Byla eI2-843-1066/2020
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui N. S. ir atsakovės atstovui M. N.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal N. S. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

41. Pareiškėjas N. S. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. V4-161 „Dėl nuobaudos – įspėjimo bankroto administratoriui N. S. skyrimo“ (toliau – Įsakymas).

52. Savo skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

62.1. Pasak pareiškėjo, skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta nuobauda – įspėjimas už tai, kad atlikus patikrinimą buvo konstatuota, jog pareiškėjas, būdamas bankroto administratoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą ir 131 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

7Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas teigia, kad atsakovės išvada, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, nes suėjus terminui nesušaukė pirmojo kreditorių susirinkimo, yra nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, nors Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų buvo priimta 2018 m. vasario 22 d., tačiau kreditorių sąrašas buvo tikslinimas ir galutinė teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti visi kreditorių finansiniai reikalavimai, buvo priimta 2018 m. vasario 28 d. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 10 d. Tokiu atveju Įstatymo nustatytas terminas suėjo 2018 m. balandžio 20 d.

8Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, matydamas, kad įmonė atitinka Įstatymo 131 straipsnio 1 dalį (įmonėje nebuvo jokio turto), kreipėsi į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, o taikant bankroto administravimo procedūrą, kreditorių susirinkimai, o taip pat ir pirmasis kreditorių susirinkimas, nėra šaukiami.

92.2. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jis tinkamai neįvykdė pareigos kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, nes tai buvo atliekama kartu su pranešimu dėl bankrutavusios statuso įregistravimo.

102.3. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovės išvados 8.1 punkte nustatytu pažeidimu. Atsakovė nevertino pareiškėjo paaiškinimo dėl nutarties įsiteisėjimo datos. Pasak jo, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis su lydraščiu į EPP sistemą buvo įkelta 2018 m. gegužės 21 d. Taigi laikoma, kad pareiškėjui buvo įteikta kitą dieną – 2018 m. gegužės 22 d., o tai reiškia, kad ši nutartis įsiteisėjo ne anksčiau kaip 2018 m. gegužės 30 d. Pareiškėjas nesutinka su padaryta išvada, jog jis kaip bankroto administratorius neįvykdė nuostatos informuoti bendrovės savininką apie likvidavimo procedūrą. Pažymi, kad atsakovė neįvertino tos aplinkybės, jog įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. Tuo tarpu pagal galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ribotos civilinės atsakomybės asmuo neprivalo turėti savininką. Šiame straipsnyje yra numatyta, kad bendrovėje yra akcininkai, kurie gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys. Tik neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (individualios įmonės) turi savininkus.

112.4. Dėl atsakovės išvados 10.1–10.3 papunkčiuose nustatytų pažeidimų (dėl įmonės finansinės apskaitos dokumentų nevedimo) paaiškino, kad atsakovė, atlikdama patikrinimą, visiškai nevertino patikrinimo metu jai pateikto likvidacinio balanso. Šis balansas įrodo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama, o pareiškėjas tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą. Aplinkybę, kad 2018 metų balansas buvo sudaromas, patvirtina likvidacinio balanso eilutė „Praėję finansiniai metai“.

122.5. Dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių paaiškino, kad atsakovė, skirdama nuobaudą pareiškėjui, neįvertino, kad pareiškėjas ilgą laiką gydėsi dėl patirtos kojos traumos. Teigia, kad pareiškėjas dar iki planinio veiklos patikrinimo užkirto kelią bet kokioms galimoms neigiamoms pasekmėms ir tokių neigiamų pasekmių nustatyta nebuvo. Nebuvo pažeisti nei kreditorių, nei kitų asmenų interesai. Be to, pareiškėjas bendradarbiavo su atsakove ir pripažino savo klaidas.

132.6. Kiti pažeidimai, pareiškėjo nuomone, nesudaro pagrindo skirti jam nuobaudą.

142.7. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad tiek pareiškėjo pateikta sutartis, tiek likvidacinis balansas įrodo, kad įmonėje buvo vedama buhalterinė apskaita. Pareiškėjui nėra aišku, kokius dar dokumentus jis turėjo pateikti. Dėl pranešimo įmonės savininkui paaiškino, kad buvo išnaudotos visos jam žinomos priemonės, kad savininkas būtų surastas, tačiau nustačius, kad įmonės savininkas gyvena JAV, tikslios jos gyvenamosios vietos sužinoti nepavyko, todėl informuoti įmonės savininką nebuvo fizinės galimybės. Pažeidimus, kurių neskundė teismui, pripažįsta ir dėl jų gailisi. Mano, kad šioje situacijoje Tarnyba privalėjo jam skirti tik prevencinio pobūdžio priemones, taip pat atsižvelgti į tai, kad už panašaus pobūdžio pažeidimus anksčiau nuobaudos nebuvo skiriamos; be to, nuobaudos neturėtų būti labiau susietos su asmeniu. Kadangi jokių sunkių pasekmių jo padaryti pažeidimai nesukėlė, mano, kad nuobauda turėtų būti panaikinta.

153. Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą savo poziciją grindžia iš esmės šiais argumentais:

163.1. Planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. vasario 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 5 d., Vilniaus apygardos teismas patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus bendrai 1 465 910,12 Eur sumai, todėl pirmasis kreditorių susirinkimas turėjo įvykti iki 2018 m. balandžio 16 d. (t. y. ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos). Patikrinimo metu nenustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas būtų įvykęs. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad įmonės kreditorių sąrašas buvo tikslinamas ir dar viena Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo priimta 2018 m. vasario 28 d., nepaneigia fakto, kad visi kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti būtent 2018 m. vasario 22 d. nutartimi. Net ir tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl supaprastinto bankroto taikymo įmonei, dar nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą.

173.2. Teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. gegužės 21 d., įmonei buvo pritaikytas supaprastintas bankroto procesas. Šia nutartimi teismas pavedė pareiškėjui apie įmonės supaprastintą procesą pranešti Juridinių asmenų registrui, kreditoriams ir atsakovei. Pareiškėjas teigia, kad pranešimas Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas kartu su pranešimu dėl „Bankrutavęs“ įmonės statuso registravimu, tačiau tokių įrodymų nėra. Tokių duomenų nenustatė ir atsakovė planinio patikrinimo metu, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis (Juridinio asmenų registro išraše šios informacijos nėra, taip pat nėra tokio pranešimo).

183.3. Tarnyba nesutinka su pareiškėju dėl to, kad uždaroji akcinė bendrovė neturi savo savininko. Paaiškino, kad nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjo 2018 m. gegužės 29 d. Tiek Juridinių asmenų registras, tiek įmonės savininkas turėjo būti informuoti iki 2018 m. birželio 5 d. (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę), tačiau įvertinus Juridinių asmenų registro išrašą nustatyta, kad minėta nutartis buvo gauta 2018 m. birželio 11 d. Nutartis dėl įmonės likvidavimo įmonės savininkui siųsta nebuvo.

193.4. Tarnyba, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento apie įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, pažymi, kad patikrinimo metu nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama. Taip pat nebuvo pateikta ir įrodymų, kad buvo sudarinėjami finansinių ataskaitų rinkiniai už 2017 m. ir 2018 m. Pareiškėjas pateikė tik likvidacinį balansą su pelno nuostolių ataskaita, sudaryta už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d., t. y. likvidavimo pabaigos ataskaitą. Atkreipė dėmesį, kad bankroto administratorius, vykdydamas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatytas pareigas (organizuoti ir kontroliuoti pajamų ir sąnaudų apskaitą, rengti finansines ataskaitas), turi vadovautis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, kurios numato finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo tvarką, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo sudarant finansinę atskaitomybę taisykles. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas negali pateikti įmonės tikslių duomenų, neatleidžia jo nuo pareigos rengti finansinių ataskaitų rinkinius, atitinkamus trūkumus, nurodant aiškinamajame rašte. Pareiškėjas administruoja įmonės bankroto procesą nuo 2017 m., todėl jis turėjo pakankamai laiko įvertinti įmonės faktinę finansinę situaciją bei parengti finansinių ataskaitų rinkinius, kaip tai įpareigoja atlikti Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas.

203.5. Dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių atsakovė pažymi, kad sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių sąrašas Įstatyme yra baigtinis. Skirdama pareiškėjui nuobaudą už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, Tarnyba galėjo vadovautis tik tomis sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios yra įtvirtintos Įstatyme. Taigi taikyti pareiškėjo nurodytą lengvinančią aplinkybę, kad patyręs traumą ir apie 5 mėnesius turėdamas ribotas galimybes tinkamai atlikti bankroto administratoriaus funkcijas vis tiek jas atliko, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

21Tarnyba, įgyvendindama diskrecijos teisę skirti nuobaudą, pareiškėjui skundžiamu Įsakymu skyrė švelniausią nuobaudą – įspėjimą, kurios panaikinti pagrindo nėra.

223.6. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nesutiktina su pareiškėju, jog pateikta sutartis ir likvidacinis balansas įrodo, jog įmonėje buvo vedama buhalterinė apskaita. Tiek už 2017 m., tiek už 2018 m. Tarnybai nebuvo pateikta jokių dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas organizavo ir kontroliavo buhalterinę apskaitą. Atsakovei buvo pateiktas tik metų pabaigos likvidacinis balansas. Paskirta nuobauda yra individualizuota, paskirta įvertinus, kad padaryti 9 pažeidimai. Dėl savininko sąvokos paaiškino, kad ši sąvoka pateikta Įstatymo prasme. Pabrėžė, kad pareiškėjas pateikė tiek Tarnybai, tiek teismui labai daug teiginių, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas viso patikrinimo metu turėjo galimybę teikti visus reikiamus dokumentus, tačiau to nepadarė.

23Teismas

konstatuoja:

244. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

254.1. 2018 m. lapkričio 29 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-324 patvirtintas 2019 m. planuojamų tikrinti bankroto administratorių sąrašas, kuriame numatyta atlikti pareiškėjo kaip bankroto administratoriaus N. S. veiklos patikrinimą. 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. (10.10) D2-705 Tarnyba informavo pareiškėją, kad bus atliekamas patikrinimas, administruojant UAB „Xylo“ (toliau – Įmonė) bankroto procesą, todėl pareiškėjas įpareigotinas iki 2019 m. balandžio 9 d. Tarnybai pateikti patikrinimui reikalingą informaciją. 2019 m. balandžio 9 d. (registracijos Nr. Dl-7630) ir 2019 m. gegužės 17 d. (registracijos Nr. Dl-10116) pareiškėjas pateikė paaiškinimus.

264.2. Atlikus planinį patikrinimą, 2019 m. birželio 21 d. buvo surašyta Išvada Nr. D4-836 „Dėl bankroto administratoriaus N. S. visapusiško planinio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad buvo padaryti šie pažeidimai: 1) pažeistas Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kadangi ne laiku pranešta juridinių asmenų registrui apie Įmonei iškeltą bankroto bylą; 2) pažeistas Duomenų teikimo taisyklių 3.4.1. papunktis, kadangi pareiškėjas praleido Duomenų teikimo taisyklėse nustatytą terminą ataskaitai pateikti; 3) pažeista Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, kadangi pareiškėjas suėjus terminui nesušaukė pirmojo kreditorių susirinkimo; 4) pažeista Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, kadangi praleistas terminas apie Įmonės likvidavimą pranešti juridinių asmenų registrui bei nepranešta apie Įmonės likvidavimą Įmonės savininkui, užimtumo tarnybai ir kredito įstaigai; 5) pažeistas Duomenų teikimo taisyklių 3.4.1 papunktyje nustatytas reikalavimas per 10 dienų nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos pateikti Tarnybai ataskaitą; 6) pažeista Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas, kadangi nevesta Įmonės finansinė apskaita; 7) pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas, kadangi nebuvo sudaromi bei teikiami tvirtinti Įmonės 2017 metų ir 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai; 8) pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas, kadangi neįvykdyta pareiga, t. y. neteiktos teismui tvirtinti likvidavimo pradžios finansinės ataskaitos; 9) pažeistas Įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kadangi nepranešė Juridinių asmenų registrui apie Įmonės supaprastintą bankroto procesą bei pažeistas Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3 papunktis, kadangi Tarnybai apie supaprastintą bankroto procesą pranešė pavėluotai.

27Už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus siūloma N. S. taikyti įspėjimą.

284.3. 2019 m. liepos 1 d. priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriame konstatuota, kad administruodamas Įmonės bankroto procesą pareiškėjas pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą ir 131 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių 3.4.1 ir 3.1.3 papunkčius, todėl jam buvo skirta Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda – įspėjimas.

295. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas.

30Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, ginčija ir nepripažįsta Išvados 5.1 (dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo), 8.1 (dėl pranešimo apie likvidavimą), 10.1–10.3 (dėl Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimo (įmonės apskaita ir finansinės ataskaitos)) ir 13.2 (dėl pateikimo administravimo išlaidų sąmatos) papunkčiuose nustatytų pažeidimų:

316. Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir suėjus terminui nesušaukė pirmojo kreditorių susirinkimo, mano, kad tokia atsakovės padaryta išvada yra nepagrįsta:

326.1. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos.

336.2. Planinio patikrinimo metu atsakovė nustatė (o ir pareiškėjas tokios aplinkybės neginčija), kad 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus bendrai 1 465 910,12 Eur sumai. Atsakovė teigia, kad 2018 m. vasario 22 d. nutarčiai įsiteisėjus 2018 m. kovo 5 d., atitinkamai įmonės pirmasis kreditorių susirinkimas turėjo įvykti iki 2018 m. balandžio 16 d. Teismas, patikrinęs šią aplinkybę, ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad iš tiesų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1096-580/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02189-2017-5) dėl UAB „Xylo“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. kovo 5 d., taigi sutiktina su atsakove, kad būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytas 30 darbo dienų pirmajam kreditoriui susirinkimui sušaukti. Pareiškėjas iš esmės neneigia aplinkybės, kad kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas, tvirtindamas, kad Įmonės kreditorių sąrašas dar buvo tikslinamas ir 2018 m. vasario 28 d. buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismo vertinimu, pareiškėjas yra neteisus, nes pažymėtina, kad visi kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti būtent Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi Įmonės kreditorių reikalavimai buvo tik patikslinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad planinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog pirmasis kreditorių susirinkimas būtų įvykęs, daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi teismas pareiškėjo argumentus dėl pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo atmeta kaip nepagrįstus ir laiko, kad pareiškėjas padarė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

346.3. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjo argumentas, jog Įmonė atitiko Įstatymo 131 straipsnio 1 dalį (Įmonėje nebuvo jokio turto), todėl jis kreipėsi į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, o taikant bankroto administravimo procedūrą, kreditorių susirinkimai, o taip pat ir pirmasis kreditorių susirinkimas, nėra šaukiami, taip pat yra atmestinas. Nepaisant to, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl supaprastinto bankroto taikymo įmonei, ši aplinkybė nepaneigia Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje pareiškėjui numatytos pareigos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą per 30 darbo dienų.

357. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jis tinkamai neįvykdė pareigos kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo:

367.1. Įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatyta, kad teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą nedelsdamas pateikti Juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje (nagrinėjamu atveju – Tarnybai). Įstatymo 131 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas arba teisėjas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.

377.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina atsakovės planinio patikrinimo metu nustatytą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2018 m. gegužės 21 d.), Įmonei buvo pritaikytas supaprastintas bankroto procesas. Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje pavedė pareiškėjui apie Įmonės supaprastintą procesą pranešti Juridinių asmenų registrui, kreditoriams ir Tarnybai.

387.3. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, kad administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, pateikti dokumentus Juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, Užimtumo tarnybai, taip pat Lietuvos bankui, jeigu likviduojama finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą. Taigi pagal šią Įstatymo nuostatą akivaizdu, kad administratorius turi pareigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę pranešti Juridinių asmenų registrui, įmonės savininkui ir kitiems išvardintiems asmenims.

397.4. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. priėmė nutartį pripažinti UAB „Xylo“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kadangi nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjo 2018 m. gegužės 29 d., Juridinių asmenų registras, o tuo pačiu – įmonės savininkas turėjo būti informuoti iki 2018 m. birželio 5 d. Atsakovė pagal Juridinių asmenų registro išrašo duomenis nustatė, kad minėta nutartis buvo gauta 2018 m. birželio 11 d. Taip pat planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nebuvo siųsta įmonės savininkui. Pareiškėjas tvirtina, kad tik neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (individualios įmonės) turi savininkus, tuo tarpu UAB „Xylo“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ir pagal galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ribotos civilinės atsakomybės asmuo neprivalo turėti savininką. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu ir pažymi, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, t. y. šio Įstatymo prasme, savininkas yra įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas, narys ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo nesiųsti įmonės savininkui nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, be to, nagrinėjamoje situacijoje nėra tikslinga spręsti, ar UAB „Xylo“ yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo ir taikyti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, apibrėžiančias akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės sąvokas, kai Įstatyme, kuris reglamentuoja, įmonių bankroto procesą, yra pateikta savininko sąvoka (Įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad nebuvo fizinės galimybės informuoti Įmonės savininką, nes jis gyvena JAV. Ši aplinkybė negali paneigti pareiškėjo pareigos informuoti Įmonės savininką. Pareiškėjas, būdamas bankroto administratoriumi ir atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, privalo išnaudoti visas galimybės, veikti itin rūpestingai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei). To nepadarius akivaizdu, kad pareiškėjas, nepranešdamas Įmonės savininkui veikė aplaidžiai ir nepakankamai kvalifikuotai, todėl šioje ginčo situacijoje Tarnybos Išvados 8.1 punkte (pranešti apie likvidavimą (Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis)) nustatytas pažeidimas visiškai teisėtai ir pagrįstai.

408. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovės teiginiai dėl Išvados 10.1–10.3 papunkčiuose (dėl įmonės finansinės apskaitos dokumentų nevedimo) nustatytų pažeidimų nepagrįstos, kadangi atsakovė, atlikdama patikrinimą, visiškai nevertino patikrinimo metu jai pateikto likvidacinio balanso:

418.1. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatyta, kad bankroto administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas.

428.2. Įmonių (taip pat ir likviduojamų dėl bankroto) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas). Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (toliau – Finansinės atskaitomybės įstatymas) nustato finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo tvarką, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo sudarant finansinę atskaitomybę taisykles. Taigi bankroto administratorius, vykdydamas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatytas pareigas (organizuoti ir kontroliuoti pajamų ir sąnaudų apskaitą, rengti finansines ataskaitas), turi vadovautis ir paminėtų – Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis.

438.3. Finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad išskirtiniais atvejais, kai taikant bendruosius apskaitos principus ir apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos prieštarauja šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimui, nuo apskaitos standartų ir bendrųjų apskaitos principų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimas tikrai ir teisingai parodyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Kiekvienas nukrypimas nuo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms, sąnaudoms ir pinigų srautams, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, aptariami aiškinamajame rašte.

448.4. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad bankroto administratorius privalo sudaryti administruojamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinius. Taip pat iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad įmonės finansinė apskaita turi atitikti apskaitos standartus, tačiau nesant galimybės to užtikrinti, vis tiek būtina pateikti šias ataskaitas, atitinkamus nukrypimus paaiškinant aiškinamajame rašte. Akivaizdu, kad Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatyta bankroto administratoriui pareiga organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ir teikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas ir jokių išimčių nei bankroto procesą, nei finansinės atskaitomybės sudarymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad patikrinimo metu jis pateikė atsakovei likvidacinį balansą, kuris įrodo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama ir pareiškėjas tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Visų pirma, Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybai buvo pateikęs 2015 m. vasario 23 d. paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Nintra“ įsipareigojo pareiškėjui teikti buhalterines paslaugas administruojant bankrutuojančias įmones, tačiau iš sutartis yra tik bendro pobūdžio, kaip teisingai teismo posėdyje pastebėjo atsakovės atstovas, ji nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino savo pareigą vesti buhalterinę apskaitą. Patikrinimo metu Tarnybai, o taip pat ir teismui, nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas likvidacinis balansas su pelno nuostolių ataskaita, kuri sudaryta už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d., t. y. likvidavimo pabaigos ataskaitą, neįrodo, kad buvo vedama (organizuojama ir kontroliuojama) buhalterinė apskaita ir pareiškėjas tinkamai atliko Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatytas pareigas. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė neatleidžia jo kaip bankroto administratoriaus nuo jo pareigos rengti finansinių ataskaitų rinkinius, atitinkamus trūkumus nurodant aiškinamajame rašte. Teismas sutinka su atsakove, kad bankroto administratoriui tenka pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės finansinę situaciją pagal jos faktinę būklę, nes bankroto proceso eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įmonės turimo turto, įsipareigojimų, privalu atitinkamai koreguoti finansinės ataskaitas, ypatingai esant situacijoms, kai įmonės finansiniai dokumentai ne visada perimami iš buvusių įmonių vadovų ir pan. Pareiškėjas nei atsakovei patikrinimo metu, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad finansinių ataskaitų rinkiniai už 2017 m. ir 2018 m. buvo sudarinėjami (kaip minėta, pareiškėjas pateikė tik likvidacinį balansą su pelno nuostolių ataskaita). Tai pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdyje, teigdamas, kad pateiktas likvidacinis balansas yra pakankamas įrodymas, kad Įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai.

458.5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas administruoja įmonės bankroto procesą nuo 2017 m., taigi turėjo pakankamai laiko parengti finansinių ataskaitų rinkinius pareiškėjas, kaip tai įpareigoja atlikti Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis sudarinėjo Įmonės finansinių ataskaitų rinkinius, teismas daro pagrįstą išvadą, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas kaip bankroto administratorius pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatytą pareigą.

469. Dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių:

479.1. Šioje situacijoje atsakovė yra teisi, nepripažindama lengvinančiomis aplinkybių, kad pareiškėjas pripažino savo tam tikrų pareigų netinkamą vykdymą bei faktą, kad jis, patyręs traumą ir apie 5 mėnesius turėdamas ribotas galimybes, tinkamai atlikti bankroto administratoriaus funkcijas.

489.2. Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1-1 dalyje numatyta, kad administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo; 2) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, pripažįsta pažeidimus ir dėl jų gailisi; 3) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms; 4) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, patikrinimo metu bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota institucija.

499.3. Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1-2 dalyje numatyta, kad administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, turi galiojančią nuobaudą; 2) administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, veikloje tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu; 3) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, patikrinimo metu nebendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota institucija; 4) pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams.

509.4. Taigi iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad Įstatymo 117 str. 1-1 ir 1-2 dalyje yra numatytas sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis, taigi nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo vadovautis tik minėtose Įstatymo 117 straipsnio nuostatomis, kurios tiksliai įvardina, kokios aplinkybės sunkinančios ir kokios lengvinančios. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis dėl patirtos traumos negalėjo tam tikrą laiką atlikti bankroto administratoriaus pareigų, tačiau jas atliko, negali būti vertinama kaip lengvinanti, nes, kaip jau minėta, ji nėra numatyta Įstatymo 117 straipsnio 1-1 dalyje. Teismas pastebi, kad atsakovė, skirdama nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino tai, kad pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba (lengvinanti atsakomybę aplinkybė), taip pat į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą (sunkinanti atsakomybę aplinkybė).

519.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1030/2014) pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjui buvo paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas, kuri savo griežtumu atitinka padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą, todėl jos pripažinti neproporcinga ar neadekvačia nėra pagrindo.

5210. Teismas pažymi, kad bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-520/2018 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-650-823/2016).

5311. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos Įsakymo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, nes Tarnyba išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino bei skyrė proporcingą (minimalią) poveikio priemonę.

54Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

55Pareiškėjo N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

56Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal 3. Teismas... 4. 1. Pareiškėjas N. S. elektroninių ryšių priemonėmis... 5. 2. Savo skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta nuobauda –... 7. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas teigia, kad atsakovės... 8. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, matydamas, kad įmonė atitinka... 9. 2.2. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jis tinkamai neįvykdė pareigos... 10. 2.3. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovės išvados 8.1 punkte... 11. 2.4. Dėl atsakovės išvados 10.1–10.3 papunkčiuose nustatytų pažeidimų... 12. 2.5. Dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių paaiškino, kad... 13. 2.6. Kiti pažeidimai, pareiškėjo nuomone, nesudaro pagrindo skirti jam... 14. 2.7. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame... 15. 3. Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba... 16. 3.1. Planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. vasario 22 d.... 17. 3.2. Teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m.... 18. 3.3. Tarnyba nesutinka su pareiškėju dėl to, kad uždaroji akcinė bendrovė... 19. 3.4. Tarnyba, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento apie įmonės... 20. 3.5. Dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių atsakovė pažymi, kad... 21. Tarnyba, įgyvendindama diskrecijos teisę skirti nuobaudą, pareiškėjui... 22. 3.6. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį... 23. Teismas... 24. 4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:... 25. 4.1. 2018 m. lapkričio 29 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-324... 26. 4.2. Atlikus planinį patikrinimą, 2019 m. birželio 21 d. buvo surašyta... 27. Už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus siūloma N. S.... 28. 4.3. 2019 m. liepos 1 d. priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriame konstatuota,... 29. 5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai... 30. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, ginčija ir... 31. 6. Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir... 32. 6.1. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmasis kreditorių... 33. 6.2. Planinio patikrinimo metu atsakovė nustatė (o ir pareiškėjas tokios... 34. 6.3. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjo argumentas, jog Įmonė atitiko... 35. 7. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jis tinkamai neįvykdė pareigos... 36. 7.1. Įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatyta, kad teismas,... 37. 7.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina... 38. 7.3. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, kad administratorius ne vėliau... 39. 7.4. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus... 40. 8. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas taip pat teigia, kad... 41. 8.1. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatyta, kad bankroto... 42. 8.2. Įmonių (taip pat ir likviduojamų dėl bankroto) turto, nuosavo... 43. 8.3. Finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta,... 44. 8.4. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad bankroto administratorius... 45. 8.5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas administruoja įmonės bankroto... 46. 9. Dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių:... 47. 9.1. Šioje situacijoje atsakovė yra teisi, nepripažindama lengvinančiomis... 48. 9.2. Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1-1 dalyje numatyta, kad administratoriaus,... 49. 9.3. Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1-2 dalyje numatyta, kad administratoriaus,... 50. 9.4. Taigi iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad Įstatymo 117 str.... 51. 9.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje... 52. 10. Teismas pažymi, kad bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti... 53. 11. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos Įsakymo... 54. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 55. Pareiškėjo N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 56. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo...