Byla 2-147-586/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui D. C., atsakovui A. B., jų atstovui advokatui R. K., trečiajam asmeniui T. K., jos atstovei advokatei padėjėjai I. M., vertėjai S. A.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams A. B., L. B., tretysis asmuo T. K., dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas teismui pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriais pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų A. B. ir L. B. 34080 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo įsakymo išdavimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pagal 2010-07-01 rašytinį susitarimą paskolino 40000 Eur atsakovui A. B.. Atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2010-12-31. Nustatytu laiku atsakovai skolos negrąžino, vėliau grąžino dalį skolos – 5883,92 Eur. Nurodė, kad paskola buvo tikslinė ir panaudota, tenkinant šeimos poreikius, pokalbiuose dėl skolos grąžinimo visada dalyvaudavo abu atsakovai. Skolą dalimis grąžindavo taip pat abu sutuoktiniai.

5Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad sutinka, jog buvo pasiskolinęs 40000 Eur iš ieškovo, tačiau ieškinio pateikimo dieną neturėjo ir šiuo metu neturi jokių skolinių įsipareigojimų pagal ieškovo nurodytą 2010-07-01 susitarimą, kadangi yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu. A. B. prievolė mokėti ieškovui 34080 Eur pasibaigė 2016-07-28. Šalys 2016-06-30 susitarė, jog ieškovas atleis atsakovą nuo visos likusios sumos pagal 2010-07-01 šalių susitarimą, jeigu ieškovui bus suteikta galimybė ir ieškovas įsigis BUAB „Anistana“ priklausančius žemės sklypus už numatytą 100 Eur už 1 arą kainą. Šį susitarimą ieškovas sudarė su atsakovu, kadangi atsakovas buvo BUAB „Anistana“ kreditorius, turintis 55,56 % (871 513,81 balsų) visų kreditorių susirinkimo balsų ir galintis daryti lemiamą įtaką BUAB ,Anistana“ kreditorių susirinkimo sprendimams. Po šalių 2016-06-30 susitarimo, t. y. kitą dieną po šio susitarimo, ieškovas pateikė BUAB „Anistana“ bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotam asmeniui A. G. pasiūlymą dėl BUAB „Anistana“ priklausančių žemės sklypų įsigijimo. Šiuo dokumentu ieškovas siūlė parduoti jam BUAB „Anistana“ priklausančius 3 žemės ūkio paskirties sklypus: 0,3000 ha, unikalus Nr. ( - ), 0,5000 ha, unikalus Nr. ( - ), ir 0,9931 ha., unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), Klaipėdos r., įkeistus bankui „Swedbank“, AB, už bendrą 17900 Eur kainą. Taip pat ieškovas siūlė parduoti jam BUAB „Anistana“ priklausantį 1,8800 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. 4400-0409-7758, esantį adresu Klemiškės II k., Klaipėdos r., įkeistą bankui „Swedbank“, AB už 18800 Eur kainą. Atsižvelgęs į ieškovo pasiūlymą BUAB „Anistana“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2016-07-04 pateikė BUAB „Anistana“ kreditoriams (įskaitant ir atsakovą) pranešimą dėl BUAB „Anistana“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, kuris įvyko 2016-07-12, ir kurio metu buvo nuspręsta žemės sklypus paduoti ieškovui. Už bendrą 36700 Eur kainą. 2016-07-12 BUAB „Anistana“ kreditorių susirinkimo protokolo pagrindu 2016-07-27 buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis ir 2016-07-28 Priėmimo-perdavimo aktas, kuriais ieškovui buvo parduoti ir atitinkamai perleisti BUAB „Anistana“ žemės sklypai. Ieškovas įsigijo BUAB „Anistana“ žemės sklypus už ieškovo ir atsakovo sutartą 100 Eur už 1 arą kainą, todėl šalių susitarimas buvo realiai įvykdytas. Kadangi ieškovas buvo įsipareigojęs atleisti atsakovą nuo 34080 Eur skolos pagal 2010-07-01 susitarimą, jeigu ieškovas įsigis minėtus žemės sklypus už 100 Eur už 1 arą kainą, tai jau nuo žemės sklypų įsigijimo dienos, t. y. jų perdavimo ieškovo nuosavybėn dienos - 2016-07-28, laikoma, kad atsakovas nebeturi prievolės grąžinti ieškovui 34080 Eur, o ieškovas atitinkamai neturi teisės reikalauti iš Atsakovo priteisti 34080 Eur sumos. Pažymėjo, kad yra grąžinęs ne 5883,93 Eur, o papildomai dar 12000 Eur, tačiau ieškovas gavęs šiuos pinigus, vengė pasirašyti skolos grąžinimo lentelėje ar šalims pasirašant kitą rašytinį patvirtinimą.

6Atsakovai A. B., L. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, pinigus pagal 2010-07-01 susitarimą skolinosi atsakovas A. B. vienas, nes šeimos poreikių tenkinimui, bet asmeninių interesų tenkinimui, ir visas paskolos dalis mokėjo asmeniškai. Atsakovė L. B. atsakovo asmeniniuose finansiniuose reikaluose, vykdomame versle niekada nedalyvavo.

7Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2010-07-01 su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią paskolino jam 40000 Eur. Atsakovas prašė paskolinti pinigų, dėl laikinai susidariusių sunkumų. Pinigai buvo skolinami pusei metų, problemų grąžinti neturėjo būti, nes atsakovas rodė naujus namus, atsakovė buvo dizainerė. Grąžinimo garantas buvo jų prabangus namas ir automobilis. Po pusės metų skolos negrąžino, jos neatsisakė grąžinti. Atsakovai nuo 2010 metų iki šiol sumokėjo apie 15 procentų skolos. Ne kartą buvo susitikę, kalbėjo kaip grąžinti skolą. 2016 metais svarstė kelis variantus, vienas iš variantų buvo, kad atsakovas sumoka jam 17000 Eur, ir jis perka iš BUAB „Anistana“ žemės sklypus, ir tada skolos nelieka. Žemę nusipirko, tačiau atsakovas jokios skolos dalies (17000 Eur) jam negrąžino. 2017 m. vasario mėnesį atsakovas pasakė, kad nėra nieko jam skolingas. Teigia, kad pokalbis vyko 2016-06-23 atsakovo namuose, nes tą dieną buvo paduotas prašymas, kurį atsakovas pasirašė, o ne 2016-06-30. Pamena, kad buvo pokalbis, jog atsakovas lyg žadėjo imti kreditą iš Swedbank. Negalėjo paaiškinti, ką atsakovas turėjo omenyje, nurodydamas, kad jam yra grąžinęs 12000 Eur. Apie tai, kad BUAB „Anistana“ parduoda žemės sklypus, sužinojo iš atsakovo, iš spaudos. Prašymus buvo pateikęs ir 2015 metais, tačiau žemės nenupirko, priežasčių nežino kodėl jam nepardavė. Žemę, kurią pirko, mokėjo po 100 Eur už arą, pakeitė paskirtį, ir planavo parduoti, po 200 ar 300 Eur už arą. Turi butą Palangoje, kurį nuomoja, butą nusipirko padedant A. B. 2014 metais.

8Teismo posėdžio metu tretysis asmuo T. K. prašė ieškinį tenkinti, sutiko su V. K. duotais parodymais. Paaiškino, kad 2016-06-23 pokalbio metu svarstė kelis variantus, tačiau tuo metu nebuvo prieita jokio susitarimo. Svarstė, kad A. B. turi grąžinti 17000 Eur, o jie pirks žemę, žemę nupirko, tačiau pinigų negavo.

9Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2010 metais V. K. atėjo pas jį, jis žinojo, kad turi įmonę, kuri stato namus, pasiūlė pinigų investavimui, nes, sakė, vis tiek moki bankui procentus, jis sutiko. Pelną atiduodavo T. K. ar V. K. grynais, jų neįformindavo. Per tuos metus jis sumokėjo 12000 Eur palūkanų. Vėliau atėjo krizė, įmonė bankrutavo. Susitikę kalbėdavo, kaip grąžinti. Nupirko pigiai butą, įrengė, V. K. sumokėjo 68 tūkstančius su baldais, sutarė, kad parduos butą ir pelną dalinsis per pusę, jo pelno dalis bus užskaityta kaip skolos grąžinimas. Kol laukė, kada kainos pakils, butą nuomojo. Pasirašė sutartį tarp savininko V. K. ir jo įmonės. Butą nuomojo 2016 metais, viską ką uždirbo už buto nuomą, jis atidavė kaip skolą V. K.. V. K. pats atėjo ir pasiūlė nupirkti žemės sklypus po 100 Eur už arą iš jo įmonės, pelną po pardavimo dalins per pusę, bet pelną per pusę dalins ne 100 Eur už arą, o 140 Eur už arą, ir V. K. atleis jį nuo skolos. Tai buvo geras variantas, sutiko, dėl to ir pakvietė į savo namus. Kelis kart prašė, kad pasirašytų raštelį, tačiau ieškovas sakė, kad kai nupirks žemę, tada ir pasirašys raštelius. Kad ieškovas nupirktų žemę po 100 Eur už arą, jis turėjo sumokėti bankui 15000 Eur plius palūkanos, pasiėmė kreditą, ir šiuo metu yra skolingas bankui 19000 Eur. Paaiškino, kad skola buvo jo asmeninė.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Susitarimui nuo prievolės turi būti taikoma rašytinė ar notarinė forma, šiuo atveju to nėra. Pažymėjo, kad pokalbis - garso įrašas, kuriuo atsakovas įrodinėja, kad nėra skolingas ieškovui, nėra patikimas. Įrašas su trūkiais, ne vientisas, daug nutrūkusių frazių. Be to abejonių kelia failo techninės charakteristikos, atsakovas teigia, kad pokalbis vyko 2016-06-30, ieškovas teigia, kad 2016-06-23. Be to, faile užrašyta, kad failo modifikavimo laikas 2015-02-18, neaišku kodėl ta data figūravo. Mano, kad nėra teisinio pagrindo, remtis šiuo įrodymu. Be to, pagrindinis momentas šiame pokalbyje yra tai, kuriame aiškiai užfiksuota, kad ieškovas sutinka svarstyti paskolos sumažinimą, jeigu atsakovas pirmiausia sumoka 17000 Eur vietoj 35000 Eur ir, jei nuperkami žemės sklypai po 100 Eur už arą. Nurodė, kad skola A. B. yra ne asmeninė, tačiau bendra sutuoktinių skola.

11Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas skolą yra grąžinęs, nors rašytinės formos byloje ir nėra. Byloje yra pateiktas garso įrašas, kuris įrodo, kad skola grąžinta. Nurodė, kad iš garso įrašo aišku ir akivaizdu, jog ieškovas vengė sudaryti rašytinę sutartį. Susitarimas, kuris buvo pasiektas pokalbio metu įvyko, nes tai įrodo veiksmai, kurie buvo atlikti po susitarimo – atsakovas sumokėjo bankui, ieškovas nusipirko žemes po 100 Eur už arą. Nurodė, kad atsakovas įrodė, kad prievolė įvykdyta, ir skolą jis yra grąžinęs bei pažymėjo, kad tarp šalių buvo pasitikėjimo santykiai, dėl to ne viskas ir buvo sudaryta rašytine forma.

12Teismas

konstatuoja:

13ieškinys atmestinas.

14Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo V. K. ir atsakovo A. B. 2010-07-01 buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovas ieškovui paskolino 40000 Eur sumą (1 t., b. l. 4). Pagal šį susitarimą atsakovas grąžino 5883,92 Eur (1 t., b. l. 5). 2017-05-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 0,3000 ha, žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 0,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir 0,9931 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu , Klaipėdos r., priklauso ieškovui nuosavybės teise 2016-07-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2 pagrindu; 1,8800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Klaipėdos r., priklauso ieškovui nuosavybės teise 2016-07-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3 pagrindu (1 t., b. l. 17-22, 47-50). BUAB „Anistana“ bankroto administratoriui UAB „Jonvita“ 2016-07-04 ieškovas pateikė pasiūlymą 3 žemės ūkio paskirties sklypus: 0,3000 ha, unikalus Nr. ( - ), 0,5000 ha, unikalus Nr. ( - ), ir 0,9931 ha, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - )., Klaipėdos r., įkeistus „Swedbank“ AB, parduoti jam už 17900 Eur, 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), Klaipėdos r. paduoti jam už 18800 Eur (1 t., b. l. 13). BUAB „Anistana“ bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotas asmuo A. G. 2016-07-04 praneša, kad įvyks BUAB „Anistana“ kreditorių susirinkimas 2016-07-16, kuriame bus svarstomas klausimas dėl aukščiau minėtų žemės sklypų padavimo V. K. (1 t. b. l. 14). Balsavimo raštu biuleteniu kreditorius A. B. informuoja, kad kreditorių susirinkime dalyvauti negalės ir raštu balsuoja „už“ pasiūlymą žemės sklypus parduoti V. K. (1 t., b. l. 15). 2016-07-12 BUAB „Anistana“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 29 balsų dauguma nutarta pritarti V. K. pasiūlymui leisti jam parduoti bendrovei priklausančius žemės sklypus. A. B., atstovaujantis 869233,04 balsų, kas sudarė 55,41 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos balsavo raštu „už“ (1 t., b. l. 96-97). 2016-07-27 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2 pagrindu V. K. iš BUAB „Anistana“ įsigyja 3 žemės ūkio paskirties sklypus: 0,3000 ha, unikalus Nr. ( - ), 0,5000 ha, unikalus Nr. ( - ), ir 0,9931 ha, unikalus Nr. ( - ), už 17900 Eur kainą ( 1 t., b. l. 44). 2016-07-27 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3 pagrindu V. K. iš BUAB „Anistana“ įsigyja 1,8800 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. 4400-0409-7758, už 18800 Eur kainą ( 1 t., b. l. 45), tai patvirtina atlikti mokėjimo nurodymai (1 t., b. l. 46). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog minėti žemės sklypai buvo pardavinėjami už ženkliai didesnę kainą ( 1 t. b. l. 157-160). Pateikta 2012-10-02 žemės sklypų turto vertės nustatymo ataskaita (rinkos vertės nustatymas, kai įmonei taikoma bankroto procedūra), kurioje visi keturi žemės sklypai bendrai įvertinti 171455,05 Eur (2 t., b. l. 162-167), 2008-10-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-558 dėl UAB „Anistana“ priklausančių žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - ), esančių ( - )., Klaipėdos r., žemės sklypų paskirties pakeitimo į kitą paskirtį, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus (2 t., b. l. 172-176). Pateikti mokėjimai bei banko sutartis apie atsakovo prisiimtus įsipareigojimus dėl skolos grąžinimo (2 t., b. l. 179-192). Į bylą pateikta garso įrašo stenograma, padaryta 2016-06-30, adresu ( - ), Klaipėdos r., išversta vertėjos S. K. (1 t., b. l. 83-93). Į bylą pateikta garso įrašo stenograma, padaryta 2016-06-23, adresu ( - ), Klaipėdos r., išversta vertėjos J. N. (2 t., b. l. 45-68). Pateiktas 2018-05-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo antstolė A. R. Ž. konstatavo, kad MP3 failas yra sukurtas ir modifikuotas 205-02-18, 17:19:50 val. (2 t., b. l. 82-84).

15Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų A. B. ir L. B. 34080 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo įsakymo išdavimo dienos. Atsakovas sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, jog 2010-07-01 susitarimo pagrindu atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti 40000 Eur sumą, tačiau nesutinka, jog yra neatsiskaitęs su ieškovu, nurodo, kad yra visiškai atsiskaitęs, o prievolė pagal 2010-07-01 šalių susitarimą yra pasibaigusi.

16Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas

17Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

18CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, jie turi atitikti leistinumo kriterijų. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), – teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas ir kitas įstatymų nuostatas, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti ginčijamus įrodymus, nuotraukų, garso bei vaizdo įrašų padarymo aplinkybes, ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis (2013-12-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

19Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, kurių balsai užfiksuoti vaizdo įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 straipsnis). Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas gali būti suprantamas kaip privataus asmens filmavimas jo privačioje valdoje be jo sutikimo, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas privatus asmuo, platinimas ar paviešinimas be jo sutikimo ir panašiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, tai pripažįsta tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek pokalbyje dalyvavusi T. K., jog 2016-06-30 (ieškovas teigė, kad 2016-06-23, tačiau šiuo atveju konkreti data reikšmės neturi, skirtumas tik 7 dienos, tarp šalių ginčo nėra, kad garso įrašas padarytas 2016 m. birželio mėnesį, todėl sprendime bus laikoma, kad įrašas padarytas 2016-06-30), garso įrašas buvo darytas ( - ), Klaipėdos rajone, atsakovo gyvenamojoje vietoje.

20Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką be įrašomojo asmens žinios ir sutikimo padarytas pokalbio garso įrašas, kaip leidžiamas įrodymas, turi būti: (1) padarytas neprasiskverbiančio pobūdžio (nespecializuotos sekimo) priemonės pagalba, (2) padarytas ne įrašomojo asmens privačioje teritorijoje, (3) turėti tikslą ne pažeisti kito asmens privatumą, bet turėti tikslą viešame teismo posėdyje apginti įrašiusio pokalbį asmens teises ir geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, (4) pokalbio turinys turi būti susijęs su tarpusavyje siejančiais teisiniais santykiais, pavyzdžiui su šalių atsiskaitymais pagal sutartį. Tiek ieškovas, tiek atsakovas bei tretysis asmuo T. K. pripažino, kad pokalbis buvo įrašinėjamas ieškovo ir trečiojo asmens apie pokalbį neįspėjant, ir buvo padarytas 2016 m. birželio mėnesį. Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo pripažino, kad garso įraše yra jų balsai, garso įrašas padarytas atsakovo gyvenamojoje vietoje, garso įraše kalbama apie skolą, žemės sklypus, t. y. pokalbio turinys yra susijęs su tarpusavyje siejančiais teisiniais santykiais. Teismas įvertinęs į bylą pateiktą 2016-06-30 garso įrašą, konstatuoja, jog atsakovo į bylą pateiktas garso įrašas atitinka visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytus įrodinėjimo leidžiamumo kriterijus.

21CK 6.129 straipsnyje numatytas skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo. 1 dalyje nurodyta, kad prievole baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievole neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievoles įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą; 2 dalyje numatyta, kad atleidimas nuo prievoles įvykdymo turi buti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Jis gali buti atlygintinis arba neatlygintinis. CK 6.129 straipsnis nenustato atleidimo nuo prievolės įvykdymo formos, todėl kreditoriaus valia gali būti išreikšta bet kokia forma, išskyrus atvejus, kai jos išraiškos formą nustato įstatymas arba sutartis. Bet kuriuo atveju atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Šioje byloje atsakovas įrodinėja, kad ieškovas jį atleido nuo prievolės - 34080 Eur skolos sumokėjimo, ir tai patvirtina 2016-06-30 padarytas pokalbio garso įrašas bei kiti toliau sekę įvykiai, tačiau ieškovas vengė visa tai patvirtinti raštu.

22Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžių metu duotų parodymų nustatyta, kad pagal 2010-07-01 susitarimą, atsakovas A. B. su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs, ir prievolė pagal 2010-07-01 susitarimą yra pasibaigusi 2016-07-28, atsakovui įvykdžius 2016-06-30 susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Nors ieškovas neigia, kad toks susitarimas buvo, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad susitarimas buvo ir jis yra įvykdytas. Iš byloje pateiktos 2016-06-30 garso įrašo stenogramos nustatyta, kad ieškovas aiškiai išreiškė valią įsigijus žemės sklypus už sutartą kainą – 100 Eur už arą, atleisti atsakovą nuo 2010-07-01 paskolos sutarties vykdymo. Nustatyta, kad 2016-06-30 susitarimas buvo sudarytas, ieškovas su atsakovu susitarė, kad atsakovas suteiks ieškovui galimybę įsigyti BUAB „Anistana“ priklausančius 3 žemės ūkio paskirties sklypus: 0,3000 ha, unikalus Nr. ( - ), 0,5000 ha, unikalus Nr. ( - ), ir 0,9931 ha., unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - )., Klaipėdos r., įkeistus bankui „Swedbank“, AB, už bendrą 17900 Eur kainą, taip pat BUAB „Anistana“ priklausantį 1,8800 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu Klemiškės II k., Klaipėdos r., įkeistą bankui „Swedbank“, AB už 18800 Eur kainą. 2016-07-12 BUAB „Anistana“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 29 balsų dauguma pritarta V. K. pasiūlymui leisti jam parduoti bendrovei priklausančius žemės sklypus ir 2016-07-27 Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 pagrindais V. K. iš BUAB „Anistana“ įsigijo 4 žemės sklypus už 36700 Eur (po 100 Eur už arą), taigi už 2016-06-30 susitarimu sutartą kainą. Nors ieškovas teigė, kad atsakovas jam turėjo sumokėti 17000 Eur, ne bankui, tačiau iš į bylą pateiktos 2016-06-30 garso įrašo stenogramos nustatyta, kad atsakovas turėjo sumokėti 17000 Eur „Swedbank“ (15000 Eur + palūkanos), kad šis pritartų žemės sklypų pardavimui ieškovui po 100 Eur už vieną arą. Šias aplinkybes patvirtina ir 2017-04-27 atsakovo ir „Swedbank“, AB sudaryta skolos grąžinimo sutartis Nr. ST-17-11533, kuria susitarta, jog atsakovas bankui sumokės 15000 Eur, šią sumą išdėstant dešimties metų laikotarpiui, su 5,00 % palūkanomis, ir atsakovo mokamos kasmėnesinės įmokos. Konstatuotina, kad susitarimas, kuris pasiektas 2016-06-30 pokalbio metu įvyko, atsakovas įvykdė 2016-06-30 susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, ir tai patvirtina visi jo tolimesni veiksmai po 2016-06-30 susitarimo - atsakovas sumokėjo bankui, ieškovas nusipirko žemes po 100 Eur už arą, šiuo metu žemės sklypai daug vertingesni.

23Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad 2016-06-30 buvo sudarytas susitarimas, ir ieškovas aiškiai išreiškė valią įsigijus žemės sklypus už sutartą kainą – 100 Eur už arą, atleisti atsakovą nuo 2010-07-01 paskolos sutarties vykdymo. Atsakovui įvykdžius 2016-06-30 susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas nebeturi prievolės grąžinti 34080 Eur pagal 2010-07-01 susitarimą, o ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo 34080 Eur sumos.

24Iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos 5923,90 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato teisinės paslaugos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93, 98 straipsniais).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas ( - ) 5923,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovams A. B., asmens kodas ( - ) ir L. B., asmens kodas ( - )

28Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K.... 3. Teismas... 4. ieškovas teismui pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriais... 5. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio... 6. Atsakovai A. B., L. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo... 7. Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino,... 8. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo T. K. prašė ieškinį tenkinti, sutiko... 9. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. prašė ieškinį atmesti. Papildomai... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti,... 11. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti.... 12. Teismas... 13. ieškinys atmestinas.... 14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo V. K.... 15. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų A. B. ir L. B. 34080 Eur skolą, 5... 16. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 17. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet... 18. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet... 19. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas... 20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotą teismų... 21. CK 6.129 straipsnyje numatytas skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo.... 22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžių metu duotų... 23. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad 2016-06-30... 24. Iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos 5923,90 Eur bylinėjimosi... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas... 26. ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas ( - ) 5923,90 Eur bylinėjimosi... 28. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...