiu, priklausančiu jo sugyventinei. Teigia, jog planavo automobilį ardyti dalimis, tačiau pateikus skelbimą, jį nupirko kaip visą automobilį. Atsakovas T. K. sakė, jog informuos, kada galės išregistruoti automobilį, nes jam reikėjo susitvarkyti dokumentus. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutarties neturi, ji pasimetusi, ją pasirašė ant savo atsivežtų blankų, surašė jis pats, sutartį pasirašė abu, pasidalino po vieną sutarties egzempliorių ir išsiskirstė. Nurodė, jog G. J. nepažįsta. Kam vėliau pardavė ginčo automobilį pasakyti negalėjo, atvyko pas jį į namus trys jauni vaikinai, taip pat pats surašė pirkimo-pardavimo sutartį, tikslios kainos nepamena, tačiau šios sutarties taip pat nerado. Automobilį pardavė maždaug po savaitės nuo įsigijimo. Trečiasis asmuo mano, jog šiuo atveju įvyko automobilio pirkimas-pardavimas, nes su atsakovu sutarė jo kainą, pasirašė sutartį bei apsikeitė automobiliu ir pinigais. Automobilį pirko komerciniais tikslais, išardymui ar pardavimui viso. Teigė, jog išardžius mašiną galima papildomai uždirbt apie 200,00 Lt. Tais metais pirko apie 10 automobilių, visuomet sudarydavo sutartis, deda jas į papkę, tačiau šios sutarties nerado. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog nupirko automobilį iš atsakovo, tačiau neturi atsakyti ieškovui, kadangi automobilį yra pardavęs, o dokumentų negalėjo susitvarkyti dėl kitų asmenų veiksmų, t. y. atsakovo, dėl ko negalėjo įsiregistruoti automobilio savo vardu. Savo duotų parodymų prieštaravimus motyvuoja tuo, jog buvo užmiršęs apie tą įvykį, nes praėjo daug laiko (e. b. l. 137, I t.; e. b. l. 1-4, II t.).

14Atsakovas G. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (e. b. l. 197, I t.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsniu, nagrinėja byla atsakovui G. J. nedalyvaujant.

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“, e. b. l. 154-158, I t.) ir pradinis kreditorius UAB „Sauda“ 2012-09-07 d. pasirašė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 11/6, kurios pagrindu ieškovas įgijo teisę į UAB „Sauda“ teritorijoje saugomos transporto priemonės Volvo 850, valst. Nr. ( - ), savininko ir valdytojo skolą, bei visus su ja susijusius mokėjimus, bei 2013-12-13 d. pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties (e. b. l. 40-44, 179, I t.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-08-29 d. įvykus Kelių eismo taisyklių pažeidimui (e. b. l. 170-173, I t.) buvo surašytas transporto priemonės Volvo 850, valst. Nr. ( - ), priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė nuvežta į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (e. b. l. 46, I t.). Už suteiktas transporto priemonės saugojimo paslaugas pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius susidarė 6 420,00 Lt skola, kurią ieškovas sumažino iki 1 673,42 Eur (5 778,00 Lt) (e. b. l. 45, I t.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ), savininku yra įregistruotas Z. K. (e. b. l. 47-50, I t.), kuris 2011-01-01 d. mirė, o jo palikimą 2011-02-24 d. priėmė T. K. (e. b. l. 53-54, I t.). Ieškovas 2014-05-23 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą dėl 2011-08-29 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymo aplinkybių (e. b. l. 55, I t.), į kurį atsakydama Valdyba nurodė, jog pažeidimo metu automobilio valdytoju buvo G. J., o apie sulaikytą transporto priemonę 2011-08-29 d. buvo informuotas jos savininkas Z. K. (e. b. l. 56-57, I t.). 2013-10-23 d., 2013-12-16 d. pranešimais ieškovas informavo atsakovą G. J. apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą, o 2014-06-11 d. pranešimu pareikalavo atsakovą T. K. apmokėti įsiskolinimą (e. b. l. 58-69, I t.), tačiau duomenų apie skolos sumokėjimą byloje nėra.

17Atsakovas T. K. savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti pateikė 2014-11-26 d. tarnybinę charakteristiką, motinos Z. K. mirties liudijimą (e. b. l. 83-85, I t.).

18Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog T. K. yra jos kaimynas, jie bendrauja. Nurodė, jog buvo kalbėta su T. K. ir jo tėvu apie automobilio Volvo, žalios spalvos, pardavimą detalėms, nes patys nebevažinėjo, mašina buvo neveikianti. T. sakė, kad atsirado pirkėjas. 2011 m. rugpjūčio mėn., po pietų, buvo atvažiavęs vyras, vidutinio ūgio ir sudėjimo, veido nepamena, kieme jie apžiūrinėjo mašiną, o ant stalo pasirašinėjo kažkokius popierius, tiksliai nurodyti, kokius, negalėjo, ir toje pačioje vietoje matė, kaip davė pinigus, bet sumos nežino, kainos T. vėliau irgi nesakė. Vėliau mašiną pakrovė į tralą ir išsivežė, nes ji buvo nevažiuojanti. Pirkėjas buvo vienas, prieš tai buvo atvažiavęs apžiūrėti mašinos. Liudytoja tuo metu buvo su anūku savo kiemo pievelėje. Daugiau šios mašinos niekada nėra mačiusi, T. su mašina nevažinėja. Teigia, jog nedirba ir didžiąją laiko dalį praleidžia namuose, įvažiavimas į kiemą yra tarp jų namų, pas juos beveik vienas kiemas, namai labai arti vienas kito, tarp namų yra metalinė tvorelė, kiaurai permatoma, gyvatvorės nėra, o mašina visąlaik stovėjo kieme prie pat tvoros, stalas stovi truputį toliau nuo tvoros, tačiau mašina vaizdo neužstojo. Liudytoja teigia, jog S. P. ir G. J. nepažįsta (e. b. l. 125, I t.).

19Liudytojas R. S. nurodė, kad T. K. yra jo kaimynas, gyvena priešais jo namą per kelią, pažinojo jo tėvą. Liudytojas matė, kad pas jį kieme prie namo visą laiką stovėjo mašina Volvo sedanas, tamsiai žalia. Maždaug prieš 5 metus, rugpjūčio mėn., po pietų, liudytojas tvarkė savo kiemo kampą ir matė, jog pas kaimyną atvažiuoja traliukas, o maždaug po 30-40 minučių paėmė su tralu mašiną ir išvažiavo. Tada T. nuėjo uždaryti vartų ir pasakė liudytojui, jog pardavė mašiną detalėms. Nurodydamas trečiąjį asmenį teigė, jog tai yra tas pats asmuo, kuris išsivežė automobilį, tik tuomet buvo stambesnis, jis buvo vienas. Vėliau mašinos pas atsakovą nėra matęs, nei jokios kitos ir mašinos atsakovas šiuo metu neturi. Daugiau nieko nematė ir jokių aplinkybių apie sandorį nežino (e. b. l. 125, I t.).

20Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia reikalavimo perleidimo sutartimi. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tarp ieškovo su UAB „Sauda“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, taigi yra teisėta ir galiojanti, o skolininkai apie sutarties sudarymą informuota tinkamai, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ieškovui teisę reikalauti iš atsakovų ieškinyje nurodytų sumų.

21Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai.

22Automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ). priverstinio nuvežimo ir saugojimo faktą įrodo 2011-08-29 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Byloje nėra ginčo dėl įvykio aplinkybių, kurio metu automobilis buvo priverstinai nuvežtas į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilniuje, taip pat, jog pažeidimo metu automobilio valdytoju buvo atsakovas G. J., tai patvirtina byloje esantys įrodymai (e. b. l. 46, I t.), tačiau byloje kilo ginčas dėl teisėto automobilio savininko auto įvykio metu ir su nuosavybės teise kylančios pareigos solidariai atlyginti automobilio nuvežimo bei saugojimo išlaidas. Ieškovas teigia, jog byloje davusių parodymus liudytojų bei trečiojo asmens paaiškinimai dėl ginčo automobilio pardavimo neišsamūs, nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl atlyginti išlaidas solidariai turėtų ir T. K.. Atsakovas T. K. laikosi pozicijos, jog automobilį pardavė, įstatymai neįpareigojo jo sudaryti rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties bei įregistruoti nuosavybės teisių perleidimo viešame registre, todėl jam nekyla pareiga atlyginti ieškovo reikalaujamos sumos.

23Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

24Pažymėtina, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra realinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Taigi, jeigu pačioje sutartyje jokių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).

25Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog transporto priemonės Volvo 850, valst. Nr. ( - ), nuosavybės teisių pasikeitimas nebuvo įregistruotos viešajame registre, t. y. mirus atsakovo tėvui Z. K. ir atsakovui paveldėjus tėvo turtą, pakeitimai viešame registre nebuvo atlikti. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Ieškovas atsakovo T. K. prievolę atlyginti išlaidas kildina iš jo, kaip ginčo automobilio savininko pareigų ir teigia, jog pareigos viešame registre įregistruoti pasikeitusio savininko duomenis nevykdymas eliminuoja pirkimo-pardavimo sutarties fakto pripažinimo galimybę.

26Kasacinės instancijos teismas pažymi, jog transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo argumentai dėl automobilio savininko teisių neišviešinimo atmestini ir darytina išvada, jog aplinkybė, kad viešame registre nebuvo įregistruotos atsakovo T. K. nuosavybės teisės į ginčo automobilį bei jo pardavimas nesudaro pagrindo laikyti šį atsakovą minėto automobilio savininku, o ieškovo argumentai dėl tokio atsakovo neveikimo neišviešinant įgytų nuosavybės teisių, atmestini.

27Kasacinio teismo praktikoje nustatant automobilio savininku esantį asmenį laikomasi taisyklės, jog daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, kad tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublik?s kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-309/2010).

28Automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų CK nuostatų, kaip antai CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-180/2014).

29Atsakovas T. K. pirkimo-pardavimo faktą įrodinėja savo, trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje pateiktų šalių, trečiojo asmens paaiškinimų ir liudytojų parodymų pakanka konstatuoti, kad tarp atsakovo T. K. bei trečiojo asmens S. P. susiklostė transporto priemonės pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, t. y. kad atsakovas T. K. pardavė automobilį Volvo trečiajam asmeniui S. P., ir tokiu būdu nustojo būti transporto priemonės savininku. Teismas atmeta ieškovo argumentus, jog trečiojo asmens S. P. paaiškinimai dėl automobilio įsigijimo turi būti vertinami kritiškai. Byloje nustatyta, kad įvykio metu faktinis ginčo transporto priemonės valdytojas buvo G. J., kuriam kartu su automobilio savininku tenka solidari pareiga atlyginti išlaidas ieškovui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju viename asmenyje nesutampa transporto priemonės valdytojas ir savininkas, todėl akivaizdu, kad automobilio pirkimo-pardavimo fakto pripažinimas trečiajam asmeniui nėra naudingas, todėl vertinti, kad jis suinteresuotas pripažinti tokį faktą nėra pagrindo.

30Ieškovas byloje taip pat kelia abejonę dėl byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų duotų parodymų patikimumo. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog byloje šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir kad juose yra prieštaravimų, tačiau visi asmenys patvirtino, jog transporto priemonė faktiškai buvo perduota trečiajam asmeniui, pinigų perdavimo-priėmimo faktas įvyko, taigi, byloje nustatytos visos sąlygos automobilio pirkimo-padavimo sutarties sudarymo faktui konstatuoti. Pažymėtina, jog liudytojų parodymams neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus, todėl faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-494/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-539/2013; kt.).

31Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo, trečiojo asmens ir liudytojų suinteresuotumo teikti atitinkamo turinio paaiškinimus dėl automobilio pirkimo-pardavimo aplinkybių. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pirkimo-pardavimo faktą, o vien rašytinės sutarties neįregistravimas, kaip jau buvo minėta, nereiškia, jog tokia sutartis nebuvo sudaryta. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prieina prie išvados, jog atsakovas T. K. automobilio transportavimo ir saugojimo metu nebuvo jo teisėtu savininku ir jam nekyla prievolė solidariai atlyginti transporto priemonės nutempimo ir saugojimo išlaidų.

32Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas T. K. buvo informuotas apie susidariusią situaciją. Policijos pranešimas buvo adresuotas Z. K., atsakovas T. K. tvirtina, kad jokio pranešimo nėra gavęs (e. b. l. e. b. l. 56, I t.), o tai, kad ieškovas, perėmęs reikalavimo teises iš UAB „Sauda“, išsiuntė atsakovui T. K. reikalavimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo (e. b. l. 65, I t.) nepatvirtina šio atsakovo prievolės buvimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovui bylos nagrinėjimo metu įrodžius transporto priemonės pardavimo faktą, prievolė atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos kyla transporto priemonės valdytojui ir įgijusiam ginčo transporto priemonę savininkui, t.y. trečiajam asmeniui S. P.. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog atsakovas T. K. nebuvo ginčo transporto priemonės savininkas ar teisėtas jos valdytojas, taigi jam pareikštas reikalavimas atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas neturi teisinio pagrindo ir negali būti tenkinamas, todėl ieškovo ieškinys atsakovo T. K. atžvilgiu atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje nesutiko, kad atsakovas T. K. būtų pakeistas kitu asmeniu, t.y. byloje dalyvaujančiu S. P..

33CK 6.38 straipsnyje nustatyta, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, o minėto įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai.

34Nagrinėjamu atveju byloje nustatytas automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ), valdytojas - atsakovas G. J., kuriam pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas kyla pareiga atlyginti išlaidas už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Ieškovas prašo priteisti 1 673,42 Eur (5 778,00 Lt) skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2011-08-29 d. iki 2013-10-23 d. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas G. J. būtų atsiskaitę su ieškovu, atsakovas savo prievolės neginčija, todėl iš jo ieškovo naudai priteistina 1 673,42 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2011-08-29 d. iki 2013-10-23 d.

35Ieškovas taip pat prašo priteisti 6,14 Eur (21,20 Lt) kitų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, kurias sudaro 0,30 Eur (1,05 Lt) užklausa VĮ „Regitra“, 3,52 Eur (12,15 Lt) už registruotų laiškų siuntimą ir 2,32 Eur (8,00 Lt) užklausa Centrinei Hipotekos įstaigai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas faktiškai patyrė šias išlaidas (e. b. l. 70-74, I t.), atsakovai šių išlaidų neginčijo, taigi darytina išvada, jog šios išlaidos laikytinos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, todėl ieškovui iš atsakovo G. J. priteistina 6,14 Eur (21,20 Lt) išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu.

36Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo G. J. priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 679,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-29 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo G. J. priteistinas 37,65 Eur (130,00 Lt) žyminis mokestis. Šalys duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

38Patenkinus ieškinį atsakovo G. J. atžvilgiu, iš atsakovo G. J. priteistina 11,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

40ieškinį tenkinti iš dalies.

41Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“, į. k. 301851658, iš atsakovo G. J., a. k. ( - ), 1 673,42 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus 42 ct) skolos, 6,14 Eur (šešis eurus 14 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 679,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-09-29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,65 Eur (trisdešimt septyni eurai 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

42Ieškinį atsakovo T. K., a. k. ( - ), atžvilgiu atmesti.

43Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. ( - ), 11,57 Eur (vienuolika eurų 57 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

44Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,... 2. sekretoriaujant Audrutei Zemlickaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui R. L.,... 4. atsakovui T. K.,... 5. atsakovo T. K. atstovei advokato padėjėjai M. M.,... 6. trečiajam asmeniui S. P.,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 8. ieškovas UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“)... 9. Atsakovas T. K. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, ir... 10. Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais... 11. Atsakovas T. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime... 12. Atsakovo T. K. atstovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, teigdama, jog... 13. Trečiasis asmuo S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pažįstamas jam... 14. Atsakovas G. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB... 17. Atsakovas T. K. savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti pateikė 2014-11-26... 18. Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog T. K. yra jos kaimynas,... 19. Liudytojas R. S. nurodė, kad T. K. yra jo kaimynas, gyvena priešais jo namą... 20. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia reikalavimo perleidimo sutartimi.... 21. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio... 22. Automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ). priverstinio nuvežimo ir saugojimo... 23. Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės... 24. Pažymėtina, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra... 25. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog transporto priemonės Volvo 850,... 26. Kasacinės instancijos teismas pažymi, jog transporto priemonės teisinės... 27. Kasacinio teismo praktikoje nustatant automobilio savininku esantį asmenį... 28. Automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta... 29. Atsakovas T. K. pirkimo-pardavimo faktą įrodinėja savo, trečiojo asmens ir... 30. Ieškovas byloje taip pat kelia abejonę dėl byloje dalyvaujančių asmenų ir... 31. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo, trečiojo asmens ir... 32. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas T. K. buvo... 33. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytas automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ),... 35. Ieškovas taip pat prašo priteisti 6,14 Eur (21,20 Lt) kitų išlaidų,... 36. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo... 37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo G. J.... 38. Patenkinus ieškinį atsakovo G. J. atžvilgiu, iš atsakovo G. J. priteistina... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270... 40. ieškinį tenkinti iš dalies.... 41. Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“, į. k. 301851658, iš atsakovo G.... 42. Ieškinį atsakovo T. K., a. k. ( - ), atžvilgiu atmesti.... 43. Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. ( - ), 11,57 Eur (vienuolika eurų 57 ct)... 44. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas...