Byla 2A-961-210/2016
Dėl sandorių panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms J. D. ir D. N., tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centro Šiaulių filialui, notarei L. S. dėl sandorių panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2015-04-24 įrašus Nekilnojamojo turto duomenų banke apie nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų kiemo statinių (šulinys), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), įregistravimą 2015-04-24 J. D. vardu negaliojančiu; pripažinti 2015-05-20 sudarytą dovanojimo sandorį Nr. ( - ) tarp J. D. ir D. N. dėl nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų kiemo statinių (šulinys), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), dovanojimo negaliojančiu; pripažinti 2015-05-20 įrašus Nekilnojamojo turto duomenų banke apie nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų kiemo statinių (šulinys), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), įregistravimą D. N. vardu negaliojančiu. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė J. D. užginčyto teismo sprendimo pagrindu negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo pastatus, ji negalėjo ginčo pastatų perleisti savo dukrai D. N.. Mano, kad atsakovė, padovanodama ginčo turtą savo dukrai, buvo nesąžininga, nuslėpė faktą, kad dėl turto vyksta teisminiai ginčai, siekė nuslėpti ginčo turtą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-05-20 gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), sudarytą tarp atsakovių J. D. ir D. N., pripažino negaliojančiais įrašus Nekilnojamojo turto registre apie atsakovės J. D. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), pripažino negaliojančiais įrašus Nekilnojamojo turto registre apie atsakovės D. N. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), priėmė ieškovo A. P. reikalavimo dėl atsakovės D. N. iškeldinimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė, priteisė iš atsakovių J. D. ir D. N. valstybės naudai po 95,73 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei po 20,50 Eur žyminio mokesčio.
  1. Teismas sprendė, kad Joniškio rajono apylinkės teismui 2015 m. gruodžio 21 d. priėmus naują sprendimą ir J. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetus, 2015 m. kovo 12 d. sprendimas nustojo galioti. Teismas darė išvadą, jog atsakovė J. D. 2015-05-20 dovanojimo sandoriu perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, pati nebūdama to turto savininke, t. y. neįgijusi nuosavybės teisių į šį turtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte numatytu būdu bei neįrodžiusi įgijus nuosavybės teises kitais 4.47 straipsnyje numatytais būdais, taip pat nebūdama savininko įgaliotu asmeniu. Todėl 2015-05-20 atsakovių sudarytas dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyviai CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir dėl to yra niekinis ir negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad pritaikius restituciją šioje byloje ir grąžinus turtą atsakovei J. D. arba ieškovui A. P., nepagrįstai pagerėtų jų padėtis, todėl restitucijos teismas netaikė. 2015-12-21 nustojus galioti 2015 m. kovo 12 d. teismo sprendimui, teismas vertino, kad atsakovė J. D. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), nebuvo įgijusi, todėl atitinkami įrašai viešame registre pripažintini negaliojančiais. 2015-05-20 dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, įrašai viešame registre apie D. N. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), taip pat pripažinti negaliojančiais.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė J. D. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovo A. P. atsakovei J. D. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Mano, kad ieškovas A. P. nėra tas asmuo, kuris galėjo reikšti reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes neturi jokio dokumento, patvirtinančiojo nuosavybę ar teisę į tą nuosavybę.
    1. Restitucija nėra galima, nes įstatymas tokią teisę suteikia tik savininkui, o nei atsakovė, nei ieškovas tokiais nėra.
    1. Tai, kad buvo panaikintas teismo sprendimas, pripažinęs J. D. įgijus nuosavybės teises į ginčo turtą įgyjamosios senaties pagrindu, dar nereiškia, kad ji negali įgyti nuosavybės teisių kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu.
  1. Atsakovė D. N. pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti atsakovės J. D. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. A. P. neturi jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį Sidabras g. 6, Kalnelio k., Joniškio r., jokie jo interesai įregistruojant atsakovių nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre ar sudarant dovanojimo sandorį nebuvo pažeisti, todėl jis neturėjo teisės pareikšti ieškinį.
    1. Teismas turėjo sustabdyti civilinę Nr. 2-18-959/2016 bent kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-669-874/2016, kurioje A. P. prašo pripažinti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą kaip paskutinis kolūkinio kiemo narys, arba J. D. pasinaudos teise kreiptis į teismą dėl palikimo po tetos E. V. priėmimo fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atnaujinimo, nes šių ginčų sprendimo rezultatas turėtų įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią civilinei bylai, kurioje priimtas J. D. skundžiamas sprendimas.
  1. Ieškovas A. P. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės J. D. apeliacinį skundą ir palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.
    1. Joniškio rajono apylinkės teismui panaikinus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-171-457/2015, dėl ko J. D. neįgijo nekilnojamojo turto pagal įgyjamąją senatį, ginčo turto sudaryti sandoriai yra niekiniai.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Nagrinėjamu atveju byloje apeliantė ginčija Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą tuo pagrindu, kad ieškovas šioje byloje neturi pakankamo suinteresuotumo bylos baigtimi, nes pats nėra dovanoto nekilnojamojo turto savininkas, todėl mano, kad jis neturi teisės į ieškinį. Taip pat apeliantė teigia, kad nepaisant to, kad buvo panaikintas teismo sprendimas, pripažinęs J. D. įgijus nuosavybės teises į ginčo turtą įgyjamosios senaties pagrindu, dar nereiškia, kad ji negali įgyti nuosavybės teisių kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu.

9Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu

  1. CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais negalioja nepaisant to, yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu ar tokio sprendimo nėra. Tai viena iš negaliojančių sandorių rūšių. Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio. CK 1.78 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Imperatyviųjų įstatymo normų paskirtis yra užtikrinti, kad nebūtų pažeistos tokių normų tiesiogiai reguliuojamų privatinių santykių dalyvių, taip pat trečiųjų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo, nors ir sudarytam griežtai nesilaikant įstatymo raidės, tačiau neprieštaraujančio įstatymui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Dėl to, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-263).
  1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-05-20 gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), sudarytą tarp atsakovių J. D. ir D. N., kadangi atsakovė J. D. 2015-05-20 dovanojimo sandoriu perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, pati nebūdama to turto savininke, t. y. neįgijusi nuosavybės teisių į šį turtą CK 4.47 straipsnio 11 punkte numatytu būdu bei neįrodžiusi įgijus nuosavybės teises kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais, taip pat nebūdama savininko įgaliotu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovių sudarytas dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyviai CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir dėl to yra niekinis ir negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento) pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Šių teismo nustatytų aplinkybių apeliantė neginčija, ji vien remiasi faktu, kad ieškovas neturėjo teisės pateikti ieškinio nagrinėjamoje byloje, kadangi neturi pakankamo teisinio suinteresuotumo.
  1. Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, t. y. toks, kuris turi interesą ginčyti sandorį. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovas A. P. turi pagrįstą interesą reikšti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-669-874/2016 jis pareiškė reikalavimą dėl atsakovės J. D. dovanoto turto pripažinimo jo nuosavybe.

10Dėl restitucijos taikymo

  1. Apeliantė kaip vieną iš ginčijamo teismo sprendimo argumentų nurodo aplinkybę, kad šios bylos atveju nėra galima taikyti restitucijos, kadangi nei ieškovas, nei atsakovė šiuo metu nėra ginčo turto savininkai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netaikė restitucijos, nurodydamas, kad nei atsakovė J. D., nei ieškovas A. P. nėra įrodę savo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą, šie klausimai sprendžiami kitoje civilinėje byloje, todėl pritaikius restituciją šioje byloje ir grąžinus turtą atsakovei J. D. arba ieškovui A. P., nepagrįstai pagerėtų jų padėtis. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad CK 6.145 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taigi, aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos atveju negalima taikyti restitucijos, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylos sustabdymo
  1. Atsakovė D. N. pateiktu atsiliepimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-669-874/2016, kurioje A. P. prašo pripažinti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą kaip paskutinis kolūkinio kiemo narys, arba J. D. pasinaudos teise kreiptis į teismą dėl palikimo po tetos E. V. priėmimo fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atnaujinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pagal atsakovių prašymą sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-457-959/2015. Kitų prašymų dėl bylos sustabdymo šalys neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs privalomų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnyje įtvirtintų bylos sustabdymo pareigų, pagrįstai civilinės bylos nestabdė.
Dėl kitų CK 4.47 straipsnyje numatytų nuosavybės įgijimo pagrindų
  1. Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog buvo panaikintas teismo sprendimas, pripažinęs J. D. įgijus nuosavybės teises į ginčo turtą įgyjamosios senaties pagrindu, nereiškia, kad ji negali įgyti nuosavybės teisių kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliantės argumentas neturi juridinės reikšmės vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi byloje nustatyta, kad atsakovė J. D. 2015-05-20 dovanojimo sandoriu perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, pati nebūdama to turto savininke (neįgijusi nuosavybės teisių į šį turtą CK 4.47 straipsnio 11 punkte numatytu būdu bei neįrodžiusi įgijus nuosavybės teises kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju aplinkybė, kad apeliantė gali savo nuosavybės teisę įrodinėti kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais (nenurodoma kokiais konkrečiais pagrindais) nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimtam sprendimui ir jo teisėtumui, kadangi dovanojimo sandoriu metu apeliantė neįrodė savo nuosavybės teisės į ginčo turtą.
  1. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

  1. Ieškovas nepateikė prašymo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos jo naudai iš apeliantės nepriteistinos. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, jos naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai