Byla 2-6454-772/2013
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarką

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

3dalyvaujant ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančiam per filialą Lietuvoje atstovui M. K., atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ atstovei O. B.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui UAB ,,Bendrabutis“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarką.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovo atstovas palaikė ieškinį visiškai ir nurodė teismui šiuos motyvus bei aplinkybes.

7Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvoje, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau - Ieškovas) su draudėju UAB „Laikrida“ (toliau - Draudėjas) 2011-12-02 sudarė draudimo sutartį Nr. 310-017178 (toliau - Draudimo sutartis), kuria remiantis buvo apdraustas šio asmens turtas. Draudimo sutarties pagrindu Ieškovas kompensavo Draudėjui 2 982,00 Lt dydžio nuostolius, kuriuos Draudėjas patyrė kai 2012-08-13 atsakovo UAB „Bendrabutis“ (toliau - Atsakovas), administruojamose patalpose adresu ( - ), įvyko vandentiekio avarija, kuomet vanduo prasiskverbė į Draudėjui priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą - vidaus apdailą.

8Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).

9Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

10Kadangi pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybė už tokią žalą tenką buto savininkui (valdytojui), įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnį), Ieškovas reikalauja iš Atsakovo 2 838,86 Lt draudimo išmokos, atskaičius 4,8 proc. nusidėvėjimą.

11Ieškovas taip pat prašė teismo priteisti jam ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį - 85,00 Lt, užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą - 3 Lt ir kitas būtinas, bei pagrįstas išlaidas.

12Remiantis išdėstytais motyvais ir vadovaujantis CK 6.37, 6.210, 6.266 ir 6.1015 straipsniais bei CPK 130, 135, 144 straipsniais ieškovas teismo prašė:

131. Priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo žalos atlyginimą subrogacijos tvarka 2 838,86 Lt.

142. Priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

153. Priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį - 85 Lt, užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą - 3 Lt ir transporto išlaidas atstovui vykstant į teismo posėdžius.

16Ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

17Liudytojas R. D. parodė teismui, jog jo vadovaujama bendrovė ,,Laikrida“ yra sudariusi turto draudimo sutartį su ieškovu, o atsakovas jam priklausančias patalpas aplieja ne pirmą kartą. Nurodė, kad dėl 2012-08-13 aplietų patalpų jis kreipėsi ne tik draudiką, bet ir UAB ,,Bendrabutis“ administraciją, tačiau ten jam buvo paaiškinta, kad čia ne administratorius kaltas, o gyvenamojo namo gyventojai. Po to atvykus draudiko atstovui buvo surašytas defektinis aktas. Šiam atstovui jis paaiškino, kad patalpas remontuos ūkio būdu ir pateikė draudiko turto ekspertui lokalinę sąmatą, kuria pastarasis patvirtino. Pagal jo sudarytą sąmatą, ieškovas išmokėjo bendrovei 2 838,86 Lt draudimo išmoką. Kuomet gavo pinigus iš draudiko, tada samdė asmenį D. B., kuris turi verslo liudijimą ir jam už atliktus darbus iš užsakovo medžiagų, buvo sumokėtas 1 550,00 Lt atlyginimas. Nurodė, kad jo bendrovės patalpoms padaryta žala yra užfiksuota ir foto nuotraukose. Teigė, kad nebūtų prieštaravęs, jog patalpas būtų suremontavęs UAB ,,Bendrabutis“.

18Liudytojas P. K. parodė teismui, kad dirba pas ieškovą žalų administravimo skyriuje turto ekspertu. Nurodė, jog gavęs pranešimą iš draudėjo, susitarė dėl laiko ir nuvyko apžiūrėti sugadintų patalpų. Važiuodamas pas draudėją jis nežino, kas kaltas dėl padarytos žalos ir tik nuvykęs į vietą, bei viską išsiaiškinęs, nustatė kaltininką, kuriam išsiuntė pranešimą ir siūlė dalyvauti nuostolių sureguliavimo procedūroje, o tuo pačiu nurodė ir laiką iki kada truks minėta procedūra. Teigė, kad draudėjas jam paaiškino, jog patalpas remontuos ūkio būdu, todėl patį žalos nustatymo ir atlyginimo procedūra yra daug paprastesnė, nei tuomet, kada būtų samdomas rangovas. Kadangi draudėjo pateikta lokalinė sąmata tiko ir draudikui, atsižvelgiant į kitus gautus duomenis dėl žalos dydžio, todėl jis ją ir patvirtino.

19Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai nurodė, kad ginčo atveju ieškovas neleido draudėjui gauti didesnę išmoką nei priklauso, o kuomet draudėjas patalpas remontuoja ūkio būdu, tada išlaidos yra gerokai mažesnės. Teigė, kad patalpos buvo aplietos dėl bendro naudojimo įrangos užkišimo, o duomenų, jog dėl to būtų kaltas draudėjas byloje nėra ir jie tokių aplinkybių nenustatė. Laiko, kad atsakovas turi veikti daug atsakingiau nei šiuo atveju elgėsi, kadangi jam kaip bendro naudojimo papalpų prižiūrėtojui tenka atsakomybė už draudėjui padarytą žalą (CK 6.246 str., 6.266 str.). Teigė, kad draudikui gavus paranešimą apie draudėjui padarytą žalą, draudikas neprivalo kviesti kaltininko apžiūrėti sugadinto turto, tačiau po defektinio akto surašymo yra pranešama ir kaltininkui, bei siūloma bendradarbiauti.

20Atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė šiuo atsikirtimus.

212012 m. rugpjūčio 13 d. ( - ), esančiame daugiabučio gyvenamojo namo antro aukšto tualeto patalpose užsikišo kanalizacija ir buvo aplietos pirmąjame namo aukšte esančios patalpos. Namo gyventojai pranešė apie įvykį paskambinę į UAB „Bendrabutis“. Nors UAB „Bendrabutis“ yra 2004-06-01 sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Paspirtis“ dėl šalto vandens ir kanalizacijos tinklų avarijų lokalizavimo, tačiau pasikeitus darbo laikui minėta bendrovė dar nedirbo, todėl siekiant išvengti galimai didesnių nuostolių, UAB „Bendrabutis“ atstovai skubiai nuvyko į įvykio vietą ir lokalizavo įvykusią avariją.

22Atsakovas nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu pagrindus.

23Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.266 ir 6.1015 straipsnių pagrindu, kurie reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę ir draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją).

24UAB „Bendrabutis“ nesutinka, kad yra kaltas dėl UAB „Laikrida“ nuosavybės teise priklausančių patalpų apliejimo. Nepagrįstai ieškinyje teigiama, kad pagal LR CK 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taip pat ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakomybė už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

25Atsakovas patikslino, kad ieškinio dalykas - draudėjui UAB „Laikrida“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu ( - ) (toliau daugiabutis namas), - buvo aplietos užsikišus kanalizacijos vamzdžiui, kuris yra bendrojo naudojimo patalpose.

26Atkreipė dėmesį, kad tiksliai nustatyti, dėl kurio aukšto gyventojo (naudotojo) kaltės buvo užsikišusi kanalizacija ir aplietos pirmojo aukšto patalpos yra neįmanoma, kadangi namo tualetai yra bendrojo naudojimo patalpos, ir jais naudojasi penkių aukštų gyventojai. Be to, pažymėjo, kad tualetų patalpomis gali naudotis ir daugiabučiame name negyvenantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kanalizacijos užkišimą ir vandens išsiliejimą į negyvenamąsias patalpas sąlygojo namo gyventojų (naudotojų) netinkamas naudojimasis tualetų patalpomis.

27Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas) (LR CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neteisingai taiko Lietuvos Respublikos CK 6.266 str. ir kvalifikuoja kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejį.

28Atsižvelgiant į LR CK 4.83 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nenustačius dėl įvykusios avarijos asmenų kaltės, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai gali LR CK kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

29Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais pagrindinis UAB „Bendrabutis“ kaip administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo) naudojimu ir priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučio namo žala padaryta ne dėl statinio trūkumo ir ne dėl administruojančios įmonės netinkamų veiksmų ir kaltės. Taip pat nebuvo nustatyta, kad padaryta žala kilo dėl namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimų ar avarijų, taip pat nenustatyta jokių techninių pažeidimų ar defektų. Įrenginių, naudojamų administruojant daugiabutį namą, eksploatacija yra tinkama. Be to, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 nustatytais privalomaisiais statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei jų įgyvendinimo tvarka, atliekamos kasmetinės apžiūros ir tikrinamos gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti trūkumai, tikrinama bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. UAB „Bendrabutis“ inžinerinė įranga ir kanalizacijos tinklai prižiūrimi gerai ir pastabų dėl jų techninės priežiūros nebuvo pareikšta.

30Nepagrįstas ieškovo teiginys, teigiantis, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius yra prilyginamas šių objektų savininkui (valdytojui) ir tai, kad jis turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl LR CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių.

31Bendrojo naudojimo patalpose esantys tualetai yra ne bendrovės, bet būtent gyventojų valdomos patalpos dalis. Remiantis anksčiau minėtais butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, administratorius neturi pareigos rūpintis gyventojų nuosavybe ir atsakyti ne dėl administratoriaus kaltės kilusias pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR CK 4.82 straipsnį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Bendrąją daline nuosavybe savininkams priklausančios bendrojo naudojimo patalpos laikomos butų priklausiniais. Taip pat remiantis LR CK 4.19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Bendrojo naudojimo patalpų iš kurių padaryti nuostoliai nuosavybė registruota savininkų vardu.

32Pažymėtina ir tai, kad UAB „Bendrabutis“, administruojantis daugiabutį namą adresu ( - ), ir UAB „Laikrida“, užimanti 829 kv. m. ploto patalpas adresu ( - ), 2006 m. kovo 8 d. sudarė negyvenamųjų patalpų administravimo sutartį Nr. 6, kurios 4 punkte yra nustatyta, kad už avarijos pasekmes vandentiekio, kanalizacijos ar šildymo sistemose administruojanti įmonė UAB „Bendrabutis“ neatsako. Avarija atsirado ne dėl bendrovės kaltės, taip pat aplinkybių, dėl kurių kilo avarija, bendrovė negalėjo kontroliuoti bei užkirsti kelią pasekmių atsiradimui.

33Ieškovas nurodo, kad padaryta žala 2 838,86 Lt. Atsakovas mano, kad nuostolių dydis paskaičiuotas nepranešus UAB ,,Bendrabutis“ apie patalpų defektavimą ir nuostolių įvertinimą. Lokalinė sąmata su niekuo nederinta, nepatvirtinta, nurodoma, kad ji sudaryta 2006 m. Be to neatitinka privalomųjų sąmatų rengimo reikalavimų.

34Remiantis išdėstytais motyvais bei Lietuvos Respublikos CK 6.253, 4.82, 4.83, 4,85 straipsniais atsakovas teismo prašė:

351. Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka 2 838,86 Lt atmesti.

36Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius savo atsikirtimus.

37Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad už trečiajam asmeniui padarytą žalą laikytini atsakingi namo gyventojai, o ne jų turto administratorius. Be to pripažino, kad dėl namo gyventojų elgesio dažnai kyla problemų su kanalizacija. Pripažino, kad nors administratorius ir atlygintų ieškovui dėl kanalizacijos avarijos gyventojų padarytus nuostolius, tačiau pats administratorius šios sumos negalėtų išsiieškoti iš gyventojų, kurie yra arba išvykę, arba gauna nedideles pajamas. Teigė, kad kanalizacijos avarijos pasekmės būtų dar didesnės, jeigu bendrovės atstovai nebūtų laiku ir greitai lokalizavę vandens nutekėjimo į draudėjo patalpas. Mano, jog ir draudikas turi prisiimti atsakomybę, nes drausdamas trečiojo asmens turtą neįvertino visų aplinkybių.

38Ieškinys tenkintinas iš dalies.

39Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl civilinės atsakomybės taikymo, kuomet atsakovas valdo bendrojo naudojimo objektus gyvenamajame name. Taip pat ir dėl valdomų objektų nuosavybės ir eksploatacijos bei priežiūros ribų. Dėl to teismas sprendime pasisako plačiau dėl šių klausimų atskirai.

40Dėl statinio savininko atsakomybės ir bendrojo naudojimo objektų gyvenamajame name.

41Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl statinių savininkai turi pareigą rūpintis, kad statinyje nebūtų trūkumų, o jeigu jų yra - juos pašalinti. Lietuvos Respublikos įstatymai statinio savininką įpareigoja naudoti statinį ir jo patalpas pagal paskirtį; nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus; įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus (LR Statybos įstatymo 40 str., Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 30 p.). Už šių įpareigojimų nevykdymą statinio savininkui gali kilti ir administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

42Statinių savininko atsakomybę nustato ir LR Civilinis kodeksas. Pagal LR Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą (turtinę žalą (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) ir neturtinę žalą (CK 6. 250 str., (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Žala gali būti padaryta statiniui sugriuvus, taip pat dėl bet kokių jo trūkumų. Šiuo atveju įstatymas nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Nurodytai teisės normai taikyti neturi reikšmės tai, ar statinys įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ar ne, taip pat jis buvo statomas arba pastatytas teisėtai ar ne. Pagal šią įstatymo nuostata atsakingu už žalą asmeniu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) yra laikomas tas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre, tačiau esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenamojo namo Nr. ( - ), savininkais yra kambarių (butų) savininkai, kurių nuosavybės teisės yra įregistruotos viešame registre, o šio gyvenamojo namo ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, naudojimą, priežiūrą ir tvarkymą vykdo administratorius UAB ,,Bendrabutis“ (32-34 b.l.). Taip pat minėtame gyvenamajame name įrengtos komercinės paskirties patalpos, kurios materialine prasme priklauso trečiajam asmeniui UAB ,,Laikrida“ (35 b.l.). Minėto daugiabučio namo butų (kambarių) savininkus ir trečiąjį asmenį UAB ,,Laikrida“ kaip bendraturčius sieja ne tik asmeninė nuosavybė, bet ir bendroji dalinė nuosavybė, kurią jie įgyvendiną per administratorių (atsakovą). Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ ir trečiojo asmens UAB ,,Laikrida“ santykiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisė valdomo turto, atskirai yra reguliuojami ir 2006-03-08 sudaryta Negyvenamųjų patalpų administravimo sutartimi, kuri yra susijusį su trečiojo asmens valdomo bendrojo naudojimo objekto priežiūra ir naudojimu.

43Bendrojo naudojimo objekto sąvoka, konkrečiau detalizuojama 1995 m. vasario 21 d. priimto Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (Žin., 1995, Nr. 20-449, su vėlesniais pakeitimais) 2 str. 5 dalyje. Pagal šią dalį bendrojo naudojimo patalpomis, kuriomis visi savininkai ar teisėti patalpų valdytojai (pavyzdžiui, nuomininkai) gali naudotis nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, laikomos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Be teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, įstatymai savininkams ar teisėtiems naudotojams nustato pareigą juos išlaikyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

44CK daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams suteikia teisę bendrojo naudojimo patalpų valdymo klausimą spręsti steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarant jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu bendrija neįsteigiama ar likviduojama arba jungtinės veiklos sutartis nesudaroma ar nutraukiama, savivaldybės mero ar jo įgalioto asmens sprendimu, vadovaujantis CK 4.84 str. 1 dalimi, paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šios valdymo formos yra alternatyvios. Namo ( - ), bendraturčiai bendro naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti neįsteigė bendrijos, todėl jų bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą įstatymo pagrindu vykdo turto administratorius - atsakovas UAB ,,Bendrabutis“ (32-34 b.l.). Administratorius savarankiškai ir tiesiogiai įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus administratoriui nėra perduodama.

45Priešingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems priklausančia dalimi bendrame turte, ją valdyti ir naudoti, administratorius turi tik valdymo ir naudojimo teisę, bet neturi disponavimo teisės, t. y. negali lemti daikto teisinio likimo, sudaryti atlygintinių ar neatlygintinių sandorių dėl turto. Tačiau administratorius turi visas teises sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, pirkti ar kitaip įsigyti turtą, reikalingą administravimo veiklai, jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti, nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti administravimo poreikiams reikalingus statinius, kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir atnaujinti, bei įgyvendinti kitas DNSB įstatyme nurodytas teises. Jas įgyvendindamas, administratorius kartu privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų, laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas, saugoti ir ginti gyvenamojo butų savininkų teises, bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu (DNSB įstatymo 26 str.). Iš paminėto seka, kad atsakovas kaip turto administratorius vykdo turto administravimą numatytą CK 4. 240 str. Tačiau jeigu sutartis dėl tam tikrų objektų daugiabučiame name priežiūros yra sudarę patys butų (kambarių) savininkai savo vardu, administratorius už prievoles pagal tokias sutartis neatsako. Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad gyvenamojo namo ( - ), bendraturčiai nėra sudarę atskirų sutarčių dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl tik administratorius privalo rūpintis minėtų objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Pažymėtina, kad pastarasis dėl šalto vandens ir kanalizacijos tinklų avarijos lokalizacijos yra 2004-06-01 sudaręs sutartį su UAB ,,Paspirtis“ (32 b.l.). Pastebėtina, kad gyvenamojo namo bendraturčiai turi ir prievolių administratoriui, kurios susijusios su bendrojo naudojimo objektais, tai yra ši prievolė dali ir ji padalijama visiems savininkams pagal bendrąsias išlaidų paskirstymo taisykles.

46Namo administratorius be atskiro buto ar kitų patalpų savininko sutikimo administruoja bendrojo naudojimo objektus, tačiau įstatymas nedraudžia šių patalpų savininkui sudaryti ir atskirą susitarimą su administratoriumi, kaip yra ir ginčo atveju, kuomet trečiasis asmuo UAB ,,Laikrida“ ir administratorius sudarė atskirą sutartį (35 b.l.). Tačiau ir tokiu atveju, sprendžiant butų savininkų ar kitų patalpų savininkų, kurie turi atskirus susitarimus su namo administratoriumi, atsakomybės namui ir jo buto ar kitų patalpų savininkams klausimus, gali būti taikoma CK 4.83 str. 1 dalis: administratoriui priėmus skubius sprendimus dėl veiksmų, kurie būtini, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, jis turi teisę reikalauti, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris turi atskirą susitarimą su administratoriumi, padengtų dalį išlaidų. Be to, jei administratoriaus sprendimas atitinka reikalavimus, keliamus butų ir kitų patalpų, dėl kurių bendrija nėra įsteigta, savininkų sprendimams (CK 4.85 str.), šie sprendimai turi būti privalomi taip pat ir kitiems savininkams — turintiems atskirus susitarimus su turto administratoriumi, todėl ir jie turi prisidėti prie išlaidų padengimo.

47Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų ir įrodymų matyti, kad gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą ir eksploataciją vykdo administratorius, kuris tuo pačiu tvirtina bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (remontui ir rekonstrukcijai) reikalingų išlaidų sąmatą, o įmokos susijusios su bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimu ir lokalizavimu apskaičiuojamos pagal faktinę jų kainą, atsižvelgiant į avarijų likvidavimo tarnybų tarifus. Tačiau duomenų apie lėšas skirtas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui administratorius teismui nepateikė.

48Dėl atsakovo civilinės atsakomybės ieškovui.

49Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Tokia išvada atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, kooperatinė bendrovė „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–Wintsch, A. U. Wintsch, R. B. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad šalių teisiniams santykiams teismas taiko, ne tik CK 6. 1015 str. nuostatas, bet ir remiasi CK 6.263, 6.246 - 6.249 straipsnių nuostatomis dėl atsakovo atsakomybės ieškovui remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Tuo pačiu pastebėtina, kad remiantis aukščiau nurodytu teismui nėra teisinio pagrindo šalių santykiams taikyti CK 6. 266 str. nuostatą dėl statinio savininko atsakomybės, kadangi kanalizacijos stovo užkišimas grindų skuduru nelaikytinas statinio įrenginio trūkumu. Nors atsakovo atstovė teigė, kad turto administratoriui nekyla atsakomybė prieš ieškovą, tačiau pažymėtina, kad turto administratorius, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, pagal CK 2.132 str. 4 d. nelaikytinas butų (kambarių) savininkų atstovu. Kitaip tariant, pažymėtina, kad administratorius atlikdamas jam pavestas pareigas veikia kaip savarankiškas subjektas ir tuo pačiu dėl administruojamo turto sukuria teisių ir pareigų šio turto savininkui (ams).

50Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros priėmimas.

51Kasdieniame gyvenime bendrojo naudojimo objektų priežiūra aktuali tampa tada, kai reikia spręsti išlaidų pasidalijimo ar būtinų statybos ar rekonstrukcijos veiksmų atlikimo klausimus. Atsižvelgiant į atliekamų darbų ir patiriamų išlaidų pobūdį, galima skirti tris veiksmų grupes, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

521. Kasdienis bendro naudojimo objekto valdymas ir įprasta eksploatacinė priežiūra, t. y. įsipareigojimų trečiosioms šalims vykdymas (mokesčiai už komunalines paslaugas, draudimas), kiti veiksmai, būtini palaikyti pastato dabartinę arba pirminę būklę, tokie kaip stogo remontas, langų keitimas, koridorių dažymas, sienų tinkavimas ir pan. Sprendimus dėl įprastos eksploatacinės priežiūros savininkai (naudotojai) privalo priimti visų savininkų balsų dauguma (50 + 1 %), net jeigu konkrečiu bendrojo naudojimo objektu, kurį reikia remontuoti, naudojasi tik vienas ar keli savininkai (naudotojai). Tokių sprendimų priėmimo atveju kiekvieno buto ar patalpų savininkas turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.), nebent patalpų savininkai jungtinėje veiklos sutartyje būtų susitarę dėl kitokios balsų paskirstymo proporcijos. Tenka pastebėti, kad toks sprendimų priėmimo būdas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad bendrąja daline nuosavybe esantis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas vienoje savo bylų: „Vertinant šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad išimties iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo universalios taisyklės (bendraturčių susitarimo) taikymas daugiabučių namų bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo nustatymo atvejui – sprendimų priėmimas bendraturčių balsų dauguma – suponuotas tokių objektų specifikos ir siekio užtikrinti gyvenamajai aplinkai tarnaujančios infrastruktūros racionalų funkcionavimą preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (LAT 2007-07-13 civ. byla Nr. 3K-3-314/2007).“ Tokie sprendimai priimami savininkų susirinkimuose, kurių darbotvarkę prieš dvi savaites skelbia bendrijos pirmininkas, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo arba administratorius. Namui išlaikyti ir išsaugoti, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti skirtos išlaidos paskirstomos proporcingai kiekvieno savininko daliai bendrojoje nuosavybėje. Tačiau ir CK, ir DNSB įstatymas nurodo, kad buto ar kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Savininkui taip pat neatsiranda pareigos padengti jo daliai proporcingas išlaidas, dėl kurių nepriimtas visų narių susirinkimo ar tam tikrais atvejais - turto administratoriaus sprendimas arba sprendimas priimtas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, nesant daugumos ar kvorumo susirinkime).

532. Bendrojo naudojimo objektų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos priėmimui taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas. Dažnai tokiems darbams atlikti būtina gauti statybos leidimą. 1996 m. kovo 19 d. priimto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 (Žin., 1996, Nr. 32-788, su vėlesniais pakeitimais) 20 str. 2 dalis nustato, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenurodyta kitaip), priimtą laikantis pirmiau aptartos sprendimų priėmimo tvarkos. Tokiu pačiu principu sprendžiamas ir išlaidų pasidalijimo klausimas.

543. Neatidėliotinos priemonės, tokios kaip gaisrą galinčios sukelti elektros instaliacijos taisymas ar vandentiekio avarijos šalinimas. Tokiu atveju savininkas (naudotojas) privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Priešingai nei įprastinės eksploatacijos priežiūros ar renovacinių priemonių taikymo atveju, tokiam sprendimui priimti nėra būtinas išankstinis kitų savininkų (naudotojų) sutikimas. Skubiai imtis priemonių būtina siekiant išvengti dar didesnės žalos. Ėmęsis tokių priemonių savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tokiu atveju kiti savininkai negali atsisakyti prisidėti prie išlaidų padengimo, remdamiesi tuo, kad nedavė sutikimo atlikti šiuos veiksmus.

55Kaip jau minėta ginčo atveju 2012-08-13 užsikišus kanalizacijos vamzdžiui gyvenamajame name ( - ), buvo aplietos trečiajam asmeniui UAB ,,Laikrida“ nuosavybės teise priklausančios komercinės patalpos. Šios patalpos buvo aplietos fekalinės kanalizacijos turiniu iš antro aukšto kanalizacijos įrenginių, kuriais naudojasi minėto gyvenamojo namo gyventojai, o priežiūrą vykdo namo administratorius (atsakovas).

56Be nurodytų teisių, daugiabučiuose namuose patalpas turintys savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis nepažeisdami bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Duomenų, kad ne iš atsakovo vykdančio bendrojo naudojimo įrangos priežiūrą, o iš konkretaus buto (kambario) savininko nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų būtų nutekėjęs vanduo į trečiajam asmeniui UAB ,,Laikrida“ priklausančias komercines patalpas byloje nėra, išskyrus atsakovo motyvus, kad dėl fekalinės kanalizacijos užkišimo yra kalti kambarių (butų) savininkai gyventojai (b.l.7). Todėl pripažintina, kad tai tik atsakovo atstovės nuomonė, kuri nėra paremta jokiais įrodymais, siekiant atsakomybę abstrakčiai perkelti šio namo butų (kambarių) savininkams. Taip pat teismas negali remtis ir atsakovo pateiktu motyvu, kad administratorius yra sudaręs sutartį ir su UAB ,,Paskirtis“, kadangi pastaroji bendrovė vykdo tik šalto vandens ir avarijų lokalizavimą, o ne atlieka kaip atsakovas gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploataciją. Nelaikytina tinkamu įrodymu ir pateikta atsakovo bei trečiojo asmens UAB ,,Laikrida“ 2006-03-08 sutartis dėl Negyvenamųjų patalpų administravimo, kadangi pagal jos nuostatas minėto savininko kanalizacijos tinklus eksploatuoja būtent atsakovas (sutarties 1.1 p.), o tik neatsako trečiajam asmeniui už tas avarijos pasekmes, kurios kilo dėl paties šio asmens eksploatuojamų įrenginių ir esant pastarojo kaltei (sutarties 4 p.). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui į bylą gyvenamojo namo nuolatinės priežiūros darbų sąrašo, gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių, jo ir kitų gyvenamojo namo patalpų savininkų susitarimų dėl tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, lėšų kaupimo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir t. t.

57Atskirai pastebėtina, jeigu įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę kyla bendraturčių ginčas, pavyzdžiui, bendraturčiai neduoda sutikimo atlikti rekonstrukcijos, toks ginčas sprendžiamas teismo tvarka, atsakovais nurodant asmenis, kurie atsisako duoti sutikimus, o jeigu ginčijamus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo ar naudojimo, kurį priima į juridinį asmenį susivieniję savininkai ar turto administratorius, tai šis ginčas sprendžiamas ginčijant priimtą sprendimą.

58Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atribojimo nuo asmeninės nuosavybės ir dėl ginčo šalių civilinės atsakomybės.

59Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl bendrosios inžinerinės įrangos identifikavimo bei jos atribojimo nuo atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančios inžinerinės įrangos. Bendrojo naudojimo objektų (įskaitant bendrąją inžinerinę įrangą) sąvoka yra apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449) 2 str. 5 dalyje: „5. Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.“

60Kalbant apie Bendrąją inžinerinę įrangą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad, pirma, tai turi būti bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga; antra, nesvarbu, kur ta įranga fiziškai randasi (gali būti bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat gali būti atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose); trečia, kad ta inžinerinė įranga, kuri randasi atskirų savininkų patalpose, būtų priskirta prie bendrosios inžinerinės įrangos (bendrojo naudojimo objektų), ji turi būti susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu (t.y. šioje normos dalyje dar kartą pakartotas pirmasis požymis, kad tai turi būti bendrojo naudojimo įranga); ketvirta, turinti tik pirmus du ar visus tris išvardintus požymius inžinerinė techninė įranga, tam kad ji būtų pripažinta bendro naudojimo inžinerine technine įranga, ji neturi būti trečiųjų asmenų nuosavybe. Tokios trečiųjų asmenų nuosavybės daugiabučiame name pavyzdžiais galėtų būti namo individualus šilumos punktas (randasi bendrojo naudojimo patalpose) ir karšto vandens skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema (dalis jos elementų randasi bendrojo naudojimo patalpose, kiti – atskiriems patalpų savininkams priklausančiose patalpose). Tačiau kol teisės aktais nėra aiškiau atribotos pastato bendrosios inžinerinės sistemos tiek nuo tiekėjo tinklų, tiek nuo patalpų savininkų atsakomybėje esančių vamzdynų, kabelių ir įrangos, dėl to sprendimus gali priimti, pavyzdžiui administratoriaus suorganizuotas gyvenamojo namo butų (kambarių) savininkų susirinkimas balsų dauguma. Taigi, bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) nuo tiekėjo tinklų gali būti atribojama įvadine uždaromąja armatūra ar kitu tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribos ženklu. Tokia įvadine armatūra gali būti šilumos perdavimo tinklo įvado į namą uždaromoji armatūra, arba vandens tiekimo tinklo uždaromoji sklendė, analogiški elektros skirstomųjų tinklų įrenginiai pastato įvade. Nuo atskirų patalpų savininkų vandentiekio vamzdynų, kabelių ir įrangos bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) gali būti atribojama atšakų į atskirų patalpų savininkų patalpas uždaromąja armatūra arba kitu atsakomybės ribos ženklu (pvz., nesant uždaromosios armatūros, tokiu ženklu gali būti vandens apskaitos prietaisas arba pats atsišakojimas į tas patalpas, jeigu kitokių ženklų nėra). Tokiu atveju reikia prisiminti, kad tuomet nuo atsišakojimo į butą prasidės ne bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga, tačiau kol tokio atsakomybės ribos ženklo nėra, atsišakojimas iki prietaiso įrengimo laikytinas bendrojo naudojimo inžinerinę įranga.

61Tokiu atveju pripažintina, kad fekalinės kanalizacijos stovas irgi yra susijęs su atitinkamos namo sistemos funkcionavimu, jis yra bendrojo naudojimo objektas, nors ir randasi bendrojo naudojimo ar kitose patalpose. Kaip jau minėta siekiant pakeisti esamą padėtį namo bendraturčiai, turėtų sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašas (CK 4.245 str.; Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai 5.2 punktas; Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas 23 str. 6 ir 7 dalys). Vyriausybės 2010-03-10 nutarimu Nr. 235 patvirtintame Pavyzdinių nuostatų pakeitime (Žin., 2010, Nr. 31-1421) nustatyta, kad Aprašo pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras. Bendrieji civilinės teisės principai (jie yra atkartoti konkrečiuose teisės aktuose) nustato, kad kiekvienas subjektas yra atsakingas už savo ar priskirtos nuosavybės priežiūrą (eksploataciją). Pažymėtina, kad Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis vartotojas, privalo tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų įrenginius ir jų būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo įrenginius taip, kad jie neblogintų bendrojo naudojimo objekto kokybės. Pagal nusistovėjusią praktiką akivaizdu, kad perdavimo tinklai iki namo įvadinės uždaromosios armatūros yra tiekėjų atsakomybėje, butų ir kitų patalpų vidaus vandentiekio, elektros tinklai nuo tos patalpos uždaromosios armatūros (ar kito atsakomybės ribos ženklo) yra patalpų savininko atsakomybėje, o tarp tų dviejų ribų esanti bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) yra visų to namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybėje, o jų teises ir pareigas šių objektų atžvilgiu įgyvendina bendrojo naudojimo objektų valdytojas (Administratorius). Remiantis aukščiau nurodytais argumentais ir byloje esančiais duomenimis, pripažintina, kad ginčo atveju pirmiausia, kyla tik atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ civilinė atsakomybė ieškovui. Antra, po to galimas ir atsakovo atgręžtinis reikalavimas minėto gyvenamojo namo butų (kambarių) savininkams. Tuo pačiu pastebėtina, kad teismui remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai ir apie UAB ,,Laikrida“ civilinę atsakomybę ieškovui.

62Dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo dydžio.

63Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje nagrinėjamo ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos, o ne regreso taisyklės.

64CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą esant jo kaltei, o kaltė tokiu atveju yra preziumuojama, dėl to atsakovas privalo paneigti šią prezumpciją. Ši teisės norma taikoma ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl užsikišusio kanalizacijos stovo pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako pagal CK 6. 263 str., tai žalos faktas kartu reiškia ne tik žalos padariusio asmens kaltės, bet ir jo veiksmų neteisėtumo prezumpciją, o reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. žalą, priežastinį ryšį (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje kaip jau minėta teismas taiko CK 6.263 straipsnį ir sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepaneigė nei kaltės, nei veiksmų neteisėtumo prezumpcijos.

65CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė, o ne techninė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į techninę gedimo priežastį ir teisinį priežastinį ryšį, visų bylos aplinkybių kontekste, darytina išvada apie priežastinio ryšio buvimą ir atsakovo atsakomybę ieškovui.

66Iš ieškovo ir liudytojo UAB ,,Laikrida“ direktoriaus R. D. paaiškinimų, bei byloje esančių duomenų apie: 2011-12-02 turto draudimo sutartį ir liudijimą (1,25 b.l.), pranešimo (pretenzijos) (15 b.l.), pranešimo apie žalą (18-22 b.l.), defektinio akto (23-24 b.l.), lokalinės sąmatos (26-27 b.l.), mokėjimo nurodymo (17 b.l.), išmokos mokėjimo pažymos (16 b.l.), matyti, kad pagal draudimo liudijimą ieškovas laikotarpiui nuo 2011-12-03 iki 2012-12-03 apdraudė trečiojo asmens UAB ,,Laikrida“ turtą (25 b.l.). Draudiminės apsaugos metu trečiojo asmens turtas, buvo sugadintas 2012-08-13 dėl gyvenamajame name ( - ), užsikišusio kanalizacijos vamzdžio tarp pirmo ir antro aukšto (44 b.l.). Kanalizacijos vamzdžio užsikišimo priežastį nustatė pats atsakovas, kuomet buvo ištrauktas grindų valymo skuduras (44 b.l.). 2012-08-16 apžiūros akte ir fotonuotraukose yra užfiksuoti trečiojo asmens patalpų sugadinimai (19, 21-24 b.l.). Iš 2012 m. lokalinės sąmatos ir 2012-08-16 defektinio akto matyti, kad būsimo remonto kaina yra nurodyta 3 382,00 Lt (23-24, 26-27 b.l.). Iš 2013-01-25 išmokos mokėjimo pažymos Nr. 17178-0312-1-001 seka, kad už būsimą remontą trečiajam asmeniui nuspręsta sumokėti 2 838,86 Lt žalos atlyginimui, atskaičius nusidėvėjimą (13 b.l.). Iš trečiojo asmens teismui pateiktų remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad sugadinto turto remontui išleista 1 550,00 Lt už atliktus darbus, o medžiagų įsigijimui 1 834,85 Lt (68-69, 75 b.l.), kas tuo pačiu atitinka 2 838,86 Lt išmoką, kurią ieškovas išmokėjo draudėjui (trečiajam asmeniui). Ieškovas išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką įgijo įstatyminę teisę dėl patirtų nuostolių atlyginimo kreiptis į už žalą atsakingus asmenis, t.y. į atsakovą.

67Ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 2 838,86 Lt (13 b.l.), o teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad nukentėjęs asmuo gavęs draudimo išmoką turi pasirinkimo teisę ar remontuoti už didesnę ar mažesnę sumą sugadintą daiktą ar iš vis jo neremontuoti. Beje tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumos ir jo turėtų remonto išlaidų dydžio. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl atsakomybės pagal ieškovo ieškinio reikalavimą. Todėl minėta suma remiantis aukščiau pasakytu priteistina tik iš dalies ieškovui iš atsakovo (CK 6. 249 str.). Be to kaip jau minėta, jog atsakovas pagal įstatymo nuostatas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į gyvenamojo namo gyventojus dėl ieškovui išmokėtų išlaidų atlyginimo (CK 6. 112, 6.114 str.)

68Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

69Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo išmokėta 2 838,86 Lt dydžio draudimo išmoka turi priežastinį ryšį su kanalizacijos vamzdžio užkišimu (44 b.l.). Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kadangi 2012-08-13 Daugiabučio namo ( - ), įvykusio kanalizacijos vamzdžio užkišimo kaltininkais laikytini kambarių (butų) savininkai ir jiems administravimo paslaugas teikiantis atsakovas, o trečiojo asmens civilinė atsakomybė dėl turto sugadinimo šios avarijos metu buvo apdrausta ieškovo, kuris remiantis LR CK 6.1015 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjui išmokėtą draudimo išmokos sumą iš atsakovo. Ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui 2 838,86 Lt žalos atlyginimą, todėl atsakovo administratoriaus įsiskolinimas ieškovui sudarytų 2 838,86 Lt. Tačiau iš draudėjo (trečiojo asmens) pateiktų dokumentų seka, kaip jau aukščiau yra nurodyta, jog jis sugadintų patalpų remontui įsigijo statybinių medžiagų ir įrankių už 1 834,85 Lt. Šias medžiagas ir priemones draudėjas įsigijo iš pardavėjų kaip PVM mokėtojas, todėl būdamas šio mokesčio mokėtoju galėjo šio mokesčio sumą (318,44 Lt) susigražinti iš valstybės per PVM atskaitą. Be to ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs ieškovo atstovas, bei liudytojas P. K. teigė, kad trečiojo asmens parengtoje sąmatoje nėra PVM mokesčio (26-27 b.l.), todėl ši aplinkybė ir turi įtakos teismui įvertinant trečiojo asmens išlaidas, įsigijant statybines medžiagas bei priemones sugadintų patalpų remontui. Tokiu atveju pripažintina, kad ieškovas neįvertinęs šios aplinkybės, nepagrįstai įtraukė šį mokestį į draudėjui išmokėtiną draudimo išmoką, kas teismui leidžia ginčo atveju ieškovo ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies, nepriteisiant jam 318,44 Lt sumos. Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo motyvas, kad nei draudikas, nei trečiasis asmuo nekvietė administratoriaus 2013-08-16 surašant defektinį aktą. Pirmiausia, atsakovui jau 2012-08-13 buvo žinoma apie kitam bendraturčiui padarytą žalą ir jis tokiu atveju privalėjo bendradarbiauti su pastaruoju. Antra, atsakovą ir trečiąjį asmenį sieja ir turto administravimo santykiai, todėl atsakovas privalėjo rūpintis ne tik greitu kanalizacijos avarijos lokalizavimu ir imtis papildomų priemonių siekiant sumažinti trečiajam asmeniui atsiradusios žalos dydį, bet ir toliau rūpintis kitam bendraturčiui padarytos žalos nustatymu ir atlyginimu. Trečia, atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė aplinkybės, kad trečiojo asmens atstovas vadovas R. D. juos netinkamai informavo apie įvykusią avariją. Ketvirta, teismas sutinka su ieškovo atstovo paaiškinimu ir liudytojo P. K. duotu parodymu, jog pagal teisės aktus jiems nekyla tokia prievolė kuomet yra surašomas defektinis aktas, kad būtų kviečiamas ir kaltininkas ar jo atstovas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ 2 520,42 Lt turėtų išlaidų atlyginimui, išmokėjus draudimo išmoką draudėjui (CK 6.263 str., 6.1015 str.).

70Tačiau tokiu atveju tenka pažymėti ir tai, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo, atsakingas už žalą, privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę padaryta žalos (lot. restitutio in integrum) (CK 263 str. 2d.). Taigi CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą. Šitai pasakius, galima teigti, kad bendroji Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Kitaip tariant, žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio - asmens sąskaita. Šią taisyklę pakankamai aiškiai pripažįsta ir teismai.

71CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta tradicinė turtinės žalos samprata, apimanti jau romėnų teisėje žinotas dvi žalos rūšis: damnum emergens (turto sumažėjimas) ir lucrum cessans (negautas pelnas). Žala - ne tik turto, kuri nukentėjusysis žalos padarymo metu faktiškai turėjo, sumažėjimas, bet ir turto, kurį nukentėjusysis galėjo gauti ateityje, jeigu nebūtų teisės pažeidimo (t. y. negautas nukentėjusiojo pelnas). Tiesioginė žala yra suprantama kaip tiesioginis neteisėto veiksmo rezultatas, atsiranda iš karto, pažeidėjui tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą (pvz., turto sugadinimas, išlaidos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo), o netiesioginė žala yra praradimai, atsirandantys dėl padarytos žalos pagrindiniam objektui, kuris yra naudojamas pelnui gauti (negautas pelnas). Taigi dėl teisės pažeidimo patirtą žalą galima apibūdinti kaip turimo turto sumažėjimą ir sutrukdymą būsimam turto padidėti.

72Iš atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ priteistinos ieškovui ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2 520,42 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2013-07-24 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

73Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

74Teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Vienareikšmiška šių įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovo reikalavimai konkretūs, jeigu jie tenkinami ne visi, o tik dalis jų, kitus atmetant, susidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija. Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra teisinis pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovo išlaidas dėl ieškinio patenkinimo iš dalies. Dėl to, kad teismas tenkina ieškovo ieškinį atsakovui iš dalies, o pastarasis nėra patyręs bylinėjimosi teisme išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

75Sprendžiant ieškovo kitų išlaidų atlyginimo klausimą, jis irgi analizuotinas atsižvelgiant į visas su šalių ginču susijusias aplinkybes (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

76Ieškovo atstovas taip pat pateikė teismui atvykimo iš Vilniaus į Šiaulius, išlaidas, patvirtinančius dokumentus, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo 272, 40 Lt būtinų išlaidų. Ieškovo atstovo atvykimas į teismo posėdį iš Vilniaus į Šiaulius laikytinas būtinu, tačiau dėl to patirtos išlaidos tik iš dalies pripažintinos pagrįstomis. Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog atstovo vykimas į teismo posėdžius Šiauliuose lengvuoju automobiliu nebuvo būtinas, nes teismo posėdžiai prasidėdavo po 13.00 val., todėl ieškovo atstovas galėjo į Šiaulius vykti autobusu ir jo vienkartinio atvykimo, bei grįžimo išlaidos vidutiniškai tokiu atveju būtų siekusios tik 192,00 Lt. Dėl to šioje dalyje ieškovo reikalavimas atsakovui dėl būtinų išlaidų atlyginimo tenkintinas tik iš dalies, priteisiant ieškovui tik 192,00 Lt transporto išlaidų, ir 3 Lt už nekilnojamojo turto registro duomenų pateikimą, iš viso: 195 Lt išlaidų, o likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

77Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina ir atitinkama dalis žyminio mokesčio - 76,00 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, tai yra 17,00 Lt pašto išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

78Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6. 246 -6.249 str., 6.263 str. 2 d., 6.280 str., 6.1015 str., Lietuvos Respublikos CPK 92-93 str., 96 str., 259 str., 270 str.,

Nutarė

79Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

801. Priteisti ieškovui „Ergo Insurance SE“, į.k. 10017013, iš atsakovo UAB ,, Bendrabutis“, į. k. 244620250, 2 520,42 Lt (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt litų 42 ct) išlaidų atlyginimui už draudimo išmoką, 6 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 520,42 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-07-24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76 Lt (septyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, 195,00 Lt būtinų ir pagrįstų išlaidų.

812. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ (į/k 244620250), 17,00 Lt (septynioliką litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

823. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

83Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienei,... 3. dalyvaujant ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančiam per filialą... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovo atstovas palaikė ieškinį visiškai ir nurodė teismui šiuos... 7. Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvoje, veikiantis per ERGO Insurance SE... 8. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai... 9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnį,... 10. Kadangi pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybė už tokią žalą tenką buto... 11. Ieškovas taip pat prašė teismo priteisti jam ir bylinėjimosi išlaidas:... 12. Remiantis išdėstytais motyvais ir vadovaujantis CK 6.37, 6.210, 6.266 ir... 13. 1. Priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo žalos atlyginimą subrogacijos... 14. 2. Priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo 6 proc. metinių palūkanų nuo... 15. 3. Priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas:... 16. Ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais... 17. Liudytojas R. D. parodė teismui, jog jo vadovaujama bendrovė ,,Laikrida“... 18. Liudytojas P. K. parodė teismui, kad dirba pas ieškovą žalų administravimo... 19. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus... 20. Atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo... 21. 2012 m. rugpjūčio 13 d. ( - ), esančiame daugiabučio gyvenamojo namo antro... 22. Atsakovas nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu pagrindus.... 23. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK)... 24. UAB „Bendrabutis“ nesutinka, kad yra kaltas dėl UAB „Laikrida“... 25. Atsakovas patikslino, kad ieškinio dalykas - draudėjui UAB „Laikrida“... 26. Atkreipė dėmesį, kad tiksliai nustatyti, dėl kurio aukšto gyventojo... 27. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad žalą, padarytą dėl pastatų,... 28. Atsižvelgiant į LR CK 4.83 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nenustačius dėl... 29. Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės... 30. Nepagrįstas ieškovo teiginys, teigiantis, jog bendrojo naudojimo objektų... 31. Bendrojo naudojimo patalpose esantys tualetai yra ne bendrovės, bet būtent... 32. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Bendrabutis“, administruojantis daugiabutį... 33. Ieškovas nurodo, kad padaryta žala 2 838,86 Lt. Atsakovas mano, kad... 34. Remiantis išdėstytais motyvais bei Lietuvos Respublikos CK 6.253, 4.82, 4.83,... 35. 1. Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka 2 838,86 Lt... 36. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius savo atsikirtimus.... 37. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus... 38. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 39. Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl civilinės... 40. Dėl statinio savininko atsakomybės ir bendrojo naudojimo objektų... 41. Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų... 42. Statinių savininko atsakomybę nustato ir LR Civilinis kodeksas. Pagal LR... 43. Bendrojo naudojimo objekto sąvoka, konkrečiau detalizuojama 1995 m. vasario... 44. CK daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams suteikia teisę bendrojo... 45. Priešingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems... 46. Namo administratorius be atskiro buto ar kitų patalpų savininko sutikimo... 47. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų ir įrodymų matyti, kad... 48. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės ieškovui.... 49. Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo)... 50. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros priėmimas.... 51. Kasdieniame gyvenime bendrojo naudojimo objektų priežiūra aktuali tampa... 52. 1. Kasdienis bendro naudojimo objekto valdymas ir įprasta eksploatacinė... 53. 2. Bendrojo naudojimo objektų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija.... 54. 3. Neatidėliotinos priemonės, tokios kaip gaisrą galinčios sukelti elektros... 55. Kaip jau minėta ginčo atveju 2012-08-13 užsikišus kanalizacijos vamzdžiui... 56. Be nurodytų teisių, daugiabučiuose namuose patalpas turintys savininkai... 57. Atskirai pastebėtina, jeigu įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės... 58. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atribojimo nuo asmeninės nuosavybės ir... 59. Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl bendrosios inžinerinės įrangos... 60. Kalbant apie Bendrąją inžinerinę įrangą, pirmiausia atkreiptinas... 61. Tokiu atveju pripažintina, kad fekalinės kanalizacijos stovas irgi yra... 62. Dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo dydžio. ... 63. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 64. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių... 65. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 66. Iš ieškovo ir liudytojo UAB ,,Laikrida“ direktoriaus R. D. paaiškinimų,... 67. Ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 2 838,86 Lt (13 b.l.), o teismas... 68. Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.... 69. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi... 70. Tačiau tokiu atveju tenka pažymėti ir tai, kad pagrindinė civilinės... 71. CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta tradicinė turtinės žalos samprata, apimanti... 72. Iš atsakovo UAB ,,Bendrabutis“ priteistinos ieškovui ir 6 proc. dydžio... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 74. Teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos... 75. Sprendžiant ieškovo kitų išlaidų atlyginimo klausimą, jis irgi... 76. Ieškovo atstovas taip pat pateikė teismui atvykimo iš Vilniaus į Šiaulius,... 77. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina ir... 78. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2... 79. Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 80. 1. Priteisti ieškovui „Ergo Insurance SE“, į.k. 10017013, iš atsakovo... 81. 2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 82. 3. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.... 83. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...