Byla 2-1857/2014
Dėl kredito sutarties nuginčijimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5113-345/2014 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankui „Swedbank“ dėl kredito sutarties nuginčijimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo AB bankas „Swedbank“ sudarytą kredito sutartį Nr. 06-099783-FA-/06-099793-FA nuo sutarties sudarymo dienos. 2009 m. rugpjūčio 13 d. dėl mokėjimo terminų pažeidimo atsakovas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. 2010 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas AB bankas „Swedbank“ su trečiuoju asmeniu UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas trečiajam asmeniui perleido visas reikalavimo teises ieškovo atžvilgiu, kylančias iš kreditavimo sutarties ir hipotekos rašto. 2010 m. spalio 11 d. įregistruotas hipotekos rašto pakeitimas ( - ), pagal kurį reikalavimo teisė iš atsakovo perėmė trečiasis asmuo.

4Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo sustabdymą vykdomoje byloje Nr. 0241/12/01489, vykdomoje antstolio D. T. kontoroje. Prašyme nurodė, kad antstolio D. T. kontoroje vykdomas buto, esančio Mindaugo g. 22-8, Vilniuje realizavimas pagal Vilniaus miesto 1 teismo 2012 m. sausio 7 d. nutartį, o pripažinus ginčijamą kredito sutartį negaliojančia atsirastų pagrindas panaikinti kitus su šia sutartimi susijusius sandorius – buto pirkimo-pardavimo sutartį, hipotekos sutartį ir jos pakeitimą, draudimo sutartį, reikalavimo perleidimo sutartį bei atnaujinti bylos nagrinėjimą, dėl ko, ieškovo manymu, yra pagrindas sustabdyti buto realizavimą vykdymo procese.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškinio reikalavimo pobūdį bei ieškinio faktinio pagrindo turinį, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo procesinio sprendimo įvykdymas, nes, vykdant vykdymo veiksmus, gali būti realizuotas ieškovo turtas, todėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas yra ekonomiškas ir proporcingas siekiamiems tikslams, t.y. atitinka ieškinyje pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijęs su galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovo turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jam padarymas. Siekiant atitaisyti žalą, reikėtų inicijuoti naujus teisinius procesus, neišvengiant rizikos, kad tam tikras turtas natūra gali būti ir negrąžintas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Skunde nurodo, kad ieškovo įsipareigojimų nevykdymas trunka ilgiau nei penkerius metus, o prievolių vykdymo vengimas negali būti tęsiamas dar ir laikinųjų apsaugos priemonių pagalba. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pažeidžia sąžiningfumo ir ekonomiškumo principus.

9Ieškovas S. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad jeigu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesustabdžius vykdymo proceso, ginčo turtas būtų parduotas iš varžytinių, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu. Prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Atsakovas AB bankas „Swedbank“ atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį skundą nepateikė.

11IV. Apeliacinio teismo argumentai

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Atskirasis skundas tenkintinas.

15CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal šios proceso teisės normos nuostatą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina nustatyti jų ryšį su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Šiuo tikslu būtų galima išskirti keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių. Visų pirma, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Antra, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Kartu pažymėtina, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Laikinosios apsaugos priemonės, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.) bei su juo susijusiu proporcingumo principu, neturi varžyti atsakovo teisių labiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, o teismai, spręsdami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų įvertinti jų taikymo ar netaikymo galimus padarinius. Kasacinio teismo atliktoje Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje (žr. Teismų praktika Nr. 34) yra išreikšta nuomonė, kad jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

16Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą pripažinti ieškovo su atsakovu 2006 m. gruodžio 6 d. sudarytą kredito sutartį ( - ) negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos. Šio reikalavimo vykdymo užtikrinimui pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė išieškojimo veiksmus antstolio D. T. pradėtame vykdymo procese pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-07 nutartį Nr. 1721V/2011, vykdomoje byloje Nr. 0241/12/01489, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

17Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo. Be to, užtikrinti galima tik tuos reikalavimus, dėl kurių būtų nuspręsta teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis iš esmės įtvirtintas status quo, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Visgi pagal šioje byloje pareikštus materialinius reikalavimus, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, įvertinus galimo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nebus pasiekti ieškovo galutiniai tikslai. Priešingai, jų taikymas pažeis CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytus principų reikalavimus. Tokią išvadą suponuoja tai, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovui nebus panaikinta prievolė grąžinti pagal ginčo kredito sutartį atsakovo suteiktą kreditą. Ginčo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuos įsipareigojimus šiuo metu realiai vykdo ar ketina juos vykdyti ateityje. Minėta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad apelianto galimybės išsiieškoti galimus nuostolius iš ieškovo ieškinio netenkinimo atveju bus labai ribotos dėl skolos grąžinimo priklausymo tik nuo ieškovo valios. Tuo tarpu ieškinio tenkinimo atveju ieškovas turės visas galimybes išsiieškoti galimus nuostolius iš apelianto. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aiškiai pažeidžia proporcingumo principą. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir netaikymo padarinius bei nuostolių ieškinio atmetimo atveju atlyginimo galimybes, šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos.

18Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-5113-345/2014 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui AB bankui „Swedbank“ dėl kredito sutarties nuginčijimo, trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra iš esmės išnagrinėta ir šio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012). Vadinasi, esant priimtam ieškovui nepalankiam teismo sprendimui, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs, yra pagrindas spręsti, kad abejonių dėl galimo ieškovui nepalankaus galutinio teismo sprendimo yra mažiau, negu dėl palankaus. Esant tokioms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir dėl to pripažintinas labiau nebūtinu nei būtinu.

19Remiantis išdėstytu konstatuotina, pirmosios instancijos teismas, vertindamas formalų laikinųjų apsaugos priemonių atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, tinkamai neįvertino ginamos teisės pagrindų, šalių interesų pusiausvyros, šioje byloje neproporcingai suvaržydamas apelianto teises, todėl atskirasis skundas tenkintinas. Dėl šios priežasties apskųsta teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

20Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės apeliacinio proceso rezultatui neturi, todėl jie detaliau neaptariami.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo S. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti... 4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovo prašymą... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo... 9. Ieškovas S. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad jeigu iki teismo... 10. Atsakovas AB bankas „Swedbank“ atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį... 11. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 14. Atskirasis skundas tenkintinas.... 15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą pripažinti ieškovo su atsakovu 2006... 17. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu,... 18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.)... 19. Remiantis išdėstytu konstatuotina, pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės apeliacinio proceso... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 22. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą...